Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2024-09-05 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1167-517/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-09-05
Bylos Nr.
e1-1167-517/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22351-2024-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rinaldas Adamonis
Kaltinamasis
N. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1167-517/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22351-2024-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.9.9; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.1; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 5 d.Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Ukmergė) prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-22351-24 ir susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje

N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2023 m. gruodžio 4 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį – 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, neturintis teistumo,

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

N. B. mušdamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent:

jis, 2024 m. birželio 12 d., apie 17.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kambaryje, konflikto metu, tyčia ne mažiau kaip du ir ne daugiau kaip penkis kartus daužykle, skirta kilimams daužyti, sudavė ant lovos gulinčiai savo motinai E. B. į dešinę šlaunį ir tokiu būdu mušdamas padarė nukentėjusiajai E. B. tris panašaus dydžio apie 1,5 x 7 cm paviršinius odos nubrozdinimus dešinės šlaunies išoriniame paviršiuje: klubo sąnario projekcijoje, ties šlaunies viduriu ir 2 cm virš kelio sąnario, kas kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Tokiais veiksmais N. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

I. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis N. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad pilnai prisipažįsta padaręs nusikaltimą. Taip pat nurodė, kad gyvena su motina, patėviu ir dar vienu broliu trijų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2024 m. birželio 12 d., popietę, gal apie 17 val., grįžo namo. Mama buvo savo kambaryje. Patėvio ir brolio nebuvo. Mama gulėjo lovoje, o jis atsisėdo ant fotelio šalia jos tame pačiame kambaryje. Mama prie jo žodžiais kibo, priekaištavo, kad jis, neva, vagia jos cigaretes, kažką panašaus. Abu susipyko. Mama sakė dingti iš kambario, o jis toliau sėdėjo fotelyje. Ji į rankas pasiėmė kilimams daužyti, t. y. kilimams išdulkinti skirtą plastikinę daužyklę, juodos spalvos, kuri buvo kambaryje, kažkur prie jos lovos. Ji išlipo iš lovos, kurioje gulėjo, užsimojo ta daužykle, suduoti jam į pilvą ketino. To nepadarė, nes N. B. spėjo sugauti užsimotą daužyklę ir iš jos rankų ištraukti. Kada tą daužyklę iš motinos rankų ištraukė, jis motiną stumtelėjo į priekį ir ši atsigulė ant šalia buvusios lovos, ant nugaros. Tada jis su ta pačia daužykle, skirta kilimams išdulkinti, atsistojęs šalia lovos prie mamos, mamai iš kairės pusės du kartus sudavė ta pačia daužykle į jos dešinę koją ties šlaunimi. Jai sudavė, nes ši jį nervavo, buvo girta. Kasdien ji būna namuose girta, nuolat prie jo kabinėjasi. Nesusivaldė supykęs. Įvykio dieną buvo visiškai blaivus. Kada mamai sudavė ta daužykle į dešinę šlaunį, ši iškart pradėjo šaukti, kad jam kvies policiją. Ji pasiėmė savo mobiliojo ryšio telefoną ir skambino kviesdama policiją. Jis tai matė, dėl ko iš namų išėjo. Supranta, kad jam kažkas per kelias dienas skambino, žino iš mamos, kad ieškojo policija. Supranta, kad kažkiek slapstėsi nuo policijos, nes bijojo būti išvežtas į areštinę. Išeiti kažkur kitur pagyventi atskirai nuo mamos neturi.

Papildomai apklaustas kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pamena viską, ką yra pasakojęs ankstesnėje apklausoje bei akistatos su mama E. B. metu. Pilnai pripažįsta kaltę, kad 2024 m. birželio 12 d., apie 17.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kambaryje, su mama susipyko ir jai „pletne“, t. y. kilimams skirta daužykle sudavė į dešinę jos šlaunį, kada ši gulėjo ant lovos ant nugaros. Mamai, jam atrodo, sudavė du kartus, nors galėjo gal suduoti ir daugiau kartų. Atrodo, kad pataikė jai kažkur į dešinę šlaunį du kartus, bet neatmeta galimybės, kad galėjo suduoti ir daugiau kartų. Visi smūgiai buvo tik ta daužykle, o ne mamą spardant. Jis stovėjo šalia lovos mamai iš kairės pusės. Mamos lova apie 40-50 cm aukščio, bet jam įspirti jai gulinčiai lovoje būtų gan sudėtinga. Jis yra žemas, ūgis 161 cm., yra lieso sudėjimo. Mama labai stipriai girtauja. Ir dabar ji jau ne vieną dieną geria alkoholį, niekur nedirba. Jis padirba (duomenys neskelbtini), stengiasi užsidirbti bent maistui. Įvykio dieną buvo visiškai blaivus. Jis pats užsidirbęs atlygino žalą dėl mamos gydymo teritorinei ligonių kasai ir prie bylos pateikia tai įrodantį kvitą. Toliau dirbs (duomenys neskelbtini). Supranta, kad nusikalto, labai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo N. B. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji E. B. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena du sūnus ir sugyventinis. 2024 m. birželio 12 d. ji namuose buvo viena, o visi kiti šeimos nariai buvo darbe. Ji, būdama namie ir žiūrėdama televizorių, vartojo alkoholinius gėrimus – alų. Iki 17 val. išgėrė apie du litrus alaus, alus buvo 6 laipsnių stiprumo. Apie 17 val. 30 min. namo iš darbo grįžo sūnus N. B., jis atrodė keistai, gal išgėręs, o gal kažko pavartojęs. Ji gulėjo lovoje ir žiūrėjo televizorių. Į kambarį atėjo sūnus ir pradėjo kažką rėkauti, ką jis sakė, nepamena ir pasakyti dabar negali. Gulėdama lovoje ji rankomis užsidengė ausis, kad negirdėtų, ką jis ten rėkauja. Tada prie lovos atėjo N. B. ir bandė rankomis smūgiuoti jai į galvos sritį, bet ji buvo užsidengusi galvą ir skausmo ar sužalojimų nepatyrė. Tada jis pradėjo ją, gulinčią lovoje, spardyti koja ir apie 5-10 kartų spyrė jai į dešinę šlaunį ir iš karto pabėgo iš namų. Kur jis galėtų būti, ji tikrai nežino. Kai ją spardė, labai skaudėjo. Po sūnaus smurto ji iš karto paskambino Bendruoju pagalbos telefonu 112 ir išsikvietė pagalbą. Buvo pristatyta į Ukmergės ligoninės priėmimo skyrių, kur buvo apžiūrėta. Ji pas medicinos ekspertus nevyks, prašo vadovautis Ukmergės gydytojo išrašu.

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji E. B. patvirtino ankstesnius savo parodymus ir parodė, kad sūnus N. B. ją spardė 2024 m. birželio 12 d. popietę apie 17.30 val. jų namuose, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Ji tuo metu gulėjo kambaryje, savo lovoje. Gulėjo ant nugaros ir priėjęs N. B. jai gulinčiai įspyrė ne mažiau kaip penkis kartus, o kiek tiksliai kartų, nepasakys. Visi spyriai buvo į dešinės kojos sritį. N. B. prie lovos atėjo jai iš dešinės pusės. Jų konfliktas įvyko dėl jos sūnui pasakytų žodžių. Pasibarė dėl kažko, kaip visada, ir tada prasidėjo jo spyriai jai. Ji buvo išgėrusi alaus, bet stipriai girta nesijautė. Alų gėrė namuose viena, o N. B. buvo kažkur išėjęs ir, kai parėjo namo, tada įvyko jų konfliktas. Po šio įvykio N. B. neatsiprašė, jie tiesiog nebendrauja. Gyvena trijų kambarių bute, kuris yra jos ir vyriausiojo sūnaus nuosavybė. Be N. B. bute gyvena jos sugyventinis ir dar kitas, vyresnis už N. B. sūnus. Dėl šios bylos ji sūnui pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia, vis dėl to jis jos sūnus. Norėtų, kad jis kažkada ateityje išeitų kur atskirai gyventi, nes su juo nesutaria jau ilgą laiką. Jų charakteriai skirtingi. Ji N. B. nebijo, nepageidauja, kad jis būtų iškeldintas iš namų, jai irgi skauda dėl jo širdį. Jie gyvena atskiruose kambariuose, jis jai nemaišo, kad vakarais grįžta namo ir pamiega.

Akistatos su nukentėjusiąja E. B. metu kaltinamasis N. B. parodė, kad tiriamo įvykio dieną grįžo namo iš (duomenys neskelbtini), kur tądien dirbo. Grįžo apie 17 val. ir nuėjo į mamos kambarį, kur mama gulėjo lovoje. Jis atsisėdo į fotelį. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, po ko mama išlipo iš lovos, nuėjo iki staliuko ir nuo jo, jam atrodo, pasiėmė kilimams daužyti juodą plastikinę daužyklę. Atėjusi mama prie jo, kada sėdėjo fotelyje, užsimojo daužykle ir bandė jam suduoti kažkur link pilvo. Jis pagavo ranka tą daužyklę ir iš jos rankų ištraukė. Mamą rankomis stumtelėjo į priekį, dėl ko ši pargriuvo nugara ant lovos. Tada, ta pačia daužykle, mamai du kartus sudavė į jos dešinę šlaunį. Ji apsiverkė ir pasakė, kad kvies policiją. Jis iš namų išėjo. Mama buvo stipriai girta, tai matė iš jos bendrų bruožų. Jau kelias dienas iš eilės mama girta namuose. Viena geria. Jis buvo tikrai blaivus. Iš namų išėjo, nes bijojo, kad policija jį išsives. Nukentėjusioji E. B. parodė, kad įvykio dieną ji buvo išgėrusi 2 ar 3 butelius, po 1 l talpos alaus. Iš vakaro irgi buvo gėrusi alaus.

Iš Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad kaltinamasis N. B. prie bylos savanoriškai pateikė įrankį, skirtą kilimams daužyti. Iš apžiūros protokolo nustatyta, kad jis plastikinis, juodos spalvos, bendras jo ilgis 58 cm, rankenos ilgis 51 cm. Matyti, kad jis dėvėtas, plastikas aplipęs nešvarumais. Šio įrankio mušamoji/ daužomoji dalis yra sudėta iš trijų kiauryminių apskritimų, kurių skersmuo po 14 cm. ??

Iš Policijos registruojamų įvykių registro pateiktų duomenų nustatyta, kad 2024 m. birželio 12 d., 17.19 val. Bendrojo pagalbos centro telefonu privatus asmuo prisistatęs E. B. pranešė apie tai, kad (duomenys neskelbtini), sūnus N. B. grasina sumušti, konfliktuoja.

Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad 2024 m. birželio 13 d. apžiūrėjus įvykio vietą, bute esančiame (duomenys neskelbtini), jame matyti netvarka, nešvara, išmėtyti įvairūs namų apyvokos daiktai, bet jokių nusikalstamos veikos pėdsakų ar įrankių nerasta, niekas nepaimta.

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo T. Vaidachavičiaus tarnybinio pranešimo bei prie jo pridėtų alkotesterio parodymų nustatyta, kad 2024 m. birželio 12 d. nukentėjusiajai E. B. buvo nustatytas 1.94 promilių neblaivumas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad prie bylos yra pridėtas ir apžiūrėtas 2024 m. birželio 12 d. policijos pareigūnų naudota „Body“ kamera fiksuotas tyrimui reikšmingas vaizdo įrašas, 1 vnt., patalpintas ir saugomas DVD-R kompaktinėje laikmenoje prie ikiteisminio tyrimo bylos. Vaizdo įrašo trukmė 10.33 min. Matyti, kad vaizdo įrašas atliktas šviesu paros metu, kada policijos pareigūnai sėdi tarnybiniame automobilyje priešais dviaukštį senos statybos daugiabutį namą. Iš policijos pareigūno skaitomo pranešimo tarnybiniame kompiuteryje suprantama, kad policijos pareigūnai atvyko į įvykio vietą, kur gyvena E. B. ir sūnus N. B.. Pareigūnai įeina į primą laiptinę žiūrint į namą iš kairės pusės, pirmame namo aukšte prieina buto, esančio kairėje pusėje duris. Bute policijos pareigūnus pasitikusi tyrimo metu žinoma nukentėjusioji E. B. teigia, kad „mano (duomenys neskelbtini) metų ereliukas pradėjo šokinėt prieš mane ir pabėgo, pradėjo mane daužyti, nežinau dėl ko“. Ji teigia, kad ji dirba (duomenys neskelbtini), gavo pinigų, gal sūnus norėjo gauti iš jos pinigų, ji nežino. Ji teigia, kad sūnus ją spardė ir ji policijos pareigūnui pasilenkusi savo dešinėje kojoje demonstruoja „mėlynes“. (Vaizdo įrašas nekokybiškas, nesimato sužalojimų įraše). Ji teigia, kad ji pasakė sūnui, kad iškvies policiją, dėl ko sūnus iš namų pabėgo. Nukentėjusioji E. B. prisipažįsta esanti išgėrusi alaus. Policijos pareigūno paprašyta ji prisistato, nurodo savo anketinius, kontaktinius duomenis, taip pat nurodo savo sūnaus N. B. anketinius duomenis. Paklausta nukentėjusioji E. B. parodė, kad viskas vyko kambaryje, kada ji jame sėdėjo ant lovos. Ji teigia, kad „jis tėškė mane nuo lovos, pradėjo daužyti“. Policijos pareigūnas radijo ryšio priemone informuoja nukentėjusiąją E. B., kad jai reikės vykti į policijos komisariatą, paaiškina, kad bus pradedamas ikiteisminis tyrimas. Policijos pareigūnai iš buto išsiveda beverkšlenančią nukentėjusiąją E. B. ir tuo įrašas baigiamas.

Nukentėjusioji E. B. savanoriškai prie ikiteisminio tyrimo bylos pateikė jos atžvilgiu 2024 m. birželio 12 d. VšĮ Ukmergės ligoninė užpildytą gydytojo įrašą.

Specialistas Rimantas Laurinavičius susipažinęs su įvykio aplinkybėmis bei jam pateiktu apžiūrėti nukentėjusiosios E. B. atžvilgiu 2024 m. birželio 12 d. VšĮ Ukmergės ligoninė užpildytu gydytojo įrašu, padarė išvadą, kad nukentėjusiajai E. B. padaryti trys panašaus dydžio apie 1,5 x 7 cm paviršiniai odos nubrozdinimai dešinės šlaunies išoriniame paviršiuje: klubo sąnario projekcijoje, ties šlaunies viduriu ir 2 cm virš kelio sąnario. Nubrozdinimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais, turinčiais pailgą formą, nes nurodyti nubrozdinimai yra apie 1.5 cm pločio ir 7 cm ilgio juostų pavidalo. Atsakyti, ar nubrozdinimai buvo padaryti daužykle kilimams daužyti iš pateiktame medicinos dokumente esančios informacijos nėra galimybių. Atsakyti, ar nubrozdinimai buvo padaryti įspiriant koja nėra galimybių, nežinant, ar buvo spardoma basa koja, ar apautu batu; taip pat, kokia kryptimi traumuotos kojos atžvilgiu buvo spardoma statmenai šlauniai ar liečiamaisiais- slystančiais judesiais; be to, medicinos dokumente nenurodoma nubrozdinimų kryptis. Tikslesnį sužalojimo padarymo mechanizmą būtų galima modeliuoti gavus kūno sužalojimų nuotraukas. Nubrozdinimai galėjo būti padaryti 2024 m. birželio 12 d. ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).

Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis). Fizinio skausmo sukėlimas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui baudžiamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą (nuketėjusiosios parodymai, tarnybiniai pranešimai, teismo medicinos specialisto išvada ir kita), konstatuotina, kad kaltinamasis N. B. mušdamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį – motiną E. B. ir tokiais savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, N. B. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausme.

Teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Teismas, skirdamas kaltinamajam N. B. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į tai, jog kaltinamasis padarė vieną nesunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą, kaltės formą ir rūšį, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis teistas, administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, bedarbis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje. N. B. atsakomybę lengvina tai, kad visiškai pripažįsta kaltę ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, paskiriant mažesnę nei vidutinis bausmės dydį, šiuo atveju, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis bus pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, N. B. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, vadovaujantis BK 67 ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į kaltinamojo N. B. asmenybę, padarytą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam prieš šeimos narį asmeniui, yra paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamuose smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. birželio 18 d. nutarimu N. B. skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

BPK 109 straipsnis numato galimybę asmeniui, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės ar neturtinės žalos, teisę baudžiamajame procese pareikšti ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė 2024 m. liepos 17 d. ieškinį baudžiamojoje byloje 25,14 Eur sumai. Iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, kad kaltinamasis Vilniaus teritorinės ligonių kasos patirtą žalą atlygino. Atsižvelgiant į išdėstytą, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys atmestinas.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, įrankis, skirtas kilimams daužyti, 1 vnt. perduotas saugoti Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžintinas E. B..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktinius įrodymus – DVD-R kompaktinė laikmena su policijos pareigūnų įvykio vietoje naudota „Body“ kamera fiksuotu vaizdo įrašu (1 vnt.), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Proceso išlaidų baudžiamojoje byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pripažinti N. B. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, N. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, 6 dalimi per visą bausmės vykdymo laiką:

1) įpareigoti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

2) uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas;

3) uždrausti išvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be bausmę vykdančios institucijos žinios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti N. B. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 10 (dešimt) mėnesių išklausant visą šių programų kursą.

N. B. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – įrankį, skirtą kilimams daužyti, 1 vnt., saugomą Policijos departamento prie Vidus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžinti nukentėjusiajai E. B.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompiuterinę laikmeną (1 vnt. DVD-R voke) su iš įvykio vietos policijos pareigūnų darytu vaizdo įrašu, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti šioje byloje.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį atmesti.

Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti nuteistajam, kad:

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

3. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

4. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

5. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjus bylą ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Rinaldas Adamonis