Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-810-653/2016

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-04-13
Bylos Nr.: e2A-810-653/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-03240-2015-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginijus Kairevičius, Jelena Šiškina, Tatjana Žukauskienė
Ieškovas: UAB „Varėnos statyba“
Atsakovas: BUAB „Rūmas“, Daugiabučio

Kategorijos

3.3.1.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-810-653/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03240-2015-6Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.21. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. balandžio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tatjanos Žukauskienės, Virginijaus Kairevičiaus rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Varėnos statyba“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Varėnos statyba“ ieškinį atsakovams BUAB „Rūmas“ ir Daugiabučio namo Eglių g.33 savininkų bendrijai dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškiniu ieškovas prašė pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio atsakovų BUAB „Rūmas“ ir Daugiabučio namo Eglių g. 33 savininkų bendrijos 2015-01-09 sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį bei priteisti iš atsakovų solidariai patirtas ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2015-01-09 reikalavimo perleidimo sutartimi atsakovas BUAB „Rūmas“ perleido atsakovui Bendrijai iš BUAB „Rūmas“ ir ieškovo 2003-07-04 sudarytos statybos rangos sutarties Nr. 03-07/04 neva kylančias teises reikalauti atlyginti bendrijai žalą dėl garantiniu laikotarpiu nustatytų defektų ir( ar) objekto griuvimo, defektų pašalinimo, reikalauti įvykdyti rangos sutartį bei įvykdyti kitas iš rangos sutarties kylančias teises. Ši reikalavimo perleidimo sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl laikytina niekine. Ieškovas vadovavosi CK 6.102 str. 1 d. bei CK 6.3 str. 4d. ir pažymėjo, jog Bendrija buvo namo statybos darbų užsakovas, o BUAB „Rūmas“ –generaliniu rangovu; ieškovas – subrangovu. Nei statybos rangos sutartis, nei įstatymai nenumatė ieškovo prievolių tiesiogiai bendrijai. Atsižvelgiant į CK 6.650 str.4 d., Statybos rangos sutartyje nėra ir negali būti numatyta ieškovo pareiga atlyginti bendrijai žalą. Reikalavimo perleidimo sutartyje apibūdinama reikalavimo perleidėjo BUAB „Rūmas“ teisė reikalauti atlyginti bendrijai žalą dėl garantiniu laikotarpiu nustatytų defektų ir (ar) objekto griuvimo, defektų pašalinimo, neegzistuoja, tokia teisė negalėjo būti perleista. Reikalavimo perleidimo sutartyje įvardinamos perleidžiamos teisės nėra aiškiai apibrėžtos. BUAB „Rūmas“ perleido bendrijai pasibaigusias reikalavimo teises, t.y. reikalavimo perleidimo sutartyje kalbama apie teisę reikalauti statybos darbų defekto pašalinimo, tokią teisę BUAB „Rūmas“ turėjo tik statybos darbų garantiniu laikotarpiu, numatytu CK 6.698 str.1 d. Namo 2004-08-09 pripažinimo tinkamu naudoti aktu patvirtinta, jog šis garantinis terminas skaičiuotinas nuo 2004-08-09, yra pasibaigęs.

Atsakovas BUAB „Rūmas“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2015-01-09 atsakovas BUAB „Rūmas“ ir bendrija sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria atsakovas perleido bendrijai, o Bendrija priėmė iš atsakovo visas pagal 203-07-04 rangos sutarties kylančias prievoles, t.y. teisę iš ieškovo reikalauti atlyginti žalą dėl garantiniu laikotarpiu nustatytų defektų bei įvykdyti kitas iš rangos sutarties kylančias prievoles. Rangos sutartyje nėra numatytas draudimas perleisti iš šios sutarties kylančias reikalavimo teises, subrangos sutarties uždarumo principas reikalavimo perleidimo sutartimi nėra pažeidžiamas, Bendrija reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu veikia ne kaip užsakovas, o kaip rangovo teisių perėmėjas.

Atsakovas Daugiabučio namo Eglių g. 33 savininkų bendrija su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir nurodė analogiškus argumentus, kaip ir atsakovas BUAB „Rūmas“.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo atsakovui 1418,67 EUR atstovavimo išlaidų.

Teismas nustatė, kad UAB „ Rūmas“ ir UAB „Varėnos statyba“ 2003-07-04 sudarė statybos rangos sutartį, kuria UAB „Rūmas“ užsakė UAB „Varėnos statyba“ daugiabučio namo Eglių g. 33, Vilniuje, statybą. Šia sutartimi ieškovas įsipareigojo ištaisyti statybos metu nekokybiškai atliktus darbus ir garantiniu laikotarpiu išryškėjusius statybinius defektus savo lėšomis pagal pirmą užsakovo pareikalavimą (sutarties 4.9 p.). Sutarties 6.6 p. nustato, kad rangovui atsisakius pašalinti statybos metu ir garantiniu laikotarpiu atsiradusius defektus, juos pašalina užsakovas, turėdamas teisę šias išlaidas išsireikalauti iš rangovo. Vilniaus apskrities administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2004-08-09 aktu, pastatas pripažintas tinkamu naudoti. UAB „Rūmas“ šiame daugiabučiame name butus pardavė, butų savininkai sukūrė Daugiabučio namo Eglių g.33 savininkų bendriją, kuri, vadovaudamasi V. M. firmos „Tyrimai ir projektai“ atlikto daugiabučio namo būklės tyrimo aktu, 2014-04-09 pretenzija kreipėsi į UAB „Varėnos statyba“ dėl statybos darbų trūkumų pašalinimo bei žalos atlyginimo, su kuria ieškovas nesutiko. Bendrija 2014-07-02 pretenzija kreipėsi į BUAB „Rūmas“ administratorių UAB „Tigesta“ dėl nekokybiškų statybos darbų bei šių trūkumų šalinimo ir žalos atlyginimo. BUAB „Rūmas“ 2015-01-09 reikalavimo perleidimo sutartimi savo reikalavimo teisę į UAB „Varėnos statyba“ pagal 2003-07-04 statybos rangos sutartį perleido Bendrijai.

Teismas nesutiko su ieškovo pozicija, kad atsakovas BUAB „Rūmas“ perleido Bendrijai neegzistuojančią, negaliojančią reikalavimo teisę. Ieškovą ir atsakovą BUAB „Rūmas“ siejo 2003-07-04 statybos rangos sutartis, kurios pagrindu ieškovas, kaip rangovas, įsipareigojo pastatyti daugiabutį namą BUAB „Rūmas“ užsakymu, šia sutartimi UAB „Varėnos statyba“ įsipareigojo ištaisyti statybos metu nekokybiškai atliktus darbus ir garantiniu laikotarpiu išryškėjusius statybinius defektus savo lėšomis pagal pirmą užsakovo pareikalavimą (sutarties 4.9 p.)., sutarties 5.1.p numatyti garantiniai įsipareigojimai bei garantinis laikas. Iš šios sutarties turinio negalima daryti išvados, kaip teigia ieškovas, kad Bendrija buvo namo statybos darbų užsakovas, o BUAB „Rūmas“ – generalinis rangovas, o UAB „Varėnos statyba“ –subrangovas, ir kad pagal CK 6.650 str. 4 d. nuostatas užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu. Tiek 2003-07-04 statybos rangos sutarties turinys, tiek daugiabučio gyvenamojo pripažinimo tinkamu naudotis akto turinys rodo, kad ieškovas buvo šio objekto statybos rangovas, o objekto statytojas (užsakovas) – UAB „Rūmas“, ieškovas neargumentavo, kodėl jis save įvardina subrangovu. Todėl ieškovo, kaip rangovo teises ir pareigas nustato 2003-07-04 rangos sutartis bei LR CK XXXIII skyrius, įskaitant dėl darbų kokybės garantijos bei rangovo atsakomybės už netinkamos kokybės darbą (CK 6.663 str., 6.664 str., 6.665 str.); tas pats pasakytina ir apie užsakovo BUAB „Rūmas“ teises bei pareigas (CK 6.666 str.). Teismas nustatė, kad ieškovo pastatytas objektas turi statybos defektų (V. M. firmos „Tyrimai ir projektai“ tyrimo aktas), Bendrija, perėmė reikalavimo teisę iš statybos užsakovo BUAB „Rūmas“ reikšti ieškovui, kaip objekto statybos rangovui, reikalavimus dėl statybos darbų (rezultato) kokybės. Nei rangos sutartis, nei įstatymas nenumatė draudimo perleisti reikalavimo teises, kylančias iš rangos sutarties, nes pagal CK 6.101 str.1d. nuostatas kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai (CK 6.101 str.1d.), o šio straipsnio 3 d. nustatyta, jog galima perleisti ir būsimą reikalavimą. Reikalavimo perleidimo sutartimi Bendrija perėmė iš UAB „Rūmas“, kaip užsakovo, teises reikšti reikalavimus objekto statybos rangovui dėl šio objekto statybos darbų trūkumų, ir dėl jų atsiradusios žalos atlyginimo, todėl reikalavimo perleidimo sutartimi perleistos reikalavimo teisės apimtis yra visiškai aiški.

Atsižvelgęs į CK 6.698 str. 1 d. bei 2 d., teismas pažymėjo, jog terminai pradedami skaičiuoti nuo darbų rezultato atidavimo naudoti dienos, pripažinimo tinkamu naudoti aktas pasirašytas 2004-08-06, tačiau pagal CK 6.698 str. 1 d.3 p. nuostatas, maksimalus terminas nėra suėjęs, todėl reikalavimo teisės ir šiuo aspektu galėjo būti perleistos. Nėra pagrindo išvadai, kad reikalavimo perleidimo sutartimi buvo perleistas reikalavimas, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas. Teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančia 2015-01-09 sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį tarp BUAB „Rūmas“ ir Bendrijos, tais pagrindais, kad perleistos neegzistuojančios ir negaliojančios reikalavimo teisės, kurios nėra aiškiai apibrėžtos bei, kad jos perleistos pasibaigusios, atmestinas, kaip nepagrįstas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą; perduoti šią bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; arba priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti iš atsakovų solidariai visas ieškovo bylinėjimosi išlaidas (abiejų instancijų teismuose). Teigia, jog Reikalavimo teisės Bendrijos naudai negalėjo turėti BUAB „Rūmas“, nors atsakovai siekė perleisti tariamas BUAB „Rūmas“ teises reikalauti Bendrijai žalos atlyginimo, nes BUAB „Rūmas“ pareiškė ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-1807-912/2015, kurioje reiškė reikalavimus dėl defektų pašalinimo, žalos atlyginimo Bendrijos naudai. Nurodžius, jog jis negali ginti kito asmens teisių ir interesų, atsakovas sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kuria pakeitė ieškovą minėtoje civilinėje byloje Nr.2-1807-912/2015. Šios aplinkybės bylą nagrinėjusiam pirmos instancijos teismui buvo žinomos.

Teismas nesiaiškino tikrųjų šalių ketinimų sudarant Reikalavimo perleidimo sutartį, kokias teises šalys iš tiesų laikė Reikalavimo perleidimo sutarties objektu (CK 6.193 str.). Atsakovų ketinimai perleisti teises, kurių reikalavimo perleidėjas neturėjo prieštaravo įstatymui.

Ieškovui įvykdžius iš Statybos rangos sutarties kilusias pareigas atlikti daugiabučio namo statybos darbus, su tuo susijusios BUAB „Rūmas“ teisės reikalauti įvykdyti šiuos įsipareigojimus yra pasibaigusios. Teismas patvirtino, jog po namo statybos darbų pabaigos 2004-08-09 UAB „Varėnos statyba“ liko tik garantiniai įsipareigojimai (CK 6.698 str. 1 d.), kylantys iš Statybos rangos sutarties, ir kad Reikalavimo perleidimo sutartimi BUAB „Rūmas“ galėjo perleisti Bendrijai tik teisę reikalauti pašalinti tyčia paslėptus namo statybos darbų defektus (CK 6.698 str. 1d. 3 p.), nes teisės reikalauti pašalinti kitokio pobūdžio defektus (net jei jie būtų nustatyti) jau yra pasibaigę.

Namo statybos darbų kokybės šioje byloje pirmos instancijos teismas netyrė. UAB „Varėnos statyba“ pateikė į šią bylą atestuoto statybos darbų specialisto 2015-04-15 konsultacines išvadas, paneigiančias atsakovų pretenzijas dėl neva netinkamos namo statybos darbų kokybės. Šis įrodymas sprendime neįvertintas. Teismas nurodė V. M. firmos „Tyrimai ir projektai“ tyrimo aktą (su kuriuo ieškovas nesutinka),kurio netyrė teismo posėdyje.

Teismui nustačius, jog Reikalavimo teisių perleidimo sutarties objektu galėjo būti BUAB „Rūmas“ teisės reikalauti pašalinti tyčia paslėptus namo statybos darbų defektus, yra nepagrįstos nuorodos į V. M. firmos „Tyrimai ir projektai“ tyrimo akto duomenis bei į atsakovų reikalavimus UAB „Varėnos statyba“, kurie negrindžiami tyčiniais veiksmais slepiant defektus.

Jei Bendrija įgijo teisę reikšti reikalavimus anksčiau, nei buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, tai tik patvirtina, jog Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dieną BUAB „Rūmas“ neturėjo joje nurodytų teisių.

Šiuo atveju svarbu Reikalavimo perleidimo sutartimi perleistų reikalavimo teisių galiojimas, o ne statybos dalyvių teisinis-sutartinis statusas. Sprendime nepateikiama motyvų, kuo skirtumai tarp subrangovo ir užsakovo reikšmingi šiai bylai. Sprendime aplinkybių bei įrodymų tyrimas ir vertinimas atliktas paviršutiniškai bei neatskleista šios bylos esmė (CPK 327 str. 2 d.).

Pažeistos CK 6.102 str. 1 d. normos, draudžiančios perleisti tokį reikalavimą, dėl kurio negalimas išieškojimas. Faktas, kad perleista reikalavimo teisė, kurios perleidėjas pats neturėjo, reiškia, kad cesijos sutarties sudarymo metu jos dalykas neatitiko įmanomumo reikalavimo (CK 6.3 str. 4 d.). Nagrinėjamu atveju nesiaiškinti tikrieji atsakovų ketinimai sudarant Reikalavimo perleidimo sutartį.

Teismas nukrypo nuo teismų praktikos – neatliko kasacinio teismo 2013-10-18 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-494/2013, nurodyto reikalavimo perleidimo sutarties vertinimo.

Teismas priteisė iš ieškovo 1418,67 EUR išlaidų advokato paslaugoms sumą vienam iš atsakovų – bendrijai, nors abu atsakovai pateikė faktiškai identiško teksto atsiliepimus, byloje įvyko tik vienas posėdis. Teismas nesiaiškino, kurio iš atsakovų indėlis rengiant atsiliepimą buvo didesnis, nenagrinėjo šių išlaidų atitikimo Rekomendacijoms. Motyvų, kuriais vienam iš atsakovo priteistos paminėtos bylinėjimosi išlaidos sprendime nepateikta.

Atsiliepimas

Atsakovas BUAB „Rūmas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog ieškovo nurodomo prieštaringumo sprendimo motyvuose nėra; teismo argumentų esmė yra ta pati, t.y. Bendrija perėmė reikalavimo teisę iš BUAB „Rūmas“ reikšti ieškovui dėl darbų kokybės, įskaitant ir statybos darbų trūkumus, ir dėl jų atsiradusios žalos atlyginimą.

Šiuo atveju darbų defektai buvo nustatyti per garantinį terminą, todėl ieškovui tenka pareiga juos pašalinti arba atlyginti Bendrijai jų šalinimo išlaidas. Sprendime nėra paneigtos ieškovo nurodytos aplinkybės, jog ieškovas yra įvykdęs iš Rangos sutarties kilusias pareigas atlikti Pastato statybos darbus ir su tuo susijusias pareigas, o su tuo susijusios BUAB „Rūmas“ teisės reikalauti įvykdyti šiuos įsipareigojimus atitinkamai yra pasibaigę.

Teismas nesiekė konstatuoti konkretaus termino, todėl ieškovo išvada, kad teismas nustatė, kad Reikalavimo teisių perleidimo sutarties objektu galėjo būti BUAB „Rūmas“ teisės reikalauti pašalinti tyčia paslėptus Pastato darbų defektus, yra nepagrįsta.

Pats ieškovas, siekdamas įrodyti, jog reikalavimo teisių perleidimas Bendrijai nėra galimas dėl sutarties uždarumo principo, akcentavo statybos dalyvių teisinį – sutartinį statusą. Todėl teismas, atsižvelgdamas į ieškovo ieškinyje nurodytus argumentus, motyvuotai pagrindė, jog CK 6.650 str. 4 d. nėra taikoma.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog CK 6.650 str. 4 d. įtvirtintas draudimas subrangovui reikšti ieškinį užsakovui dėl piniginių reikalavimų, susijusių su sudarytomis sutartimis, vykdymo (pažeidimo) netaikomas; ieškovas reikalavimo teisės perleidimo sutarties pagrindu veikia ne kaip subrangovas, o kaip rangovo teisių perėmėjas.

Sprendime teigiama, kad Bendrija tik Reikalavimo perleidimo sutartimi perėmė teises reikšti reikalavimus objekto statybos rangovui dėl šio objekto statybos darbų trūkumų, ir dėl jų atsiradusios žalos atlyginimo.

Teismas atliko išsamų reikalavimo perleidimo sutarties vertinimą.

Atsiliepimas

Atsakovas Daugiabučio namo Eglių g. 33 savininkų bendrija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir nurodė analogiškus argumentus, kaip ir BUAB „Rūmas“.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis, kurios nagrinėjamoje byloje nenustatytos (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atmesti ieškinį, kuriuo jis prašė pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio atsakovų sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį. Pažymėtina, jog nors pirmosios instancijos teismas skundžiame sprendime nurodė kitą skundžiamo sprendimo priėmimo datą, t.y. 2014 m. gegužės 11 d., tačiau tai yra akivaizdus rašymo apsirikimas, neteisingai nurodant skundžiamo sprendimo priėmimo metus, nes iš bylos medžiagos matyti, kad pats ieškinys teisme gautas tik 2015 metais (2015-01-29), be to teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, skundžiamas sprendimas priimtas 2015 m. gegužės 11 d.

Apelianto teigimu, 2015-01-09 reikalavimo perleidimo sutartyje nurodyta BUAB „Rūmas“ perduodama Daugiabučio namo Eglių g. 33 savininkų bendrijai reikalavimo teisė atlyginti Bendrijai žalą negalėjo būti perduota, nes pats atsakovas BUAB „Rūmas“ pagal Statybos rangos sutartį tokios teisės neturėjo, todėl pažeistos CK 6.102 str. 1 d. normos, draudžiančias perleisti tokį reikalavimą, dėl kurio negalimas išieškojimas. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apelianto argumentu. Kaip matyti iš ginčijamos 2015-01-09 Reikalavimo perleidimo sutarties 1.1. punkto, reikalavimo perleidėjas perleidžia Reikalavimo įgijėjui, o Reikalavimo įgijėjas perima iš Reikalavimo perleidėjo iš 2003-07-04 Reikalavimo perleidėjo ir Skolininko sudarytos rangos sutarties teises reikalauti iš skolininko atlyginti Bendrijai žalą dėl garantiniu laikotarpiu nustatytų defektų ir (ar) objekto griuvimo, defektų šalinimo, reikalauti vykdyti rangos sutartį bei įvykdyti kitas iš rangos sutarties kylančias teises, taip pat visas kitas iš rangos sutarties kylančias teises (b.l.9-11). Šiuo atveju iš 2015-01-09 reikalavimo perleidimo sutarties teksto matyti sutartį sudariusių šalių valia – perleisti atsakovui Bendrijai atsakovo BUAB „Rūmas“ turimą teisę reikalauti iš ieškovo atlyginti žalą dėl garantiniu laikotarpiu nustatytų defektų ir (ar) objekto griuvimo, defektų pašalinimo, reikalauti įvykdyti 2003-07-04 Rangos sutartį bei įvykdyti kitas iš šios rangos sutarties kylančias teises. T.y. ginčijama sutartimi atsakovas BUAB „Rūmas“ perleido savo teises, įgytas 2003-07-04 Rangos sutarties pagrindu. Nors Reikalavimo perleidimo sutarties 1.1 p. nurodyta frazė „reikalauti iš skolininko atlyginti Bendrijai žalą“, kuri pasak apelianto nebuvo numatyta minėtoje rangos sutartyje, tačiau ši frazė logiškai išplaukia iš ginčijamos sutarties konteksto ir paaiškinama atsakovų Reikalavimo perleidimo sutarties B punkte nurodyta aplinkybe, kad Reikalavimo perleidimo sutartis sudaroma atsižvelgiant į tai, jog reikalavimo perleidėjas 2014-07-11 pateikė ieškinį dėl nekokybiškai atliktų statybos rangos darbų defektų šalinimo ir atlyginimo Daugiabučio namo Eglių g. 33 savininkų bendrijai. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog Daugiabučio namo Eglių g.33 savininkų bendrija perėmė reikalavimo teisę iš statybos užsakovo BUAB „Rūmas“ reikšti ieškovui UAB „Varėnos statyba“, kaip objekto statybos rangovui, reikalavimus dėl statybos darbų (rezultato) kokybės; t.y. teismas pagrįstai konstatavo, kad Bendrija perėmė tik tas BUAB „Rūmas“ teises, kurias pastaroji įgijo 2003-07-04 Rangos sutarties pagrindu, dėl to reikalavimo perleidimo sutartimi perleistos reikalavimo teisės apimtis yra visiškai aiški.

Nors apelianto teigimu teismas tinkamai neįvertino dalies teisių pasibaigimo, namo statybos darbų kokybės šioje byloje pirmos instancijos teismas netyrė, tačiau pažymėtina, jog namo statybos darbų kokybės vertinimas bus atliktas kitoje Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje pagal BUAB „Rūmas“ ieškinį atsakovui UAB „Varėnos statyba“ dėl statybos rangos darbų trūkumų šalinimo ir žalos atlyginimo, kurią paminėjo pats apeliantas, tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantas, nekonstatavo, kad Reikalavimo teisių perleidimo sutarties objektu galėjo būti tik BUAB „Rūmas“ teisės reikalauti pašalinti tyčia paslėptus Pastato darbų defektus. Dėl CK 6.698 str. 1 d. 3 p. nuostatų taikymo ir konkrečių garantinių terminų pastatytam objektui taip pat turės būti sprendžiama kitoje jau minėtoje byloje dėl statybos rangos darbų trūkumų šalinimo ir žalos atlyginimo, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo tik tą aplinkybę, pagal CK 6.698 str. 1 d. 3 p. nuostatas, maksimalus garantinis terminas pastatytam objektui dar nėra suėjęs, todėl reikalavimo teisės ir šiuo aspektu galėjo būti perleistos; t.y. pirmosios instancijos teismas pagrįstai aiškinosi tik tas aplinkybes, kurios svarbios šiai bylos – ar reikalavimas apskritai galėjo būti perleistas (CK 6.102 str. 1 d.).

Nesutiktina su tais apelianto argumentais, kad sprendime skundžiamo sprendimo motyvai dėl ieškovo statuso namo statybos procese prieštaringi ir nesusiję su ieškinio reikalavimu, t.y. kad sprendime nepateikta išsamesnių motyvų, kuo paminėti skirtumai tarp rangovo ir užsakovo statuso gali būti reikšmingi šiai bylai. Pažymėtina, kad pats apeliantas ieškinyje rėmėsi CK 6.650 str. 4 d. norma, įtvirtinančia draudimą užsakovui ir subrangovui reikšti vienas kitam piniginius reikalavimus, susijusius su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu. Skundžiamame sprendime teismas, remdamasis 2003-07-04 statybos rangos sutarties ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento daugiabučio gyvenamojo namo Eglių g.33 pripažinimo tinkamu naudotis akto turiniais nustatė ieškovo ir atsakovo BUAB „Rūmas“ teisinį statusą statybos rangos teisiniuose santykiuose, kas suponavo išvadą, jog nepasitvirtino ieškinyje apelianto nurodytos aplinkybės, kad Bendrija buvo statybos darbų užsakovas, BUAB „Rūmas“ – generalinis rangovas, o UAB „Varėnos statyba“ – subrangovas ir tai, kad pagal 6.650 str. 4 d. Bendrijai (kaip užsakovui) negalėjo būti perduotos teisės į subrangovą (apeliantą). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasisakė dėl statybos dalyvių teisinio statuso bei Bendrijos galimybės reikšti reikalavimus ieškovui.

Nesutiktina, kad pirmosios instancijos teismas neatliko kasacinio teismo praktikoje nurodyto reikalavimo perleidimo sutarties vertinimo, nes skundžiamu sprendimu teismas nustatė, jog ieškovo prievolė yra atsakyti už atliktų darbų trūkumus ir dėl jų atsiradusią žalą; ši pareiga nėra pasibaigusi; taip pat nustatė, kad Reikalavimo perleidimo sutartimi Bendrija perėmė iš BUAB „Rūmas“, kaip objekto statybos užsakovo, teises reikšti reikalavimus objekto statybos rangovui dėl šio objekto statybos darbų trūkumų, ir dėl jų atsiradusios žalos atlyginimo. Be to, tai, kad teismas įvertino reikalavimo perleidimo sutartį, atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką, patvirtina ir pats apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl reikalavimo perleidimo sutarties vertinimo ir tai nurodydamas apeliaciniame skunde.

Apeliantas taip pat nesutinka su iš jo priteistomis bylinėjimosi išlaidomis ir jų dydžiu. Pažymėtina, jog atsakovas Bendrija pirmosios instancijos teismui nurodė patyręs 1210,00 EUR bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą, pateikė mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, kad advokatui už teisinę pagalbą sumokėjo iš viso 1418,67 EUR (b.l.117-118;119;120), kitas atsakovas –BUAB „Rūmas“ – pirmosios instancijos teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių tokių išlaidų faktą ir dydį. Atsakovo Bendrijos patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu bei LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (nuo 2015-03-20 galiojanti redakcija) 8.2 p. nustatyto maksimalaus dydžio, kuris nagrinėjamu atveju sudaro 1741,75 EUR, yra mažesnės už minėtą galimą priteisti maksimalią sumą, aplinkybių dar labiau mažinti priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą nėra nustatyta, todėl 1418,67 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidų suma yra pagrįstai priteista iš apelianto (CPK 93 str. 1 d.) ir keisti skundžiamo sprendimo šioje dalyje taip pat nėra pagrindo.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs ir tinkamai įvertinęs visas bylos aplinkybes bei įrodymus, nepažeidė civilinio proceso taisyklių bei tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, priimdamas teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą. Apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Nors atsakovai atsiliepimuose į apeliacinį skundą prašo priteisti iš apelianto atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas, šių išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nebuvo gauti iki bylos apeliacinės instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės, todėl šie prašymai netenkintini (CPK 98 str. 1d., 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Jelena ŠiškinaVirginijus KairevičiusTatjana Žukauskienė