Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutarimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. 2015 m. kovo 5 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad patikrinimo metu nustatyta, jog vairuotojas A. K., kelyje (duomenys neskelbtini) 18 val., 45 min. (šviesiu paros metu) vairavo N3 klasės transporto priemonę „Volvo FH“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Carrymaster“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančias UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini) ir vežė ąžuolo rąstus, maršrutu (duomenys neskelbtini). Pareigūnams paprašius vairuotojo sekti paskui į aikštelę transporto priemonės pasvėrimui, atsisakė vykti motyvuodamas tuo, kad turi atsiklausti vadovybės. Iškvietus policiją ir dar kartą paprašius važiuoti pasisverti, pareiškė, kad sugedo motorinė transporto priemonė. Tokiais veiksmais vairuotojas A. K. nevykdė teisėtų pareigūno reikalavimų, tai yra nevykdamas į aikštelę, pažeidė Kelių transporto kodekso 14 str. 2 d.

Šilalės rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 22 d. priėmė nutarimą, kuriuo A. K. pripažino kaltu padarius administracinės teisės pažeidimą ir paskyrė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 137¹ str. 1 d., administracinę nuobaudą – 110 Eur baudą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas bylos aplinkybes, laikydamasis ATPK 257 str. įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl A. K. kaltės pagal ATPK 137¹ str. 1 d. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutarimą grindė byloje laikantis įstatymo reikalavimų surinktais ir teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais, išanalizavęs kiekvieną iš jų atskirai bei įvertinęs jų visumą.

A. K. neigia nevykdęs pareigūnų nurodymų, teigia, kad vairuotojo pažymėjimo nerado, nes buvo palikęs darbovietėje, pasiūlius pasisverti, pareigūnams pasakė, jog turi pranešti darbdaviui, vėliau negalėjo važiuoti svertis, nes sugedo automobilis (b. l. 30-31). Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, nustatė, kad A. K. parodymus paneigia liudytojų K. Ž., R. G. parodymai. Liudytojas K. Ž. parodė, kad sustabdė automobilį „Volvo FH“ su puspriekabe „Carrymaster“, kuriuo vairuotojas vežė ąžuolo rąstus. Nutarė patikrinti šią transporto priemonę, nes matėsi, kad ji gali būti perkrauta. Paprašius vairuotojo pateikti krovinio važtaraštį ir transporto priemonės dokumentus, vairuotojas pasakė, jog pirmiau turi paskambinti viršininkui. Po to pateikė krovinio važtaraštį ir transporto priemonės dokumentus, tačiau nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Atsisakė pateikti vairuotojo pažymėjimą, važiuoti į aikštelę pasverti krovinį taip pat atsisakė, vėliau pareiškė, kad automobilis sugedo (b. l. 31-32). Liudytojas R. G. patvirtino K. Ž. parodymus. Apeliacinės instancijos teismas netikėti pareigūnų parodymais neturi pagrindo, nes tiek R. G., tiek K. Ž. parodymai nuoseklūs, nėra duomenų, kad jie būtų suinteresuoti A. K. nepagrįstai apkaltinti.

Kelių transporto kodekso (toliau – KTK) 13 str. 1 d. nustatyta, kad Valstybinė kelių transporto kontrolė – tai veikla, skirta metodinei pagalbai vežėjams teikti, prižiūrėti, kaip vežėjai laikosi įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, kontroliuoti, ar tinkamai tuos reikalavimus vykdo, ir įgyvendinti kitas priemones, užtikrinančias tinkamą teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir mažinančias galimų pažeidimų skaičių. KTK 13 str. 2 d. 1 p. numatyta, kad Valstybinę kelių transporto kontrolę atlieka Valstybinė kelių transporto inspekcija. KTK 14 str. 2 d. nurodyti Kelių transporto kontrolės įgaliojimai, t. y. Valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūnai turi teisę sustabdyti krovinines ir keleivines kelių transporto priemones, nurodyti važiuoti paskui specialiąją transporto priemonę iki patikrinimo ar stovėjimo vietos, jas pasverti, tikrinti jų matmenis, apipavidalinimą, techninę būklę, privalomosios techninės apžiūros atlikimo periodiškumą, ekipažo dokumentus, keleiviams, bagažui ir kroviniams vežti privalomus dokumentus, tarp jų keleivių bilietus ir bagažo kvitus, važtaraščius. Šie pareigūnai taip pat turi teisę tikrinti, ar laikomasi ekipažo darbo ir poilsio režimo, ar nesinaudojama įtaisais, pakeičiančiais darbo ir poilsio režimo apskaitos prietaisų rodmenis ir (ar) duomenis. Kontrolės teisę turintys pareigūnai, nustatę pažeidimus, turi teisę siųsti transporto priemonę į techninės apžiūros stotį ar tachografų dirbtuvę, uždrausti transporto priemonei toliau važiuoti ir laikinai paimti transporto priemonės registravimo dokumentą, kol bus pašalinti pažeidimai, taip pat gauti iš keleivių paaiškinimus raštu ir (ar) žodžiu. Taigi, Valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūnams suteikta teisė sustabdyti krovinines kelių transporto priemones ir nurodyti važiuoti paskui specialiąją transporto priemonę iki patikrinimo ar stovėjimo vietos, jas pasverti. Tuo tarpu transporto priemonių vairuotojai privalo vykdyti transporto priemones tikrinančių pareigūnų nurodymus. Taigi A. K. turėjo pareigą vykdyti teisėtus tikrinančių pareigūnų nurodymus.

ATPK 137¹ str. 1 d. numatyta atsakomybė už kliudymą Valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūnams atlikti jiems pavestas pareigas, taip pat Valstybinės kelių transporto inspekcijos ar transporto kontrolės pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą.

Apeliantas nurodė, kad tiesioginės tyčios dėl krovinio pasvėrimo vengimo neturėjo. Teismo posėdžio metu A. K. teigė, kad buvo sustabdytas apie 19 val., pareigūnui paprašius pateikti dokumentus, jis pateikė, tačiau nerado vairuotojo pažymėjimo. Paprašius važiuoti paskui specialiąją transporto priemonę pasisverti, pareigūnams pasakė, jog negali vykti tol, kol negaus leidimo iš darbdavio. Nors variklis visą laiką iki atvykstant policijos pareigūnams buvo užvestas, tačiau grįžus iš policijos automobilio, variklis užgeso (b. l. 30-31). Pareigūnai K. Ž., R. G. patvirtino, kad vairuotojui pasiūlius vykti paskui specialiąją transporto priemonę pasisverti, automobilio variklis dirbo, tačiau vairuotojas atsisakė vykti. Automobilio variklis užgeso praėjus dviem valandom po sustabdymo, kai pareigūnai dar kartą paprašė vykti paskui specialiąją transporto priemonę pasisverti (b. l. 31-33). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tai, kad pirmą kartą A. K. pasiūlius vykti pasisverti, kai automobilio variklis dar dirbo, jis atsisakė vykti, patvirtina, jog jis vengė vykdyti pareigūnų nurodymą ir vykti pasisverti. Argumentas, kad negali vykti, kol negaus darbdavio leidimo yra abejotinas, nes pirmiausiai vairuotojas turi vykdyti teisėtus pareigūnų reikalavimus, KTK nenumato, jog prieš tai vairuotojas turi informuoti darbdavį. Tokie A. K. veiksmai tik patvirtina, kad jis vengė vykdyti teisėtus pareigūnų reikalavimus.

Apeliaciniame skunde abejojama pareigūnų darbo tvarka, t. y. kad svėrimui transporto priemonė turi važiuoti į svėrimui pritaikytą vietą, ne pagal transporto priemonės judėjimo maršrutą. Teismo posėdžio metu institucijos atstovas R. S. S. parodė, kad pasverti gali tik ašinėmis svarstyklėmis, kuriomis sverti galima tik saugioje vietoje. Transporto priemonė turi užvažiuoti ant svarstyklių, turi būti lygi vieta, tiesiami kilimėliai, todėl negalima sverti bet kurioje vietoje (b. l. 29-30). Pažymėtina, kad Valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūnai yra saistomi objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo ir kitais principais, todėl jų veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs, proporcingi ir tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti. Byloje nėra duomenų, kad pareigūnai savo pareigas atliko netinkamai.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai netenkino apelianto prašymo pateikti Kelių transporto pareigūnų darbo grafiką ir maršrutus, siekiant išsiaiškinti ar pareigūnai turėjo atlikti savo pareigas toje vietoje, kur buvo sustabdytas apelianto automobilis. Pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių dėl pareigūnų įgaliojimų tikrinti krovinines kelių transporto priemones, surinktų ir ištirtų įrodymų pakako pagrįstoms išvadoms padaryti. Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad jų pakanka A. K. kaltei dėl ATPK 137¹ str. 1 d. nustatyto pažeidimo padarymo pagrįsti.

Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. K. apeliacinio skundo netenkinti, palikti Šilalės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.