- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-02-08
- Bylos Nr.
- e2YT-365-445/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14114-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalis Žilionis
- Pareiškėjas
- S. M.
- Suinteresuotas asmuo
- V. J., A. Z., I. K., valstybės įmonei Turto bankui
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. J., A. Z., I. K. ir valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo faktiniu valdymu nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) po E. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė pakilimą pradėdama faktiškai jį valdyti.
Nurodo, kad V. Z. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir E. D. yra brolis ir sesuo. Jų tėvai yra V. A. Z. (duomenys neskelbtini) ir S. D. Z. (duomenys neskelbtini). V. Z. vaikai yra pareiškėja S. M. ir tretieji asmenys A. Z. bei I. K.. E. D. sutuoktinis S. D. yra miręs (duomenys neskelbtini), o vienintelis sūnus yra V. J. šioje byloje įtrauktas suinteresuotu asmeniu, jo gyvenamoji vieta nežinoma. 2014-05-23 Kauno apylinkės teismas išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-1626-800/2014 nusprendė pareiškimą tenkinti visiškai, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. D. Z. po savo motinos A. S. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pradėjusi jį faktiškai valdyti. Nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. D., palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti po savo motinos S. D. Z. mirties (duomenys neskelbtini). Šis sprendimas yra įsiteisėjęs ir galiojantis. Minėtas teismo sprendimas nukreiptas pareiškėjos močiutės S. D. Z. ir promočiutės A. S. turto paveldėjimui, kuris susideda iš namų valdos (statinių) esančių (duomenys neskelbtini), kurių kadastriniai matavimai atlikti 1989-07-10, jiems suteiktas registro Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nuosavybės teisės taip ir nebuvo įregistruotos. Pareiškėjos teta E. D. siekė minėto turto nuosavybės teises įregistruoti savo vardu, tačiau tai atlikti nesugebėjo iki pat mirties. Palikėja testamento sudariusi nebuvo, todėl jos turtas paveldimas pagal įstatymą, be to niekas kitas nėra pradėjęs paveldėjimo bylos arba priėmęs palikimo. CK 5.11 straipsnis numato įpėdinių eilę, kur pirmos eilės įpėdinis būtų palikėjos sūnus V. J., penktos eilės įpėdiniai - dukterėčios S. M., I. K. ir sūnėnas A. Z.. Pareiškėja savo pareiškime yra nurodžiusi, kad kitų galimų įpėdinių nėra. Tad į palikimą turi teisę pretenduoti tik aukščiau paminėti įpėdiniai, kurie yra bylos šalys. V. J. į mamos palikimą nepretendavo, jo santykiai su mama nebuvo artimi. Būtent pareiškėja, mirus tetai rūpinosi jos šermenimis ir laidotuvių organizavimu, o sūnus V. J. mamos laidotuvėse net nedalyvavo. Pareiškėja po tetos mirties viena pasirūpino likusiu po mirties turtu (namų valda, asmeniniu tetos turtu, dokumentais, išmokomis). Tokiu būdu nuo mirties momento pradėjo faktiškai valdyti visą tetos turtą. Paveldimo turto valdymas pasireiškė tuo, kad pareiškėja pradėjo rūpintis paveldėtu turtu kaip savu: sutvarkė tetos namų apyvokos ir asmeninius daiktus (išmetė, padovanojo, pasiliko sau), pradėjo valdyti nekilnojamąjį turtą – pradėjo juo rūpintis - pjovė kieme žolę, išmetė nereikalingus daiktus, pirko statybines medžiagas stogo aptvarkymui, pakeitė/sutvarkė gyvenamojo namo spyną, perėmė dokumentų likučius, žiedą. Kaip įprasta praktikoje, nekilnojamojo turto užvaldymas apmokant mokesčius kaip įrodymas šiuo atveju negali būti taikomas, kadangi velionės namuose jau daugelį metu nėra elektros energijos, neteikiamos jokios komunalinės paslaugos (vanduo, šildymas, internetas, šiukšlių išvežimas ir pan.), todėl ir įrodymų apie turtą valdymą apmokant šias sąskaitas (čekiai, bankiniai pavedimai) nėra. (duomenys neskelbtini) pareiškėja sudarė sutartį su S. N. įmone dėl velionės palaikų atsiėmimo iš (duomenys neskelbtini) ligoninės, kurioje E. D. mirė. Pareiškėja įgaliojo įmonę perimti visus velionės daiktus, dokumentus ir vertybes. Šia sutartimi, kaip įpėdinė pareiškėja priėmė visus buvusius dokumentus, o iš vertybių - žiedą, kurį pasiliko sau, kaip tetos palikimą. Kaip įpėdinė ir vienintelis artimas asmuo pareiškėja rūpinosi tetos laidotuvėmis. Kad pareiškėja priėmė palikimą patvirtina rašytinis įrodymas - (duomenys neskelbtini) seniūnijos raštas, kuriuo atsakant į advokato prašymą pateikti informaciją, patvirtinama, kad būtent pareiškėja perėmė E. D. turtą pradėdama jį valdyti. Juridinę reikšmę turintį faktą reikia nustatyti tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą į E. D. turtą. Dėl įstatymų nežinojimo pareiškėja per 3 mėnesius po tetos mirties nepadavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo. Po tetos mirties pareiškėja bandė aiškintis dėl nekilnojamojo turto statuso, ieškojo ir savo pusbrolio V. J. su kuriuo norėjo aptarti senelių sodybos paveldėjimo įforminimo klausimus, tačiau pasirodė, kad V. palikimo priėmimas nėra įdomus dėl turto bevertiškumo ir reikalingų investicijų (valda esamos būklės nėra vertinga, apgriuvusi, nesutvarkyta teisinė registracija). Nuo (duomenys neskelbtini), kai pareiškėja grįžo gyventi į Lietuvą, ji viena iš galimų įpėdiniu dar rūpinasi turtu - kartais nupjauna žolę, patikrina pastatų būklę, paremontuoja, tačiau didesnės investicijos, namų sutvarkymas būtų racionalus visų pirma įteisinus statinius ir sutvarkius nuosavybės teisinę registraciją.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo I. K. (palikėjos penktos eilės įpėdinė – palikėjos brolio dukra (dukterėčia)) pateikė atsiliepimą į pareiškėjos (sesers) pareiškimą, kuriame pareiškė, kad su pareiškimu sutinka ir teismo prašo jį tenkinti.
Suinteresuotas asmuo A. Z. (palikėjos penktos eilės įpėdinis – palikėjos brolio sūnus (sūnėnas)) pateikė atsiliepimą į pareiškėjos (sesers) pareiškimą, kuriame pareiškė, kad su pareiškimu sutinka ir teismo prašo jį tenkinti. Nurodė, kad pareiškime išdėstytos faktinės aplinkybės yra teisingos.
Suinteresuotas asmuo V. J. (palikėjos sūnus) atsiliepimo į pareiškėjos pareiškimą teismui nepateikė, jam, 2021-09-27 deklaravusiam išvykimą į (duomenys neskelbtini), procesiniai dokumentai įteikti 2022-10-25 viešo paskelbimo būdu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriuo prašo jos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant. Nurodo, kad jei visapusiškai ir visiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Nurodo, kad 2015 m. kovo 13 d. priimtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 259 (TAR, 2015, Nr. 2015-03963) buvo pakeistos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634. Vadovaujantis Taisyklėmis, valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal Taisyklių nuostatas vykdo valstybės įmonė Turto bankas. Valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.62 straipsnio 1 dalis), tad ir šiuo atveju, palikimas valstybei galėtų pereiti tik tokiu atveju, jei pareiškėjos prašymas būtų atmestas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Nustatyta, kad pareiškėjos teta E. D., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir palikėja) mirė (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes patvirtina mirties liudijimo, gimimo liudijimo kopijos. Pareiškėjos ir palikėjos giminystės ryšys, nepaisant šio sprendimo, papildomai ir privalomai turės būti patikrintas notaro, prieš išduodant paveldėjimo teisės liudijimą.
Byloje nėra duomenų, kad pas notarą pareiškėja kreipėsi per tris mėnesius, t. y. ji praleido įstatymo nustatytą palikimo priėmimo terminą, todėl nebuvo pradėta paveldėjimo byla. Byloje nėra duomenų apie E. D. testamento sudarymą. Šias aplinkybes patvirtina 2022-09-20 Testamentų registro išrašas.
Bylos duomenimis, po E. D. mirties, yra likęs šis jos turtas (šiuo metu neįgyvendinta turtinė teisė): statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), kurių kadastriniai matavimai atlikti 1989-07-10, jiems suteiktas registro Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nuosavybės teisės taip ir nebuvo įregistruotos. Į šį ir kitą nežinomą turtą, turtines teises pretenduoja pareiškėja. Bylos duomenimis, suinteresuotais asmenimis yra įtraukti visi asmenys, kurie galėtų pretenduoti į šį palikimą. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja (dukterėčia) priėmė savo tetos palikimą po jos mirties faktiniu valdymu, nėra ginčo dėl teisės į palikimą.
CK 5.11 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta įpėdinių pagal įstatymą eilė - penktos eilės – palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos). Tad pareiškėja į palikimą turi teisę pretenduoti, kai pirmos eilės įpėdinis V. J. į mamos palikimą nepretenduoja.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnyje yra numatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimo faktas gali būti nustatytas teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jei nuo to priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalis). Tokio fakto nustatymas gali sukurti pareiškėjui teisinius padarinius – paveldėjimo teisės fakto įregistravimą. Aplinkybę, kad įpėdinis priėmė palikimą, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalo įrodyti pareiškėja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis).
Vadovaujantis E. D. palikimo atsiradimo momentu galiojusiomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pareiškėja nurodė pakankamai palikimo priėmimą įrodančių aplinkybių, kurios yra patvirtintos pareiškėjos paaiškinimais, rašytiniais dokumentais, kad pareiškėja mirus jos tetai E. D. pradėjo rūpintis tetos turtu kaip savu: sutvarkė tetos namų apyvokos ir asmeninius daiktus (išmetė, padovanojo, pasiliko sau), pradėjo valdyti nekilnojamąjį turtą – pradėjo juo rūpintis - pjovė kieme žolę, išmetė nereikalingus daiktus, pirko statybines medžiagas stogo aptvarkymui, pakeitė/sutvarkė gyvenamojo namo spyną, perėmė dokumentų likučius, žiedą. Nuo (duomenys neskelbtini) kai pareiškėja grįžo gyventi į Lietuvą, ji viena iš galimų įpėdiniu dar rūpinasi turtu - kartais nupjauna žolę, patikrina pastatų būklę, paremontuoja. Pagal pareiškėjos paaiškinimus tetai priklausytina valda esamos būklės nėra vertinga, apgriuvusi, nesutvarkyta teisinė registracija, namuose jau daugelį metu nėra elektros energijos, neteikiamos jokios komunalinės paslaugos.
Bylos duomenys patvirtina, kad E. D. palikimas buvo priimtas per įstatymo numatytą 3 mėnesių terminą. Mirus tetai, dukterėčia palikimu iš karto rūpinosi kaip savo turtu. Iš byloje nustatytų aplinkybių teismas įsitikino, jog iš tikrųjų buvo atlikti faktinį palikimo priėmimą sudarantys veiksmai.
Vertinant visumą įrodymų konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjos nurodomi faktai egzistavo – todėl laikytina įrodyta, jog palikimas buvo priimtas faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą, atitinkamai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177, 178, 185 straipsniuose, 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytais pagrindais tenkinamas pareiškėjos pareiškimas. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu pareiškėjai gauti paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11, 5.50, 5.51 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, 442-448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad dukterėčia S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo tetos E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu pareiškėjai S. M. gauti paveldėjimo teisės liudijimą į jos tetos E. D. palikimą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.