- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-17
- Bylos Nr.
- eII-315-914/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00267-2025-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Marius Steponaitis
- Pažeidėjas
- M. P.
- Advokatai
- Saulius Kučys
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. P., a. k. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucijos) 2025-04-02 nutarimo pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Institucijos 2025-04-02 nutarimu M. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 421 straipsnio 1 dalį 360 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams už tai, kad jis 2025-03-01 10.59 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieš judėdamas per geležinkelio pervažą, nesustojo prieš „STOP“ liniją, kai ji naudojama su kelio ženklu „STOP“, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 170 punktą.
Šalies argumentai
Skundu M. P. prašo pakeisti Institucijos 2025-04-02 nutarimą ir paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta minimali ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones arba atimti trumpesniam terminui nei paskirta skundžiamu nutarimu. Nurodo, kad nusižengimo fakto neneigia, pripažino padaręs nusižengimą ir dėl tokio savo poelgio gailėjosi. Šią aplinkybę Institucija pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Pripažįsta padarytą pažeidimą, kad nesustojo prieš „STOP“ liniją, kuri yra skirta užtikrinti eismo saugumą. Tačiau nori atkreipti dėmesį, kad neįvažiavo į geležinkelio pervažą nesustojęs, o sustojo šiek tiek už „STOP“ linijos, prieš šviesoforą, kuris buvo prieš pervažą. Artėdamas prie geležinkelio pervažos, pirmiausia įsitikino, ar nedega draudžiamas šviesoforo signalas. Kadangi jis nedegė, važiavo toliau, tačiau ties „STOP“ linija nusprendė pavažiuoti šiek tiek į priekį, nes šioje vietoje matomumą ribojo prie linijos, šone stovėjusios šiukšliadėžės ir pastato kampas. Norėdamas geriau matyti pervažą ir įsitikinti, kad tikrai saugu ją kirsti, pravažiavo minimaliai „STOP“ liniją ir sustojo prieš pat šviesoforą. Įsitikinęs, kad nėra jokių kliūčių ar pavojų, pervažą kirto. Pripažįsta, kad pagal taisykles turėjo sustoti tiksliai ties „STOP“ linija, o jeigu sustojęs reikiamoje vietoje būtų visiškai nematęs reikiamo pervažos ploto, turėjo pavažiuoti į priekį ir vėl sustoti. Tai buvo jo klaida, dėl kurios labai gailisi. Nori pabrėžti, kad viso įvykio metu elgėsi atsargiai, nesiekiant pažeisti KET, o tik norėjo saugiai įvertinti situaciją. Visiškai pripažįsta, kad nesustojo teisingoje vietoje, ir yra pasiruošęs prisiimti atsakomybę. Jeigu būtų visai nesustojęs prie „STOP“ linijos ir įvažiavęs į geležinkelio pervažą, tai vienareikšmiai sutiktų, kad tai pavojingas ir gana šiurkštus KET pažeidimas, nes neįsitikinus, jog kirsti geležinkelio pervažą saugu, tokiu elgesiu sukeliamas pavojus ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, netgi gyvybei. Nagrinėjamoje situacijoje jis neįvažiavo į geležinkelio pervažą nesustojęs, jis sustojo, tik ne tam skirtoje vietoje, todėl pats geležinkelio pervažos pervažiavimas, atsiribojant nuo teisinio jo vertinimo, buvo saugus, jokiam kitam eismo dalyviui jokio pavojaus nesukėlė. Vaizdo įraše (pavadinimas: „L1103-LRE779-250301-105419-110000-20010300.mp4“) girdimos patrulių reakcijos rodo, jog jų pirminė reakcija nebuvo susijusi su galimu pavojumi ar avarine situacija. Pareigūnai neparodė išgąsčio ar susirūpinimo dėl eismo saugumo, o greičiau pasipiktino tuo, kad sustojo neformaliai netikslioje vietoje – ne taip, kaip nustatyta pagal KET reikalavimus. Tai, jo manymu, tik dar kartą patvirtina, kad jo veiksmas nors ir netikslus formaliai, nebuvo pavojingas, o pati situacija nebuvo grėsminga nei jam, nei kitiems eismo dalyviams. Nusižengimą padarė neturėdamas galiojančių nuobaudų. Nėra baustas administracine tvarka už administracinius nusižengimus, kuriais kėsinamasi į viešąją tvarką. Duomenų, kad piktnaudžiautų alkoholiu ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis byloje, nėra. Psichiatrinio gydymo ar priklausomybės ligų gydymo įskaitose neregistruotas. Nebuvo kaltinamas jokioje baudžiamojoje byloje, civiliniu atsakovu civilinėje byloje ar liudytoju bet kurios kategorijos byloje, o tai rodo, kad nėra linkęs pažeidinėti įstatymų. Tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą. Teisę vairuoti AM, B1 ir B kategorijų transporto priemones įgijo 2006 m., vairavimo stažas - 19 metų. Teisę vairuoti C1, C, BE, C1E, CE įgijo prieš 16 metų. Niekada nebuvo baustas už šiurkščius KET pažeidimus, niekada nebuvo iš jo atimta teisė vairuoti transporto priemones už jokį KET pažeidimą, nors jis visada dirbo darbą, susijusį su transporto priemonės vairavimu (dirba kurjeriu, vairuotoju), per dieną nuvažiuoja po kelis šimtus kilometrų. Mano, kad pagrįstai gali būti laikomas pakankamai pavyzdingu vairuotoju. Jis rūpinasi mama, yra dirbantis; dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Yra teigiamai charakterizuojamas darbdavio, kaip atsakingas, pareigingas, siekiantis tinkamai ir laiku atlikti pavestus darbus darbuotojas, pavyzdingas vairuotojas. Taip pat vykdo individualią veiklą - užsakomojo keleivių vežimo transporto priemone su samdomu vairuotoju veikla. Apie 3 metus savanoriauja VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Mano, kad tai parodo jo norą prisidėti prie visuomenės gerovės, atsakomybės jausmą ir gebėjimą elgtis sąmoningai – tiek asmeniniame, tiek visuomeniniame gyvenime. Tokias vertybes siekia taikyti ir kelyje. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ - tai dienos socialinės globos centras neįgaliesiems nuo (duomenys neskelbtini) metų. Šio centro direktorė R. R. jį charakterizuoja kaip paslaugų, empatišką, nuoširdų, šiltą žmogų. Teisė vairuoti reikalinga darbe. Prašo atkreipti dėmesį į prie skundo pridėtą darbdavio prašymą suvelninti jam paskirtą nuobaudą. Rašte patvirtinama, kad įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti kurjeriu, tačiau dėl patirtos traumos nebegalėjo intensyviai dirbti kurjeriu, nes negali ilgas valandas intensyviai judėti nešiojant siuntinius, todėl buvo perkeltas dirbti sandėlininku. Tačiau net ir dirbdamas sandėlininku, kur jis vairuoja elektrinį krautuvą, tam tikrais atvejai privalo pristatyti reikiamas prekes tiesiogiai klientui, ypač pavasario ir vasaros laikotarpiu, kada dauguma darbuotojų atostogauja ir reikia juos pavaduoti. Jam netekus teisės vairuoti, jis nebegalės atlikti jam priskirtų darbų, o darbdaviui negalint pasiūlyti jokios kitos alternatyvos, kur nebūtų reikalinga vairuoti transporto priemonę, su juo bus nutraukta darbo sutartis. Teisė vairuoti jam būtina ir dėl individualios veiklos - teikia žmonių pavežėjimo paslaugas, todėl be vairuotojo pažymėjimo negalėtų vykdyti šios veiklos, todėl patirtų finansinių sunkumų. Po tėvo mirties yra tas žmogus, kuris gali ir privalo rūpinti savo mama, kuri gyvena viena. Teisės vairuoti praradimas nors neatima, bet ženkliai komplikuoja rūpinimąsi mama. Jokių neigiamai jį charakterizuojančių duomenų byloje nėra ir Institucija to nenurodė. Didžiulė 360 Eur bauda ir dar teisės vairuoti transporto priemones 2 mėnesiams šiuo atveju nebūtų proporcinga jo asmenybės ir nusižengimo pavojingumui. Tolimesniu savo požiūriu, elgesiu, dėmesiu mamai, savanoriška veikla ir darbine veikla įrodys, kad nusižengimas, už kurį yra nubaustas, buvo atsitiktinis. Pavojaus kelyje niekada nekėlė ir ypač nekeltų jei teismas išreikštų pasitikėjimą juo ir neatimtų teisės vairuoti.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu prašo skundžiamą 2025-04-02 nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ANK 421 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo faktą šiuo atveju patvirtina visiškai objektyvus byloje esantis įrodymas - vaizdo įrašas, kurio pavadinimas „L1103-LRE779-250301-105419-110000-20010300.mp4“. Šiame vaizdo įraše užfiksuota (duomenys neskelbtini) gatvėje esanti geležinkelio pervaža, stebimas automobilis, judėdamas per geležinkelio pervažą, nesustoja prieš „STOP“ liniją, kai ji naudojama su kelio ženklu „STOP“, ir ją kirtęs bei pavažiavęs, sustoja prieš šviesoforą, kuris įrengtas prieš įvažiuojant į geležinkelio pervažą. 05.12 sek. policijos pareigūnams važiuojant tarnybiniu automobiliu, matoma vieta, kurioje prieš geležinkelio pervažą yra įrengta „STOP“ linija, prie kurios būtina sustoti prieš toliau važiuojant per geležinkelio pervažą, ką ir padaro policijos tarnybinį automobilį vairuojantis pareigūnas. Nekyla jokių abejonių, kad „STOP“ linija buvo kirsta administracinio nusižengimo protokole nurodytai važiuojančiai transporto priemonei prieš ją nesustojus. M. P. vairuojama transporto priemonė sustojo (buvo sustabdyta) ne tam skirtoje vietoje prieš „STOP“ liniją, o transporto priemonei pravažiavus „STOP“ liniją, bet dar neprivažiavus geležinkelio pervažos. Nors M. P. teigia, kad prie „STOP“ linijos nesustojo, nes matomumą iš dešinės jam ribojo už kelio ribų pastatyti šiukšlių konteineriai, tačiau vaizdo įrašas, kurio pavadinimas „L1103-LRE779-250301-105419-110000-20010300.mp4“, atskleidžia, kad įrašo laiku 05.15 tarnybiniam policijos automobiliui prieš įvažiuojant į geležinkelio pervažą sustojus prie įrengtos „STOP“ linijos, dešinėje pusėje esančių šiukšlių konteinerių nesimato, ir jie transporto priemonės vairuotojui matomumo neriboja, dešinėje pusėje esantis matomumas sudaro galimybę vairuotojui įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos neartėja bėginė transporto priemonė. Byloje yra surinkta pakankamai neabejotinų asmens kaltės įrodymų, įrodančių, kad M. P., vairuodamas automobilį, nesilaikė kelių eismo taisyklių 1 priede, nurodyto ženklo Nr. 204 (STOP), kuris pastatytas prieš geležinkelio pervažą, reikalavimo nurodančio, kad draudžiama važiuoti nesustojus prieš „STOP“ liniją, o jeigu jos nėra, - prieš kelio ženklą. Tai yra, prieš judėdamas per geležinkelio pervažą, nesustojo prieš „STOP“ liniją, kai ji naudojama su kelio ženklu „STOP“ ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK421 straipsnio 1 dalyje. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo sutiko su padarytu nusižengimu ir gailėjosi dėl jo padarymo, todėl asmeniui buvo paskirta galutinė administracinė nuobauda - minimali sankcijoje numatyta bauda ir privaloma administracinio poveikio priemonė - specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimas 2 mėnesiams. M. P. paskirta galutinė nuobauda individualizuota tinkamai. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl naikinti ar keisti skundžiamo nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
M. P. teismo posėdyje parodė, kad jis pripažįsta, jog padarė klaidą. Tačiau nagrinėjamoje situacijoje jis neįvažiavo į geležinkelio pervažą nesustojęs, jis sustojo, tačiau tik ne tam skirtoje vietoje, o už jos. Todėl pats geležinkelio pervažos pervažiavimas, atsiribojant nuo teisinio jo vertinimo, jo manymu, buvo saugus, jokiam kitam eismo dalyviui jokio pavojaus nesukėlė. Teisė vairuoti reikalinga darbe, dėl individualios veiklos, rūpinasi mama.
Atstovas advokatas Saulius Kučys teismo posėdžio metu palaikė skunde išdėstytą poziciją ir prašė M. P. skundą tenkinti.
Skundas atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta visapusiškai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
M. P. kaltės dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 421 straipsnio 1 dalyje, neginčija, vertintinas tik su paskirta nuobauda susiję klausimai. M. P. kelia paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo individualizavimo klausimą, kadangi mano, jog jam buvo paskirta per griežta administracinio poveikio priemonė, todėl prašo panaikinti arba paskirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.
ANK 421 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad važiavimas per geležinkelį tam neskirtose vietose, prieš geležinkelio pervažą praleisti traukinio sustojusių kitų transporto priemonių apvažiavimas, įvažiavimas į geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas ar pradeda leistis, savavališkas užtvaro pakėlimas arba jo apvažiavimas, įvažiavimas į geležinkelio pervažą, kai už jos yra kliūtis, kuri verstų vairuotoją sustoti pervažoje, specialiai transportuoti neparengtų žemės ūkio, kelių, statybos ir kitų mašinų gabenimas per geležinkelio pervažą, kelio ženklo „Stop“, kuris pastatytas prieš geležinkelio pervažą, reikalavimo nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 360 iki 560 eurų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 2 mėnesių iki 6 mėnesių.
ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas turi galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Nors ANK 34 straipsnio 5 dalyje pažodžiui nenurodoma, jog konkrečiu atveju, norint taikyti šio straipsnio nuostatas, byloje privaloma nustatyti išskirtines aplinkybes, tačiau šios aplinkybės negali būti įprastos ir būdingos daugeliui bylų, kadangi tokiu atveju ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymas taptų taisykle, o ne išimtimi, kas iš esmės neatitiktų įstatymų leidėjo valios ir tikslų, kurių buvo siekiama įtvirtinant teisinį reglamentavimą, numatantį, jog už ANK 421 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 2 iki 6 mėnesių. Aplinkybėmis, bylojančiomis asmens, kurio atžvilgiu administracinio poveikio priemonės, naudai, teismų praktikoje pripažįstamas veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas nusižengimą padariusio asmens charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pažymėjo, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-37-2013, Nr. 2AT-53-2014, Nr. 2AT-57-139/2015). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Taigi skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą teismas gali tik tuo atveju, kai yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą pažeidimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui, tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ekstraordinarias aplinkybes. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas yra susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę.
Skunde nurodytos aplinkybės – atsakomybėn traukiamo asmens poreikis turėti teisę vairuoti transporto priemones, kadangi jam reikalingos vykdant darbines funkcijas, taip pat, kad jis rūpinasi savo mama ir kt., nėra ypatingos ir išimtinės, sudarančios pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
Pažymėtina, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra valstybės prievartos priemonės, skiriamos administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų darymo, paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, taip pat – atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 str.). Administracinio poveikio priemonės padeda įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį (ANK 27 str.). Taigi, administracine nuobauda ir administracinio poveikio priemone siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio administracinius nusižengimus, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su įvykdytais nusižengimais. Bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir vien tai, kad tokios pasekmės kils, negali būti vertinama kaip pagrindas sušvelninti nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę.
Kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Šiuo atveju, siekiant prevencinio tikslo, t. y. užkirsti kelią atsirasti neigiamiems padariniams, įstatymų leidėjas įtvirtino griežtas administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones už nusižengimo padarymą. Todėl prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu ar asmeninių poreikių tenkinimą. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai ar administracinio poveikio priemonei keliamų tikslų.
M. P. teigia, jog neturėdamas teisės vairuoti jis negalėtų ar stipriai apsunkintų savo darbinių pareigų vykdymą, užsiimti pagalba artimiesiems, taip pat savanoriauti. Šias aplinkybes, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Natūralu, jog patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jam pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, susijusius su susisiekimu, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, akivaizdžiai egzistavo ir padaryto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto ir neatsakingo elgesio jo nesustabdė. Nėra jokio pagrindo teigti, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies normos M. P. galėtų būti taikomos dėl jo darbo pobūdžio ar rūpinimosi artimaisiais. Teismų praktikoje pažeidėjo darbo pobūdis, susijęs su būtinybe vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (kasacinė nutartis Nr. 2AT-3-2011).
M. P. per paskutinius 5 metus administracine tvarka baustas net 10 kartų, visi fiksuoti nusižengimai susiję su KET nesilaikymu, iš kurių elektrinio paspirtuko vairavimas neblaiviam vertintinas kaip šiurkštus KET pažeidimas. Nors administracinės nuobaudos nebegalioja (galiojo iki 2025-02-20, o nusižengimas padarytas 2025-03-01), tačiau tokios aplinkybės necharakterizuoja asmens kaip drausmingo vairuotojo. Priešingai, KET pažeidimai, jų pobūdis ir sistemingumas rodo atsainų asmens požiūrį į visuomenėje nustatytas taisykles, jų laikymąsi. Todėl skundžiamu nutarimu fiksuotas pažeidimas laikytinas M. P. susiformavusio požiūrio ir elgesio pasekmė, atitinkamai nėra pagrindo tokio jo padaryto nusižengimo laikyti atsitiktiniu. M. P. linkęs nesilaikyti KET reikalavimų, o anksčiau jam taikytos poveikio priemonės savo tikslų nepasiekė ir nesulaikė jo nuo naujų administracinių nusižengimų padarymo. Todėl ir šįkart, siekiant sulaikyti atsakomybėn traukiamą asmenį nuo naujų administracinių nusižengimų padarymo, būtina jam taikyti ne tik baudą, bet ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.
Byloje nėra jokių aplinkybių, kurios galėtų būti įvertintos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę ir dėl kurių būtų pagrindas sušvelninti specialiosios teisės atėmimo terminą. Taip pat nėra jokio objektyvaus pagrindo spręsti, jog dėl teisės vairuoti transporto priemones 2 mėnesių terminui atėmimo, pažeidėjui kilsiančios pasekmės bus neproporcingos jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui.
Todėl, įvertinus tiek nusižengimo pobūdį, tiek jo pavojingumą visuomenei, tiek kitus atsakomybei individualizuoti reikšmingus duomenis bei juos sugretinus su asmenybę charakterizuojančiais požymiais, M. P. pagrįstai paskirta švelniausia sankcijoje numatyta administracinio poveikio priemonė – teisė vairuoti transporto priemones atimta minimaliam terminui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundas netenkintinas, skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025-04-02 nutarimą nepakeistą ir M. P. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.