Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

Ieškovė R. Š. pateikė teismui ieškinį (1-3, 51-56 b. l., 1 t.) ir jame nurodė, kad 2002 m. vasarą susipažino su atsakovu, iki santuokos sudarymo (2005-07-15) draugavo ir bendravo intymiai, nes atsakovas atvykdavo į jos namus, kuriuose nakvodavo, o ji gyveno savo tėvų Janinos ir P. P. namuose, nes nuosavo būsto neturėjo. Atsakovas tuo metu niekur nedirbo, jokių pajamų neturėjo, todėl įsigyti būstą su juo bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis nebuvo jokios galimybės. Bendro ūkio su atsakovu ji nevedė, jokio bendro turto iki santuokos įregistravimo neįsigijo. Apie tai, kad atsakovo tėvas J. Š. būtų jiems paskolinęs 6000 litų, jai neteko girdėti ir ji iš J. Š. pinigų nesiskolino. Ji visada dirbo ir užsidirbdavo savo reikmėms, be to turėjo tėvus, kurie buvo pasirengę esant reikalui jai padėti. 2007 m. rugsėjo 2 d. tėvai jai padovanojo 7000 litų automobiliui įsigyti. Butą ji įsigijo iki santuokos įregistravimo, todėl jis yra asmeninė jos nuosavybė. Prie ieškinio pridėti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas savo asmeninių lėšų, įsigyjant butą, nepanaudojo. Atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu ir šios aplinkybės pats neneigia. Nuolatinis svaiginimasis alkoholiniais gėrimais pakeitė atsakovo charakterį ir elgesį, jis tapo agresyvus, priekabus, piktas, ne kartą teko kviestis policijos pareigūnus dėl atsakovo netinkamo elgesio buityje. Konfliktų metu atsakovas pasirinkdavo nepriimtiną santykių aiškinimosi būdą - garsiai šūkaudavo, plūsdavosi necenzūriniais keiksmais, tuo sukeldamas jai baimę, stresą, nepatogumus. Nuo 1996 metų ji dirba lietuvių kalbos mokytoja (duomenys neskelbtini). Pamokų metu su mokiniais kalba apie moralę, dorovę, kilnius poelgius, dvasines vertybes, todėl pati privalo gyventi ir elgtis padoriai, kad galėtų to mokyti savo mokinius, tačiau dėl atsakovo kaltės jai nepavyko sukurti darnios šeimos ir dėl to gyvendama santuokoje patyrė nuolatinį stresą ir įtampą, nusivylimą, sumažėjo darbingumas. Atsakovas savo kaltais ir neteisėtais veiksmais padarė jai neturtinę žalą, tačiau ji jos neįkainoja ir priteisti iš atsakovo neprašo. Atsakovas ne tik nerėmė šeimos materialiai, niekur nedirbo ir visą laiką buvo jos išlaikomas, bet savo kaltais, neteisėtais veiksmais nuolat blogino šeimos materialinę padėtį, nes už KET pažeidimus daugybę kartų yra baustas administracine tvarka: 2003-10-13 (iki santuokos įregistravimo) - bauda 1750 Lt.; 2005-09-01 (po santuokos sudarymo) - bauda 1750 Lt.; 2006-02-15 - bauda 4100 Lt.; 2006-07-10- bauda 5000 Lt.; 2007-07-04 - bauda 5000 Lt.; 2010- 06-21 - bauda 4000 Lt.; 2011-12-05 - bauda 410 Lt.; 2013-04-05 - administracinis areštas, 2013-04-08 už tai, kad būdamas neblaivus vairavo jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį automobilį "O. C." valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 1991 m. pagaminimo, automobilis, kurio vidutinė rinkos vertė 850 litų, buvo konfiskuotas. Atsakovas jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį daiktą - automobilį "O. C." pasiimdavo be jos sutikimo ir juo važinėdavosi neblaivus. Dėl atsakovo kaltės buvo suvaržytos jos teisės į minėtą kilnojamąjį daiktą (CK 3.35 str. 1 d.) ir padaryta 850 litų žala. Taigi, per laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) (santuokos įregistravimo) iki 2013 m. balandžio 8 d. atsakovui buvo paskirta baudų, kurių bendra suma - 20260 litų ir konfiskuotas automobilis, kurio vertė 850 litų. Šie faktai akivaizdžiai ir neginčijamai patvirtina atsakovo kaltę dėl šeimos iširimo. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). CK 3.27 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisinės sutuoktinių pareigos vienas kitam. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. CK 3.27 straipsnyje išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (CK 3.60 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 20l0 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje R. K. v. R. K; bylos Nr. 3K-3-254/20l0, 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-4l5/2008). Atsakovas nevykdė savo, kaip sutuoktinio pareigų, numatytų CK 3.27 straipsnyje: jis elgėsi su ja žiauriai, ciniškai, nepagarbiai, trukdė jai sukurti darnius, šeimyninius santykius, nerėmė šeimos materialiai, savo kaltais, neteisėtais veiksmais padarė materialinę bei moralinę žalą. Taigi, byloje pakanka įrodymų, kad šeima iširo ir santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, ir dėl to bendras gyvenimas tapo nebeįmanomas. Ji pati elgėsi dorai ir sąžiningai, vykdė visas savo, kaip sutuoktinės, pareigas, nuolat dirbo ir rėmė šeimą materialiai, rūpinosi buitimi. Atsakovas nepateikė teismui nė vieno jos kaltę patvirtinančio įrodymo.