Dėl duomenų bazės atnaujinimo darbų apie 21 val. kelias minutes neveiks Teisora. Atsiprašome už nepatogumus

Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-10-28 · Civilinė byla Nr. 2A-1364-163/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-04-29Tauragės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-10-28Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-28
Bylos Nr.
2A-1364-163/2013
Teisminio proceso Nr.
2-42-3-00594-2012-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rimvida Zubernienė, Žydrūnas Bertašius, Alona Romanovienė
Atsakovas
E. Š.
Ieškovas
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudiko biuro
Pranešėja A. Romanovienė Civilinė byla Nr. 2A-1364-163/2013Teisėja E. Bartulienė (Proceso Nr. 2-42-3-00594-2012-4)
Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 35.5; 121.21.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. spalio 28 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Alonos Romanovienės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Rimvidos Zubernienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo E. Š. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudiko biuro ieškinį atsakovui E. Š. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo E. Š. 22 236,03 Lt nuostolių atlyginimą regreso teise ir visas bylinėjimosi išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad reikalavimas yra regresinis, kylantis iš delikto ir biuro reikalavimo teisė į atsakingus asmenis, atsižvelgiant į TPVCAPD įstatymo nuostatas, atsiranda išmokėjus išmoką autoavarijos valstybės nacionaliniam draudikų biurui pagal jo pateiktą reikalavimą.

Žemesnės instancijos teismas

Šilalės rajono apylinkės teismas 2013-04-29 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš E. Š. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai: 22 236,03 Lt nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-10-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 667 Lt žyminį mokestį, 355,10 Lt dokumentų vertimo į valstybinę kalbą išlaidų. Priteisė iš E. Š. 26,40 Lt teismo turėtų pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą. Nurodė, kad neįtraukus į bylą kitos sandorio šalies ir nesant jos paaiškinimų apie automobilio įsigijimą, vienos šalies paaiškinimai apie automobilio pardavimą nėra pakankami išvadai padaryti, jog automobilio savininkas yra ne atsakovas, o kitas asmuo. Konstatavo, jog ieškovas, sumokėjęs išmoką Airijos nacionaliniam draudikų biurui, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą 22 236,03 Lt sumai, kaip į atsakingą už žalos padarymą asmenį. Transporto priemonės neapdraudimas, tuo atveju, kai ją privaloma apdrausti, kvalifikuojamas kaip tyčinis imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimas, dėl šios priežasties eismo įvykio kaltininko ir neapdraustos transporto priemonės savininko atsakomybė ieškovui yra solidarioji. LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta Biuro teisė susigrąžinti išmokėtas išmokas iš atsakingo už žalos padarymą asmens arba iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį, todėl ieškovas turi teisę reikalauti, kad prievolę visa apimtimi įvykdytų atsakovas E. Š., t. y. asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas E. Š. prašo panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2013-04-29 sprendimą ir priimti naują sprendimą, taikyti ieškinio senatį ir ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškinio terminas pasibaigė 2012-08-28, tačiau šiuo atveju ieškinys pateiktas 2012-10-24. Pažymi, kad trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius. Taip pat pažymi, kad priteisus visą žalą atlyginti nukentėjusiajam iš atsakovo, E. Š. taip pat turėtų teisę pateikti atgręžtinį reikalavimą eismo įvykio kaltininkui, tačiau jau pagal Latvijos Respublikos teisę, nors kitų duomenų, kaip tik vardo ir pavardės, neturi, daroma tik prielaida, jog tai Latvijos Respublikos pilietis, taigi esant tokiai situacijai, ieškinio senaties terminas tampa begaliniu. Be to, Lietuvos draudikų biuras elgėsi neatsakingai sumokėjęs žalos atlyginimą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovo atsikirtimus, kuris grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-07 nutartimi byloje Nr. 3K-3-271/2012. Lietuvos draudikų biuras veikdamas Airijos draudikų biuro vardu pagal susitarimą, kreipęsis į teismą pagal atsakovo gyvenamąją vietą turėjo vadovautis ieškinio senaties termino taisyklėmis pagal prievolės įvykdymo momentą, kuris skaičiuotinas nuo 2009-08-28, o ne nuo momento, kad Lietuvos draudikų biuras sumokėjo Airijos draudikų biurui.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas nurodo, kad kasacinio teismo praktikoje Draudikų biuro reikalavimai pripažįstami regresiniais, kylančiais iš delikto. Biuras moka draudimo išmokas kitoje Europos šalyje neapdrausta, Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemone padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui ir biuro regreso teisė reikalauti išmokėtos pinigų sumos atsiranda nuo pagrindinės prievolės kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui įvykdymo momento. Nagrinėjamu atveju biuras savo pareigą įvykdė 2009-10-26 sumokėdamas Airijos nacionaliniam draudikų biurui jo pareikalautą sumą. Būtent nuo 2009-10-26 ir turi būti skaičiuojamas 3 metų ieškinio senaties terminas, taigi ieškinys yra pateiktas 2012-10-24 nepraleidus 3 metų ieškinio senaties termino.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Civilinio proceso teisės trečiųjų asmenų instituto tikslas – užtikrinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Tiek tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CPK 46 straipsnis), tiek tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis), turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir įstatymo įtvirtintą galimybę šį interesą įgyvendinti įstodami į prasidėjusį teisminį ginčą. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų iniciatyva ar teismo nutartimi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad, spręsdamas dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinio statuso pripažinimo, teismas visais atvejais turi identifikuoti materialinį teisinį santykį, kuris tą asmenį sieja su ginčo šalimis, ir materialinę teisės normą, kurioje nustatytos galimos teismo sprendimo pasekmės trečiojo asmens teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje LUAB ,,Klevo lapas“ v. AB ,,Mažeikių nafta“, bylos Nr.3K-3-209/2009, ir kt.). Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytomis pasekmėmis – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Įstatyminės sąvokos ,,teismas nusprendė“ turinys atskleistas kasacinio teismo praktikoje, t. y. nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bendrija „Spaudos rūmai” v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., Nr. 3K-3-180/2008, ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis. Šio eismo įvykio kaltininku pripažintas A. G., kuris, vadovaujantis VĮ „Regitra“ duomenimis, vairavo Lietuvos Respublikoje registruotą, atsakovui E. Š. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kurios nebuvo sudaryta Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis (b. l. 6,13-15,31-32,122-134). Ieškovas pareiškė ieškinį E. Š. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise motyvuodamas tuo, kad eismo įvykio metu jis buvo transporto priemonės savininkas – atsakingas už draudimo sutarties sudarymą asmuo (b. l. 32). Atsakovas E. Š. nurodo, kad automobilį (duomenys neskelbtini) pardavė ukrainiečiui, šis asmuo jam minėjo, kad minėtą automobilį perpardavė asmeniui, kuris galimai sukėlė eismo įvykį.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas, priteisdamas nuostolių atlyginimą iš atsakovo E. Š., nusprendė dėl neįtraukto į bylą dalyvauti A. G. teisių ir pareigų, tai šiuo atveju pripažintina absoliučiu pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas iš naujo nagrinėdamas bylą, turi į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti avarijos kaltininką A. G., kad būtų išaiškintos aplinkybės dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini) pardavimo ir minėto automobilio savininko.

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tais atvejais, kai Draudikų biuras yra pareiškęs ieškinį registre nurodytam automobilio savininkui, o šis ginasi, teigdamas, kad nuosavybės teisę į transporto priemonę yra perleidęs kitam asmeniui, pastarasis turi būti įtrauktas į bylą šalimi arba trečiuoju asmeniu. Teismui nustačius, kad transporto priemonės savininkas yra ne atsakovas, teismas pagal CPK 45 straipsnį privalo pasiūlyti netinkamą šalį pakeisti tinkama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje 3K-3-448/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija 2010 m. spalio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras v. V. D., bylos Nr. 3K-7-300/2010, be kita ko, konstatavo, kad atsakovas, įregistruotas registre automobilio savininku, gali gintis nuo jam pareikšto reikalavimo sandorio sudarymo faktu. Taigi atsakovui E. Š. nurodžius aplinkybes apie automobilio perleidimą kitiems asmenims, pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą į bylą trečiuoju asmenį įtraukti automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavusį asmenį A. G. (CPK 47 str. 1 d.), kad būtų išaiškintos bylai reikšmingos aplinkybės, t. y. automobilio savininkas ir automobilio perleidimo aplinkybės.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikintinas absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindu ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, todėl konstatuotina, jog pasisakyti dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų nėra tikslinga.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 1 p., 329 str. 2 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Žydrūnas Bertašius` Alona RomanovienėRimvida Zubernienė