- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-12-15
- Bylos Nr.
- II-442-586/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00188-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą
- Teisėjas
- Vandalinas Vainius (pirm.)
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariatas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Ž. S., gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjos 2020 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-1452-2020 (ROIK 20121561854).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK Reagavimo skyriaus 2020 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR-N_1452-2020 Ž. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už tai, kad jis 2020 m. rugpjūčio 23 d., 12.09 val., Lokio g., Vanagų k., Klaipėdos rajone, vairavo transporto priemonę, t. y. mopedą, būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,43 promilės girtumas (paklaida 0,02 promilės). Mopedas nustatyta tvarka neįregistruotas, jam neatlikta valstybinė techninė apžiūra, neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Ž. S. mopedą vairavo be šalmo.
Teisme gautas Ž. S. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nepadarius administracinio nusižengimo. Nurodo, kad nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes buvo pažeista neblaivumo tikrinimo procedūra. Nurodo, kad nustatant Ž. S. neblaivumą buvo atlikti du tikrinimai. Pirmo tikrinimo metu Ž. S. iškvėptame ore buvo nustatyta 0,43 promilės etilo alkoholio koncentracija. Po 15-20 minučių atlikus pakartotinį tikrinimą Ž. S. iškvėptame ore buvo fiksuota 0,36 promilės etilo alkoholio koncentracija. Nors pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skyrėsi, administracinio nusižengimo protokole fiksuotas pirmojo tikrinimo rezultatas - 0,43 promilių neblaivumas ir tuo pažeista neblaivumo nustatymo tvarka. Nurodo, jog neblaivumo nustatymas vairuojantiems transporto priemones reglamentuotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 237 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ buvo pakeistos Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklės. Šiose Taisyklėse įtvirtinta dviejų tikrinimų metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis taisyklė, tai yra jei pirmojo tikrinimo metu vairuotojo iškvėptame ore nustatomas 0,41 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo, atliekamas pakartotinis tikrinimas. Jei pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimus.
2020 m. gruodžio 10 d. gautas Ž. S. atstovo advokato prašymas, kuriame nurodyta, jog paaiškėjus, kad byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, ir nebus galimybių pasisakyti teisme, todėl prašo, jei byla nebus nutraukta, atsižvelgiant į nežymiai viršijančią leistiną neblaivumą – 0,41 promilės, asmens turimą neįgalumą – darbingas 20 procentų, ir tai, jog pragyvena iš 120 Eur pašalpos, taikyti ANK 34 straipsnio 4, 5 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę, nei numatytos sankcijose minimalios.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su Ž. S. skundu nesutinka. Nurodė, kad pareigūnai, įvertinę situaciją, kad pirmo pūtimo metu, etilo alkoholio koncentracija organizme viršijo leistiną normą, nustatė, kad vairavimo metu asmuo buvo neblaivus. Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemonę apsvaigus. Antras pūtimas buvo atliktas po 15 min., per kurias asmuo įvairiais būdais stengėsi, kad etilo alkoholio koncentracija organizme sumažėtų, t. y. giliai kvėpavo, gėrė vandenį. Per 15 minučių asmeniui pavyko etilo alkoholio koncentraciją iškvėptame ore sumažinti iki leistinos normos, t. y. 0,36 promilių, tačiau policijos manymu, vairavimo metu asmuo buvo neblaivus. Prašė skundo netenkinti ir palikti galioti 2020 m. rugpjūčio 23 d. nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas tenkintinas iš dalies.
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais
Iš skunde nurodytų motyvų bei atsiliepimo matyti, kad esant skirtingiems alkotesterio parodymams, policijos pareigūnai vadovavosi pirminiais alkotesterio parodymais, nustatant, kad pareiškėjas buvo neblaivus. Taigi, būtina nustatyti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus.
Iš byloje esančios rašytinės medžiagos nustatyta, kad Ž. S. nubaustas už tai, jog jis 2020 m. rugpjūčio 23 d., 12.09 val., Lokio g., Vanagų k., Klaipėdos rajone, vairavo transporto priemonę, t. y. mopedą, būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,43 promilės girtumas (paklaida 0,02 promilės, po paklaidos 0,41 promilės).
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Ž. S. neblaivumas tikrintas du kartus. Pirmuoju patikrinimu nustatytas 0,43 promilės neblaivumas, antruoju patikrinimu nustatytas 0,36 promilės neblaivumas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-628/2018). Nustatant asmens neblaivumą turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – taisyklių) (2019 m. balandžio 1 d. redakcija) bei 2019 m. kovo 25 d. Lietuvos policijos Generalinio komisaro įsakymu Dėl Policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašo patvirtinimo Nr. 5-V-242 (toliau – tvarkos aprašas).
Taisyklių 4 punkte nurodyta, kad Policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija 1,51 ir daugiau promilių, o vairuotojo, susijusio su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbūt padaryta didelė turtinė žala, – 0,41 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą. Taip pat tą pačią nuostatą atkartoja tvarkos aprašo 5.5 punktas, kuriame nurodyta, kad policijos pareigūnas per tikrinimą nustatęs, kad įtariamo neblaivumu vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija 1,51 ir daugiau promilių, o vairuotojo, susijusio su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbūt padaryta didelė turtinė žala, – 0,41 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo situacija neatitinka nei vienos iš taisyklių ir tvarkos apraše nurodytų nuostatų, tačiau kaip matyti, pareigūnai pareiškėjui davė pasitikrinti neblaivumą antrą kartą, nors pagal galiojančią tvarką, to neprivalėjo daryti.
Alkotesteriu Alcotest 7510 buvo atlikti du tikrinimai. Institucija atsiliepimu nurodo, kad antras pūtimas buvo atliktas po 15 min, per kurias asmuo įvairiais būdais stengėsi, kad etilo alkoholio koncentracija organizme sumažėtų, t. y. giliai kvėpavo, gėrė vandenį. Per 15 minučių asmeniui pavyko etilo alkoholio koncentraciją iškvėptame ore sumažinti iki leistinos normos, t. y. 0,36 promilių.
ANK nuostatos įstatyme nurodytas institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, išsamiai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei ir taikyti asmeniui, padariusiam teisės pažeidimą, administracinės atsakomybės poveikio priemones. Administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius nusižengimo sudėtį, o jos nenustačius, administracinė teisena turi būti nutraukta.
ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius. Jeigu padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas). ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali, neteisėtas yra pats vairavimo esant neblaiviam faktas. Taigi šio numatyto pažeidimo sudėties būtinas požymis yra asmens neblaivumas. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog pagal šią normą asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę, asmuo buvo neblaivus – turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
ANK 567 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal nurodyto ANK straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad įgaliotas institucijos pareigūnas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą.
Atsižvelgiant į aukščiau paminėtą teisinį reguliavimą, teismas daro išvadą, kad esant dviem skirtingiems parodymams policijos pareigūnai turėjo imtis papildomų priemonių numatytų taisyklių 8, 8.1, 8.2, 8.3 ir 9 punktuose - įvertinti bendrą asmens būklę, o neturint objektyvių galimybių (nagrinėjamu atveju alkotesteriu nustatyti skirtingi parodymai) nustatyti asmens neblaivumą esant prieštaravimams to paties prietaiso parodymams, siųsti asmenį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros, tačiau kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, kilus prieštaravimams tarp prietaiso parodymų, pareigūnai jokių kitų veiksmų nesiėmė ir vadovavosi pirminiais alkotesterio parodymais.
Institucija nurodo, kad antras patikrinimas buvo atliktas po 15 min., per kurias asmuo įvairiais būdais stengėsi, kad etilo alkoholio koncentracija organizme sumažėtų, t. y. giliai kvėpavo, gėrė vandenį (iš tarnybinio pranešimo matyti, kad po 33 min.), tačiau mano, kad Ž. S. vairavimo metu buvo neblaivus. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad siekiant nustatyti ar asmuo vairavo neblaivus yra svarbus alkotesterio tikrinimo momento rezultatas, (pareiškėjui girtumas 0,41 promilių nustatyta 12.09 val.), ir tai kada prieš patikrinimą asmuo vartojo alkoholį. Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad pareiškėjas alkoholį ( alų) vartojo vakare, t. y. 2020 m. rugpjūčio 22 d. Visais atvejais nustatinėjant asmens neblaivumą būtini alkotesterio tikrinimo rezultatai, kurių pagrindu konstatuojamas konkretus neblaivumo laipsnis, nes būtent šis rezultatas ir leidžia asmenį patraukti administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Atsižvelgiant į tai, kad buvo antrą kartą nustatinėjamas girtumo patikrinimas ir jis neviršijo leistiną promilių ribą, todėl laikytina, kad laiko tarpas reikšmės neturi, nes iš esmės buvo nustatyta leistina neblaivumo riba, kuria dėl šiame nutarime nurodytų aplinkybių, turėjo būti vadovaujamasi mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą.
Pažymėtina ir tai, kad Institucija niekaip nepagrindė, kodėl pirminio patikrinimo metu gautus duomenis laiko patikimesniais. Taisyklėse, kuriomis vadovaujasi pareigūnai tikrindami asmenų neblaivumą, yra tik nurodyta, kad tais atvejais, kai pakartotinai asmeniui nustatinėjamas neblaivumas ir pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą (taisyklių 4 punktas, tvarkos aprašo 5.5 punktas).
Pažymėtina ir tai, kad Ž. S., nesutikdamas su policijos pareigūnų alkotesteriu atliktos neblaivumo patikros rezultatais, kreipėsi į medicinos įstaigą dėl medicininės apžiūros atlikimo. Atlikus kraujo tyrimą, Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 4573/2020(01) nustatyta, kad Ž. S. kraujyje, paimtame 2020 m. rugpjūčio 23 d. 14.45 val. etilo alkoholio nerasta. Kraujo tyrimas buvo atliekamas praėjus daugiau kaip dviem valandom po pirminių tikrinimo alkotesteriu. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūraliu procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, be to, asmuo iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Vadinasi, po tam tikro laiko atliktas kraujo tyrimas neparodo asmens neblaivumo laipsnio, kuris buvo vairavimo metu. Tuo tarpu traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn yra svarbus tik toks asmens girtumo laipsnis, koks jis buvo vairavimo metu. Paprastai geriausiai asmens būseną vairavimo metu, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, atspindi įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai.
Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas nekelia abejonių (Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 18 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-184-606/2016). Pažymėtina, jog kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka daryti išvadą apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą.
Tiriant ir nagrinėjant šią bylą Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK pareigūnai nesilaikė ANK reikalavimų, nesurinko, visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų svarbių bylai įrodymų, nepašalino prieštaravimų tarp jų, nesprendė dėl jų leistinumo kriterijaus. Tokiu būdu Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK priimtas procesinis sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Įvertinus minėtas aplinkybes konstatuojama, jog byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad pareiškėjo veiksmuose yra ANK 422 straipsnio 5 dalies sudėties požymių, todėl administracinio nusižengimo byla jo atžvilgiu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį nutrauktina, kadangi, remiantis teismų praktika, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis (2018 m. kovo 2 d. Vilniaus apygardos teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-85-211/2018; 2019 m. gegužės 16 d. Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-224-245/2019).
Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Ž. S. vairavo mopedą, antru pūtimu jam buvo nustatytas 0,36 promilių neblaivumas, teismas daro išvadą, jog Ž. S. padarė ANK 422 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą - taksi automobilių, mopedų, motociklų, triračių, lengvųjų keturračių, keturračių, galingųjų keturračių, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, pavojinguosius krovinius vežančių transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau kaip 0 promilių, bet ne daugiau kaip 0,4 promilės) vairuotojai.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti, jog pareiškėjas padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą, todėl administracinio nusižengimo byloje dėl minėto nusižengimo padarymo, nutarimas panaikintinas. Ž. S., atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – administracinis nusižengimas padarytas asmens, kuriam nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas), skirtina minimali nuobauda už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 2 dalyje, padarymą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas,
nutaria:
skundą tenkinti iš dalies.
Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjos 2020 m. rugpjūčio 23 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-1452-2020 (ROIK 20121561854) panaikinti.
Ž. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos ANK 422 straipsnio 2 dalį ir paskirti 150,00 Eur baudą.
Informuoti Ž. S., kad bauda turi būti sumokama ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant ROIK numerį 20121561854, įmokos kodą 1001.
Nutarimas gali būti skundžiamas per 20 dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.