- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-22
- Bylos Nr.
- 1A-279-875/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41194-2022-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gražvydas Poškus, Nerijus Masiulis, Ilona Jakubėnienė
- Civilinis ieškovas
- A. Š., Šiaulių teritorinės ligonių kasos
- Advokatai
- Rolandas Tamašauskas
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės, Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gražvydo Poškaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės E. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžio, kuriuo:
E. G., R. M. ir R. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, padarymą, susitaikius nu nukentėjusiuoju, ir baudžiamoji byla jų atžvilgiu nutraukta.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, E. G., R. M. ir R. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė –įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, po 20 BBND (1 000 Eur), įpareigojant ją sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Procesas pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. Š. 2023 m. sausio 18 d. civilinį ieškinį bei civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos, veikiančios Valstybinės ligonių kasos prie SAM interesais, 2023 m. vasario 6 d. civilinį ieškinį nutrauktas.
Laikinosios apsaugos priemonės į E. G. priklausančias lėšas – 3 086,88 Eur, esančias ar galinčias patekti į jo vardu AB (duomenys neskelbtini) banke atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); R. M. priklausančias lėšas – 3 086,88 Eur, esančias ar galinčias patekti į jo vardu (duomenys neskelbtini), AB atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); R. J. priklausančias lėšas – 3 086,88 Eur, esančias ar galinčias patekti į jo vardu AB (duomenys neskelbtini) atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gegužės 29 d. nutartimi, panaikintos.
Išspręsti kardomųjų priemonių ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimai.
Kitų dviejų nuo baudžiamosios atsakomybės atleistųjų apeliacinių skundų dėl nuosprendžio negauta.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. E. G. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį už tai, jog kartu su R. J. ir R. M. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: 2022 m. spalio 29 d., apie 00.55 val. kavinės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), kilus nesusipratimui dėl merginos ir pastarosios draugei parodžius nepadorų gestą, matant pašaliniams asmenims E. G. tyčia sudavė kumščiu du kartus nukentėjusiajam A. Š. į galvos sritį, o šiam nukritus ant žemės, ne mažiau kaip penkis kartus įspyrė į galvos sritį bei kitas kūno vietas; R. M. tyčia sudavė kumščiu nukentėjusiajam A. Š. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių – apie penkiolika kartų į galvos sritį; R. J. įspyrė nukentėjusiajam A. Š. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių – apie penkis kartus į galvos sritį ir kitas kūno vietas. Tokiais bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam A. Š. poodines kraujosruvas kairiame momenyje ir dešinės akies vokuose, poodinę kraujosruvą, odos nubrozdinimus dešiniame momenyje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymas sutrikdymu. Kaltinamiesiems susitaikius nu nukentėjusiuoju baudžiamoji byla jų atžvilgiu nutraukta.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės E. G. prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
2.1. Nurodo, kad paskirta baudžiamojo poveikio priemonė yra nepagrįsta, neteisėta, todėl naikintina. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, gyvenamojoje vietoje charakterizuojamas teigiamai, tuo tarpu jam skirtos įmokos dydis atitinka teismų praktikoje už tokį nusikaltimą skiriamos bausmės (baudos) dydį.
2.2. Cituodamas BK 67 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, BK 71 straipsnyje nustatytus įmokų dydžius, apeliantas nesutinka ir su skundžiamu nuosprendžiu nustatytu įmokos dydžio rodikliu – BBND, kadangi BK reglamentuotas šios įmokos skaičiavimas MGL dydžiu. Akcentuoja, kad toks rodiklis – BBND nenustatytas nei baudžiamajame įstatyme, nei kituose teisės aktuose, todėl negali būti taikomas, dėl ko baudžiamojo poveikio priemonė paskirta neteisėtai.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
4. Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas Rolandas Tamašauskas atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės E. G. apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliantas neginčija savo kaltės padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką ir jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį aplinkybių, tačiau teigia, kad baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą jam paskirta nepagrįstai, todėl prašo jos neskirti.
6. BK 67 straipsnyje įtvirtintų baudžiamojo poveikio priemonių taikymo tikslas – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Baudžiamojo poveikio priemonės yra viena iš baudžiamosios atsakomybės realizavimo formų. Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju, taip pat gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Įstatymas suteikia teismui teisę pačiam parinkti, kurią iš įstatyme numatytų baudžiamojo poveikio priemonių asmeniui taikyti. Sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo, konkrečios baudžiamojo poveikio priemonės parinkimo, atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, atsiradusius padarinius, kaltininko asmenybę ir kitas svarbias aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamą veiką bei kaltininko elgesį. Siekiant, jog asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, taikant šį institutą svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones. Taigi, net ir pripažinus, kad asmeniui gali būti taikomas BK 38 straipsnyje numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, šio straipsnio netinkamą taikymą gali lemti ir tai, jog, kaltininką atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo pagrindu, yra apskritai neskiriamos baudžiamojo poveikio priemonės ar skiriamos tokios, kurios neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo, todėl yra neteisingos.
7. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad priimdamas sprendimą atleisti E. G. nuo baudžiamosios atsakomybės ir skirti jam ginčijamą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas įvertino tiek padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir sunkumą, tiek ir asmenį charakterizuojančius duomenis, o būtent: dirba; išsituokęs; 2018-2019 m. 23 kartus baustas administracine tvarka, dominuoja nusižengimai, susiję su greičio viršijimu, baudas sumokėjęs; Lietuvoje neteistas, tačiau 2021 m. birželio 22 d. ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-50679-20 jo atžvilgiu pagal BK 167 straipsnio 1 dalį nutrauktas, vadovaujantis BK 37 straipsniu, dėl mažareikšmiškumo; laikotarpiu nuo 2004 m. iki 2013 m. jam keturis kartus taikyta baudžiamoji atsakomybė užsienyje – Didžiojoje Britanijoje už įvairias nusikalstamas veikas (dokumentų klastojimą – 5 veikos, nesunkų kūno sužalojimą, sukčiavimą, įskaitant apgaulę – 3 veikos, vagystę – 2 veikos, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą – 4 veikos, suklastotų valstybės dokumentų arba administracinių dokumentų naudojimą – 2 veikos); bei nustatytas dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo bei savo noru atlygino nukentėjusiajam neturtinę žalą; atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe, bei skyrė jam baudžiamojo poveikio priemonę – 20 BBND įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojęs ją sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
8. Įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio motyvus ir apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija, priešingai, nei teigia apeliantas, mano, kad šiuo atveju ginčijama poveikio priemonė yra būtina, tikslinga ir proporcinga priemonė, koreliuojanti su bausmės instituto paskirtimi. Vadovaujantis BK 71 straipsnio nuostatomis, teismas asmeniui gali paskirti nuo 10 iki 250 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Šiuo atveju apeliantui už padarytą tyčinį nesunkų nusikaltimą paskirta artima minimaliam dydžiui – 20 MGL (1000 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą yra proporcinga jo įvykdytai nusikalstamai veikai, užtikrins siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus ir nevaržo asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Tuo tarpu neskyrus ar panaikinus ginčijamą baudžiamojo poveikio priemonę, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtų formuojamas nebaudžiamumo jausmas, kas suponuotų realią tikimybę pasikartoti nusikalstamam elgesiui ateityje.
9. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentu, jog E. G. paskirtos įmokos dydis atitinka dažniausiai teismų praktikoje už BK 284 straipsnį skiriamos bausmės dydį. Vadovaujantis BK 47 straipsnio 1 dalies 2 punktu, už nesunkų nusikaltimą įstatymas numato baudą nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio. Taigi, savo dydžiu daugiau nei perpus mažesnė už galimą mažiausią baudos bausmę apeliantui paskirta įmoka, kaip minėta, nelaikytina per griežta nei savo rūšimi, nei dydžiu.
10. Nors apeliantas jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės teisėtumu abejoja ir dėl jos įvardinto dydžio rodiklio – BBND (Bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio), akcentuodamas tai, kad BK nenumato tokio įmokos rodiklio, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ (MGL) yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui (BBND), ir taikomas nusikalstamoms veikoms ir administraciniams nusižengimams kvalifikuoti bei bausmių ir nuobaudų dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti. Tačiau, atsižvelgus į BK 71 straipsnyje numatytą aiškų tokios baudžiamojo poveikio priemonės dydžio reglamentavimą, o būtent – MGL dydžiu, bei tai, kad šis trūkumas nuosprendžio esmės nekeičia, skundžiamas nuosprendis šioje dalyje tikslintinas.
11. Esant aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumai konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės E. G. baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir jos dydį nustatydamas artimą minimaliam, baudžiamojo poveikio priemonių skyrimą reglamentuojančias teisės normas taikė teisingai, ir paskyrė padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui bei E. G. asmenybei adekvačią baudžiamojo poveikio priemonę, padėsiančią įgyvendinti bausmės paskirtį, o jos švelninti ar naikinti, kaip to norėtų apeliantas, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo E. G. apeliacinį skundą atmesti.
Patikslinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendį dalyje dėl įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą dydžio rodiklio ir vietoje nurodyto BBND (Bazinis bausmių ir nuobaudų dydis) nurodyti MGL (Minimalusis gyvenimo lygis).
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.