Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Rudzinsko, Agnės Tikniūtės ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Eurochem Logistics International“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurochem Logistics International“ ieškinį atsakovei SIA „NTS Spedition“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, „BTA Insurance Company“ AAS Lietuvos filialas, draudimo įmonė „Achmea Schadeverzekeringen N. V.“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens draudimo įmonės ,,Achmea Schadeverzekeringen N.V.“ apeliacinius skundus, 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. dalinį sprendimą paliko nepakeistą.

24. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. lapkričio 18 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. dalinį sprendimą ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

26. Taigi, bylos nagrinėjimo ribas apeliacinės instancijos teisme sudaro pirmosios instancijos teismo priimto galutinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

28. Pagal bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, nustatytą CPK 321 straipsnio 1 dalyje, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti apeliacinio skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Pažymėtina, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

30. Byloje nustatyta, kad Vokietijoje registruota įmonė ALCRON GMBH, atstovaujanti įmonei ThyssenKrupp Airport Systems S.A., 2015 m. rugpjūčio 5 d. ieškovei pateikė užsakymą nugabenti krovinį iš Ispanijos į Rusiją. 2015 m. rugpjūčio 18 d. ieškovė ir atsakovė SIA „NTS Spedition“ sudarė krovinių vežimo sutartį, ieškovei pateikus atsakovei krovinio vežimo tarptautiniu maršrutu paraišką Nr. 01-15NTS; pakrovimo vieta – Klaipėdos konteinerių terminalas; iškrovimo vieta – Nižnij Novgorodo tarptautinis oro uostas (Strigino). Tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio duomenimis, krovinys pakrautas 2015 m. spalio 1 d., siuntėjas SIA „NTS Spedition“, vežėjas SIA „IT Logistik“. 2015 m. spalio 9 d. veždamas krovinį vairuotojas nesuvaldė transporto priemonės, krovinys apvirto ir buvo apgadintas.

Dėl ieškovės veiksmų

31. Šalys nesutaria dėl žalos sugadinus krovinį atlyginimo. Kasacinis teismas nagrinėjamoje byloje yra išaiškinęs, kad tam, jog vežėjas būtų atleistas nuo atsakomybės už krovinio praradimą ar sugadinimą pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktį, turi būti įrodytos visos trys privalomos aplinkybės: 1) krovinį pakrovė siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu, 2) dėl to susidarė ypatinga rizika ir 3) tai tiesiogiai ar netiesiogiai lėmė krovinio praradimą ar sugadinimą. Aplinkybė, kad krovinį pakrovė siuntėjas, gali būti įvertinta kaip ypatinga rizika, kuriai esant vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2019).

32. Šiuo atveju buvo nustatyta, kad krovinį pakrovė ieškovė (siuntėja). Vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktu išaiškinimu, pirmosios instancijos teismas šį faktą pripažino ypatinga rizika ir konstatavo, kad netinkamas krovinio pakrovimas lėmė krovinio vėlesnį sugadinimą.

34. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą nustatė, kad ieškovės užsakymu UAB „Klaipėdos Netas“ 2016 m. balandžio 21 d. parengė tyrimo ataskaitą dėl keleivių laipinimo trapo krovinio žalos. Šioje tyrimo ataskaitoje pripažinta, kad krovinio tvirtinimas buvo pakankamas tam, kad išlaikytų įprastinio pervežimo metu veikiančias jėgas; vilkiko vairuotojo manevravimo metu nuo priekabos nulūžo sukabintuvas ir priekaba atsikabino nuo vilkiko; dėl šios priežasties priekaba nuvažiavo nuo kelio ir apvirto, <...>; žalos priežastis patenka į vežėjo atsakomybės ribas. Pirmosios instancijos teismas tyrimo ataskaitą pripažino neinformatyvia, nepagrįsta ir ja nebuvo vadovaujamasi priimant sprendimą dėl kelių priežasčių. Visų pirma, tyrimo ataskaitoje užfiksuota specialisto nuomonė buvo padaryta atsižvelgiant į specialisto atliktus matematinius, krovinio judėjimo krypties tyrimus, bet ne krovinio gamintojo ThyssenKrupp Airport Systems S.A technines instrukcijas. Antra, tyrimo ataskaita buvo parengta remiantis pateiktais dokumentais ir nuotraukomis, UAB „Klaipėdos Netas“ ekspertas ar kitas atstovas įvykio vietos apžiūrėjęs nebuvo. Trečia, į bylą yra pateiktas A. A. (ekspertui, atlikusiam tyrimą) išduotas IRU Akademijos sertifikatas, patvirtinantis Saugios krovos ir krovinio tvirtinimo kvalifikaciją, tačiau iš sertifikato matyti, kad šis sertifikatas galioja iki 2014 m. lapkričio 29 d., o tyrimo ataskaita yra surašyta 2016 m. balandžio 21 d. Galiausiai, bylą nagrinėjantis teismas nustatė, kad tyrimo ataskaitoje nurodytos aplinkybės prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, su kuriais sutiko pirmosios instancijos teismas (tyrimo ataskaitoje klaidingai nurodoma, kad krovinį prie sunkvežimių rišo / tvirtino vairuotojai pagal krovinio siuntėjo (ekspeditoriaus) pateikto krovinio tvirtinimo vadovo instrukcijas).

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstytų tyrimo ataskaitos trūkumų pakanka pripažinimui, kad UAB „Klaipėdos Netas“ parengtas dokumentas nėra tinkamas atsakovės atsakomybei taikyti įrodymas. Ypač, kai iš apeliacinio skundo matyti, kad ieškovė, nesutikdama su tokia teismo išvada, nenurodo jokių šią išvadą paneigiančių argumentų, o tik apeliuoja į ekspertizės akte nurodytas analogiškas aplinkybes, kas, ieškovės manymu, pagrindžia jos pozicijos pagrįstumą. Tačiau, kaip matyti iš 2021 m. vasario 25 d. ekspertizės akto turinio, ekspertas V. L. priėjo išvadą, kad pagal krovinio gamintojo ir siuntėjo instrukcijas keleivių įlaipinimo rankovės dalis buvo pakrauta ne pagal instrukcijos nurodymus (ekspertizės akto išvadų 2 punktas). Taigi, šis ekspertas, priešingai, nei teigia ieškovė, nebuvo nustatęs ir patvirtinęs tinkamo krovinio tvirtinimo fakto.

36. Taip pat negalima sutikti su ieškove, kad ekspertizės aktas besąlygiškai įrodo jos dėstomus argumentus dėl vežėjo vairuotojo kaltės sukėlus eismo įvykį, kurio metu buvo sugadintas vežamas krovinys. Ekspertizės akto išvadų rezoliucinės dalies 4 punkte ekspertas pateikė tikėtiną išvadą, kad eismo įvykio kilimas buvo sąlygotas vairuotojo manevravimo į dešinę ir įvažiavimo į dešinįjį kelkraštį; netinkamas pakrovimas ant priekabos ir dėl to buvusi kitokia krovinio svorio centro padėtis priekabos atžvilgiu turėjo įtakos didesnių inercijos jėgų ir momentų, veikiančių priekabą manevravimo metu, susidarymui nei tinkamo pakrovimo atveju.

37. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė klaidingai interpretuoja eksperto cituotą nuomonę ir ją priskiria prie įrodymų, patvirtinančių vairuotojo kaltus veiksmus. Ekspertas, aptarinėdamas eismo įvykio mechanizmą, vairuotojo veiksmus – manevravimą – įvardijo kaip galimą įvykio priežastį nevertinant tokių veiksmų būtinumo, rizikingumo, atitikimo teisę prasme. Nors eismo įvykis ir buvo sąlygotas vairuotojo manevravimu, tačiau tokie vairuotojo veiksmai traktuojami kaip neatsiejama eismo dalis bei rizika, neperžengianti apdairaus, atsargaus, įprasto vairavimo ribų.

38. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad kaip matyti iš Rusijos VRMS Valstybinės saugaus kelių eismo inspekcijos Klepiki rajono skyriaus kelių patrulių tarnybos inspektoriaus policijos leitenanto 2015 m. spalio 9 d. sprendimo atsisakyti iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą, vairuotojo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. Nesant akivaizdžių įrodymų dėl vairuotojo kaltės, jo atliktų perteklinių, nepriskirtinų įprastiniam eismui veiksmų vežant ieškovės parkrautą krovinį, nėra prielaidų išvadai, kad atsakovės darbuotojas – vairuotojas – atsakingas už krovinio praradimą.

39. Nepaisant to, kad atliekant ekspertizę nebuvo galima vienareikšmiai nustatyti, ar tinkamai pritvirtinus krovinį, įvykus eismo įvykiui jis nebūtų sugadintas, ekspertizės akte akcentuota, jog netinkamas pakrovimas ant priekabos sąlygojo inercijos jėgas, turinčias įtakos vilkiko manevravimui. Vadinasi, nuo tinkamo (netinkamo) pakrovimo neabejotinai priklausė vežamo krovinio stabilumas bei galimybė tinkamai užbaigti pervežimo metu atliekamus manevravimo veiksmus. Šis motyvas papildomai patvirtina tinkamo krovinio tvirtinimo svarbą bei mažina tikimybę, kad būtent vilkiko vairuotojo veiksmai nulėmė puspriekabės atsikabinimą ir apsivertimą.

40. Nesutikdama su Nepriklausomų draudimo ekspertų biuro „RusSurvey“ ekspertų apžiūros akto įrodomąja reikšme, ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi šiuo aktu, pagal kurį pagrindinė žalos priežastis yra krovinio pasislinkimas ir (arba) apvirtimas dėl nepakankamo paruošimo transportavimui, t. y. panaudota netinkama transporto priemonė, netinkamas tvirtinimas, nepakankamas transportinis žymėjimas. Anot ieškovės, šis dokumentas parengtas vadovaujantis ThyssenKrupp Airport Systems S.A techninėmis instrukcijomis rusų kalba, o UAB „Klaipėdos Netas“ – anglų kalba; instrukcijos rusų kalba nėra pateiktos į bylą (pateiktos nepilnos); teikiant pirmenybę nepilnam dokumentui buvo pažeistos įrodinėjimo taisyklės ir proceso šalių pusiausvyros ir lygiateisiškumo principai.

41. Teisėjų kolegija su šiais ieškovės teiginiais nesutinka, kadangi ieškovė nenurodė instrukcijų, surašytų anglų ir rusų kalba, skirtumų, nepaaiškino, kaip tokie neatitikimai (jei jų yra) galėjo nulemti tam tikros išvados rezultatą. Ieškovė, būdama krovinio siuntėja ir pakrovėja, kuri disponavo techninėmis instrukcijomis, laikydamasi pozicijos dėl „RusServey“ išvadų nepatikimumo, turėjo galimybę teismui pateikti viso turinio dokumentą ir įrodinėti, ieškovės manymu, esančius netikslumus vertime. Be to, kaip matyti iš „RusServey“ tyrimo ataskaitos, ekspertų biurui buvo pateikti du dokumentai – „ThyssenKrupp Airport Systems“ teleskopinių keleivių įlaipinimo rankovių transportavimo techninė instrukcija rusų kalba ir failas „Transportation Manual TKAS-rev1 25-07-12“ anglų kalba; ekspertas analizavo pagrindines šių dokumentų nuostatas. Ši aplinkybė įgalina teigti, kad „RusServey“ tyrimo ataskaita buvo parengta vadovaujantis ne tik technine instrukcija rusų kalba, bet ir transportavimo vadovu, surašytu anglų kalba.

42. Papildomai pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi ne tik minėtu ekspertų biuro „RusSurvey“ apžiūros aktu bet ir kitais byloje esančiais įrodymais (ekspertizės aktu, eksperto V. L. parodymais), bei sprendimą priėmė vadovaudamasis visų įrodymų visuma.

43. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas jau išplėtotą ir nuoseklią teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismai turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) būtų patikimi. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015). Todėl teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje, įvertinusi visą bylos medžiagą ir ginčijamo sprendimo išvadas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, ir aptariamoje situacijoje nėra prielaidų šalių lygiateisiškumo ir pusiausvyros principų pažeidimo pripažinimui.

44. Byloje nėra nustatyta objektyvių faktų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog Nepriklausomų draudimo ekspertų biuro „RusSurvey“ ekspertų apžiūros aktas yra šališkas. Pažymėtina, kad šiame akte nurodytos aplinkybės neprieštarauja iš esmės kitų ekspertų išvadoms (ekspertizės aktas). Vien tai, kad šis tyrimas buvo atliktas draudimo kompanijos, trečiojo asmens „BTA Insurance Company“ AAS Lietuvos filialo užsakymu, nėra pakankamas pagrindas abejoti joje nurodytų išvadų teisingumu ir pagrįstumu.

45. Byloje neginčytinai nustačius, kad už krovinio pakrovimą buvo atsakinga pati ieškovė, kadangi ji žinojo krovinio gamintojo nustatytus krovinio transportavimo ir tvirtinimo vežimo metu reikalavimus, ir krovimo darbus vykdė ieškovės kontroliuojami asmenys, atsakovės profesionaliai vykdoma veikla – pervežimo paslaugos – negali paneigti sprendimo atsakovės atžvilgiu netaikyti civilinės atsakomybės. Tuo pačiu motyvu atmestinas ir kitas apeliacinio skundo argumentas, kad sprendimus dėl krovinio organizavimo atsakovė priėmė vienašaliai. Ieškovė turėjo galimybę ne tik kontroliuoti, bet ir reguliuoti keleivių įlaipinimo rankovės pakrovimą, kas visiškai pašalina atsakovės pareigą prisiimti atsakomybę už įvykio pasekmes.

46. Apeliaciniame skunde dėstomi motyvai dėl krovinio saugaus pervežimo daugiau nei 1 500 km, kitų platformų paskirties taško pasiekimo, neįrodo būtinybės sutikti su ieškovės pozicija, kadangi neįmanoma objektyviai ir vienareikšmiai nustatyti, kada netinkamas krovinio tvirtinimas sąlygos tam tikrą įvykį, ir ar šis įvykis bus būtina tokio tvirtinimo pasekmė. Nagrinėjamos bylos dalykas nėra susijęs su kitų platformų pervežimu, todėl nėra tikslinga apeliuoti į jų saugų pristatymą.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

47. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės pareikšto ieškinio pagrįstumo, teisingai aiškino ir taikė nagrinėjamam klausimui aktualias materialiosios teisės normas, rėmėsi ginčui aktualia kasacinio teismo praktika, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių nepažeidė, todėl, atmesdamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti arba naikinti ieškovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

48. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, atsakovė bei trečiasis asmuo draudimo įmonė „Achmea Schadeverzekeringen N. V.“ įgijo teisę į apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nors atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau jas patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje atlyginimo priteisimo atsakovei klausimas nesprendžiamas.

49. Trečiasis asmuo draudimo įmonė „Achmea Schadeverzekeringen N. V.“ prašo atlyginti jai 2 751,83 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus – 2021 m. rugpjūčio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą, 2021 m. rugsėjo 2 d. sąskaitos išrašą. Prašyme trečiasis asmuo draudimo įmonė „Achmea Schadeverzekeringen N. V.“ nurodo būtinybę atlyginti visus patirtus nuostolius, prie kurių priskirtinos teisinei pagalbai skirtos lėšos.

50. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (Rekomendacijos). Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7. punktas).

51. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. spalio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008 yra išaiškinęs, jog ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Atlyginant prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas turi būti atsižvelgiama ne tik į tokių išlaidų patyrimo faktą, bet ir šių išlaidų racionalumą, būtinumą ir sumos pagrįstumą.

52. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidų sumos pagrįstumą, nenustatė pagrindo pilna apimtimi tenkinti trečiojo asmens draudimo įmonės „Achmea Schadeverzekeringen N. V.“ reikalavimo. Byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo Rekomendacijose numatytų maksimalių uždarbio dydžių ir priteisti trečiojo asmens draudimo įmonės „Achmea Schadeverzekeringen N. V.“ naudai teisinės pagalbos išlaidas, viršijančias rekomenduojamus dydžius. Tokia išvada sąlygota aplinkybės, kad byla apeliacinės instancijos teisme yra nagrinėjama trečią kartą, todėl šioje stadijoje nėra keliami sudėtingi teisės aiškinimo klausimai, reikalaujantys didelės apimties teismų praktikos analizės, daugelis trečiojo asmens draudimo įmonės „Achmea Schadeverzekeringen N. V.“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų argumentų yra analogiški ankstesniuose procesiniuose dokumentuose išdėstytiems teiginiams.

53. Vadovaujantis Rekomendacijų 7, 8.11 punktais, už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą maksimalus užmokesčio dydis gali sudaryti 1 972,62 Eur (2021 m. I ketvirčio VDU 1 517,4 Eur x 1,3). Minėta, kad teisinių prielaidų viršyti šią sumą apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl trečiajam asmeniui draudimo įmonei „Achmea Schadeverzekeringen N. V.“ iš ieškovės priteistinos 1 972,62 Eur bylinėjimosi išlaidos.

54. Nagrinėjamu atveju nėra privalomumo atsižvelgti į trečiojo asmens draudimo įmonės „Achmea Schadeverzekeringen N. V.“ prašyme priteisti pilnos apimties bylinėjimosi išlaidas nurodytą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) byloje C-57/15 suformuotą išaiškinimą, kad draudžiamos nacionalinės teisės normos, numatančios fiksuotus tarifus, kuriais dėl to, kad nurodytos maksimalios sumos yra pernelyg mažos, neužtikrinama, jog bylą pralaimėjusi šalis padengtų bent pakankamai didelę ir tinkamą laimėjusiosios šalies faktiškai patirtų išlaidų dalį. Aptariamoje ESTT byloje buvo nagrinėjamas prašymas priimti prejudicinį sprendimą dėl Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. balandžio 29 d. direktyvos 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo, t. y. kaip turi būti suprantamos tam tikros šios direktyvos nuostatos dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo laimėjusiai šaliai. Todėl ESTT šioje byloje suformuotos išvados yra susijusios išimtinai su minėtos direktyvos nuostatų interpretavimu, kas negali būti vertinama kaip bendros, universalios taisyklės dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo civilinėse bylose pateikimas.

55. Teisėjų kolegija atmeta trečiojo asmens draudimo įmonės „Achmea Schadeverzekeringen N. V.“ argumentus dėl būtinybės vadovautis visiško nuostolių atlyginimo principu ir priteisti jos naudai visas prašomas teisinės pagalbos išlaidas. Pažymėtina, kad šių išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja procesinės teisės normos, dėl ko jos priskirtinos prie procesinio pobūdžio išlaidų ir negali būti vertinamos kaip nuostoliai (žala), kurie priteistini civiline tvarka įrodinėjant visų privalomų nuostolių atlyginimui sąlygų egzistavimą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 – 333 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurochem logistics international“ (juridinio asmens kodas 302254573) trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, draudimo įmonei „Achmea Schadeverzekeringen N. V.“ (juridinio asmens kodas 08053410) 1 972,62 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus septyniasdešimt du eurus 62 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.