- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-10-13
- Bylos Nr.
- eI3-11826-505/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06084-2024-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Daina Kukalienė, Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Atsakovas
- Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai
- Trečiasis asmuo
- A. B.
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Dainos Kukalienės (kolegijos pranešėja ir pirmininkė), Jolantos Medvedevienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atsakovui Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai (trečiasis suinteresuotas asmuo – A. B.) dėl rašto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – Profesinė sąjunga) 2024 m. spalio 29 d. raštą Nr. 1P-26790 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau –Sprendimas), kuriuo atsisakyta duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą A. B..
Pareiškėjas skunde nurodė, jog įvertinus tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, tarnybinio nusižengimo pobūdį, kaltės formą ir kitas privalomas atsižvelgti aplinkybes buvo priimtas sprendimas A. B. skirti tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į žemesnes pareigas. Teigė, kad 2024 m. spalio 14 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 10TTE-405 „Dėl Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) A. B. veiksmų“ (toliau – Tarnybinio patikrinimo išvada) dėl tarnybinėn atsakomybėn traukiamo pareigūno veiksmų buvo sudarytos sąlygos muitų taisyklių pažeidimams, išleidžiant prekes, nepaisant rizikos kriterijų ir draudimų dėl taikomų sankcijų, nebuvo užtikrinta muitinės kontrolė ir išleistos prekės, kurias gabenti buvo draudžiama.
Pažymėjo, jog Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga 2024 m. spalio 29 d. raštu Nr. 1P-26790 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, motyvuodama tuo, kad taikomi dvigubi tarnybinės atsakomybės standartai, toleruojamas muitinės pareigūnų - profesinės sąjungos narių - persekiojimas, tikrintoja aplinkybes vertino šališkai, tendencingai, turint išankstinį įsitikinimą, nurodymą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui, galimai dėl to, jog pareigūnas yra muitinės profesinės sąjungos narys, sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą priimtas remiantis deklaratyviais ir formaliais įrodymais, neproporcingas bei neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų ir dėl to vertintinas kaip persekiojimas - poveikio priemonė pareigūnams - profesinės sąjungos nariams.
Akcentavo, jog Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga, neduodama sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą A. B. nenurodė nei vienos pareigūną diskriminuojančios aplinkybės dėl jo narystės profesinėje sąjungoje ir prieštaraudama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai vertino paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumą ir teisėtumą, tuo viršydama savo kompetenciją. Nei tarnybinio patikrinimo medžiagoje, nei tarnybinio patikrinimo išvadoje, nei Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2024 m. spalio 29 d. rašte Nr. 1P-26790 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ nėra duomenų, kad tarnybinę nuobaudą pareigūnui ketinama skirti dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl jos veiklos profesinėje sąjungoje.
Pareiškėjo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad tarnybinę nuobaudą A. B. ketinama skirti konstatavus teisės aktų pažeidimus, o tarnybinė nuobauda yra susijusi išimtinai su pareigūno pareigų neatlikimu, o ne dalyvavimu profesinės sąjungos veikloje, Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, įgyja nepagrįstą pranašumą prieš Muitinės departamentą, trukdo įgyvendinti tinkamos drausmės užtikrinimo funkciją, pažeisdama viešąjį interesą. Pastebėjo, jog tarnybinę nuobaudą A. B. ketinama skirti ne diskriminuojant jį kaip profesinės sąjungos valdymo organo narį, o įgyvendinant visų pareigūnų lygybės principą ir tarnybinės drausmės užtikrinimo funkciją, Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti minėtą tarnybinę nuobaudą laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu. Prašė prašymą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Mano, kad nepagrįstas Muitinės departamento teiginys, kad profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, nepagrįstai vertino Tarnybinio patikrinimo išvadą. Nesutiko su Muitinės departamento pozicija, kad Profesinė sąjunga savo atsisakyme skirti tarnybinę nuobaudą to nemotyvavo ir nepagrindė. Priešingai, Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, vadovaujasi savo veiklos principais ir įstatymų jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius nuo neteisėtų darbdavio veiksmų bei įvertinusi darbdavio dvigubus standartus dėl tarnybinės atsakomybės taikomus profesinės sąjungos nariams palyginus su nepriklausančiais šiai organizacijai. Profesinė sąjunga, nesutikdama su tarnybinės nuobaudos skyrimu, 2024 m. spalio 29 d. raštu Nr. 1P-26790 būtent ir motyvavo savo nesutikimą dvigubų standartų taikymu, t. y. per tarnybinės atsakomybės taikymo pricipus darbdavys siekia paveikti profesinės sąjungos narius. Mano, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo akivaizdžiai ignoruojamos tarnybinėn atsakomybėn patraukto pareigūno paaiškinime nurodytos aplinkybės, dėl to pareigūnui nepagrįstai pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą. Pabrėžė, jog tarnybinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą - tarp padaryto pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra.
Paaiškino, jog darbdavys yra atsakingas už tinkamų darbo sąlygų sudarymą, nustatytų funkcijų reglamentavimą ir tinkamą darbuotojų informavimą. Tarnybinio patikrinimo byloje nėra pateikta jokių duomenų ir nesurinkta įrodymų, kad pareigūnas savo veiksmais piktnaudžiavo ar siekė sau naudos. Iš faktinių aplinkybių matyti, kad šioje situacijoje negali būti keliamas klausimas dėl veiksmų neteisėtumo. Dėl minėtų priežasčių ir vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiškose bylose, pažymėjo, kad jeigu pareigūno veiksmai ar neveikimas nesukėlė jokios žalos ar nepažeidė viešojo intereso, tai yra esminis pagrindas sprendžiant dėl tarnybinės, drausminės nuobaudos neskyrimo ir drausminės bylos nutraukimo.
Atsakovės nuomone, faktiniai duomenys patvirtina tai, kad pareigūnas savo pareigas iš esmės atlieka tinkamai. Akcentavo, jog bylos medžiaga patvirtina, kad pareigūnas veikė savo kompetencijos ribose, atliko savo darbą tinkamai, taip pat iš Tarnybinio patikrinimo išvados akivaizdu, kad nustatinėjant pareigūno kaltę, nebuvo nustatytos ir įvertintos visos tariamai jo padarytos veikos tinkamam kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, išsamiai neišanalizuoti pareigūno paaiškinime nurodyti argumentai, kurie turėjo tiesioginės ir neigiamos įtakos pareigūno galėjimui veikti pagal savo valią - tinkamai vykdyti teisės aktų reikalavimus. Pabrėžė, kad patikrinimą atlikusi tikrintoja pasirėmė tik savo matymu bei supratimu ir nesiėmė jokių priemonių dėl objektyvių aplinkybių nustatymo, o savaip aiškino tiek aplinkybes, tiek paaiškinimus, siekiant pareigūno apkaltinimo.
Atsakovės vertinimu, Tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo akivaizdžiai ignoruojamos tarnybinėn atsakomybėn patraukto pareigūno paaiškinime nurodytos aplinkybės. Dėl to pareigūnui nepagrįstai pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą – pažeminimą pareigose. Tarnybinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą - tarp padaryto pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Pažymėjo, jog jeigu pareigūno veiksmai ar neveikimas nesukėlė jokios žalos ar nepažeidė viešojo intereso, tai yra esminis pagrindas sprendžiant dėl tarnybinės, drausminės nuobaudos neskyrimo ir drausminės bylos nutraukimo. Faktiniai duomenys patvirtina tai, kad pareigūnas savo pareigas iš esmės atliko tinkamai ir jam neturėtų būti taikoma atsakomybė dėl aplaidaus savo pareigų atlikimo. Atsakovės įsitikinimu, Tarnybinio patikrinimo išvadą grindžiant tik subjektyviais pamąstymais bei teisės aktų išvardijimu, siūlymas skirti tarnybinę nuobaudą už nepadarytą tarnybinį nusižengimą Vilniaus teritorinės muitinės posto (duomenys neskelbtini) A. B., Profesinės sąjungos nariui, yra sietinas tik su jo naryste bei veikla profesinėje sąjungoje.
Mano, kad darbdavys tendencingai ketina skirti Vilniaus teritorinės muitinės posto (duomenys neskelbtini)
A. B., Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos nariui, tarnybinę nuobaudą – pažeminimą pareigose - dėl jo narystės profesinėje sąjungoje už tai, kad pareigūnas aktyviai dalyvauja profsąjunginėje veikloje, drąsiai reiškia nuomonę, nebijo pareikšti nuomonę ar kritiką darbdavio atžvilgiu, aktyviai gina savo ir kitų pareigūnų teises, sprendimą skirti jam tarnybinę nuobaudą vertina kaip poveikio priemonę ir persekiojimą už dalyvavimą profsąjunginėje veikloje. Nurodė, jog Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, vadovavosi savo veiklos principais, įstatymų ir 2022 m. sausio 28 d. Lietuvos Respublikos Muitinės šakos kolektyvinės sutarties Nr.PV3- 555 jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius nuo neteisėtų darbdavio veiksmų. Prašė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. B. atsiliepimo į prašymą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl atsakovės Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2024 m. spalio 29 d. rašto Nr. 1P-26790 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriuo atsisakyta duoti pareiškėjui sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Profesinės sąjungos nariui, t. y. trečiajam suinteresuotam asmeniui A. B., teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo A. B. eina Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) pareigas.
2024 m. spalio 16 d. Muitinės departamentas raštu Nr. (6.31 Mr)3BE-6500 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ kreipėsi į Profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam A. B..
Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2013 m. birželio 28 d.) 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad profesinės sąjungos atstovauja profesinės sąjungos nariams santykiuose su darbdaviu, jo įgaliotuoju atstovu bei gina savo narių darbo ir ekonomines socialines teises bei interesus. Taigi, profesinėms sąjungoms suteikta teisė, kartu ir nustatyta pareiga atstovauti savo nariams santykiuose su darbdaviu bei teisių pažeidimo atvejais ginti šias teises įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalis nustato, kad darbuotojams, išrinktiems į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, skiriant drausmines nuobaudas, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. sausio 14 d. nutarime išaiškino, kad minėtu teisiniu reglamentavimu siekiama apsaugoti profesinių sąjungų renkamų organų narius nuo galimo darbdavių diskriminavimo dėl jų veiklos profesinės sąjungos renkamuose organuose. Reikalavimas dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamo organo sutikimo pagal savo pobūdį yra papildoma garantija, skirta apsaugoti tiek pačią profesinę sąjungą, tiek jos renkamų organų narius nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje; šios teisės normos saugoma vertybė yra ne tik konkretaus asmens (profesinės sąjungos renkamo organo nario) teisių apsauga, bet ir visuomeninio intereso turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją apsauga; ši apsaugos garantija negali būti supriešinta su darbdavio teise taikyti savo tarnautojams drausminio pobūdžio priemones ta prasme, kad profesinės sąjungos renkamojo organo nariai, palyginus su kitais šioje institucijoje tarnaujančiais valstybės tarnautojais, būtų išskirtinėje padėtyje ir negalėtų būti patraukti tarnybinėn (drausminėn) atsakomybėn vien dėl savo narystės profesinės sąjungos renkamajame organe (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-3367/2011).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, išaiškino, kad profesinėms sąjungoms nėra suteikta teisė vertinti drausminės procedūros pagrįstumą ir teisėtumą, profesinės sąjungos atliekama kontrolė apima tik patikrinimą, ar tarnybinė nuobauda nėra taikoma dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje, ar nebuvo padaryta akivaizdžios jo veiklos vertinimo klaidos bei piktnaudžiauta įgaliojimais. Profesinė sąjunga, mananti, jog tarnybinė nuobauda pareigūnui skiriama dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, turi nurodyti faktus, leidžiančius daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo. Kitaip tariant, ji turi pagrįsti šio ryšio tikimybę. Tik tuo atveju, jeigu profesinė sąjunga nurodo tokias faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, valstybės institucija turi įrodyti, kad nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama ir tai, kad reikalavimas dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo pagal savo pobūdį yra papildoma garantija, skirta apsaugoti tiek pačią profesinę sąjungą, tiek jos renkamųjų organų narius nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje; šios teisės normos saugoma vertybė yra ne tik konkretaus asmens (profesinės sąjungos renkamojo organo nario) teisių apsauga, bet ir visuomeninio intereso turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją apsauga; ši apsaugos garantija negali būti supriešinta su institucijos (kurioje tarnauja profesinės sąjungos renkamojo organo narys – darbdavio) teise taikyti savo tarnautojams drausminio pobūdžio priemones ta prasme, kad profesinės sąjungos renkamojo organo nariai, palyginus su kitais šioje institucijoje tarnaujančiais valstybės tarnautojais, būtų išskirtinėje padėtyje ir negalėtų būti patraukti tarnybinėn (drausminėn) atsakomybėn vien dėl savo narystės profesinės sąjungos renkamajame organe (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3367/2011).
Nurodytas teisinis reguliavimas ir nuosekli Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika patvirtina, kad atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą turi būti grindžiamas tikslais, kurių siekiant buvo įtvirtintas toks įstatyminis reikalavimas – nustatyti garantijas statutiniams pareigūnams – profesinių sąjungų nariams, kad jie nebūtų diskriminuojami tarnyboje dėl jų narystės profesinėse sąjungose arba dėl veiklos profesinėse sąjungose (žr., pvz., 2009 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1457/2009; 2010 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-165/2010; 2011 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1492/2011; 2014 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2271/2014; 2024 m. rugpjūčio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3404-968/2024; 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1349-463/2024, 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2547-492/2025).
Profesinė sąjunga, mananti, kad tarnybinė nuobauda pareigūnui skiriama dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, turi pateikti pakankamai faktų, leidžiančių daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo. Kitaip tariant, ji turi įrodyti šio ryšio tikimybę. Tik tuo atveju, jeigu profesinė sąjunga įrodo tokias faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, valstybės institucija turi įrodyti, kad nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-368/2012 ir kt.). Nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, nes tai nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3430-520/2015 ir kt.).
Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovė, teikdama atsisakymą duoti sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos trečiajam suinteresuotam asmeniui skyrimo, turėjo įvertinti tokį prašymą dėl sutikimo davimo tik tuo aspektu, ar Profesinė sąjunga atsisakyme duoti sutikimą pateikė faktų, kurie leistų daryti išvadą, kad pareiškėjas siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl jo narystės ar veiklos profesinėje sąjungoje, ir atsižvelgdama į tai, priimti sprendimą dėl sutikimo ar nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą. Be to, pareiškėjas taip pat turi įrodyti, jog teisėtu pagrindu pradėjo tarnybinį tyrimą ir kad siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui ne dėl jo narystės ir veiklos Profesinėje sąjungoje.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kitų aplinkybių, be kita ko, susijusių su tarnybinio nusižengimo sudėties nustatymu ar paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumu, vertinimas nėra priskiriamas atsakovės kompetencijai, todėl atsakovės atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą dėl kitų, su naryste profesinėje sąjungoje nesusijusių aplinkybių, laikomas neteisėtu, apribojančiu darbdavio teisę reaguoti į darbuotojų darbinės veiklos trūkumus ir sukeliančiu situaciją, kai asmens priklausymas profesinei sąjungai suteikia jam pranašumų prieš kitus asmenis, nesančius profesinės sąjungos nariais.
Pareiškėjo teigimu, Muitinės departamentas pradėjo tarnybinį patikrinimą ir siekia skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinę nuobaudą būtent dėl šio asmens padaryto tarnybinio nusižengimo, o ne dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje, ir pateikė Tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės, dėl kurių pradėtas tarnybinis patikrinimas ir dėl kurių konstatuojama, kad trečiasis suinteresuotas asmuo padarė tarnybinį nusižengimą.
Nagrinėjamu atveju teismas, vertindamas atsakovės ginčo Sprendime nurodytus atsisakymo motyvus, konstatuoja, jog pareiškėjo nustatytas tarnybinis pažeidimas nėra susijęs su trečiojo suinteresuoto asmens veikla Profesinėje sąjungoje.
Teismo vertinimu, susipažinus su Tarnybinio patikrinimo išvada, matyti, kad tarnybinė nuobauda siūloma skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl jo veiksmų (neveikimo), t. y. minėtoje išvadoje konstatuota, kad Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) A. B. netinkamai vykdė tarnybines funkcijas, pažeidė teisės aktų reikalavimus, dėl ko nebuvo užtikrinta muitinės kontrolė ir buvo išleistos prekės, kurioms buvo taikomi gabenimo draudimai, ir tokius veiksmus atliko išvados pateikimo dienai turėdamas galiojančią nuobaudą - griežtą papeikimą už tapatų pažeidimą.
Tarnybinio patikrinimo išvadoje išsamiai išdėstytos patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini) A. B., atlikdamas pareigas (duomenys neskelbtini) kelio poste, 2024 m. balandžio 1 d. nuo 8.00 val. iki 14.00 val. dirbęs Išvykstančių iš Lietuvos Respublikos krovininių automobilių muitinio tikrinimo bare, darbo vietoje (toliau - DV) Nr. (duomenys neskelbtini) „Muitinės deklaracijų duomenų, dokumentų muitinio tikrinimo, prekių ir transporto priemonių tikrinimo DV D ir E eismo juostose“ netinkamai atliko reeksporto deklaracijos muitinį įforminimą ir išleido prekes, neužtikrindamas muitinės kontrolės.
Teismas vertina, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje yra konstatuota A. B. teisės pažeidimo sudėtis, tačiau jokių duomenų, kad galimai padaryti pažeidimai būtų susiję su trečiojo asmens veikla ar naryste Profesinėje sąjungoje, nėra nustatyta. Taigi, siūlomos skirti tarnybinės nuobaudos ryšio su trečiojo suinteresuoto asmens naryste ar veikla Profesinėje sąjungoje nenustatyta.
Byloje nei atsakovė, nei trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė įrodymų, kuriais remiantis būtų pagrindas konstatavimui, kad pareiškėjas neturėjo jokio faktinio ir teisinio pagrindo pradėti tarnybinio patikrinimo, o tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas siekiant nubausti A. B. išimtinai tik dėl to, kad jis yra Profesinės sąjungos narys.
Byloje nėra jokių įrodymų, jog trečiasis suinteresuotas asmuo galėtų būti vertinamas kaip nepalankus pareiškėjui (darbdaviui) darbuotojas dėl jo aktyvios veiklos Profesinėje sąjungoje ir dėl to būtų pagrįsta manyti, jog pareiškėjas siekia pašalinti jam nepalankų Profesinės sąjungos narį.
Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju aplinkybės, susijusios su tarnybinio nusižengimo nustatymo aplinkybėmis nėra aktualios, nes jos gali būti nagrinėjamos tik tuo atveju, jei trečiajam suinteresuotam asmeniui bus paskirta tarnybinė nuobauda ir ši nuobauda bus ginčijama. Todėl plačiau dėl Profesinės sąjungos atsakyme pareiškėjui išdėstytų argumentų, susijusių su Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatytų pažeidimų vertinimu, t. y. su trečiajam suinteresuotam asmeniui taikytinos tarnybinės atsakomybės pagrįstumu, nepasisakytina, pažymint, jog šioje byloje yra nagrinėjamas ginčas dėl Profesinės sąjungos rašto, kuriuo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, pagrįstumo ir teisėtumo. Dėl to tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatyto pažeidimo ir numatomos skirti nuobaudos pagrįstumas ir teisėtumas, Tarnybinio patikrinimo išvados teiginių pagrįstumas nepatenka į nagrinėjamos bylos dalyką ir gali būti nagrinėjami tik tuo atveju, jeigu pareigūnui tarnybinė nuobauda bus paskirta ir ji bus ginčijama.
Pažymėtina, jog atsakovė, atstovaudama profesinės sąjungos nariams, turi teisę pareikšti savo nuomonę dėl atlikto tarnybinio patikrinimo, dėl tarnybinės nuobaudos rūšies, tačiau tai nėra teisinis ir faktinis pagrindas atsisakyti duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Profesinės sąjungos nariams. Kaip minėta, atsisakymas duoti sutikimą turi būti susietas su tuo, kad pareiškėjas pradėjo tarnybinį patikrinimą ir siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui A. B. tik dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje.
Atsižvelgiant į išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakovė Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga 2024 m. spalio 29 d. raštu Nr. 1P-26790 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui A. B., viršijo savo kompetencijos ribas ir nepagrįstai nurodė, kad tarnybinė nuobauda skiriama dėl trečiojo suinteresuoto asmens veiklos Profesinėje sąjungoje, tokiu būdu apribodama pareiškėjo teisę operatyviai reaguoti į A. B. atliktą tarnybinį nusižengimą.
Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) A. B. pateiktu 2024 m. spalio 29 d. raštu Nr. 1P-26790 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ naikintinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą patenkinti.
Panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2024 m. spalio 29 d. raštą Nr. 1P-26790 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ dėl atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) A. B..
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.