- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-07
- Bylos Nr.
- I1-8395-394/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02275-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Jarūnė Sedalienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- J. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Lietuvos valstybė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 9 d. skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 612,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas skunde (1-2 b. l.) nurodė, kad nuo 2018 m. birželio 6 d. iki 2020 m. rugsėjo 6 d. atlikinėjo bausmę Alytaus pataisos namuose (toliau – Alytaus PN), kur buvo kalinamas nepriimtinomis, orumą žeminančiomis sąlygomis, atsakovas neveikė taip, kaip turėjo veikti, dėl to jis patyrė didelius išgyvenimus, psichologines kančias, jautėsi diskriminuojamas. Teko kreiptis į odontologą, nes dėl dantų nepriežiūros pradėjo skaudėti dantis, visą laiką jautėsi nešvarus, nes atsakovas neišduodavo higienos priemonių, nei dantų pastos, nei šepetėlio, nei skutimosi peiliukų, nei muilo, nei tualetinio popieriaus, negalėjo palaikyti asmens higienos, išsivalyti dantų, nusiskusti.
Pareiškėjui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (35, 89, 94 b. l.).
Atsiliepimas
Atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus PN, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (89 b. l.), pateikė teismui atsiliepimą (14-16 b. l.), kuriame prašė skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjui atvykus į įstaigą 2018-06-29 jam buvo išduotos higienos priemonės, užvesta Nuteistojo aprūpinimo higienos reikmenimis kortelė. Vėliau pareiškėjas neteikė prašymų, kaip numatyta 2017 m. sausio 27 d. Alytaus PN direktoriaus įsakymo 5 punkte, ir vadovaujantis to paties įsakymo 7 punktu, pareiškėjas buvo laikomas mokiu, nes sąskaitoje turėjo daugiau kaip 0,5 bazinės išmokos dydžio sumos. Turimais duomenimis pareiškėjas vėliau nuolat gaudavo pinigines perlaidas į asmeninę sąskaitą, taip pat kaip dirbantis asmuo gaudavo darbo užmokestį, todėl akivaizdu, kad jis turėjo realią galimybę įstaigoje esančioje nuteistųjų parduotuvėje nusipirkti būtiniausių higienos priemonių, tokių kaip dantų šepetėlis, dantų pasta, skustuvai. Pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu buvo suteiktos odontologo paslaugos.
Dėl neturtinės žalos atsakovė nurodė, kad pareiškėjas privalo įrodyti visas aplinkybes, tačiau skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą. Pareiškėjas teismui nenurodo, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip jis paskaičiuotas. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos iš valstybės.
Pareiškėjo skundas netenkinamas.
Pareiškėjas J. B. skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, būtų priteistas 612,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas, neturtinę žalą iš esmės grindžia tuo, kad Alytaus pataisos namuose nebuvo tinkamai aprūpintas asmens higienos priemonėmis – dantų šepetėliais, dantų pasta, skutimosi peiliukais, tualetiniu popieriumi, muilu.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
LR Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnyje numatyta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios LR higienos normas (1 dalis). Analogiška norma nuteistųjų atžvilgiu įtvirtinta Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 8 dalyje pasakyta, kad nuteistųjų materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (galioja nuo 2015-11-01) asmenų aprūpinimo higienos priemonėmis nereglamentuoja.
Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. IR-139 (nauja redakcija nuo 2017-01-01), 4 punktas numato, kad pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iš karto išduodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankšluostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų šepetėlis, higieniniai paketai (10 vnt., moterims) ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml)), o jei nuteistasis su savimi turi ne visas šiame punkte nurodytas higienos priemones, išduodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi. Vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprūpinami tik esant aprašo 5 punkte nustatytoms sąlygoms, t. y. drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui. Pagal Aprašo 13 punktą, laikoma, kad suimtasis (nuteistasis) yra nemokus, kai per mėnesį iki prašymo jį aprūpinti drabužiais, avalyne ir (ar) higienos reikmenimis pateikimo laisvės atėmimo vietos administracijai dienos savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą; tais atvejais, kai suimtasis (nuteistasis) šiame punkte nurodytu laikotarpiu asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti, jis nelaikomas nemokiu.
Atsakovė į bylą pateikė Alytaus PN direktoriaus 2017 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 1-24 patvirtintą Alytaus pataisos namuose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašą (32-34 b. l.), kurio 4 punkte nurodyta, kad pirmą kartą į Pataisos namus atvykusiam nuteistajam, kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iš karto išduodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankšluostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų šepetėlis ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml), o jeigu nuteistasis su savimi turi ne visas šiame punkte nurodytas higienos priemones, išduodamos tik tos higienos priemonės, kurių nuteistasis neturi; vėliau higienos reikmenimis nuteistieji aprūpinami tik esant aprašo 5 punkte nustatytomis sąlygomis. Aprašo 5 punkte numatyta, kad drabužiai, avalynė ir higienos priemonės išduodami tik nemokiems nuteistiesiems, esant jų rašytiniam prašymui (prašyme turi būti nurodyti tik tie drabužiai ir higienos reikmenys, kurie nurodyti aprašo 1 priede, taip pat turi būti nurodyti drabužių dydžiai). Aprašo 6 punktas reglamentuoja tokio nuteistojo prašymo išsprendimo tvarką: socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkas, gavęs nuteistojo prašymą, pristato jį į buhalterinės apskaitos skyrių, kuris patikrina ar nuteistasis yra mokus / nemokus ir apie tai pažymi nuteistojo prašyme, prašymus su žyma „mokus“ buhalterinės apskaitos skyrius atiduoda būrio viršininkui, kuris supažindina nuteistąjį ir prašymą perduoda į nuteistojo asmens bylą, o prašymus su žyma „nemokus“ atiduoda ūkio skyriui, kuris aprūpina nuteistuosius prašyme nurodytomis priemonėmis ir drabužiais. Aprašo 7 punkte numatyta, kad nuteistasis yra nemokus, kai per mėnesį iki prašymo jį aprūpinti drabužiais, avalyne ar higienos priemonėmis pateikimo dienos savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą; tais atvejais, kai nuteistasis šiame punkte nurodytu laikotarpiu asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ar reikmenims įsigyti, jis nelaikomas nemokiu.
Iš byloje esančių dokumentų matosi, kad pareiškėjas J. B. į Alytaus PN atvyko 2018 m. birželio 7 d. (17, 18-23, 27 b. l.). 2018 m. birželio 29 d. jam buvo išduotas higienos reikmenų paketas: skalbimo milteliai (400 g), tualetinis muilas (100 g), tualetinis popierius (2 ritinėliai), dantų šepetėlis (1 vnt.), dantų pasta (50 ml), skutimosi peiliukai (4 vnt.) ir dezodorantas (50 ml), apie šių higienos priemonių gavimą pareiškėjas patvirtino savo parašu Nuteistojo aprūpinimo higienos reikmenimis kortelėje (24 b. l.). Iš įrašų nuteistojo J. B. pinigų apskaitos žiniaraštyje matosi, kad pareiškėjas nuolat gaudavo piniginių pajamų iš įvairių šaltinių (fizinių asmenų perlaidos, depozitinės nuteistųjų lėšos, darbo užmokestis, pašalpos ir kt.) ir nuolat pirko prekes iš parduotuvės (18-23 b. l.). Pareiškėjo pajamos per laikotarpį nuo 2018-06-07 iki 2020-09-04 sudarė net 5956,75 Eur, todėl nėra pagrindo laikyti, kad pareiškėjas buvo nemokus, be to, sprendžiant, ar asmuo nemokus, vertinamos jo asmeninėje sąskaitoje esančios lėšos, turimos per mėnesį iki prašymo aprūpinti jį higienos priemonėmis pateikimo dienos. Atsakovė nurodo, kad pareiškėjas rašytinių prašymų išduoti jam higienos priemones neteikė, todėl nebuvo nei galimybės, nei poreikio vertinti jo nemokumo.
Pareiškėjas atsikirtime į Alytaus PN atsiliepime išdėstytas aplinkybes (91 b. l.) nurodė, kad nesutinka su atsakovės teiginiu, jog yra mokus, nes iš gautos algos buvo atskaičiuojama į nuteistųjų fondą, mokėjo alimentus, todėl nieko nelikdavo, tačiau šį jo teiginį paneigia įrašai nuteistojo J. B. pinigų apskaitos žiniaraštyje, iš kurių matosi, kad pareiškėjas, gavęs pajamų, iš karto apsipirkdavo laisvės atėmimo vietos parduotuvėje, išleisdamas net po keliasdešimt eurų, todėl turėjo pajamų ir galimybę apsirūpinti ir būtiniausiomis higienos priemonėmis. Be to, kaip jau buvo minėta, per visą nagrinėjamą laikotarpį pareiškėjas nei karto nerašė prašymo Alytaus PN administracijai išduoti jam higienos priemones, todėl nėra pagrindo laikyti, kad atsakovė neatliko savo pareigos aprūpinti pareiškėją higienos reikmenimis.
Pareiškėjas nurodo, kad dėl dantų nepriežiūros jam skaudėjo dantis, teko gerti raminamuosius vaistus. Iš įrašų pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje matosi, kad odontologinė pagalba Alytaus PN pareiškėjui buvo teikiama, ir ne vieną kartą (26, 38 b .l.), tačiau nėra pagrindo laikyti, kad problemų su dantimis pareiškėjas turėjo dėl atsakovės kaltės, nes nėra duomenų, kad atsakovė savo pareigą aprūpinti pareiškėją būtinomis higienos priemonėmis būtų vykdžiusi netinkamai.
Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-939/2013).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, tik tokiu atveju, jeigu jis kalinamas nepriimtinomis sąlygomis. Taigi tik ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti. Tik nustačius konkrečius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4070-261/2018, 2018 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1317-438/2018, 2017 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1371-520/2017, 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012, 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-39/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2007 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/2007 ir kt.).
Kadangi reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant neteisėtiems valdžios institucijų veiksmams ar neveikimui, nagrinėjamu atveju nenustačius nei neteisėtų atsakovės veiksmų, nei neturtinės žalos, nėra civilinės atsakomybės sąlygų, todėl neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas, o pareiškėjo skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo J. B. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.