- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-10-18
- Bylos Nr.
- 1-3352-1017/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48921-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Norvilienė
- Kaltinamasis
- A. A.
- Nukentėjusysis
- A. B.
viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta ir adresas korespondencijai: (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirba, užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje (buv. Darbo biržoje), baustas administracine tvarka, teistumas išnykęs; kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. A. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent: jis 2018 m. spalio 11 d., apie 5.46 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0.97 promilių neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su sugyventine A. B. metu, elgėsi agresyviai ir panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę A. B. – tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė du smūgius jai į veidą bei kumščiais sudavė nemažiau kaip tris smūgius jai į galvą, sukeldamas savo šeimos nariui A. B. fizinį skausmą.
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. A. savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi dėl padarytų veiksmų. Nurodė, kad įvykio metu jis buvo neblaivus, smurtavo prieš savo sugyventinę. Įvykis įvyko A. B. namuose, (duomenys neskelbtini), anksti ryte. Alkoholinius gėrimus vartojo dieną prieš tai, nebuvo visiškai išsiblaivęs. Jis sudavė nukentėjusiajai dešinės rankos delnu du smūgius į veidą bei kumščiais sudavė nemažiau kaip 3-4 smūgius nukentėjusiajai į galvą. Smūgiai buvo nestiprūs, nukentėjusiajai skaudėjo. Taip pasielgė iš pykčio, nes nukentėjusioji jam trenkė su buteliu ir praskėlė kaltinamojo krūtinę, jam siuvo žaizdą, su pareigūnais važiavo į ligoninę, nes areštinė jo nepriėmė dėl sužalojimų. Jo elgesys keičiasi, pavartojus alkoholinius gėrimus, jis pasidaro agresyvus, jeigu kas nors pradeda konfliktuoti. Su nukentėjusiąja gyvena apie tris mėnesius. Įvykio metu kaltinamasis ir nukentėjusioji gyveno kartu, buitimi ir maistu rūpinosi bendrai. Atsiprašė nukentėjusiosios teisiamojo posėdžio metu. Priklausomybės alkoholiui neturi, nesutiktų gydytis nuo priklausomybės alkoholiui. Nori išvykti dirbti į užsienį, yra dirbęs Vokietijoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 str.).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja A. B. nurodė, kad A. A. yra jos sugyventinis. Jie gyvena dviejų kambarių bute, esančiame . (duomenys neskelbtini) Butas yra jos. Minėtame bute gyvena ji ir jos dukra V. B. bei sugyventinis A. A.. Jie kartu gyvename jau 6 mėnesius. Jos sugyventinis niekur oficialiai nedirba. Kai neoficialiai dirbo statyboje, padėdavo pinigais. Jos sugyventinis nėra alkoholikas, tačiau yra mėgėjas vartoti alkoholinius gėrimus. Jis yra „alaus mėgėjas“, vartoja alkoholinius gėrimus vieną kartą per savaitę. Kaltinamasis tampa agresyvus, kai išgeria. 2018 m. spalio 10 d., apie 21.00 val., jie kartu su kaltinamuoju išgėrė trauktinės ir nuėjo miegoti. 2018 m. spalio 11 d., apie 5.40 val., žodinio konflikto metu jos sugyventinis bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kaltinamasis dešinės rankos kumščiu trenkė nukentėjusiajai du kartus į veidą bei ne mažiau kaip 3-4 kartus trenkė kumščiais į galvą. Ji išsigando, nes konfliktai tarp jų buvo anksčiau, todėl ji trenkė jam vieną kartą su stiklainiu (1 l talpos) į galvą. Ji taip padarė, nes norėjo nutraukti savo sugyventinio mušimą jai. Tada jis nustojo ją mušti, o ji iškvietė policiją. Jos mažametė dukra nieko nematė, nes konflikto metu miegojo kitame kambaryje, o konfliktas įvyko jų kambaryje. Kai atvyko policijos pareigūnai, ji tik tada pažadino savo dukrą ir išleido į mokyklą. Dėl šio įvykio jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Jai skaudėjo 10-15 min., skausmą ji vertina 4-5 balais. Ji civilinio ieškinio nereikš, nors patyrė fizinį skausmą. Po įvykio jai ant veido liko mėlynė. Dabar ji jaučiasi neblogai, jokių komplikacijų dėl sveikatos būklės nepastebėjo. Į ligoninę po įvykio nesikreipė. Į medicininę apžiūrą eiti atsisakė (b. l. 12).
Išraše iš Policijoje registruojamų įvykių registro nurodyta, kad 2018 m. spalio 11 d., 5.46 val. bendruoju pagalbos telefonu buvo gautas nukentėjusiosios A. B. (per klaidą nurodyta M.) pranešimas, kad pranešėją sumušė jos sugyventinis, greitosios medicinos pagalbos nereikia, visi vietoje, laukia. Šis pranešimas buvo papildytas pareigūnų informacija, kad smurtas pasitvirtino. Pranešėjos A. B. sugyventinis A. A. pradėjo stumdyti, trankyti per veidą, konfliktas kilo, nes kaltinamasis nerado cigarečių (b. l. 4-5).
2018 m. spalio 11 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams A. B. paaiškino, jog jos sugyventinis A. A., atsikėlęs ryte pradėjo konfliktuoti dėl dingusių cigarečių, konflikto metu pradėjo stumdyti, mušti per veidą, todėl A. B. trenkė smurtautojui buteliu per galvą (b. l. 8-9).
2018 m. spalio 11 d. surašytas Vilniaus AVPK Vilniaus m. 2 PK tyrėjo tarnybinis pranešimas, kad 2018 m. spalio 11 d., apie 5.46 val., (duomenys neskelbtini), A. A. galimai sukėlė konfliktą, kurio metu prieš savo sugyventinę A. B., panaudojo fizinį smurtą, kuris pasireiškė smūgių sudavimu į veidą ir stumdymu. Gindamasi moteris buteliu sudavė smūgį sugyventiniui į galvą (b. l. 6).
2018 m. spalio 11 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota nukentėjusiosios apžiūra. Apžiūros metu ant nukentėjusiosios A. B. veido iš kairės pusės nustatyta mėlynė, apie 3 cm ilgio, o iš dešinės pusės yra įdrėskimas, apie 2 cm ilgio. Pridėtos foto nuotraukos (b. l. 21-25).
Alkotesterio kvito duomenimis, A. A. 2018 m. spalio 11 d., 6.31 val. nustatytas 0,97 promilių neblaivumas (b. l. 44).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalies nuostatas, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai (BK 248 str. 2 d.).
Teismų praktikoje išaiškinta, kad šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).
Nagrinėjamoje byloje surinkti ir ištirti įrodymai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis A. A. 2018 m. spalio 11 d., apie 5.46 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,97 promilių neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame jis tuo metu gyveno kartu su nukentėjusiąja ir jos dukra, žodinio konflikto su nukentėjusiąja – kaltinamojo sugyventine A. B. metu, elgėsi agresyviai, tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė du smūgius jai į veidą bei kumščiais sudavė nemažiau kaip tris smūgius nukentėjusiajai į galvą, dėl ko nukentėjusiosios apžiūros metu buvo nustatyta ant nukentėjusiosios A. B. veido iš kairės pusės mėlynė, apie 3 cm ilgio, o iš dešinės pusės – įdrėskimas, apie 2 cm ilgio. Šiais savo veiksmais A. A. tyčia sukėlė savo šeimos nariui A. B. fizinį skausmą.
Tai patvirtina kaltinamojo prisipažinimas ir paaiškinimai teisiamojo posėdžio metu, ikiteisminio tyrimo metu atliktos nukentėjusiosios apklausos metu jos duoti parodymai, taip pat į įvykio vietą atvykusių pareigūnų tarnybinių pranešimų, asmens apžiūros protokolo su pridėtomis foto nuotraukomis, išrašo iš Policijoje registruojamų įvykių registro, alkotesterio kvito duomenys. Kaltinamasis prisipažino, kad jis atliko smurtinio pobūdžio veiksmus prieš nukentėjusiąją, ką ji pati nuosekliai teigė ikiteisminio tyrimo metu tiek į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams, tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu. Nagrinėjamo įvykio metu nukentėjusiosios patirtus sužalojimus patvirtina jos apžiūros protokolas. Tai, jog dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajai buvo sukeltas skausmas, nurodė nukentėjusioji, be to, ir kaltinamasis apklausiamas teisme teigė, jog nukentėjusiajai dėl jo smūgių skaudėjo. Be to, ir nukentėjusioji, ir kaltinamasis nurodė, kad kaltinamajam esant neblaiviam, jo elgesys pasikeičia, jis, esant konfliktinei situacijai, tampa agresyvus. Taigi byloje įrodyta, kad kaltinamojo veiksmams įtakos turėjo jo neblaivumas. Kaltinamasis A. A., suduodamas nukentėjusiajai smūgius, aiškiai suvokė savo veiksmų neteisėtumą, pavojingumą ir nors neatmetama, kad tokių pasekmių jis nenorėjo, suprato, kad dėl tokio jo veikimo gali būti sužalota nukentėjusioji. Tai sudaro pagrindo spręsti, kad ši nusikalstama kaltinamojo veika buvo padaryta, veikiant netiesiogine tyčia (BK 15 str. 3 d.).
Nors kaltinamasis teigė, kad jis nukentėjusiajai smūgius sudavė ne su kumščiu, bet su delnu, šie jo teiginiai nėra patvirtinti jokiais kitais bylos įrodymais, todėl vertintini kritiškai, kaip siekis sušvelninti savo padėtį. Taip pat byloje nėra įrodymų, kad būtų pagrindas pripažinti buvus būtinosios ginties situacijai. Nukentėjusioji, priešingai nei kaltinamasis, ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai teigė, kad kaltinamajam ji sudavė smūgį buteliu į galvą po to, kai jis atliko kaltinime nurodytus veiksmus prieš ją, gindamasi. Be to, kaltinamasis yra fiziškai stipresnis už nukentėjusiąją. Kaltinamojo veiksmų intensyvumas bei pobūdis taip pat liudija apie kaltinamojo puolamųjų veiksmų pavojingumą ir agresyvumą, o ne gynybą.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pagrindo konstatuoti, kad nurodyta A. A. tyčinė veika, jo šeimos nariui sukeliant fizinį skausmą, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai.
Bausmės skyrimas
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalies nuostatas už šios nusikalstamos veikos padarymą asmuo yra baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Skirdamas bausmę kaltinamajam A. A., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus, tyčinis nusikaltimas prieš šeimos narį – sugyventinę), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (kaltinamasis veikos padarymo metu buvo neblaivus, savo namuose, kilus žodiniam konfliktui su nukentėjusiąja, sudavė jai iš viso mažiausiai 5 smūgius), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltinamasis prisipažino dėl padarytos veikos ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), taip pat į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – brandaus amžiaus, oficialiai nedirbantis, užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje (buv. Darbo biržoje), paskutinį kartą dirbo legaliai iki 2018 m. liepos 30 d. (b. l. 62-63), baustas administracine tvarka, baudos išieškomos privertinai (b. l. 64-71), teistumas išnykęs, neteistas už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, tačiau jo atžvilgiu šiuo metu yra atliekamas pagal BK 140 straipsnio 2 ir 3 dalis, 286 straipsnį dėl įvykio nukentėjusiosios namuose dėl galimo smurto panaudojimo prieš ją ir nukentėjusiosios mažametę dukrą; be to, dėl kaltinamojo veiksmų, jam esant galimai neblaiviam, ir anksčiau yra kviesti pareigūnai (b. l. 27-42, 72—73); byloje nėra duomenų, kad būtų gydęsis dėl priklausomybės psichiką veikiančioms medžiagoms ar psichikos ligas.
Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju reikalinga kaltinamojo elgesio priežiūra ir korekcija dėl alkoholio vartojimo bei konfliktinių situacijų ir pykčio valdymo. Atsižvelgiant į tai, kad asmuo yra darbingo amžiaus, nors šiuo metu oficialiai nedirbantis, tačiau planuojantis įsidarbinti, taip pat į aukščiau nurodytas aplinkybes dėl būtinumo stebėti ir prižiūrėti kaltinamojo elgesį, skirti jam viešuosius darbus netikslinga. Teismo nuomone, BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis šiuo atveju bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – 9 mėnesių laisvės apribojimą, bausmės vykdymo metu: 1) uždraudžiant A. A. turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti alkoholinius gėrimus; 2) įpareigojant A. A. per vieną mėnesį nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įsidarbinti ir tęsti dirbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 str. 1-2 d., 5 d. 3 p., 6 d. 3 p.).
Atsižvelgiant į kaltininko asmenybę bei veikos pobūdį, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 6 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.).
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Bylos duomenimis, kaltinamasis A. A. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje numatyta tvarka 2018 m. spalio 11 d., 6.00 val., paleistas – 2018 m. spalio 12 d., 15.00 val. (b. l. 43, 46). Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 p. b) pp. ir 66 straipsnio nuostatomis, kaltinamojo laikinajame sulaikyme (2 paros, prilyginamos 4 laisvės apribojimo dienoms) išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant jį nesilankyti (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja A. B., gyvenančia (duomenys neskelbtini) (b. l. 47), paliktina nepakeista iki įsiteisėjusio teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikintina.
Civilinis ieškinys šioje byloje nepareikštas. 2018 m. spalio 11 d. pareiškimu nukentėjusioji atsisakė civilinio ieškinio (b. l. 19). Teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė, kad civilinio ieškinio nereikš.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra. Proceso išlaidų nėra. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pripažinti A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynerių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės vykdymo metu: 1) uždraudžiant A. A. turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti alkoholinius gėrimus; 2) įpareigojant A. A. per 1 (vieną) mėnesį nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įsidarbinti, po to visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti dirbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir A. A. paskirti galutinę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės vykdymo metu: 1) uždraudžiant A. A. turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti alkoholinius gėrimus; 2) įpareigojant A. A. per 1 (vieną) mėnesį nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įsidarbinti, po to visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti dirbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, kartu su bausme paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčio ir 66 straipsnio nuostatomis, į A. A. paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2018 m. spalio 11 d., 6.00 val. iki 2018 m. spalio 12 d., 15.00 val. (2 paras, prilyginamas 4 laisvės apribojimo dienoms).
A. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant jį nesilankyti Vilniuje, Liepkalnio g. 7-3, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja A. B., palikti nepakeistą iki įsiteisėjusio teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikinti.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Išaiškinti A. A., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.