- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-06-29
- Bylos Nr.
- 1-1119-927/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11934-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Bagdonienė
- Kaltinamasis
- A. M.
- Kategorijos
- 1.2.25.4Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (BK 281 str.)
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, užsiimantis individualia veikla, administracine tvarka baustas, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, nes vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent jis:
2018 m. kovo 13 d. apie 23.20 val. Vilniaus r., Nemėžio sen., Skaidiškių k., Sodų g. 4A, pažeidęs Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,Audi A4“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta 1,91 promilės etilo alkoholio,
t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis A. M. kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką prisipažino visiškai, patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 30) ir teisme paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdamas neblaivus, vairavo automobilį. Jam reikėjo nuvairuoti automobilį iki draugo. Atstumas nuo jo namų – tik 300 metrų. Prieš tai gėrė alų, išgėrė apie 3 butelius. Jautėsi esantis blaivus. Kadangi dar dieną anksčiau šventė gimtadienį, galimai tiek daug promilių ir pripūtė. Tik išvažiavusį jį sustabdė policijos pareigūnai. Davė pūsti į alkotesterį, o po to nuvežė į narkologinį centrą pasitikrinti kraują. Prašo jo atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotoja sutinka būti jo motina. Jis pasitiki mama, gerbia ją. Gyvena kartu, mama jam autoritetas. Po įvykio jie rimtai pasikalbėjo, jis pasižadėjo taip nesielgti. Praeityje kelis kartus baustas už vairavimą esant neblaiviu. Nagrinėjamo įvykio metu vairavo motinai priklausantį automobilį, tačiau šiuo metu jis yra parduotas (b. l. 146).
Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta šiais įrodymais ir duomenimis:
-liudytojos O. M. parodymais ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 18) ir teisme, įvykio dieną išėjo į darbą. Naktį jai paskambino iš policijos ir pranešė, kad sūnus buvo sustabdytas neblaivus prie vairo, pasakė, kad jis bus sulaikytas dviem paroms. Kokiomis aplinkybėmis visa tai atsitiko, nežino, nes buvo darbe. Automobilis ,,Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausė jai nuosavybės teise, o sūnus buvo įrašytas kaip naudotojas. Pati automobilio nevairuodavo, nes neturi vairuotojo pažymėjimo, juo naudodavosi tik sūnus. Po įvykio automobilis buvo parduotas J. N.. Prašo taikyti sūnaus atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatas ir ją paskirti laiduotoja. Turi 29 metus pedagoginio darbo stažą, neteista, administracine tvarka nebausta. Šiuo metu dirba vaikų darželyje. Viena augina du vaikus. Gyvena kartu su sūnumis. Po įvykio labai rimtai su sūnumi klabėjosi (b. l. 147);
-liudytojo O. K. (O. K.) parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2018 m. kovo 13 d. apie 23.20 val., patruliuodamas pastebėjo automobilį ,,Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris keistai manevravo kelyje. Įjungus tarnybiniame automobilyje garso ir šviesos signalą, automobilį sustabdė Sodų gatvėje, ties pastatu Nr. 4A. Buvo nustatyta, kad automobilį vairavo A. M., kuris pateikė tik vairuotojo pažymėjimą. Bendraujant su vairuotoju, pajuto iš vairuotojo burnos sklindantį stiprų alkoholio kvapą. Kilo įtarimas, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Vairuotojas prisipažino, kad vartojo alkoholinius gėrimus. Patikrinus alkotesteriu vairuotojo blaivumą, buvo nustatytas 1.87 prom. girtumas (b. l. 13);
-Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo J. G. (J. G.) tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad 2018 m. kovo 13 d. apie 23.20 val., adresu Vilniaus r., Nemėžio sen., Skaidiškių k., Sodų g. 4 pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, A. M., vairavo automobilį ,,Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Patikrinimo metu jam alkotesteriu buvo nustatytas 1.87 promilių girtumas (b. l. 1);
-UAB „Emprekis“ duomenimis, kurie patvirtina, kad automobilio ,,Audi A4“, 1996 gamybos, vidutinė kaina su PVM yra 1210 Eurų (b. l. 6);
-VĮ „Regitra“ pažymomis, pirkimo-pardavimo sutartimi, kurios patvirtina, kad automobilis ,,Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio metu priklausė O. M., o šiuo metu - J. N. (b. l. 9, 19, 20);
-Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada T-A 2474/2018 (01), kurioje užfiksuota, kad A. M. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,91 promilių etilo alkoholio (b. l. 28).
Vertindamas kaltinimo pagrįstumą, atsižvelgęs į byloje esančius teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nuosekli įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jo kraujyje rasta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, todėl jo nusikalstami veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.
Dėl BK 40 straipsnio taikymo
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalį asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta visų BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma.
Žemesnės instancijos teismas
Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.
Esant tokiam įstatyminiam reglamentavimui, tik visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės.
BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar jis nėra linkęs nusikalsti, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, vadinasi, ir taikyti BK40 straipsnio nuostatas. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.
Šiuo atveju, bylos duomenis patvirtina, kad A. M. nors ir nusikalto pirmą kartą, tačiau praeityje net keturis kartus buvo baustas už vairavimą esant neblaiviam: 2016-12-21, 2014-11-04, 2014-09-25 ir 2013-12-19 (b. l. 46-55). Tris iš keturių kartų jam buvo nustatytas didesnis, nei 1,5 promilės girtumas, kas bylos nagrinėjimo metu užtrauktų jau baudžiamąją atsakomybę. Toks kaltinamojo elgesys praeityje patvirtina, kad pastarasis yra linkęs pažeidinėti KET, nuolat daro šiurkščius pažeidimus, skirtos nuobaudos jam teigiamo poveikio nepadarė ir buvo neefektyvios.
Taip pat šios aplinkybės leidžia teismui abejoti O. M., kaip laiduotojos, tinkamumu, atsižvelgdamas į tai, kad nors kartu gyvena su sūnumi, tačiau realios įtakos jam, kaip asmeniui, ji negalėjo padaryti nei praeityje, nei, teismo nuomone, negalės daryti ateityje.
Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį, kaip minėta, laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Vadinasi, kad pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010, 2K- 160/2010).
Šiuo konkrečiu atveju administracinio baustumo buvimas teismo neigiamai vertintinas BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkto aspektu, t. y. sprendžiant, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Vadinasi, nesant visų BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų, prašymas dėl laidavimo negali būti tenkinamas.
Dėl skirtinos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o ją sunkinančių aplinkybių nėra.
Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikaltimo padarymo aplinkybes, pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į jo pasekmes, nustatyto neblaivumo sunkumą (1,91 promilės alkoholio), į kaltinamojo asmenybę ir šeimyninę padėtį (dirba, nevedęs), į tai, kad neteistas, tačiau baustas administracine tvarka, tame tarpe ir keturis kartus už KET pažeidimus, susijusius su vairavimu esant neblaiviam. Todėl esant vienai jo atsakomybę lengvinančiai ir nesant sunkinančių aplinkybių, jam skirtina mažesnė nei vidutinė sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta bausmė – bauda, kuri mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Valstybinis kaltintojas prašė taikyti kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas ir išieškoti konfiskuotino turto, įvykio metu vairuoto automobilio, vertę atitinkančią sumą bei uždrausti naudotis specialia teise 3 metus. Kaltinamasis ir jo gynėjas prašė nekonfiskuoti automobilio vertę atitinkančios sumos, o terminą uždrausti naudotis specialia teise mažinti iki 1 metų.
Teismas pažymi, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. kriminalizavus atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 straipsnio 7 dalis), buvo siekiama padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme. Todėl atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatytas 1,91 promilių girtumas bei siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Nors kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailisi, teisiamas pirmą kartą, tačiau praeityje buvo baustas už šiurkštų KET pažeidimą (vairavimą esant neblaiviam) net keturis kartus, todėl terminas, uždraudžiantis naudotis specialia teise nustatytinas maksimalus, o būtent - treji metai.
Kaltinamasis prašė neišieškoti iš jo vairuoto įvykio metu automobilio vertės ir prašymą motyvavo tuo, kad jo materialinė padėtis yra sunki.
Pažymėtina, kad BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, turinčios padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir – turto konfiskavimas, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. Tuo tarpu, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių (kaip ir yra šiuo atveju, nes automobilis parduotas), teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje jau yra suformuluotos pagrindinės teisinės taisyklės tais atvejais, kada sprendžiama dėl asmens, nuteisto pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, transporto priemonės konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34-699/2018, 2K-51-699/2018 ir 2K-392-699/2017, 2K-80-511/2018). Ši praktika taikytina ir sprendžiant klausimą dėl BK 72 straipsnio 5 dalies taikymo.
LAT yra pasisakęs, kad: 1) BK 72 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Automobilis yra BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos tyčinės nusikalstamos veikos padarymo priemonė; 2) asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis); remiantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Kartu LAT savo nutartyse yra pažymėjęs, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).
Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis vairavo jo motinai nuosavybės teise priklausantį automobilį ,,Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jo kraujyje nustatyta 1,91 prom. etilo alkoholio koncentracija, t. y. būdamas vidutiniškai apsvaigęs (sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. V-505 „Dėl medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir bendros asmens būklės įvertinimo metodikų patvirtinimo“ (2017 m. lapkričio 20 d. redakcija Nr. V-1312) 10.4.2 punktas). Bylos duomenys rodo, kad kaltinamasis praeityje yra baustas už šiurkščius KET pažeidimus, susijusius su vairavimu esant neblaiviam (b. l. 46-55) ir skirtos nuobaudos buvo neefektyvios, nes jis ir vėl pažeidė KET 14 punktą bei vairavo automobilį būdamas neblaivus. Todėl teismas pagrįstai mano, kad jam paskiriant dvi tarpusavyje susijusias ir suderinamas baudžiamojo poveikio priemones, kaip numato ir BK 67 straipsnio 6 dalis, – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą trejiems metams ir įvykio metu vairuoto ir konfiskuotino automobilio vertės išieškojimą, nebus pažeisti proporcingumo ir teisingumo principai bei tai neprieštarauja ir suformuotai teismų praktikai. Šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad dviejų baudžiamojo poveikio priemonių taikymas akivaizdžiai tarpusavyje nesuderinamas ir netikslingas. Pabrėžtina ir tai, kad BK 281 straipsnio pakeitimais įstatymo leidėjas siekė didinti eismo saugumą, užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir kalto asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio nusikalstamą veiką, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusikaltimu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, 291 straipsnio 1 dalimi, 254 straipsnio 5 dalimi, 303 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
A. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalyje ir paskirti 75 MGL, t. y. 3750 (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties) eurų, dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 dalimi, t. y. iki 50 MGL - 2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) eurų dydžio baudos.
Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką (1 parą) nuo 2018 m. kovo 13 d., 23.22 val., iki 2018 m. kovo 14 d., 12:36 val., ir prilyginus ją 2 MGL dydžio baudai, skirti A. M. - 48 MGL, t. y. 2400 (dviejų tūkstančių keturių šimtų) eurų dydžio baudą.
Bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6801) per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš kaltinamojo A. M. konfiskuotino turto – automobilio Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią sumą – 1210 (vieną tūkstantį du šimtus dešimt) eurų.
Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu skirti A. M. baudžiamojo poveikio priemonę - draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus.
Kardomąsias priemones nuosprendžiui įsiteisėjus - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą - panaikinti, o dokumentą - vairuotojo pažymėjimą Nr. 01134077, perduoti teisę Lietuvos Respublikoje vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai - VĮ ,,Regitra‘‘.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.