Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, keturių klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose, gyvenamosios vietos nedeklaravęs, teistas:

1) 2002 m. balandžio 22 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį, 2 metų laisvės atėmimo bausme;

2) 2002 m. gegužės 31 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį, 2 metų laisvės atėmimo bausme;

3) 2003 m. spalio 8 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, konfiskuotas 180 Lt vertės turtas;

4) 2003 m. spalio 31 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 2 metų laisvės atėmimo bausme, konfiskuotas 790 Lt vertės turtas;

5) 2005 m. rugsėjo 12 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

6) 2005 m. lapkričio 28 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

7) 2005 m. gruodžio 23 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

35) 2015 m. gruodžio 4 d. Kauno apygardos teismo pagal BK 181 straipsnio 3 dalį, 6 metų laisvės atėmimo bausme, paskirta bausmė subendrinta su 2015 m. rugsėjo 20 d. teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 12 metų 6 mėnesiams;

36) 2016-11-23 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 181 str. 1 d., 232 str., 63 str. 1, 4 d., 64-1 str. laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams;

37) 2016-10-21 Šiaulių apygardos teismo pagal BK 232 str., 181 str. 3 d., 64-1 str. laisvės atėmimu 4 metams; vadovaujantis BK 63 str.1 d., 4 d., 9 d. bausmę subendrinus su Kauno apygardos teismo 2015-12-04 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta laisvės atėmimo 14 metų bausmė; įskaityta bausmės dalis nuo 2015 m. rugpjūčio 20 d. iki 2016 m. spalio 20 d.

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 1 dalyje.

14) 2015 m. birželio 2 d. Prienų rajono apylinkės teismo pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

19) 2016 m. balandžio 12 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, 232 straipsnį, subendrinus su 2015 m. spalio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo paskirta bausme, paskirta 18 metų laisvės atėmimo bausmė;

22) 2016 m. rugsėjo 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 181 straipsnį, paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį;

23) 2016 m. spalio 26 d. Klaipėdos apygardos teismo pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 4, 9 dalis bausmės subendrintos tarpusavyje bei su 2016 m. liepos 1 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, 2016 m. balandžio 5 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, 2016 m. balandžio 12 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo paskirta bausme, 2016 m. balandžio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, 2016 m. rugsėjo 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 20 metų;

24) 2016 m. lapkričio 23 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 1 dalį (3 epizodai) ir 232 straipsnį (trys epizodai) 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

2017 m. gegužės 5 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartimi 2016 m. spalio 26 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu 2017 m. sausio 30 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, paskirta bausmė, laisvės atėmimas 20 (dvidešimčiai) metų, subendrinta su 2016 m. lapkričio 23 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 3 (trijų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 20 (dvidešimčiai) metų, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2016-10-26. Į bausmės laiką įskaitytas paskirtų ir iki 2016 m. spalio 25 d. atliktų bausmių laikas pagal 2016 m. liepos 1 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendį, 2016 m. balandžio 5 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendį, 2016 m. balandžio 12 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendį, 2016 m. balandžio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį, 2016 m. rugsėjo 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. R. M. ir M. Š. veikdami bendrininkų grupėje, neturėdami teisėto pagrindo, atvirai savo ir kitų asmenų naudai vertė A. P. perduoti turtą, grasindami prieš jį ir jo artimus giminaičius panaudoti fizinį smurtą, o būtent:

ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2017 m. kovo 21 d., Kybartų pataisos namų kameroje Nr. 9, J. B. g. 14, Kybartai, Vilkaviškio r., M. Š. ir R. M. iš anksto susitarė ir parašė du laiškus, adresuotus Šiaulių apylinkės teismo teisėjui A. P.. M. Š. savo laiške vertė nukentėjusįjį A. P. pervesti 1000 eurų į Šiaulių tardymo izoliatoriaus banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) grasindamas nukentėjusiajam išlupti jam kepenis, dantis, išbadyti akis, iš galvos padaryti peleninę bei sukapoti gabalais nukentėjusiojo vaikus ir žmoną, sumalti jo žmoną mėsos malimo mašina. R. M. savo laiške vertė nukentėjusįjį A. P. perduoti 1000 eurų E. S. ir 500 eurų E. B. adresu Lukiškių skersgatvis 6, Vilnius, grasindamas nukentėjusiajam sukapoti jį gabalais, nupjauti galvą, liežuvį, ištraukti gyvam širdį, sudeginti gyvą nukentėjusiojo žmoną, nužudyti lėtai visą jo šeimą. Vėliau, 2017-03-21, tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, M. Š. ir R. M. šiuos savo laiškus įdėjo į vieną voką ir išsiuntė į Šiaulių apylinkės teismą, adresu Vilniaus g. 247, Šiaulių m., teisėjui A. P., kur 2017 m. kovo 24 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, vokas su laiškais buvo perduotas nukentėjusiajam A. P..

K. R. M. ir M. Š. teisiamojo posėdžio metu kaltę jiems inkriminuojama nusikalstama veika pripažino visiškai ir parodė, kad 2017 metų kovą, kalėdami Kybartų pataisos namuose, veikdami bendrai, parašė grasinamą laišką teisėjui A. P., kuriame grasino jį ir jo šeimos narius nužudyti, reikalavo pervesti pinigus. Grasinančio pobūdžio laišką teisėjui A. P. parašė dėl asmeninių paskatų, kerštaudami minėtam teisėjui, tačiau realiai įvykdyti grasinimų nenorėjo. K. R. M. dėl padaryto nusikaltimo nurodė nesigailintis, ateityje taip pat gali daryti panašaus pobūdžio nusikaltimus, nes nori jam būtų paskirta kardomoji priemonė suėmimas, todėl elgsis taip tol, kol pasieks savo. K. M. Š. dėl padaryto nusikaltimo gailisi, pasielgė neapgalvotai, pasikarščiavęs, ateityje neplanuoja nusikalsti. Kaltinamųjų parodymų detalesnis turinys užfiksuotas teisiamojo posėdžio protokole, todėl teismo nuosprendyje plačiau parodymų tyrinys nekartojamas (2017 m. spalio 31 d. teisiamojo posėdžio protokolas, t. 2, b. l. 121-124).

Kadangi kaltinamieji R. M. ir M. Š., kurie yra kaltinami apysunkio nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltais ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, ir gynėjai šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 straipsnio 1 dalis).

Be kaltinamųjų visiško prisipažinimo, padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, R. M. ir M. Š. kaltė turto prievartavimu, įrodoma šiais baudžiamojoje byloje esančiais ir teisiamojo posėdžio metu BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka patikrintais įrodymais.

Nukentėjusysis A. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. kovo 24 d. būdamas darbe, Šiaulių apylinkės teisme, Vilniaus g. 247, Šiauliai, gavo du grasinančio pobūdžio laiškus - buvo grasinama mirtimi jam ir jo šeimos nariams. Laiškus pasirašė R. M. ir M. Š.. Šių asmenų nepažįsta. Be to, R. M. iki balandžio 28 d. reikalavo pervesti 1000 eurų į E. S. sąskaita bei perduoti 500 eurų E. B.. M. Š. reikalavo iki kovo 30 d. 17 val. pervesti 100 eurų į Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Jis nemokėjo jokių pinigų (t. 1, b. l. 17-18).

Liudytoja L. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. kovo 24 d. dirbant Šiaulių apylinkės teismo raštinėje, Vilniaus g. 274, Šiauliuose, iš Kybartų pataisos namų buvo gautas teisėjui A. P. adresuotas laiškas. Atplėšusi voką rado du laiškus pasirašytus M. Š. ir R. M., kuriuose buvo grasinama susidoroti su A. P. (t. 1, b. l. 25-26).

Liudytojas E. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis su R. M. kalėjo Šiauliuose. Teisėjo A. P. nepažįsta. Apie R. M. parašytą laišką teisėjui A. P. nieko nežinojo, apie tai negali nieko paaiškinti (t. 1, b. l. 33);

Liudytojas E. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis pažįsta R. M., jie kartu kalėjo Marijampolės pataisos namuose. Teisėjo A. P. jis nepažįsta. Apie tai, kad R. M. rašė laišką teisėjui ir reikalavo į jo sąskaitą pervesti 1000 eurų jis žino, nes R. M. jam apie tai parašė laišką. Tačiau jis R. M. atrašė, kad jam nesvarbu ką šis daro (t. 1, b. l. 36);

Šiaulių apylinkės teismo raštu Nr. S-145(3.27), iš kurio matyti, kad teismas policijai persiuntė teisme gautus R. M. ir M. Š. pasirašytus grasinančio pobūdžio laiškus teisėjui A. P. bei voką. Iš pateiktų laiškų turinio matyti, kad M. Š. savo laiške reikalauja pervesti 1000 eurų į Šiaulių tardymo izoliatoriaus banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) grasindamas nukentėjusiajam išlupti jam kepenis, dantis, išbadyti akis, iš galvos padaryti peleninę bei sukapoti gabalais nukentėjusiojo vaikus ir žmoną, sumalti jo žmoną mėsos malimo mašina. R. M. savo laiške reikalauja perduoti 1000 eurų E. S. ir 500 eurų E. B. adresu Lukiškių skersgatvis 6, Vilnius, grasindamas nukentėjusiajam sukapoti jį gabalais, nupjauti galvą, liežuvį, ištraukti gyvam širdį, sudeginti gyvą nukentėjusiojo žmoną, nužudyti lėtai visą jo šeimą. Vokas su laiškais iš Kybartų pataisos namų išsiųstas 2017 m. kovo 21 d. (t. 1, b. l. 9-15);

Kybartų pataisos namų 2017 m. balandžio 10 d. raštu Nr. 1/2-2379 bei pateikta R. M. susirašinėjimo apskaitos kortele, iš kurių matyti, kad nusikaltimo padarymo metu, nuo 2017 m. kovo 20 d. iki 2017 m. kovo 22 d., R. M. ir M. Š. buvo kalinami kameroje Nr. 9. 2017 m. kovo 21 d. R. M. išsiuntė voką su laiškais teisėjui A. P., adresu Vilniaus g. 247, Šiauliai (t. 1, b. l. 40-44).

Reikalaujamų dokumentų pateikimo protokoluose užfiksuota, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikiami nuteistųjų R. M. M. Š. rašysenos pavyzdžius (tomas 1, b. l. 49-52).

Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus 2017 m. birželio 6 d. specialisto išvadoje Nr. 11Š-64 (17) nurodyta, kad tyrimui pateiktą 2017-03-20 dokumentą "Paaiškinimas" parašė R. M. (t. 1, b. l. 57-60);

Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus 2017 m. birželio 6 d specialisto išvadoje Nr. 11Š-65(17) nurodyta, kad tirti pateiktą 2017-03-20 dokumentą "Pareiškimas" rankraštinius įrašus prasidedančius „Šiaulių Miesto Apylinkės Teismo Teisėjui A. P....“ ir pasibaigiančius „... Nebepadės tau jau niekas ir manau pats tai puikiai supranti. M. Š.“ parašė ir M. Š. vardu pasirašė M. Š. (t. 1, b. l. 66-68);

Pagal BK 181 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusįjį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios paskelbimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą. Turto prievartavimo objektyvieji požymiai – tai neteisėtas vertimas suteikti turtinę naudą kaltininkui ar kitam asmeniui panaudojant psichinę prievartą. Vertimas suteikti turtinę naudą gali pasireikšti atviru reikalavimu arba kitokiu nukentėjusiojo supažindinimo būdu (raštu, veiksmu ir pan.) su turtinės pretenzijos turiniu ir su prievartiniu pobūdžiu (užuominomis leidžiant suprasti apie būtinumą mokėti duoklę). Būtinasis veikos požymis – psichinės prievartos panaudojimas, kuris gali pasireikšti įvairiais grasinimais prieš nukentėjusį ar kitą asmenį: 1) panaudoti fizinį smurtą, 2) sunaikinti ar sugadinti jo turtą, 3) paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios paskleidimas nepageidautinas, 4) kitokios psichinės prievartos panaudojimu. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia – kaltininkas suvokia, kad verčia kitą asmenį vykdyti pareikštą neteisėtą turtinę pretenziją, panaudodamas psichinę prievartą (grasindamas), ir nori taip veikti. Turto prievartavimas laikomas baigtu, kai nukentėjusiajam pareiškiamos neteisėtos turtinės pretenzijos grasinant. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką kaip turto prievartavimą pagal BK 181 straipsnį, neturi reikšmės, ar kaltininko nukentėjusiajam išsakytas neteisėtas reikalavimas galės būti realiai įvykdytas, ar ne. Svarbiausia, kad toks reikalavimas yra neteisėtas, o grasinimas realus ir nuteistasis tai suvokia. Būtent teisinio pagrindo nebuvimas reikalaujant turto yra lemiamas turto prievartavimo objektyvusis požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2007, 2K-346/2008, 2K-93/2010, 2K-203/2011).

Teismas, išanalizavęs byloje surinktus ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus sprendžia, jog neginčijamai nustatyta, jog R. M. ir M. Š. veikdami bendrininkų grupėje, Kybartų pataisos namų kameroje Nr. 9, J. B. g. 14, Kybartai, Vilkaviškio r., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2017 m. kovo 21 d, parašė du laiškus, adresuotus Šiaulių apylinkės teismo teisėjui A. P., kuriuose terorizavo teisėją A. P. grasindami prieš jį ir jo artimus giminaičius panaudoti fizinį smurtą, neturėdami teisėto pagrindo atvirai, M. Š. savo laiške vertė nukentėjusįjį A. P. pervesti 1000 eurų į nurodytą M. Š. naudai, o R. M. savo laiške vertė nukentėjusįjį A. P. perduoti 1000 eurų E. S. ir 500 eurų E. B. adresu Lukiškių skersgatvis 6, Vilnius.

K. R. M. ir M. Š. veiksmai atitinka tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikaltimo, numatyto BK 181 straipsnio 1 dalyje požymius. Jie neabejotinai neturėjo jokio teisėto pagrindo reikalauti iš teisėjo pinigų ir tai suprato, todėl vertimas perduoti juos buvo neteisėtas, pasireiškęs raštu grasinant prieš teisėją ir jo artimus giminaičius panaudoti fizinį smurtą, nužudyti. Laiškuose nurodytos konkrečios pinigų sumos bei sąskaitos, adresai, kuriais turi būti pervedami pinigai. Kaltinamųjų reikalavimai vienu atveju pervesti 1000 eurų, kitu – 500 Eur bei 1000 Eur, buvo neteisėti. Nukentėjusysis A. P. suprato, kad pinigus jis turi pervesti vykdydamas neteisėtus reikalavimus, kurie buvo paremti grasinimu panaudoti fizinį smurtą prieš jį bei jo artimus, ir veikos kvalifikavimui, ar nukentėjusysis ketino pervesti reikalaujamus pinigus, ar ne, tai įtakos neturi, nes, svarbu nustatyti, kad toks reikalavimas yra neteisėtas, o grasinimas realus ir kaltinamieji tai suvokia. Nors kaltinamieji nepaaiškino tikrųjų ketinimų reikalaujant turtą, nurodydami kad tai padarė iš asmeninių paskatų, kerštaudami teisėjui dėl neva neteisingų jų atžvilgiu priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių, tačiau pažymėtina, kad veikos kvalifikavimui neturi reikšmės reikalavimo perduoti turtą priežastis. Turto prievartavimas yra baigtas nusikaltimas nuo reikalavimo pareiškimo momento. Realus turto užvaldymas nusikaltimo baigtumui reikšmės neturi. Svarbiausias momentas, nulemiantis veikos kvalifikavimą kaip turto prievartavimą, yra reikalavimo neteisėtumas bei grasinimai dėl padarinių, neįvykdžius reikalavimo.

Darydami veiką, abu kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų pobūdį, kad verčia nukentėjusįjį vykdyti pareikštą reikalavimą pervesti pinigus, panaudodami grasinimus, ir norėjo taip veikti. Todėl kaltinamųjų R. M. ir M. Š. veika kvalifikuota pagal BK 181 straipsnio 1 dalį teisingai.

Motyvuojamoji dalis

Bausmės skyrimas

Skiriant kaltinamiesiems bausmes teismas atsižvelgia į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.

K. R. M. ir M. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamieji teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę dėl jiems inkriminuotos veikos padarymo, o kaltinamasis M. Š. ir jo gynėja prašė prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi pripažinti kaltinamojo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, tačiau iš kaltinamųjų teisme duotų parodymų matyti, kad jie tai darė nenuoširdžiai, parodymus davė atmestinai kaltinamasis R. M. nurodė, kad nesigaili padaręs šį nusikaltimą, o kaltinamasis M. Š. tik po to, kai buvo klausiamas, atsakė, kad gailisi. Tokio kaltinamųjų prisipažinimo ir formalaus atsakymo teismas nelaiko jų atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Pažymėtina, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytai kaltininko atsakomybę lengvinančiai aplinkybei nustatyti nepakanka konstatuoti, jog asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Darant išvadą apie kaltininko nuoširdų gailėjimąsi būtina įvertinti jo elgesį po įvykio ir vėliau. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistieji ne tik nesigailėjo dėl įvykdyto nusikaltimo, jie pasinaudodami įstatymo suteikta jiems teise, ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus, nebuvo nuoširdūs ir nepadėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams išsiaiškinti padaryto nusikaltimo aplinkybes, nukentėjusiojo neatsiprašė. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamieji nevertino savo ankstesnio elgesio neigiamai, nesikrimto dėl padarytų veiksmų ir net neapgailestavo dėl įvykdyto nusikaltimo, todėl teismas kaltinamųjų kaltės pripažinimo ir formalaus gailėjimosi nepripažįsta jų atsakomybe lengvinančia aplinkybe.

Nustačius, kad R. M. ir M. Š. nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 1 dalyje padarė veikdami bendrininkų grupėje, minėta aplinkybė pripažintina jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat jų atsakomybe sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdami recidyvistais (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas)

K. R. M. ir M. Š., veikdami tiesiogine tyčia padarė vieną apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 181 straipsnio 1 dalyje (BK 11 straipsnio 4 dalis).

BK 181 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta arešto ir laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis yra iki šešerių metų. Byloje teismas nenustatė BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų pagrindų, taip pat jokių BK 54 straipsnio 3 dalies prasme išskirtinių aplinkybių, kurios leistų kaltinamiesiems R. M. ir M. Š. skirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą bausmę.

K. R. M. ir M. Š. teisti už tyčinių nusikaltimų padarymą, teistumas nėra išnykęs ar panaikintas, tad konstatuotinas nusikaltimų recidyvas (BK 27 straipsnio 1 dalis).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamiesiems R. M. ir M. Š. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį, jos pobūdį, kaltinamieji veikdami tiesiogine tyčia, padarė apysunkį nusikaltimą asmens turtinėms teisėms. K. R. M. praeityje teistas net 39 kartus (tomas 1, b. l. 104-136), kaltinamasis M. Š. – 24 kartus (tomas 1, b. l. 75-98), naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, šią naują nusikalstamą veiką padarė būdami laisvės atėmimo vietose. Pažymėtina, kad kaltinamieji R. M. ir M. Š. anksčiau buvo teisti už panašių nusikalstamų veikų padarymą, be to, teisti ir už analogiško nusikaltimo padarymą, turto prievartavimą iš to paties nukentėjusiojo teisėjo A. P., nusikalstamas veikas daro sistemingai, toliau dėsningai pažeidinėja įstatymus, rašo grasinamojo pobūdžio laiškus įvairiems asmenims, nerodydami jokio noro taisytis. Tokiais kaltinamųjų neteisėtais veiksmais yra trikdomas valstybės institucijų darbas, asmenys yra bauginami, jiems yra trukdoma tinkamai atlikti jų pareigas. Kaltinamųjų R. M. ir M. Š. padaryta nusikalstama veika itin pavojinga visuomenei, nes grasinama susidoroti su asmenų gyvybėmis. Visi ankstesni teistumai už tyčinius nusikaltimus ir skirtos bausmės įtakos nuteistųjų elgesiui nepadarė. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamieji neparodė noro taisytis, laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų dorovės normų, ir rodo tiek jų pačių, tiek ir jų padarytos nusikalstamos veikos didesnį pavojingumą, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai, tai yra nubausti kaltinamuosius, atimti ar apriboti jiems galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnis) bus pasiekti kaltinamiesiems R. M. ir M. Š. už nusikaltimo, numatyto BK 181 straipsnio 1 dalyje padarymą skiriant laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmė nustatytina didesnė nei sankcijose numatytas šios bausmės vidurkis, kadangi kitomis bausmėmis (švelnesne laisvės atėmimo bausme) nebus galima pasiekti numatytų tikslų (BK 56 straipsnis).

Kadangi baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, o kaltinamieji R. M. ir M. Š. teisiamojo posėdžio metu prisipažino esantys kaltais, jiems skirtinos bausmės turi būti sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kadangi kaltinamasis R. M. nusikaltimą, už kurį teisiamas, padarė prieš priimant 2017 m. gegužės 24 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo paskirta bausmė, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su 2016 m. spalio 26 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu 2017 m. sausio 30 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, 2016 m. spalio 21 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, 2016 m. lapkričio 2 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, 2016 m. lapkričio 23 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, kurios subendrintos 2017 m. rugsėjo 8 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartimi paskiriant galutinę subendrintą bausmę, šias bausmes iš dalies sudedant, R. M. skiriant subendrintą galutinę bausmę (BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalys).

Kadangi kaltinamasis, neatlikęs jam 2016 m. lapkričio 23 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, padarė naują nusikalstamą veikas, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su kaltinamajam M. Š. 2016 m. spalio 26 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu 2017 m. sausio 30 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, 2016 m. lapkričio 23 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, kurios buvo subendrintos Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartimi, paskirtos galutinės subendrintos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi – 14 metų 1 mėnuo ir 20 dienų, šias bausmes iš dalies sudedant, M. Š. skiriant subendrintą galutinę bausmę (BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalys).

K. M. Š. teisiamojo posėdžio metu pareiškė prašymą priimant nuosprendį paskirti jam kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, motyvuodamas tuo, jog atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę negali pasimatyti su artimaisiais, o paskyrus jam kardomąją priemonę tokią galimybę turėtų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis M. Š. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, skirti kardomąją priemonę suėmimą jam netikslinga, kadangi kardomosios priemonės skiriamos tik siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Vien kaltinamojo M. Š. pageidavimas dėl kardomosios priemonės skyrimo, nesuteikia pagrindo kardomosios priemonės skyrimui.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – laiškų originalai su vokais (prie I tomo viršelio), paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 4 (ketverių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, šiuo teismo nuosprendžiu R. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę - laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, daliniu sudėjimo būdu paskirtą bausmę subendrinti su R. M. 2016 m. spalio 26 d. Klaipėdos apygardos teismo, pakeistu 2017 m. sausio 30 d. Lietuvos apeliacinio teismo, 2016 m. spalio 21 d. Šiaulių apygardos teismo, 2016 m. lapkričio 2 d. Šiaulių apygardos teismo bei 2016 m. lapkričio 23 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, kurios buvo subendrintos 2017 m. rugsėjo 8 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartimi, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti - laisvės atėmimą 20 (dvidešimčiai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į paskirtą bausmę įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal 2016 m. spalio 26 d. Klaipėdos apygardos teismo, pakeistu 2017 m. sausio 30 d. Lietuvos apeliacinio teismo, 2016 m. spalio 21 d. Šiaulių apygardos teismo, 2016 m. lapkričio 2 d. Šiaulių apygardos teismo bei 2016 m. lapkričio 23 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžius.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos - 2017 m. lapkričio 10 d.

M. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 4 (ketverių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, šiuo teismo nuosprendžiu M. Š. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę - laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, daliniu sudėjimo būdu paskirtą bausmę subendrinti su kaltinamajam M. Š. 2016 m. spalio 26 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu 2017 m. sausio 30 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu bei 2016 m. lapkričio 23 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, kurios buvo subendrintos Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartimi, paskirtos galutinės subendrintos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi - 14 metų 1 mėnuo ir 20 dienų, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti - laisvės atėmimą 16 (šešiolikai) metų 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos - 2017 m. lapkričio 10 d.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – laiškų originalus su vokais, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos, o suimto nuteistojo per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Akmenės rajono apylinkės teismą.