Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2013-04-29 · Civilinė byla Nr. 2-30-439/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-04-29Tauragės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-10-28Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-04-29
Bylos Nr.
2-30-439/2013
Teisminio proceso Nr.
2-42-3-00594-2012-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Elena Bartulienė
Atsakovas
E. Š.
Ieškovas
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudiko biuro
Civilinė byla Nr. 2-30-439/2013Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00594-2012-4Procesinio sprendimo kategorija Nr. 44.5.2.4;116.1. (S)
ŠILALĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 29d.Šilalė

Šilalės rajono apylinkės teismo teisėja Elena Bartulienė, sekretoriaujant Irenai Dambrauskienei, dalyvaujant atsakovo E. Š. atstovui advokatui R. N., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo - Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudiko biuro ieškinį atsakovui E. Š., dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas - Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo E. Š. 22236,03 Lt nuostolių atlyginimą regreso teise, visas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant 667,00Lt žyminį mokestį, 93,70 Lt išlaidų už pateikiamų ieškinio priedų vertimą į valstybinę kalbą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsiliepimas

Atsakovo E. Š. atstovas advokatas R. N. atsiliepime į ieškinį (b.l.50-53) su ieškiniu nesutiko, teigdamas, kad atsakovas 2008-07-08 automobilį VW Golf, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) pardavė Airijoje gyvenančiam asmeniui, o šis pardavė dar kitam asmeniui, kuris galimai ir padarė eismo įvykį. Nurodė, kad atsakovas pamiršo Lietuvoje automobilį išregistruoti, be to nurodė, kad ieškovas praleido ieškinio padavimo senaties terminus ir prašė taikyti ieškinio senatį bei ieškinį atmesti. Taip pat prašė į bylą trečiaisiais asmenimis atsakovo pusėje įtraukti asmenį, kuriam atsakovas 2008-07-08 pardavė automobilį VW Golf, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) bei asmenį, kuris Airijoje 2009-05-22 sukėlė eismo įvykį. Nurodė, kad pateiks teismui asmens, kuriam atsakovas pardavė automobilį, anketinius duomenis.

Dublike ieškovas – Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras nesutiko su atsakovo atsiliepime nurodytais argumentais ir teigė, kad biuro reikalavimas yra regresinis, kylantis iš delikto ir biuro reikalavimo teisė į atsakingus asmenis, atsižvelgiant į TPVCAPD įstatymo nuostatas, atsiranda išmokėjus išmoką autoavarijos valstybės nacionaliniam draudikų biurui pagal jo pateiktą reikalavimą, kuris nėra tapatus eismo įvykio metu nukentėjusiam išmokėtai sumai (b.l.63-66).

Triplike atsakovo E. Š. atstovas advokatas R. N. nurodė, kad pagal TPVCAPD įstatymo 23 str. 1d. žalos atlyginimą draudikų biurui pirmiau yra numatyta teisė reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingo už žalos padarymą asmens ir tik po to iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį, be to nesutiko su ieškovo argumentais dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo (b.l.70-72).

Ieškovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, 2013-04-04 gautas ieškovo prašymas, kuriame ieškovas nurodė, kad nesutinka su atsakovo triplike nurodytais argumentais ir prašo bylą nagrinėti nedalyvaujant ieškovo atstovui bei papildomai prašo priteisti iš atsakovo 261,40 Lt procesinių dokumentų vertimo į valstybinę kalbą išlaidų (b.l.147-152).

Šalies argumentai

Atsakovo E. Š. atstovas advokatas R. N. teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Atsakovo atstovas nurodė, kad ieškovas praleido ieškinio senatį ir savo argumentą grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika 2012-06-07 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-271/2012, jog trejų metų ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento, t.y. nuo pirmo išmokėjimo momento nukentėjusiajam eismo įvykio metu. Nurodė, kad Airijos draudikų biuras nukentėjusiajam draudimo išmoką išmokėjo 2009-08-28, todėl teigė, jog trejų metų ieškinio senaties terminas baigėsi 2012-08-28. Be to atsakovo atstovas nurodė, kad atsakovui E. Š. Airijoje nepavyko surinkti duomenų apie asmenį, kuriam jis pardavė automobilį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš bylos medžiagos (b.l.6,13-15,31-32,122-134) nustatyta, kad 2009-05-22 Airijoje, Wexford įvyko eismo įvykis. Šio eismo įvykio kaltininku pripažintas A. G., kuris, vadovaujantis VĮ „Regitra“ duomenimis, vairavo Lietuvos Respublikoje registruotą, atsakovui E. Š. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę VW Golf, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) dėl kurios nebuvo sudaryta Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 10 str. 1d. įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis suteikia reikiamos apimties draudimo apsaugą ne tik Lietuvoje, bet ir visose kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Lietuva ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės yra tarptautinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos dalyvės. Šiuo atveju eismo įvykio metu padarytą žalą administravo eismo įvykio valstybės Airijos nacionalinis draudikų biuras - Motor Insurers“ Bureau – Ireland, kuris 2009-08-28 atlygino eismo įvykio metu nukentėjusiajam asmeniui - automobilio Volvo-V40, registracijos Nr.01D44222, savininkui John Doyle padarytą žalą – 5600 eurų. Vadovaudamasis Biurų Tarybos vidaus nuostatais ( paskelbtais Europos Komisijos 2003-07-28 sprendimu dėl Direktyvos 72/166/EEB, susijusios su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikrinimu, taikymo 2003/564/ EB, priedas, 1 papildymas), sureguliavęs ir atlyginęs nukentėjusiajam asmeniui minėto eismo įvykio metu Lietuvos Respublikoje registruota, bet nedrausta transporto priemone VW Golf, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) padarytą žalą, Airijos nacionalinis draudikų biuras 2009-09-02 pateikė ieškovui Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biurui reikalavimą dėl 6440 eurų (22236,03 Lt) sumos atlyginimo, kurį sudaro nukentėjusiajam asmeniui išmokėta 5600 eurų suma ir Biurų tarybos Vidaus nuostatų 5 straipsnyje numatytas administravimo mokestis – 840 eurų. Ieškovas Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuras 2009-10-26 reikalaujamą sumą – 6440 eurų sumokėjo eismo įvykio valstybės Airijos nacionaliniams draudikų biurui – Motor Insurers“ Bureau – Irland, vadovaudamasis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 straipsnio 1 ir 5 dalies nuostatomis. Sumokėtą sumą ieškovas regreso tvarka, LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnio 5 dalies pagrindu, prašo priteisti iš atsakovo E. Š., kaip iš žinomo transporto priemonės VW Golf, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) savininko, remdamasis VĮ „Regitra“ viešo valstybės registro, kaip pagalbinės priemonės, nustatant transporto priemonės savininką, duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-448/2010). Atsakovas E. Š.nepateikė teismui tinkamų įrodymų, kurie paneigtų VĮ „Regitra“ rašytinius duomenis (b.l.6) apie transporto priemonės VW Golf, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) savininką 2009-05-22 ( eismo įvykio dieną). Nors atsakovas E. Š. nurodė, kad automobilį jis pardavė Airijoje gyvenančiam ukrainiečiui ir eismo įvykio dieną nebuvo automobilio savininku, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-10-07 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-7-300/2010 yra konstatavęs, kad, neįtraukus į bylą kitos sandorio šalies ir nesant jos paaiškinimų apie automobilio įsigijimą, vienos šalies paaiškinimai apie automobilio pardavimą nėra pakankami išvadai padaryti, jog automobilio savininkas yra ne atsakovas, o kitas asmuo. Todėl konstatuotina, jog ieškovas, sumokėjęs išmoką Airijos nacionaliniam draudikų biurui, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą 22236,03 Lt sumai, kaip į atsakingą už žalos padarymą asmenį (LR CK 6.280 str.). Ieškovo reikalavimas pripažintinas regresiniu, kylančiu iš delikto. Iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (LR CK 1.127 str.4d.). Regresinė prievolė yra nauja prievolė, kuri atsiranda asmeniui įvykdžius prievolę už atsakingą už žalą asmenį. Ieškovas, 2009-10-26 išmokėjęs 6440eurų (22236,03Lt) išmokos sumą pagal Airijos nacionalinio draudikų biuro reikalavimą ir taip įvykdęs savo pagrindinę prievolę, įgijo teisę reikšti regresinį reikalavimą atsakovui. Šiam reikalavimui taikytinas LR CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Vadovaujantis LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 str. 5 dalimi darytina išvada, jog ieškovas pagrindinę prievolę įvykdė 2009-10-26 (b.l.40). Ieškinys Šilalės rajono apylinkės teisme gautas 2012-10-26 (b.l.3), be to iš voko (b.l.41) nustatyta, kad ieškinys paštui įteiktas 2012-10-24, todėl konstatuotina, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą, ieškinio senaties termino nepraleido. Atsakovas, teismo nuomone, nepagrįstai trejų metų ieškinio senaties terminą skaičiuoja nuo tos dienos, kai Airijos nacionalinis draudikų biuras sumokėjo išmoką nukentėjusiajam asmeniui, t.y. nuo 2009-08-28 (b.l.122). Atsakovas savo atsikirtimus grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-07 nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-271/2012. Tačiau minėtoje nutartyje teismų nustatytos faktinės aplinkybės yra skirtingos nei šioje byloje: eismo įvykis įvyko Lietuvos Respublikoje, UAB DK „PZU Lietuva“ ir Transporto priemonių draudikų biurą siejo Paslaugų teikimo sutartis, kurios pagrindu UAB DK „PZU Lietuva“, kaip Biuro atstovė, išmokėjo nukentėjusiajai draudimo išmoką, todėl kasacinis teismas pripažino, jog pagrindinė prievolė nukentėjusiajai buvo įvykdyta nuo Biuro atstovės išmokos sumokėjimo momento, nors Biuras tik vėliau kompensavo UAB DK „PZU Lietuva“ išmokėtą sumą. Tuo tarpu šioje byloje eismo įvykis įvyko Europos Sąjungos valstybėje narėje – Airijoje. Eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras buvo išimtinai kompetentingas spręsti visus klausimus, susijusius su eismo įvykio šalyje galiojančių teisės aktų aiškinimu, žalos administravimu, jos atlyginimu nukentėjusiajam asmeniui, o ieškovas žalos atlyginimą privalėjo sumokėti žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui. Todėl ieškovo regreso teisė reikalauti išmokėtos pinigų sumos atsirado nuo pagrindinės prievolės kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui įvykdymo momento (LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str.,17 str. 1d. 5d., 23 str. 5d., Biurų tarybos Vidaus nuostatų 5 str.).

Transporto priemonės neapdraudimas, tuo atveju, kai ją privaloma apdrausti, kvalifikuojamas kaip tyčinis draudžiamųjų ir imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimas. Dėl šios priežasties eismo įvykio kaltininko ir neapdraustos transporto priemonės savininko atsakomybė ieškovui yra solidarioji ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-325/2008). LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta Biuro teisė susigrąžinti išmokėtas išmokas iš atsakingo už žalos padarymą asmens arba iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį. Todėl ieškovas turi teisę reikalauti, kad prievolę visa apimtimi įvykdytų atsakovas E. Š., t.y. asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį.

Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos: 667 Lt žyminis mokestis (b.l.40) ir 355,10Lt dokumentų vertimo išlaidos (CPK 79 str., 93 str. 1d., b.l.33-34,151-152). Be to iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 26,40Lt teismo turėtų pašto išlaidų (b.l.2), susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 str., 88 str.1d.3p.,92 str.,96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 str. teismas

n usprendė:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, juridinio asmens kodas 125709291, naudai: 22236,03 Lt (dvidešimt du tūkstančius du šimtus trisdešimt šešis litus 3 centus) nuostolių atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-10-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas: 667 Lt (šešis šimtus šešiasdešimt septynis litus) žyminį mokestį, 355,10 Lt (tris šimtus penkiasdešimt penkis litus dešimt centų) dokumentų vertimo į valstybinę kalbą išlaidų.

Priteisti iš E. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) 26,40 Lt (dvidešimt šešis litus 40 centų) teismo turėtų pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (išieškotojas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM , juridinio asmens kodas 188659752, sąskaita Nr.(duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Elena Bartulienė