Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovui A. M., trečiajam asmeniui V. M. dėl paramos pilnamečiam vaikui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Dėl aukščiau nurodytų priežasčių, ieškovas kreipiasi dėl išlaikymo įsiskolinimo - 1620 eurų dydžio (162 eur x 10 mėn.) už 2015 m. rugsėjo 11 d. – 2016 m. liepos 15 d. laikotarpį bei paramos pilnamečiam sūnui priteisimo po 200 eurų kas mėnesį kol sūnus mokysis, bet ne ilgiau kaip iki 2021 m. rugsėjo 11 d.

Atsakovas A. M. su ieškiniu sutinka dalinai. Pareigos paremti pilnametį sūnų atsakovas neginčija, sutinka prisidėti prie sūnaus paramos 100 eurų. Dėl išlaikymo įsiskolinimo nesutinka, nurodo, kad nors ir sūnus jau buvo pilnametis ir mokėsi vidurinėje mokykloje, jis mokėjo po 150 eurų išlaikymą grynais pinigais, juos duodamas pats sūnui arba per kitus asmenis. Be to, atsakovo teigimu, jis 2017 m. spalio mėnesį davė sūnui 500 eurų automobilio įsigijimui ir nupirko už 200 eurų padangas. Šiuo metu jis gyvena nuomojamame bute, darbo užmokestis – minimalus – 400 eurų, todėl jam būtų sudėtinga pačiam išgyventi, mokant sūnui 200 eurų paramą. Atsakovas įsitikinęs, kad sūnaus nurodytos ligos yra tik mėginimas parodyti, kad negali dirbti, jis dirbo užsienyje, ten gyrėsi užsidirbęs apie 5000 eurų. Atsakovo teigimu, ieškovas neįrodė būtinybės skirti jam 200 eurų paramą.

Liudytojas V. B. paaiškino, kad jau daug metų yra atsakovo bendradarbis, jie kartu naudojasi tuo pačiu automobiliu, todėl ir bendrauja dažnai. Jis patvirtino, kad ieškovą, dar tuo metu buvusį nepilnametį, ne kartą matė bendraujantį su atsakovu, kuris duodavo jam pinigų, kaip sakydavo pats atsakovas po 150 eurų alimentams. Pats liudytojas nematė ir tiksliai negali pasakyti, kokią pinigų sumą atsakovas duodavo sūnui. Taip pat tik iš atsakovo žinojo, kad šis davė sūnui 500 eurų automobilio pirkimui ir nupirko padangas. Liudytojas patvirtino, kad be darbo užmokesčio darbdavys reguliariai ir tvarkingai moka ir kitas išmokas, susijusias su darbo santykiais – dienpinigius.

Liudytoja S. D., atsakovo sesuo, nurodė, kad iš atsakovo pasakojimų žino, kad jis mokėjo nepilnamečiam sūnui išlaikymą grynais pinigais, kartais ji pati perduodavo trečiajam asmeniui V. M., kai jos abi dirbo vienoje darbovietėje, atsakovo duotus pinigus vaiko išlaikymui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad atsakovas A. M. ir trečiasis asmuo V. M. yra ieškovo M. M. tėvai (b.l. 5). Tėvų santuoka nutraukta 2008 m. Iki ieškovo pilnametystės, t.y. iki 2015-09-11 atsakovas mokėjo išlaikymą, tačiau ieškovui sukakus 18 metų, atsakovas išlaikymo nebemokėjo, nors ieškovas mokėsi Marijampolės Sūduvos gimnazijoje pagal vidurinio ugdymo programą. Gimnaziją ieškovas baigė 2016-07-13 (b.l. 6). Vėliau ieškovas ketino mokytis Karo akademijoje, tačiau dėl sveikatos jo nepriėmė. Ieškovo aiškinimu, metus gydėsi, buvo išvykęs pas seserį į užsienį, nesėkmingai ieškojo darbo, po to 2017-09-01 pradėjo mokytis Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje Jūros transporto logistikos technologijų studijose, mokant visą studijų kainą – 1400 eur (b.l. 7-11). Dėl sveikatos stovio - jam diagnozuoti tokie susirgimai: kitas lėtinis kanalėlių ir intersticinio audinio nefritas (ligos kodas - N11.8), ūminis bronchitas, nepatikslintas (J20.9), kitos vietinės odos ir poodinių audinių infekcijos (L08), kitas dantų ėduonis (K02.8), čiurnos ir pėdos raiščių plyšimas (S93.2), kojos raumens ir sausgyslės sužalojimo padariniai (T93.5), negalėjo ir negali dirbti sunkaus fizinio darbo. Iki sveikatos pablogėjimo ieškovas aktyviai sportavo, tačiau teko atsisakyti sporto. Todėl visą laiką skiria mokslams, kurie jam sekasi labai gerai. Tai patvirtina studento pažangumo suvestinė (b.l. 70).

Dėl paramos pilnamečiam vaikui, studijuojančiam aukštojoje mokykloje

Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, buvo įtvirtinta CK 3.194 straipsnio 3 dalyje (2004 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. IX-2571 redakcija). Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl šios nuostatos konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto; išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Po šio Konstitucinio Teismo išaiškinimo pilnamečių vaikų išlaikymo tvarka reglamentuota CK 3.1921 straipsnio 1 dalyje (2013 m. birželio 20 d. įstatymo Nr. XII-396 redakcija). Nagrinėjamoje byloje ieškovas reikalauja priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis nuo mokymosi aukštojoje mokykloje pradžios – 2017-09-01 iki baigs studijas arba sulauks 24 metų. Kadangi teisėtai įgyta teisė pripažįstama ir nuo pažeidimų ginama jos atsiradimo metu galiojusių teisės normų pagrindu, o atliktų veiksmų atitiktis teisės aktuose įtvirtintam teisiniam reglamentavimui tikrinama pagal jų atlikimo metu galiojusias teisės normas, tai išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo klausimas – CK 3.1921 straipsnio nuostatas ir jas aiškinant bei taikant suformuotą kasacinio teismo praktiką. Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo išaiškinimus, dar iki konkretaus pirmiau nurodyto teisinio reglamentavimo įtvirtinimo CK normose suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje ar profesinėje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. ir kt. v. A. T., bylos Nr. 3K-3-188/2007; 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. M. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-25/2008; 2008 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. A. L., bylos Nr. 3K-3-248/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. R. v. J. R., bylos Nr. 3K-7-204/2009; teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. E. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-121-313/2015; kt.). Kasacinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių kriterijų ir jie vertinami atskirai, t. y. nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas; įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Pažymėtina, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, įvertinami pirmajai grupei priskirtini kriterijai: sunki vaiko turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015).

Kaip aukščiau minėta, ieškovui dėl sveikatos nerekomenduojamas sunkus fizinis darbas, darbas šaltyje, drėgmėje, dulkėtoje aplinkoje, pamaininis darbas (b.l. 48). Be to, pagal nuolatinių studijų paskaitų tvarkaraščius, paskaitos vyksta slenkamu grafiku dienos metu nuo 9.45 val. iki 18.50 val. Ieškovo pažangumo suvestinė liudija apie labai gerą mokymąsi. Atsakovas teigė, kad ieškovas 2016 metais gyveno ir dirbo užsienyje, vadinasi, turėjo galimybę dirbti ir užsidirbti. Tačiau tokios aplinkybės nepatvirtintos jokiais rašytiniais įrodymais. Ieškovas neneigia, kad kelis mėnesius gyveno pas seserį užsienyje, tačiau tinkamo darbo nerado, užsidirbti jokių lėšų negalėjo. Be to, ieškovo motina, siekdama sūnui padėti už laikotarpį, kol jis nedirbo ir nesimokė, mokėjo SODROS privalomojo sveikatos draudimo įmokas (b.l. 71-73).

Teismas sprendžia, kad nėra pagrindo netikėti šiais ieškovo paaiškinimais, ir daro išvadą, jog dėl nurodytų aplinkybių ieškovas neturi galimybės užsidirbti laisvu nuo mokymosi metu. Ieškovas turto neturi, nuolatinių pajamų negauna. Bendrabutis ieškovui suteiktas, tačiau labai apleistas, reikėjo kambarį remontuoti, nes dėl pelėsio kilo ieškovui problemų su sveikata. Parama būtina pragyventi, rūbams, avalynei, maistui įsigyti, visuomeninio transporto išlaidoms ir pan. Ieškovas yra pažangus studentas, sąžiningai vykdo pareigą mokytis ir įgyti profesiją. Šių konkrečių nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekste yra pagrindas padaryti išvadą, jog ieškovui yra reikalinga tėvų parama, kol jis baigs mokslus, bet ne ilgiau nei jam sukaks 24 metai.

Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime pabrėžė, kad tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi. Tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi ir negali turėti jokios valdžios (tėvų valdžios). Įstatymų leidėjui apsisprendus įstatymu įtvirtinti tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, kai jie mokosi aukštosiose mokyklose, negalima paneigti kurių nors Konstitucijos ginamų ir saugomų tėvų teisių (inter alia, nuosavybės teisės) bei teisėtų interesų, kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų. Nenukrypstant nuo konstitucinės doktrinos, sprendžiant dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, kasacinio teismo praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. P. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-189/2007; 2012 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. M. B. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-119/2012; 2015 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. E. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-121-313/2015; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-194-219/2015; kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovo motina V. M. kiek galėdama prisideda prie ieškovui būtinų poreikių tenkinimo. V. M. dirba, jos darbo užmokestis apie 950 Eur (b.l. 53-56). Ji moka už sūnaus mokslą ir bendrabutį (b.l. 12). V. M. nurodo, kad sūnui mėnesiui reikia apie 600 eurų.

Atsakovas A. M. dirba (b.l. 24-26). Atsakovas posėdžio metu teigė, kad turi problemų su darbdaviu, kuris nemoka jam priklausančių dienpinigių, atsakovas gyvena tik iš 400 eurų gaunamų iš darbdavio pajamų, todėl prie sūnaus paramos tegali prisidėti tik 100 eurų. Tačiau liudytojas V. B. paneigė atsakovo nurodytas aplinkybes dėl nesąžiningo darbdavio, teigdamas, kad ir darbo užmokestį ir kitas išmokas, susijusias su darbo santykiais, darbdavys moka laiku ir tiek, kiek priklauso. Be to, atsakovas nurodė, jog jis nuomojasi kambarį bendrabutyje, už kurį nuomos mokesčio nemoka, tik susimoka mokesčius už komunalinius patarnavimus. Daugiau jokių priežasčių, dėl kurių neturėtų galimybės prisidėti prie paramos sūnui, atsakovas nenurodė, jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo nurodytus faktus, kad sūnus pats užsidirba savo pragyvenimui, nepateikė. Pažymėtina, kad ieškovas už laikotarpį, kada jis nedirbo ir nesimokė, paramos iš atsakovo neprašo.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovo turtinė padėtis yra gera ir dėl to finansinė parama jam nėra reikalinga arba jis siekia prisiteisti per daug didelę paramos sumą (LR CPK 178 str.).

Pažymėtina, jog sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V. , bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. A. Š. , bylos Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.). Nagrinėjamu atveju, atsakovas ne kartą pabrėžė, kad jo finansinė padėtis bloga – darbo užmokestis minimalus, jis gyvena vienas, todėl juo pasirūpinti nėra kam, iš turimų pinigų sunkiai pragyvena.

Duomenų, kad atsakovas būtų neįgalus ar turėtų kokių nors sveikatos problemų, trukdančių susirasti geriau apmokamą darbą, į bylą nepateikta. Nėra įrodymų, jog atsakovas turėtų kokių nors kitų papildomų išlaidų – kredito, draudimo įmokos ar pan. Tokiu būdu, kritiškai vertintini atsakovo motyvai dėl itin blogos jo finansinės padėties bei dėl nebūtinumo teikti ieškovui jo prašomo dydžio paramą. Ieškovas jau suaugęs asmuo, lygiai su tokiais pat poreikiais kaip ir atsakovas, todėl nesuprantamas atsakovo teigimas, kad sūnus gali išgyventi per mėnesį iš ženkliai mažesnės sumos nei atsakovas, ir jam reikalinga bei pakankama daug mažesnio dydžio parama. Tokie atsakovo pasvarstymai yra niekuo nepagrįsti ir todėl vertintini kritiškai.

Atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes ir bei įvertinus pateiktus rašytinius įrodymus, spręstina, kad prašomo priteisti dydžio parama – 200 eurų, kurią atsakovas turi teikti, nelaikytina pernelyg didele, todėl ieškovo poreikių ir jo tėvų materialinės padėties proporcingumo principas nebus pažeistas, nepadarys esminės žalos atsakovo teisėms ir interesams.

Dėl įsiskolinimo priteisimo materialinės paramos reikalingam pilnamečiam vaikui

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo materialinio išlaikymo įsiskolinimą 1620 eurų, t.y. po 162 eurus už laikotarpį nuo 2015-09-11 iki 2016-07-15 (10 mėn.). Šalys neginčija aplinkybių, jog iki ieškovo pilnametystės, t.y. iki 2015-09-11 atsakovas mokėjo išlaikymą Tačiau ieškovui sukakus 18 metų, atsakovas išlaikymo nebemokėjo, nors ieškovas mokėsi Marijampolės Sūduvos gimnazijoje pagal vidurinio ugdymo programą. Gimnaziją ieškovas baigė 2016-07-13 (b.l. 6).

Atsakovas su šiuo reikalavimu nesutinka visiškai. Atsakovas neginčija pareigos padėti pilnamečiam sūnui, kuris mokosi vidurinėje mokykloje. Tačiau atsakovo teigimu, jis mokėjo sūnui, kaip ir anksčiau, po 150 eurų, kuriuos sūnus pats iš tėvo pasiimdavo arba perduodavo atsakovo sesuo, pas kurią atsakovas gyveno. Liudytojas V. B. nurodė, kad jis matydavo, kad ieškovas su dviračiu atvažiuodavo pas atsakovą, atsakovo teigimu, pasiimti išlaikymui skirtų pinigų. Kokią sumą atsakovas perduodavo liudytojas nematė, tik pats atsakovas minėdavo, jog tai 150 eurų. Tačiau liudytojas patvirtino, kad tuo metu ieškovas buvo dar nepilnametis. Liudytoja S. D., atsakovo sesuo, taip pat nurodė, kad atsakovas mokėjo grynais pinigais išlaikymą, kurį kartais ji perduodavo ieškovo motinai, kol ši dirbo vienoje įmonėje su liudytoja. Vėliau tik iš atsakovo sužinodavo, kad jis moka išlaikymą sūnui.

Trečiasis asmuo V. M. nurodė, kad atsakovas girtavo, jokio išlaikymo jau tuo metu buvusiam pilnamečiam sūnui neskyrė, kartais duodavo 10-20 eurų.

2004 m. lapkričio 11 d. įstatymu Nr. IX-2571 pakeitus CK 3.194 straipsnio 3 dalį, nustatytas toks reglamentavimas, pagal kurį tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų, ir jam būtina parama. Taigi, jeigu pilnamečiam vaikui vis dar yra reikalingas išlaikymas, o tėvas (tėvai) šios pareigos nebevykdo, vaikas įgyja teisę kreiptis į teismą pareikšdamas ieškinį dėl išlaikymo priteisimo jo neteikiančiam tėvui (tėvams). Išlaikymo pilnamečiam gimnazijos dieniniame skyriuje besimokančiam paramos būtinam vaikui dydžio nustatymui taikytinos sąlygos pagal įstatymo analogiją (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas pilnamečio moksleivio poreikiui bei tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas viduriniam išsilavinimui įgyti. Pažymėtina, kad pilnamečio moksleivio išlaikymas, kuriuo užtikrinamos būtinos sąlygos viduriniam išsilavinimui įgyti, negali būti suprastas siaurai, tik kaip garantijų pažangumui pasiekti suteikimas. Toks išlaikymas apima platų būtinų sąlygų išsilavinimui gauti spektrą. Šis, kaip ir kiti kriterijai, yra vertinamojo pobūdžio teisinės kategorijos, kurių turinį lemia konkretūs teisiškai reikšmingi faktai.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą dėl išlaikymo pilnamečiam gimnazijos dieniniame skyriuje besimokančiam paramos būtinam vaikui, negalima nepaisyti tėvų galimybių, jų pareigų kitiems asmenims (inter alia nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams, išlaikytiniams). Dėl tokios įstatymo nustatytos tėvų pareigos vykdymo negali būti sukurta tokia situacija, kad iš esmės pablogėtų tėvų ar kitų asmenų padėtis ar dėl to tėvai, nepadarydami esminės žalos savo ar kitų asmenų teisėms, apskritai negalėtų šios pareigos vykdyti. Pabrėžtina, kad teisingumo ir protingumo šeimos teisiniuose santykiuose principus pažeistų išlaikymo pilnamečiam moksleiviui priteisimas iš tėvų, kuriems patiems reikia paramos, globos ir pan.

Konkrečiu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovui, kaip pilnamečiui, tačiau besimokiusiam pagal vidurinio ugdymo programą, būtina tėvų parama. Atsakovas ieškovo teiginių dėl paramos pilnamečiui sūnui būtinumo neginčija, tačiau teigia, kad jis kaip ir anksčiau mokėjo išlaikymą grynais pinigais, juos perduodamas pačiam sūnui. Įrodymų, patvirtinančių šiuos atsakovo teiginius byloje nepateikta. Liudytojas V. B. nurodė, kad jis prisimena ieškovą esant nepilnamečiu, kai apsilankydavo pas tėvą pasiimti pinigų, o liudytoja S. D. yra atsakovo sesuo, todėl jos pasisakymas vertintinas kritiškai.

Teismas vertindamas atsakovo finansinę padėtį, daro išvadą, kad atsakovas turėjo ir turi realių galimybių teikti išlaikymą ieškovui, kol jis mokėsi mokykloje, dėl išlaikymo teikimo jo turtinė padėtis esmingai nebus pabloginta, esminė žala nebus padaryta, priteistą paramą įmanoma įvykdyti.

Tuo pačiu pažymėtina, kad atsakovas nėra atleistas nuo pareigos teikti paramą. Atsakovas neteikė į bylą duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovas apskritai negalėtų šios pareigos vykdyti. Taip pat neteikė į bylą duomenų, kurie patvirtintų aplinkybes, kad priteisus iš atsakovo ieškovui paramą, jo atsakovo padėtis iš esmės pablogėtų, tokiu sprendimu būtų padaroma žala atsakovui ar kitiems nuo atsakovo materialiai priklausomiems asmenims.

Ieškovas prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą 1620 eur, nurodydamas laikotarpį nuo 2015-09-11 iki 2016-07-15 (10 mėn.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal gimnazijos išduotą pažymą, ieškovui mokslo metai baigėsi – 2016-07-13 (b.l. 6). Tačiau ieškovo nurodyta išlaikymo įsiskolinimo suma niekuo negrindžiama. Teismo sprendimu, kuriuo buvo nutraukta ieškovo tėvų santuoka, buvo išspręstas klausimas ir dėl išlaikymo dar tuo metu nepilnamečiam šalių sūnui Marijui priteisimo. Išlaikymo suma patvirtinta – 500 litų, kas atitiktų 144,81 eurų. Pats atsakovas teigia, kad visuomet mokėjo po 500 litų, vėliau po 150 eurų. Priteista išlaikymo suma nebuvo didinama, todėl vaikui sulaukus pilnametystės ir jam prašant priteisti išlaikymo įsiskolinimą, bei nenurodant priežasčių, kodėl priteista mėnesinė išlaikymo suma turėtų būti didesnė, ieškinys šioje dalyje tenkintinas dalinai. Išlaikymo įsiskolinimas priteistinas iš atsakovo po 144,81 eur už mėn., viso 1448,10 eur už laikotarpį nuo 2015-09-11 iki 2016-07-13 (10 mėn.).

Pažymėtina, kad civilinis procesas grindžiamas rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principais, todėl kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ( CPK 12, 178 straipsniai). Tokiu būdu, ieškinys šioje dalyje laikytinas pagrįstu ir įrodytu, todėl tenkintinas dalinai.

Kiti šalių teismo posėdžio metu nurodyti motyvai nenagrinėtini, kaip neturintys esminės reikšmės bylai.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Ieškinį patenkinus, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 200 eurų už advokato padėjėjo pagalbą (b.l. 15, 47) bei 72 eur žyminio mokesčio ir 10,68 eur teismo pašto išlaidų valstybės naudai (CPK 93, 96, 98 str.).

Taip pat pažymėtina, kad teismas, atsižvelgdamas į byloje suteiktų teisinių paslaugų kiekį, bylos aplinkybes, į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta Rekomendacijų redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20) nuostatas, sprendžia, kad prašoma už advokato padėjėjo paslaugas priteisti 200 Eur suma yra pagrįsta ir neviršijanti nustatyto maksimalaus dydžio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 178, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti dalinai.

Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą kas mėnesį mokamomis 200 (du šimtai) eurų dydžio periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki M. M. baigs mokytis pagal Jūrų transporto logistikos technologijų studijų programą, bet ne ilgiau kaip iki 2021 m. rugsėjo 11 d.

Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1448,10 eurų (vieną tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 10 ct) dydžio išlaikymo įsiskolinimą už 2015 m. rugsėjo 11 d. – 2016 m. liepos 13 d. laikotarpį.

Nustatyti, kad iš atsakovo A. M. ieškovui M. M. priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 eurų už advokato paslaugas.

Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 72 eur (septyniasdešimt du eurus) žyminio mokesčio ir 10,68 eur (dešimt eurų 68 ct) teismo pašto išlaidų valstybės naudai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.