Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2023-03-21 · Civilinė byla Nr. e2-1378-1089/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-03-21
Bylos Nr.
e2-1378-1089/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-17631-2022-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Linas Virkutis
Ieškovas
H. S.
Atsakovas
P. F. N.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-1378-1089/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17631-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.9.2; 3.4.1.11.4.3.2(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASGALUTINIS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 21 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Virkutis,sekretoriaujant Rasai Kaupinytei,dalyvaujant ieškovo ir trečiojo asmens atstovei advokatei L. M.,atsakovės atstovui advokatui Z. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo H. S. ieškinį atsakovei P. F. N. dėl nepagrįsto praturtėjimo ir be pagrindo įgyto turto grąžinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. S..

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. S. kaip ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovės P. F. N. be pagrindo įgytą 6 000 Eur sumą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareikštus reikalavimus R. S. grindė tokiais esminiais argumentais:

1.1. 2021 m. rugpjūčio 10 d. dėl neapdairumo ir klaidos R. S. pervedė į atsakovei priklausančią banko sąskaitą 6 000 Eur. R. S. ir atsakovės nesiejo jokie tarpusavio sutartiniai ar kiti teisiniai santykiai, kurių pagrindu R. S. būtų turėjęs prievolę perversti 6 000 Eur suma atsakovei.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) preliminariu sprendimu R. S. reikalavimai patenkinti.

3. Atsakovė P. F. N. pateikė motyvuotus prieštaravimus, prašydama panaikinti teismo priimtą preliminarų sprendimą ir ieškinį atmestį. Prieštaravimuose atsakovė nurodė tokius esminius atsikirtimus:

3.1. Prašomą priteisti 6 000 Eur į atsakovės banko sąskaitą pervedė ne R. S., o H. S..

3.2. Tam tikri asmenys, piktnaudžiaudami procesinėmis teisėmis, siekia iš atsakovės, jos sutuoktinio M. A. R., uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „BnP Invest“, kurioje atsakovė turi apie 1/3 dalį akcijų, nepagrįstai gauti įvairias pinigų sumas: 1) R. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriame nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d. į atsakovės sutuoktinio sąskaitą per klaidą pervedė 5 000 Eur; 2) F. A. pareiškė ieškinį, kuriame nurodė, kad dėl neapdairumo ir klaidos 2021 m. birželio 21 d. pervedė UAB „BnP Invest“ 11 000 Eur. Tiek nurodytus procesinius dokumentus, tiek šioje byloje pareikštą ieškinį rengė ta pati advokatė.

3.3. 2021 m. rugpjūčio 3 d. atsakovė su sutuoktiniu T. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovę ir jos sutuoktinį, sudarant sandorį, atstovavo atsakovės mama P. S. S.. Tuo metu atsakovė gyveno (duomenys neskelbtini), o iš (duomenys neskelbtini) pinigus atsiųsti į banką Lietuvoje nebuvo galima dėl (duomenys neskelbtini) taikomų sankcijų. Pinigų persiuntimui buvo pasinaudoja vadinamų pinigų keitėjų paslauga. Automobilio pardavimo kaina buvo apie 11 000 Eur. R. S. yra pinigų keitėjas ir jis apsiėmė už atlygį persiųsti pinigus į atsakovės ir jos sutuoktinio sąskaitas banke Lietuvoje. 6 000 Eur ir 5 000 Eur pavedimai buvo atlikti dviejų minučių skirtumu. Tai rodo vieną sumanymą pervesti atsakovei ir jos sutuoktiniui 11 000 Eur.

3.4. R. S. į teismą kreipėsi pradėjus 9 mėnesiams po lėšų pervedimo. Jeigu tai buvo klaida, jos neįmanoma nepastebėti. Kita vertus, neįmanoma suprasti, kaip ieškovas gavo atsakovės banko sąskaitos numerį, jeigu su ja jokių santykių nepalaikė, kuo pasireiškė ieškinyje nurodoma klaida.

4. Atsiliepime į atsakovės prieštaravimus R. S. nurodė tokius esminius papildomus argumentus:

4.1. Atsakovės minimos aplinkybės apie tariamą ieškovo vykdomą tarpininkavimo veiklą yra nepagrįstos.

4.2. Nėra jokių įrodymų, kad atsakovės nurodomos lėšos buvo perduotos. R. S. P. bankų taikomas taisykles atsakovės nurodoma suma, gauta už automobilio pardavimą, galėjo būti išgryninta tik per 59 darbo dienas. Be to, automobilio pardavimo sandoris nėra patvirtintas nustatyta tvarka. Tai rodo sandorio fiktyvumą.

5. 2022 m. lapkričio 23 d. protokoline nutartimi ieškovas R. S. pakeistas ieškovu H. S., o R. S. procesinis statusas pakeistas į trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo

6. Išanalizavus į bylą kartu su ieškiniu pateiktą 2021 m. rugpjūčio 10 d. mokėjimo pavedimą, nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d. ne trečiasis asmuo R. S., kaip nurodyta Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) preliminaraus sprendimo 3 punkte, bet ieškovas H. S. į atsakovės P. F. N. banko sąskaitą pervedė 6 000 Eur (b. l. 4–5, 18). Mokėjimo pavedimo grafoje „Mokėjimo nuoroda“ buvo įrašyta „(duomenys neskelbtini)“, o grafoje „Mokėjimo paskirtis“ – „(duomenys neskelbtini)“.

7. Ieškinyje, kurio pagrindu iškelta ši byla, pradinis ieškovas (šiuo metu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų) – R. S., teigė, kad 6 000 Eur į atsakovės banko sąskaitą buvo pervesti per klaidą, jo ir atsakovės nesiejo jokie teisiniai santykiai. Po to, kai atsakovė pateikė prieštaravimus dėl ieškinio reikalavimų, pradinis ieškovas R. S. pakeitė savo poziciją dėl to, kokios aplinkybės lėmė, kad į atsakovės banko sąskaitą buvo pervesta prašoma priteisti 6 000 Eur suma.

8. Naujojo ieškovo H. S. ir trečiojo asmens R. S. atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad H. S. atsakovei P. F. N. pervedė 6 000 Eur, jog šie būtų perduoti R. S., tačiau atsakovė to nepadarė (2022 m. lapkričio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas: 8 min. 15 sek.–8 min. 38 sek.; 8 min. 50 sek.–9 min. 19 sek.; 9 min. 43 sek.–10 min. 17 sek.). Taip pat nurodytų proceso dalyvių atstovė paaiškino, kad buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl pinigų priėmimo ir perdavimo tarp trečiojo asmens R. S. ir atsakovės P. F. N. (2022 m. lapkričio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas: 10 min. 49 sek.–10 min. 54 sek.). Kitaip tariant, trečiasis asmuo R. S. pradėjo įrodinėti, kad atsakovė neįvykdė su juo sudaryto susitarimo perduoti gautas lėšas.

9. Teisminio proceso eigoje pradinis ieškovas R. S. jo ir H. S. prašymu 2022 m. lapkričio 23 d. protokoline teismo nutartimi buvo pakeistas nauju ieškovu H. S.. Naujasis ieškovas nurodė, kad palaiko tiek ieškinio reikalavimus, tiek aplinkybes, kuriomis jis yra grindžiamas. Po to, kai buvo pakeistas ieškovas, buvo atnaujintas įrodymų tyrimas, kurio metu ieškovo atstovė papildomai paaiškino, kad tarp ieškovo H. S. ir atsakovės P. F. N. jokių susitarimų nebuvo, o ginčo lėšos atsakovei pervestos, jog jas gautų trečiasis asmuo R. S. (2022 m. gruodžio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 13 min. 25 sek.–13 min. 28 sek.).

10. Aptarta teisminio proceso eiga rodo, kad pirminė versija, kuria grįstas ieškinys, buvo pakeista kita versija, susidedančia iš dviejų dalių: 1) ieškovas H. S. su trečiuoju asmeniu R. S. susitarė, jog ieškovas perves trečiajam asmeniui 6 000 Eur į atsakovės P. F. N. sąskaitą ir savo įsipareigojimą įvykdė; 2) trečiasis asmuo R. S. susitarė su atsakove, kad ji iš ieškovo H. S. gautas lėšas perduos trečiajam asmeniui, tačiau savo įsipareigojimo neįvykdė.

11. Gindamasi nuo jai pareikštų reikalavimų, atsakovė išsakė kitą faktinių aplinkybių versiją, kad trečiasis asmuo R. S. suteikė jai ir jos sutuoktiniui M. A. R. pinigų keitimo paslaugą. Pasak atsakovės, (duomenys neskelbtini) už parduotą atsakovei ir jos sutuoktiniui priklausiusį automobilį gautą lėšų sumą, prilygstančią 11 000 Eur, trečiasis asmuo per ieškovą pervedė į atsakovės ir jos sutuoktinio banko sąskaitas. Savo poziciją atsakovė, be kita ko, grindė tuo, kad pinigų keitėjo paslauga jai ir jos sutuoktiniui buvo reikalinga dėl ribotų galimybių pervesti lėšas iš (duomenys neskelbtini) ar jas išsivežti dėl valstybei taikomų tarptautinių sankcijų.

12. Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ne tik ieškovo pareikštų reikalavimų faktinis pagrindas, tačiau taip pat ir atsakovo prieštaravimuose išdėstyti materialinio teisinio pobūdžio atsikirtimai (CPK 430 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl to, ar teismo preliminariu sprendimu tinkamai įvertintas ieškovo reikalavimų pagrįstumas, turi būti patikrintos ir teisiškai įvertintos abiejų šalių iškeltos faktinių aplinkybių versijos.

Dėl ginčo esmės

13. Proceso dalyvių nurodyti susitarimai, kurių sudarymo faktai yra įrodinėjami, nebuvo įforminti rašytine forma. Tiesioginių įrodymų, kurie pagrįstų susitarimų sudarymą, be proceso dalyvių paaiškinimų į bylą nėra pateikta. O tai reiškia, kad ginčo eigoje iškeltos konkuruojančios versijos dėl tikrųjų ginčo pavedimo motyvų gali būti patikrintos tik remiantis netiesioginiais įrodymais ir faktiniais duomenimis.

14. Kiek tai susiję su ieškovo išsakytos ir įrodinėjamos versijos turiniu, pirmiausia pažymėtina, kad šio sprendimo 8 punkte aprašyti ieškovo ir trečiojo asmens atstovės paaiškinimai patvirtina, jog ieškinyje lėšų į atsakovės sąskaitą pervedimas nepagrįstai įvardintas kaip klaida. Pagal patikslintą ieškovo ir trečiojo asmens poziciją: 6 000 Eur sumą atsakovė turėjo gauti, jog ją perduotų trečiajam asmeniui pagal jo pareikalavimą. Tai yra, ginčo suma atsakovei pervesta ne dėl klaidos, bet, anot ieškovo ir trečiojo asmens, vykdant du atskirus susitarimus. Ieškovo atlikto mokėjimo atsakovei pavedimo grafose „Mokėjimo nuoroda“, „Mokėjimo paskirtis“ padaryti įrašai iš tiesų gali būti aiškinami kaip nurodantys asmenį, kuriam lėšos skirtos.

15. Tarp ieškovo ir atsakovės, kaip galima spręsti iš bylos šalių ir jų atstovų paaiškinimų, tiesiogiai susitarimai dėl pinigų gavimo, perdavimo nebuvo sudaryti. Tačiau remiantis ieškovo ir trečiojo asmens versija atsakovė turėjo veikti kaip neformali tarpininkė, vykdanti tarp jos ir trečiojo asmens sudarytą žodinį susitarimą dėl trečiajam asmeniui skirtų lėšų gavimo ir perdavimo. Hipotetiškai laikant, kad ieškovo ir trečiojo asmens versija yra pagrįsta, atsakovė, nors nebuvo ieškovo ir trečiojo asmens sudaryto susitarimo šalimi, ginčo lėšas turėjo gauti tarp jos ir trečiojo asmens sudaryto susitarimo pagrindu. Kitaip tariant, pinigų atsiradimas atsakovės žinioje būtų pateisinamas tarp ieškovo ir trečiojo asmens, o taip pat tarp atsakovės ir trečiojo asmens sudarytais žodiniais sandoriais. Nėra jokių prielaidų laikyti, kad tarp atsakovės ir trečiojo asmens, kuriam neva buvo skirtos ginčo lėšos, sudarytas susitarimas, jeigu toks buvo sudarytas, būtų pasibaigęs. Dėl to Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 straipsnyje įtvirtinto nepagrįsto praturtėjimo instituto normos nagrinėjamoje situacijoje negali būti taikomos (plačiau CK 6.237 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo klausimu žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-611/2019 21 punktą).

16. Ieškinio reikalavimas negali būti laikomas pagrįstu ir remiantis kitais galimais ieškovo teisių gynimo būdais. Jeigu būtų laikoma, kad būtent ieškovo ir trečiojo asmens versija yra pagrįsta, ne ieškovas H. S., o trečiasis asmuo R. S. turėtų reikalavimo teisę atsakovei dėl lėšų grąžinimo. Tokį vertinimą suponuoja ieškovo ir trečiojo asmens iškeltos versijos dalis, kad atsakovė iš ieškovo gautas lėšas turėjo pareigą perduoti trečiajam asmeniui, o ne grąžinti ieškovui. Pagal susitarimą, kokį deklaravo buvus ieškovas ir trečiasis asmuo, ieškovas, pervedęs ginčo lėšas atsakovei, įvykdė savo įsipareigojimą trečiajam asmeniui, nes buvo pasirinktas toks prievolės įvykdymo būdas (CK 6.39 straipsnio 1 dalis, 6.44 straipsnio 1 dalis). Nuo lėšų įskaitymo į atsakovės sąskaitą momento reikalavimo teisė dėl lėšų atidavimo atsirado trečiajam asmeniui. Kitoks ieškovo ir trečiojo asmens įrodinėjamos įvykių versijos turinio aiškinimas paneigtų jų tarpusavio deklaruoto susitarimo esmę. Tai reiškia, kad ieškinys bet kuriuo atveju (nepriklausomai nuo to, kurios iš bylos šalių versija dėl ginčo aplinkybių yra pagrįsta) yra pareikštas netinkamo ieškovo. Šis faktas pats savaime sudaro pagrindą preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti, nes ieškovas H. S. neturi teisės reikalauti, kad atsakovė P. F. N. grąžintų gautas lėšas (CPK 45 straipsnis).

17. Pasisakant dėl atsakovės gynybinės pozicijos pagrįstumo, pastebėtina, kad atsakovė pateikė mokėjimo nurodymą, kuris pagrindžia, kad į jos sutuoktinio M. A. R. sąskaitą ieškovas šioje byloje H. S. 2021 m. rugpjūčio 10 d. pervedė 5 000 Eur (b. l. 29). Šio pavedimo grafose „Mokėjimo nuoroda“, „Mokėjimo paskirtis“ buvo įrašyti tie patys duomenys kaip ir atliekant pavedimą į atsakovės sąskaitą. Pavedimo grafoje „Mokėjimo nuoroda“ buvo įrašyta „(duomenys neskelbtini)“, o grafoje „Mokėjimo paskirtis“ – „(duomenys neskelbtini)“. Pavedimus į atsakovės ir jos sutuoktinio sąskaitas ieškovas H. S. atliko dviejų minučių skirtumu. Duomenys, kad pavedimai atlikti iš esmės tuo pačiu metu (kelių minučių tarpe), sutampa nuorodos ir paskirties skilčių įrašai, patvirtina, jog pavedimai tarpusavyje yra susiję ir turėtų būti vertinami kaip to paties veiksmo, atlikto tuo pačiu tikslu, dalys.

18. Ieškovo atliktų mokėjimo pavedimų grafose „Mokėjimo nuoroda“, „Mokėjimo paskirtis“ padaryti įrašai gali būti aiškinami alternatyviai: arba kaip pasisakyta šio sprendimo 14 punkte – nurodantys asmenį, kuriam lėšos skirtos, arba kaip nurodantys asmenį, nuo kurio lėšos yra pervedamos į sąskaitą.

19. Atsakovė į bylą pateikė 2021 m. rugpjūčio 3 d. pardavimo sutartį, pagal kurią M. A. R., atstovaujamas P. S., už 2 950 000 000 rialų, sumokėtų grynaisiais, pardavė automobilį (duomenys neskelbtini). Nustatant šio sandorio turinį turi būti remiamasi 2023 m. vasario 1 d. atsakovės pateiktu patikslintu vertimu.

20. Pardavimo sutarties 1.1 punkte, be kita ko, įrašyta, kad M. A. R. sutartį sudarė per įgaliotinę P. S. (gimimo liudijimas Nr. 1, gim. (duomenys neskelbtini)). Sutarties skiltyje „Pastabos“, be kita ko, įgaliotinė įvardinta kaip P. M. S.. Atsakovė teigia, kad pardavimo sutartį, veikdama įgaliojimu pagrindu, sudarė jos motina. Atsakovės gimimo liudijime įrašyta, kad atsakovės motinos vardas yra P. S. (gimimo liudijimas Nr. 1). Lietuvos Respublikoje išduotame leidime gyventi atsakovės motinos vardas ir pavardė įrašyti kaip P. S., o gimimo data – (duomenys neskelbtini).

21. Išanalizavus nurodytų dokumentų turinį, pirmiausia pažymėtina, kad nors pardavimo sutartyje vienoje vietoje įgaliotinės vardas ir pavardė įrašyti kaip P. S., o kitoje P. M. S., negalima spręsti, jog tame pačiame dokumente kaip įgaliotinė galėjo būti įvardintos dvi skirtingos moterys. Priešingai, asmenį žymintys žodžiai, pavartoti pardavimo sutartyje („(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“), sutampa.

22. Pardavimo sutartyje įrašytos įgaliotinės vardas sutampa su atsakovės motinos vardu, nurodytu atsakovės gimimo liudijime ir leidime gyventi Lietuvos Respublikoje. Tačiau leidime gyventi atsakovės motinos pavardė nurodyta – „(duomenys neskelbtini)“. Be to, leidime įrašyta atsakovės motinos gimimo data ((duomenys neskelbtini)) nesutampa su pardavimo sutartyje nurodyta įgaliotinės gimimo data – (duomenys neskelbtini). Tačiau sutartyje įrašyto P. S. gimimo liudijimo eilės numeris (Nr. 1) atitinka atsakovės motinos gimimo liudijimo numerį, nurodytą atsakovės gimimo liudijime.

23. Atsakovės atstovas paaiškino, kad aptarti pavardžių rašymo skirtumai turėjo būti nulemti nevienodos rašymo tradicijos (2022 m. gruodžio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 30 min. 7 sek.–31 min. 9 sek.). Pastarojo atsakovo paaiškinimo pagrįstumo pagal byloje pateiktus įrodymus objektyviai negalima patikrinti. Kita vertus, nesutampa dokumentuose atliktas objektyvus įrašas – gimimo data. Dėl to negalima prieiti prie kategoriškos išvados, kad pardavimo sutartį veikdama pagal įgaliojimą sudarė atsakovės motina.

24. Visgi aplinkybė, ar automobilio pardavimo sutartis buvo sudaryta per atsakovės motiną, ar per kitą asmenį, nėra svarbi.

25. Į bylą pateikti bilietai patvirtina, kad P. S. 2021 m. liepos 23 d. iš (duomenys neskelbtini) skrido į (duomenys neskelbtini), 2021 m. liepos 24 d. iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), o 2021 m. rugpjūčio 20 d. išvyko iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini).

26. Taigi atsakovės motina tuo metu, kai buvo sudarytas ir įvykdytas pardavimo sandoris, buvo (duomenys neskelbtini), o po sandorio sudarymo grįžo į Lietuvą. Nenustatyta priežasčių, kodėl reikėtų abejoti tuo, kad pardavimo sandoris nebuvo sudarytas ir (ar) įvykdytas. Pardavimo sutartyje įrašyta, kad automobilis buvo perleistas pirkėjui, perduoda pardavėjo įgaliotam asmeniui pinigų suma, lygi sutartai automobilio kainai. Dėl to negalima atmesti kaip aiškiai nepagrįstos atsakovės nurodytos aplinkybės, kad jos motina, būdama (duomenys neskelbtini), priėmė už automobilį sumokėtą pinigų sumą, įrašytą pardavimo sutartyje: pardavimo sandoris sudarytas ir įvykdytas tuo metu, kai atsakovės motina fiziškai buvo (duomenys neskelbtini).

27. Gindamasi nuo jai pareikšto reikalavimo, atsakovė laikėsi nuoseklios pozicijos, dėl kokių priežasčių į jos banko sąskaitą buvo pervesta ginčo lėšų suma. Tuo tarpu ieškovo ir trečiojo asmens pozicijos iš esmės kito (nuo to, kad pinigai atsakovei pervesti atsitiktinai, iki to, kad pinigai pervesti su konkrečiu tikslu).

28. Ieškovas ir trečiasis asmuo neneigia atsakovės nurodytos aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini) dėl valstybei taikomų tarptautinių sankcijų egzistuoja neoficiali pinigų perlaidų paslaugų teikimo praktika, kai fiziniai asmenys iškeičia (duomenys neskelbtini) oficialią valiutą į kitą bei pinigus persiunčia į konkrečią pinigus keičiančio asmens nurodytą sąskaitą, atidarytą kitos valstybės kredito įstaigoje. Iš tiesų atsakovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad trečiasis asmuo kartu su ieškovu teikia tokias paslaugas, taip pat kad trečiajam asmeniui atsakovės motina perdavė už automobilį gautą pinigų sumą, kad ši būtų pervesta į atsakovės ir jos sutuoktinio banko sąskaitas.

29. Tačiau, kaip jau pasisakyta, tarp atsakovės ir trečiojo asmens nebuvo sudaryta jokių rašytinės formos sandorių. O tai reiškia, kad prielaidų dėl to, kokiu tikslu ginčo lėšos buvo pervestos atsakovei, darymas yra neišvengiamas.

30. Nagrinėjamu atveju atsakovės išdėstyta įvykių versija yra labiau tikėtina nei nurodyta trečiojo asmens. Tai yra, septynios dienos prieš lėšų pervedimą į atsakovės sąskaitą (duomenys neskelbtini) buvo parduotas atsakovės sutuoktinio vardu registruotas automobilis. Pardavimo sandorio sudarymo metu (duomenys neskelbtini) buvo atsakovės motina. (duomenys neskelbtini) buvo ir yra taikomos įvairios tarptautinės sankcijos, įskaitant susijusios su pinigų perlaidų iš valstybės ribojimais. O tai reiškia, kad atsakovės motinos galimybės grynaisiais gautą už automobilį sumokėtą sumą išsivežti iš (duomenys neskelbtini) buvo ribotos. Ši aplinkybė patvirtina, kad turėjo egzistuoti realus poreikis dėl lėšų pervedimo atsakovei pasitelkti pinigų perlaidos paslaugą teikiantį asmenį. Į atsakovės ir jos sutuoktinio M. A. R. sąskaitas ieškovas tuo pačiu metu pervedė bendrą 11 000 Eur sumą, nors jo ir atsakovės bei M. A. R. nesiejo jokie santykiai. Pavedimų grafose įrašyta jų paskirtis gali būti aiškinama kaip nurodanti asmenį, nuo kurio lėšos yra pervedamos. Nors nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad trečiajam asmeniui fiziškai buvo perduoti pinigai, jog jie būtų pervesti, tačiau šis aspektas negali būti suabsoliutintas įvertinus, kad tarp šalių susitarimai, apie kurių galimą sudarymą teisminio proceso metu buvo pasisakyta, nebuvo niekaip formalizuoti.

31. Trečiasis asmuo ieškinyje nurodė akivaizdžiai tikrovės neatitinkančią priežastį, dėl kurios ieškiniu prašoma priteisti suma buvo pervesta atsakovei. Įrodinėtinų faktinių aplinkybių pakeitimas sustiprina atsakovės versiją, kuri yra iš esmės nuosekli ir paremta racionaliais paaiškinimais. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d. ieškovas į atsakovės sąskaitą turėjo pervesti lėšas, skirtas atsakovei. Ši išvada papildomai pagrindžia, kad ieškovas neturi teisės reikalauti, jog atsakovė grąžintų lėšas, kurios priklauso pačiai atsakovei.

Dėl bylos baigties

32. Pripažinus, kad ieškinys yra pareikštas netinkamo ieškovo, taip pat kad 6 000 Eur suma yra atsakovės lėšos, byloje priimtas preliminarus sprendimas panaikinamas ir ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 430 straipsnio 6 dalies 2 punktas).

33. Atsakovė įrodymų, kad turėjo bylinėjimosi išlaidų, nepateikė. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 5 Eur, todėl jų atlyginimas iš ieškovo į valstybės biudžetą nepriteisiamas (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Dėl atsakovės prašymo skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

34. Atsakovės atstovas teismo posėdyje suformulavo prašymą skirti ieškovui baudą už nesąžiningo ieškinio pareiškimą.

35. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šie piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažinimo pagrindai yra savarankiški, jie nėra būtinoji vienas kito taikymo sąlyga – piktnaudžiavimui konstatuoti pakanka vieno ar kito pagrindo. Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019, 18 punktas).

36. Šiuo konkrečiu atveju negalima pritarti atsakovės nuomonei, kad teise kreiptis į teismą buvo pasinaudota ne pagal paskirtį. Ginčo situacija susiklostė dėl proceso dalyvių taikytos ydingos tarpusavio santykių formos, kai buvo sudaromi tik žodiniai susitarimai, atlikti veiksmai nebuvo įforminami. Aplinkybė, kad ieškinys yra atmestas kaip neįrodytas, pati savaime neįrodo ieškovo ir (ar) trečiojo asmens nesąžiningo veikimo. Tokio vertinimo nelemia ir motyvai, dėl kurių ieškinys atmetamas. Dėl to atsakovės prašymas dėl baudos skyrimo pagal CPK 95 straipsnio nuostatas netenkinamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 430 straipsnio 6 dalies 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti.

Netenkinti atsakovės P. F. N. prašymo dėl baudos skyrimo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Linas Virkutis