Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2S-436-159/2010

Teisėjas Darius Kurpavičius (Proceso Nr. 2-06-3-11586-2009-3)

NUTARTIS

2010 m. sausio 13 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, teisėjų Savinijaus Katausko, Broniaus Valiaus, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos S. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. N2-15497-792/2009 pagal pareiškėjų L. P. ir S. P. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, kreditoriai V. D., J. A., AB DnB NORD bankas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2009-10-01 gautas pareiškėjų L. P. ir S. P. prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu. Pareiškėjai prašo nenustatyti termino susitaikymui, L. P. ir S. P. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), nutraukti, patvirtinti (duomenys neskelbtini) santuokos nutraukimo pasekmių sutartį Nr. KL-10-9(8) (b. l. 2–7).

2009-10-08 gauti kreditorės J. A. atstovo S. A. prieštaravimai dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, kuriais kreditorė prašo netvirtinti pareiškėjų sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nes sutarties 6 punktas, kuriuo nustatyta, kad L. P. kas mėnesį mokės po 2 071,20 Lt dydžio išlaikymą nepilnametei dukrai, pažeidžia kreditorių teises (b. l. 65–66). Kreditorius AB DnB NORD bankas 2009-10-19 ir 2009-11-04 prašymuose nurodė, kad nesutinka su pareiškėjų sutartyje nustatyta įsipareigojimų bankui vykdymo tvarka – įsipareigojimus bankui pagal 2007-03-28 kredito linijos sutartį Nr. K-4200-2007-79 ir 2008-03-13 kreditavimo sutartį Nr. K-4200-2008-44 bendraskoliai privalo vykdyti solidariai (b. l. 71, 73–74, 76–77). Kreditoriai AB DnB NORD bankas ir V. D., kreditorės J. A. atstovas S. A. teismo posėdžio metu nurodė, jog nesutinka su pareiškėjų sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodytomis sąlygomis (b. l. 126–127).

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjai L. P. ir S. P. kreipėsi į teismą dėl santuokos, įregistruotos (duomenys neskelbtini), nutraukimo bendru sutikimu ir vykdydami CK 3.52 straipsnio 2 dalies ir CPK 539 straipsnio 2 dalies reikalavimus, pateikė teismui tvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurioje susitarė dėl 22 sąlygų, susijusių su turto ir piniginių lėšų padalijimu, nepilnamečio vaiko išlaikymu ir gyvenamosios vietos nustatymu, sutartinių įsipareigojimų vykdymu sutuoktinių kreditoriams ir kt. (b. l. 4–7).

Nagrinėjant bylą teisme paaiškėjo, kad sutuoktinių L. ir S. P. kreditoriai V. D. ir J. A. nesutinka su pareiškėjų sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių 6 sutarties punkte nustatytu išlaikymo dydžiu nepilnametei dukrai, kreditorius AB DnB NORD bankas – su 16–19 sutarties punktuose pareiškėjų nustatyta įsipareigojimų bankui vykdymo tvarka. Iš nustatytų aplinkybių konstatuotina, kad sutuoktinių L. ir S. P. kreditoriai iš esmės nesutinka su (duomenys neskelbtini) santuokos nutraukimo pasekmių sutarties Nr. KL-10-9(8) 6, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19 punktais.

CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu ji prieštarauja viešajai tvarkai ar pažeidžia vaikų, vieno iš sutuoktinių teises ir teisėtus interesus, o bylą sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu sutuoktiniai nevykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą. Teismas turi ne tik formaliai patikrinti, ar sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys aptarė visus klausimus, kurie joje turi būti aptarti pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį, tačiau privalo įsitikinti, kad joje nustatytos sąlygos atitinka minėtus CK 3.53 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Teismas, įsitikindamas, kad pateikta sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai ir iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų, įgyvendina ir CPK 2 dalyje nustatytus civilinio proceso tikslus: ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas. Tokia įstatymuose nustatyta teisinių gėrių apsaugos garantija šiose bylose visų pirma nustatyta dėl viešojo intereso.

Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2009-11-20 nutartimi nustačius, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka įstatymo reikalavimų, pažeidžia kreditorių teises ir prieštarauja viešajai tvarkai, pareiškėja S. P. atskirajame skunde nurodė, kad CK 3.53 str. 4 d. nenumato, jog suinteresuotų asmenų pareiškimai galėtų būti laikomi įrodymais apie viešosios tvarkos pažeidimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjant bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir tikrinant sudarytos sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitiktį CK 3.53 straipsnio 4 daliai, sutuoktinių kreditoriaus argumentai turi būti išnagrinėjami iš esmės ir patikrinama sutarties atitiktis kreditoriaus interesams. Jei sutuoktinių sudaryta sutartis pažeidžia kreditoriaus interesus, teismas tokios sutarties negali tvirtinti ir taiko CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatytas pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-05-22 nutartis, civilinės bylos Nr. 3K-3-354/2006). Taigi sprendžiant, ar sutuoktinių sudaryta sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, būtina įvertinti, kokių padarinių, patvirtinus sutartį, atsiranda ar gali atsirasti ne tik sutuoktiniams, jų nepilnamečiams vaikams, bet ir sutuoktinių kreditoriams. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas turėjo pagrindo nuspręsti, kad sutartyje L. P. nustatytas 2 071,20 Lt dydžio išlaikymas periodinėmis išmokomis kas mėnesį nepilnametei dukrai P. P. pažeidžia kreditorių teises, t. y. prieštarauja viešajai tvarkai.

Pareiškėjai santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nustatė, kad visi L. ir S. P. sutartiniai įsipareigojimai su AB DNB NORD banku pagal 2008-03-13 kreditavimo sutartį Nr. K-4200-2008-44 po santuokos nutraukimo lieka gavėjai S. P., o visi L. ir S. P. sutartiniai įsipareigojimai su AB DNB NORD banku pagal 2007-03-28 kredito linijos sutartį Nr. K-4200-2007-79 – L. P. Iš byloje esančios 2007-03-28 kredito linijos sutarties Nr. K-4200-2007-79 ir 2008-03-13 kreditavimo sutarties Nr. K-4200-2008-44 matyti, kad kreditas suteiktas L. P. ir S. P., jos yra pasirašytos abiejų kredito gavėjų (b. l. 40–42, 43–48; 49–52), todėl už kreditų grąžinimą bankui pareiškėjai atsako kaip solidarieji skolininkai (CK 6.6 straipsnis, sutarties Nr. K-4200-2007-79 specialiosios dalies 2.1–2.2 p. ir sutarties Nr. K-4200-2008-44 specialiosios dalies 2.1–2.2 p.). Sutuoktinių prievolės pagal kreditavimo sutartis su banku yra solidarios ir atsakomybė pagal šias prievoles nekeičiama, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą, iki pareiškėjai L. P. ir S. P. pateiks teismui sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atitinkančią CK 3.53 straipsnyje nurodytus reikalavimus. Santuokos nutraukimas įstatymuose nenumatytas kaip pagrindas pasibaigti bent vieno iš sutuoktinių – solidariųjų skolininkų pagal sutartį – pareigai atsakyti kreditoriams. Sutuoktinių solidarios prievolės nedalijamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai (solidariosios prievolės subjektai) CK 3.109, 6.6, 6.8 straipsnių prasme, išskyrus kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (CK 6.116 straipsnio 1 dalis). Prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma (CK 6.123 straipsnio 1 dalis), todėl bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). Šalių sudarytų kredito sutarčių sąlygos gali būti keičiamos tik įstatymo nustatyta tvarka – raštišku visų sutarties šalių susitarimu (CK 6.192 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-06-22 nutartis, civilinės bylos Nr. 3K-3-275/2007).

Apeliantė S. P. atskirajame skunde nurodo, kad (duomenys neskelbtini) sutuoktiniai yra pasirašę ir įstatymų nustatyta tvarka įregistravę vedybų sutartį, kurios 4.2 p. nustato, kad nuo vedybų sutarties sudarymo dienos kiekvieno iš sutuoktinių santuokos metu įgytas būsimas turtas yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, o už savo skolas kiekvienas iš sutuoktinių atsako savo turtu (sutarties 4.6 p.), tačiau pažymėtina, kad atsiradus tam tikram civiliniam teisiniam santykiui, kurį reguliuoja imperatyvios įstatymo nuostatos, vedybų sutarties nuostatos netaikomos. CK 3.105 straipsnis nustato, kad negalioja vedybų sutarties sąlygos, kurios prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, gerai moralei arba viešajai tvarkai.

Pareiškėja nurodė, kad teismas neišsprendė civilinių bylų Nr. N2-15497-792/2009 dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu ir Nr. 2-1268-538/2009 dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir kredito linijos sutarties dalies pripažinimo negaliojančia sujungimo klausimo. Nustatyta, kad civilinė byla Nr. 2-431-538/2010 (Nr. 2-1268-538/2009) pagal ieškovės S. P. ieškinį atsakovams L. P. ir AB DnB NORD bankui dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu bei dalies kredito linijos sutarties pripažinimo negaliojančia Klaipėdos apygardos teisme iškelta 2009-04-09. Civilinė byla Nr. N2-15497-792/2009 dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu Klaipėdos miesto apylinkės teisme iškelta 2009-10-09 (b. l. 70). Atsižvelgiant į aplinkybę, kad ieškinys dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir kredito linijos sutarties dalies pripažinimo negaliojančia gautas anksčiau, o pareiškėjams įstatymo nustatytu terminu neįvykdžius teismo nurodymo sudaryti naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atsiranda procesinės pasekmės – prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu paliekamas nenagrinėtas (CK 3.53 str. 4 d.), darytina išvada, kad šioje civilinės bylos stadijoje bylų sujungimo klausimas nėra svarbus. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad santuokos nutraukimą reglamentuojančiose materialiosios ir procesinės teisės normose imperatyviai nurodoma, kad sutuoktinių turtiniai klausimai, kaip ir visi kiti, susiję su santuokos nutraukimu (santuokos nutraukimo pasekmių), turi būti nagrinėjami santuokos nutraukimo byloje, nes tik taip galima užtikrinti sutuoktinių turtinių bei asmeninių neturtinių teisių ir vaikų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-27 nutartis, civilinės bylos Nr. 3K-3-520/2008). Pareiškėjams pateikus naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atitinkančią CK 3.53 straipsnyje nurodytus reikalavimus, abi bylos turėtų būti sujungtos CPK 136 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka ir jų reikalavimai sprendžiami vienoje – santuokos nutraukimo – byloje.

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas iš esmės tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, reguliuojančias santuokos nutraukimo tvarką, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.