Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Ievai Janulevičiūtei, dalyvaujant institucijos atstovui K. T., pareiškėjai V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teismo posėdyje išnagrinėjęs V. V. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus nutarimo nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus nutarimu nepradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal V. V. skundą dėl V. V. veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos V. V. skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Nagrinėdamas pareiškėjos skundą teismas, atsižvelgdamas į paminėtas įrodymų vertinimo administracinio teisės pažeidimo byloje nuostatas, patikrino byloje esančius įrodymus. Skundžiamu 2016-09-28 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus nutarimu nepradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal V. V. skundą dėl V. V. veiksmų pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181³ straipsnį.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus atstovas teisme prašė skundo netenkinti ir pateikė atsiliepimą skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.

V. V. teisme prašė nutarimą panaikinti, kadangi pridėti įrodymai ir rašinėjimai patvirtina, kad užgauliojimai yra akivaizdūs. Jai nesuprantama, kaip galima už tai nenubausti, neperspėti kitos pusės. Policijos komisariatas parašė, kad buvo apklaustas V. V., kuris pasakė, kad taip nedarė. Ji prideda rašytinius įrodymus apie tai, kad buvo siaubingai įžeista, morališkai pažeminta. Tuo pagrindu jis ir jos vaikai lankosi pas psichologą. Ji turi tai patvirtinančius įrašus, pažymas. Mažamečiai vaikai girdėdami tokius žodžius pradėjo šiuos patys vartoti. Nuolatinis koliojimai tęsiasi be perstojo. Nuolat tęsiasi žinučių siuntinėjimas, terorizavimas, persekiojimas, užgauliojimas. Ji siaubingai pažeminta, todėl nutarimą apskundė. Mokykloje buvo rugsėjo 1 d. šventė. Sutuoktinis atvyko į mokyklą, priėjo prie jos, pradėjo užgaulioti, šaipytis ir juoktis dėl to, kiek jį skundžiasi vaikų teisėms, kiek kreipiasi į policiją. Ją vadino necenzūriniais žodžiais. Aplinkui buvo daug vaikų. Jis tai darė viešojoje vietoje, mokyklos kieme, lauke, šventės metu. Jis sakė „prostitutė“, „šliucha“, keikė ją. Ji įsitikinusi, kad kažkas išgirdo šiuos žodžius, bet ji tų žmonių už rankos negaudė. Ji jaučiasi įžeista, nuskriausta. Ji negaliu nurodyti, kas žodžius išgirdo. Žmonės kaip ėjo, taip ir nuėjo, niekas nepasikeitė. Nebuvo taip, kad žodžius jai sakė į ausį. Ji pagreitintu žingsniu nuėjo nieko neatsakydama į sutuoktinio komentarus.

Teisme apklaustas V. V. parodė, kad atėjo į mokyklą pasveikinti dukrą su rugsėjo 1-ąja. Kai pasibaigė renginys kieme, žmonės jau buvo išsiskirstę. Jis ir V. V. ėjo į kalniuką, buvo dviese. Jis pakeltu tonu nieko nesakė taip, kad aplinkiniai girdėtų. Jis sužinojo, kad sutuoktinė prieš tai buvo koncerte, dėl ko vaikus paliko namie vienus. Jam dėl to buvo pikta. Jis pasakė, kad taip elgiasi tik pasileidusios moterys. Tai vyksta pastoviai. Sutuoktinė vaikus palieka vienus, palieka kaimynams. Tarp jų vyksta skyrybų procesas. Pastoviai rašomi skundai. Sutuoktinė bando jį parodyti kaip blogą tėvą ir žmogų, kad panaudoti tai teisme. Jis pripažįsta necenzūriškai pavadinęs sutuoktinę, nes taip elgiasi tos, kurios palieka vaikus be priežiūros. Niekas to negirdėjo. Tai buvo jų abiejų pokalbis. Tai nebuvo įžeidimas, tai buvo palyginimas.

Iš skundo matyti, kad 2016-09-01 V. V. kreipėsi į Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariatą dėl to, kad jos sutuoktinis V. V., su kuriuo vyksta skyrybų procesas, rugsėjo 1 d. ją persekiojo ir viešai šmeižė nepadoriais žodžiais (b. l. 12).

Iš patikslinimo matyti, kad V. V. atsakydamas į klausimus nurodė, jog po šventės rugsėjo 1 d. jis sutuoktinei padarė pastabą, kad nepaliktų vaikų vienų namie, nes taip elgiasi tik paleistuvės (b. l. 18).

Iš nutarimo matyti, kad V. V. 2016-09-27 buvo įspėtas dėl neleistino priešingo visuomenės interesams elgesio (b. l. 19).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnis numato atsakomybę pažeidėjams už nedidelį chuliganizmą, kas yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Veikos kvalifikavimą pagal šį straipsnį lemia objektyvieji pažeidimo sudėties požymiai, t. y. padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir pažeidimo padarymo vieta.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį Nr. N9-990/2006).

Išanalizavus administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą bei gautus duomenis teisme nagrinėjant skundą teismas nustatė, kad 2016 m. rugsėjo 1 d. V. V. nepagrįstai išsakė necenzūrinius ir įžeidžiančius žodžius savo sutuoktinės V. V. atžvilgiu. Šis amoralus elgesys įvyko mokyklos kieme, t. y. erdvėje, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys ir kurioje būnant asmenims keliami tam tikri elgesio reikalavimai, susiję su kitų žmonių pagarba, jų teisėmis, viešąją rimtimi. Tokiu būdu teismas nustatė, kad neleistiną elgesį V. V. įvykdė viešoje vietoje. Tam, kad toks pagal savo formalius požymius atitinkantis chuliganizmą elgesys būtų pripažįstamas administraciniu teisės pažeidimu, būtini realiai atsiradę neteisėto elgesio padariniai, kuriuos įstatymas įvardija kaip viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymu. Teismas įvertinęs tiek pareiškėjos, tiek V. V. parodymus, surinktą bylos medžiagą nenustatė, kad dėl morališkai nepateisinamo V. V. elgesio mokyklos kieme būtų pakitusi įprastinė žmonių elgsena, gyvenimo ritmas ir tvarka, kad būtų iššaukta aplinkinių reakciją ir įvyktų priverstinis teisėsaugos ar kitokio pobūdžio pareigūnų įsikišimas. V. V. parodė, kad būdama įžeista ir pažeminta nuėjo su dukra į mokyklą, mokyklos kiemo aplinkoje niekas nepasikeitė. V. V., kuris nebuvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą dėl galimai padarytos neteisėtos veikos, parodė, kad necenzūriškai pavadinus sutuoktinę, to niekas negirdėjo, tai buvo abiejų sutuoktinių pokalbis. Bylos medžiagoje nėra duomenų, kad dėl V. V. žodžių sutuoktinei būtų sutrikdyta viešoji rimtis ar tvarka. Tokiu būdu teismas neturi pagrindo pripažinti, kad V. V. savo neleistinu elgesiu padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnyje, nors ir kėsinosi į visuomenėje nusistovėjusias nuostatas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 249 str numato, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos tvarką nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Šio kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje negali būti taikomos atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens teisių ribojimą nustatančios Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normos. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisena prasideda nuo to momento, kai pareigūnai, turintys įgaliojimus surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus, gauna informaciją apie, tikėtina, padarytą pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-2-2012, 2AT-33-648/2015, 2AT-65-303/2015, 2AT-67-699/2015). Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 p. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties. Teismas nustatęs įvykio faktą, tačiau nenustatęs duomenų, patvirtinančių apie kilusias neteisėto elgesio pasekmes, priverstas pripažinti, kad V. V. veiksmuose nėra visos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnyje numatyto pažeidimo (nedidelio chuliganizmo) sudėties. Dėl šios priežasties teismas pripažįsta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriuje buvo tinkamai įvertintos visos teisiškai reikšmingas aplinkybės, dėl ko priimtas pagrįstas 2016-09-28 nutarimas, kuriuo nepradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena. Pareiškėjos prašymas dėl V. V. atsakomybės pagal administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnį, kaip ir dėl kitų administracinių teisės pažeidimų kodekso numatytų pažeidimų, negali būti tenkinamas, todėl atmetamas.

Nagrinėjant skundą teismas vertino byloje surinktus ir pareiškėjos papildomai teismui pateiktus duomenis, kaip ir nagrinėjamo atvejo rugsėjo 1 dieną metu, dėl V. V. užgauliojimų, įžeidinėjimo ir žeminimo žodžiais, SMS žinutėmis. Šie duomenys patvirtina neteisėtą V. V. elgesį ir galimą atsakomybę įstatymų nustatyta tvarka. Panaikinus nuo 2015-07-01 baudžiamąją atsakomybė dėl asmens įžeidimo, liko galimybė dėl savo atžvilgiu patirto neteisėto elgesio asmenims kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, kur numatytas garbės ir orumo gynimas. Dėl šios priežasties teismas pastebi ir išaiškina pareiškėjai teisę savo pažeistas teises ir interesus dėl jos įžeidimo ginti teikiant civilinį ieškinį, galimai prašant ir kompensacijos už neteisėtus veiksmus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 d. 1 p., teismas

nutarė:

V. V. skundo netenkinti ir 2016 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.