Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjo, jo atstovo įsitikinimu, ginčijamas Įsakymas Nr. KE-448 yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas visų pirma dėl to, kad pareiškėjui nebuvo suformuluoti aiškūs 2024 metų veiklos lūkesčiai ir uždaviniai. Dėl to yra neaišku, kokiais kriterijais turėjo būti vertinama pareiškėjo tarnybinė veikla, į ką turėjo būti atsižvelgta bei kokie pareiškėjo veiksmai ar rezultatai galėjo būti laikomi atitinkančiais ar neatitinkančiais šių lūkesčių. Pastebėjo, kad Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos ir biudžetinių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2024 m. sausio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 6 (toliau – Aprašas) nuostatomis aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo metu turi būti aptarti tarnautojo tarnybinės veiklos lūkesčiai einamaisiais metais, tarnybinės veiklos rezultatų vertinimo kriterijai, aptartos rizikos, kurios gali neleisti pasiekti siektinų rezultatų, valstybės tarnautojo kompetencija ir jos tobulinimo poreikis. Taip pat numatyta, kad tarnybinės veiklos lūkesčiai turi būti aiškūs, orientuoti į konkretų rezultatą, o ne į procesą. Mano, kad aiškaus ir tikslaus veiklos lūkesčio valstybės tarnautojui nustatymas, jo pasiekiamumo bei realumo įvertinimas yra NVSC, o ne pareiškėjo pareiga ir būtent NVSC kyla pareiga pagrįsti, kad lūkesčiai yra tinkamai suformuluoti ir atitinka Aprašą bei Viešojo valdymo agentūros parengtas Rekomendacijos dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo (skelbiamos Viešojo valdymo agentūros internetiniame puslapyje https://vva.lrv.lt (toliau – Rekomendacijos). Pareiškėjo, jo atstovo vertinimu, pareiškėjui suformuluotas lūkestis – valdyti bet kokias rizikas, susijusias su aplinkos veiksniais ar vartotojams teikiamomis paslaugomis – yra neaiškus, nekonkretus ir neįgyvendinamas. Taip pat ir lūkesčio vertinimo rodiklis, kuris įprastai turėtų būti požymis, pagal kurį bus galima įvertinti, ar lūkestis pasiektas, ar ne, yra pernelyg abstraktus. Pareiškėjui nustatytas lūkestis ir jo vertinimo kriterijus yra bendro pobūdžio, susiję su „Geoportalo“ sistemos veikla, jos panaudojimu, bet ne paties pareiškėjo konkrečiomis funkcijomis ir jų įgyvendinimu, juo labiau – su jo netinkamu darbu ar užduočių neatlikimu. Pabrėžė, kad nuo techninių sąlygų priklausantis lūkestis yra itin kompleksinis, susijęs su nuolatine duomenų, kurie talpinami į Lietuvos erdvinės informacijos portalą (geoportal.lt) (toliau – „Geoportalas“), kaita, nepastovumu, techninėmis sistemos ar informacijos šaltinių galimybėmis ir pan. Akcentavo, jog NVSC nevykdė pareigos aiškiai ir tiksliai nustatyti pareiškėjui lūkesčio įgyvendinimo užduotis, patvirtinti individualų veiklos planą ar kitaip užtikrinti, kad pareiškėjui nustatytas lūkestis ir jo vertinimo kriterijus būtų aiškiai suprantami ir pasiekiami. Taip pat akcentavo, jog skirtingai nei nurodoma Išvadoje, pareiškėjas derino tam tikrus atsakymus su skyriaus pavaduotoju ar kitais kolegomis tik pačios tiesioginės vadovės prašymu. Taip pat nepagrįstai teigiama, kad neva „Pastabos būdavo siunčiamos, tačiau jis į jas nereaguodavo, atsakymai buvo taisomi po 4–5 kartus. Buvo tikėtasi, kad (duomenys neskelbtini) darbo patirtį turintis specialistas gebės parengti paprasčiausias konsultacijas, tačiau taip neįvyko“. Tačiau faktinė situacija tokia, jog pareiškėjas savarankiškai rengė konsultacijas, tik, kaip nurodyta pirmiau, dalį atsakymų vadovės prašymu derino su skyriaus pavaduotoju ar kitais kolegomis. Pabrėžė, kad pareiškėjas per 2024 m. negavo jokių pastabų dėl tarnybinės veiklos ar pretenzijų iš tiesioginės vadovės. Nurodė, kad Išvadoje nurodoma, jog „<...> valstybės tarnautojui taip pat buvo pavesta sekti teisės aktų pakeitimus ir teikti informaciją apie juos. Buvo tikėtasi, kad šią užduotį valstybės tarnautojui pavyks įvykdyti laiku ir tinkamai, tačiau ši informacija kartais pavėluotai buvo gaunama iš kitų specialistų.“ Šiame teiginyje nurodoma, kad neva nevykdė šios užduoties laiku ir tinkamai. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas informaciją apie teisės aktų pakeitimus tikrindavo kiekvieną dieną, tačiau galbūt jo darbo praktika neatitiko tiesioginės vadovės reikalavimų. Be to, iš vartotojų nebuvo gauta jokių skundų ar pretenzijų dėl neatsakytų klausimų ar paklausimų, todėl galima teigti, kad pareiškėjui nustatyti rezultatai buvo pasiekti. Mano, kad NVSC direktorius, priimdamas Įsakymą, galėjo būti suklaidintas ir, vadovaudamasis tikrovės neatitinkančiomis aplinkybėmis, priimti nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

Paaiškino, kad nors pareiškėjas buvo nurodęs tiesioginei vadovei, jog lūkesčiui pasiekti reikalingi mokymai ir kvalifikacijos kėlimas, į tai nebuvo atsižvelgta. Pareiškėjo, jo atstovo supratimu, pareiškėjas vykdė savo pareigas, numatytas pareigybės aprašyme bei aptartas su tiesiogine vadove. Mano, kad pareiškėjo 2024 m. tarnybinės veiklos rezultatus vertinti mažesne nei 50 proc. atitiktimi lūkesčiams ir užduotims nėra jokio teisinio pagrindo, todėl, net ir tiesioginei vadovei turint tam tikrų pretenzijų dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos (nors jos buvo išsakytos tik vertinimo metu), pareiškėjo tarnybinė veikla negalėjo būti įvertinta žemesniu vertinimu nei „iš dalies patenkinanti lūkesčius“. Pažymėjo, jog per 2024 m. laikotarpį nei pareiškėjo tiesioginė vadovė, nei NVSC direktorius neturėjo priekaištų ar pretenzijų dėl jo vykdomų darbinių funkcijų. Tiesioginė vadovė nenurodė, kad būtų netinkamai vykdomi jam paskirti uždaviniai ar jo tarnybinė veikla neatitiktų kokių nors jam iškeltų lūkesčių. Priešingai, po 2023 m. pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo sudarytas veiklos gerinimo planas buvo visiškai įgyvendintas ir jo tiesioginės vadovės įvertintas teigiamai. Atkreipė dėmesį, kad teisės aktuose numatyta, jog valstybės tarnautojo tarnybinė veikla ir jos rezultatai per metus turi būti tinkamai įvertinti tiesioginio vadovo, o, esant poreikiui, organizuojami tarpiniai tiesioginio vadovo ir valstybės tarnautojo pokalbiai. Tačiau tokių pokalbių pareiškėjas su tiesiogine vadove neturėjo ir jam nebuvo žinoma, kad jis būtų nevykdęs ar netinkamai vykdęs jam pavestas užduotis bei nustatytus lūkesčius. Taip pat mano, kad tiesioginė vadovė nesiekė ir nedėjo pastangų, jog pareiškėjui būtų tinkamai suformuluoti lūkesčiai bei uždaviniai, ar kad jis realiai gerintų savo veiklos kokybę ir keltų kvalifikaciją, jeigu, tiesioginės vadovės nuomone, tokie veiksmai būtų reikalingi. Pareiškėjo bei jo atstovo vertinimu, net vertinant, jog pareiškėjo veiklos rezultatai 2024 metais iš dalies neatitinka veiklos lūkesčių, Tiesioginio vadovo pasiūlymas ir NVSC direktoriaus pritarimas pareiškėjo atleidimui iš jo einamų pareigų yra akivaizdžiai per griežtas (neadekvatus) ir neatitinka teisės aktų bei proporcingumo principo reikalavimų. Teigė, kad pareiškėjui buvo galima pateikti bet kurį kitą pasiūlymą, išskyrus atleidimą iš einamų pareigų. Jeigu tiesioginė vadovė manė, kad pareiškėjo veikla neatitinka jam iškeltų lūkesčių, turėjo visas galimybes pasiūlyti sumažinti jo algos koeficientą. Pripažinus pareiškėjo atleidimą iš tarnybos neteisėtu ir panaikinus Įsakymą, prašė priteisti iš NVSC nurodytą kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką, taip pat neturtinės žalos atlyginimą, kadangi pareiškėjas patyrė stresą, įtampą, nestabilumo valstybės tarnyboje jausmą, nepasitikėjimą. Prašė skundą patenkinti.

Paaiškino, kad iš Motyvuoto pasiūlymo matyti, jog pagrindinis pareiškėjui 2024 metams raštu nustatytas tarnybinės veiklos lūkestis – „Valdyti rizikas, susijusias su aplinkos veiksniais, vartotojams teikiamomis paslaugomis“ – bei šio lūkesčio vertinimo rodiklis – „Optimizuotas EML duomenų perdavimas Geoportalui“ – buvo suformuluoti ir nustatyti atliekant 2023 metų pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą 2024 m. kovo 5 d. Tiesioginio vadovo motyvuotame siūlyme valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos ar darbuotojo veiklos vertinimo metu Nr. (11 3.4 Mr)BV-3169. Pareiškėjas su 2023 metų tarnybinės veiklos vertinimu ir šiuo nustatytu lūkesčiu bei jo vertinimo rodikliu susipažino ir sutiko. Be to, nurodytos aplinkybės dėl NVSC Visuomenės sveikatos saugos skyriaus funkcijų, 2024 metų veiklos plano priemonių ir pareiškėjo vykdytų funkcijų šiame skyriuje patvirtina, jog pagrindinis raštu įtvirtintas lūkestis atitinka pirmiau nurodytą teisinį reguliavimą, o pareiškėjas nuo jo nustatymo momento ir nekvestionavo šio pagrindinio lūkesčio turinio ar jo vertinimo rodiklio, termino, per kurį jis turi būti įvykdytas, ir pan. Todėl akivaizdu, jog įgyvendindamas šį lūkestį pareiškėjas turėjo pareigą ne tik tinkamai teikti informaciją apie radiotechninių objektų elektromagnetinės spinduliuotės matavimus į „Geoportalą“, tačiau ir pasiekti aptartą rezultatą. Pažymėjo, kad pareiškėjas Motyvuotą pasiūlymą Valstybės tarnybos valdymo informacinėje sistemoje (toliau – VATIS) pildė jau ketvirtą kartą (vertinant 2022 m. bei 2023 m. tarnybinę veiklą, 2024 m. atliekant neeilinį tarnybinės veiklos vertinimą), kitas Motyvuoto pasiūlymo dalis pareiškėjas užpildė be kliūčių. Be to, VATIS yra pateiktos Motyvuoto siūlymo formos pildymo instrukcijos, kuriomis pareiškėjas galėjo pasinaudoti ir tinkamai užpildyti Motyvuotą pasiūlymą. Atkreipė dėmesį, jog nors pareiškėjas 2025 m. kovo 6 d. pokalbio metu nurodė, kad šią užduotį įvykdė ir informaciją apie tai pateikė tiesioginiam vadovui tiek žodžiu, tiek elektroniniu paštu, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. Pareiškėjo tiesioginis vadovas 2025 m. kovo 6 d. pokalbio metu pripažino, kad nors duomenys jau keleri metai iš NVSC intraneto svetainės rankiniu būdu perkeliami į „Excel“ formato lentelę ir teikiami „Geoportalui“, tačiau pareiškėjui buvo suformuluota užduotis optimizuoti šį procesą. Tai akcentuota nustatant lūkesčius 2024 metams, tačiau tai nebuvo įvykdyta. Atsakovo atstovės vertinimu, Motyvuotame pasiūlyme pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas aptarto lūkesčio rezultato nepasiekė. Atkreipė dėmesį, kad aktualus teisinis reglamentavimas neįpareigoja valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo ar įstaigos vadovo nustatyti ar raštu patvirtinti valstybės tarnautojui nustatomų „lūkesčių įgyvendinimo plano / užduočių“. Be to, 2024 metais vertinant pareiškėjo 2023 metų tarnybinę veiklą, 2024 m. kovo 5 d. Tiesioginio vadovo motyvuotame siūlyme valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos ar darbuotojo veiklos vertinimo metu Nr. (11 3.4 Mr)BV-3169 jo tarnybinė veikla tiesioginės vadovės įvertinta „nepatenkinamai“, t. y. kaip „neatitinkanti lūkesčių“. Vadovaudamasis VTĮ 18 straipsnio 10 dalies 4 punktu ir Aprašo 15.5 ir 15.6 papunkčiais, pareiškėjo tiesioginis vadovas pateikė siūlymą sudaryti 3 mėnesių trukmės tarnybinės veiklos gerinimo planą. 2024 m. kovo 25 d. pareiškėjo tiesioginis vadovas sudarė tarnybinės veiklos gerinimo planą Nr. (11 3.4 Mr)BV-3841 (toliau – Planas), kuris su pareiškėju tą pačią dieną Dokumentų valdymo sistemos priemonėmis buvo suderintas ir nukreiptas vykdyti, nustačius jo įgyvendinimo terminą iki 2024 m. birželio 17 d. Pasibaigus Plano įvykdymo terminui, buvo atliktas privalomas neeilinis pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas ir 2024 m. liepos 23 d. Tiesioginio vadovo motyvuotame pasiūlyme valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos ar darbuotojo veiklos vertinimo metu Nr. (11 3.4 Mr)BV-6661 pareiškėjo tarnybinė veikla įvertinta kaip „atitinkanti lūkesčius“. Pabrėžė, kad pareiškėjas jokių pastabų ar aplinkybių dėl nenumatytų jam mokymų (net neįvardijant srities, kurioje reikalingi mokymai) nenurodė, tačiau net ir ši aplinkybė neeliminuoja pareiškėjo pareigos įgyvendinti nustatytą lūkestį ir pasiekti šio lūkesčio rezultatą tokį, koks jis buvo aptartas su tiesioginiu vadovu. Taip pat nurodė, kad skyriaus specialistai teikė pastabas pareiškėjo parengtiems atsakymams į paklausimus, tačiau jis į pastabas nereaguodavo, todėl atsakymus tekdavo taisyti po 4–5 kartus. Tuomet specialistai, siekdami parengti atsakymus laiku, siųsdavo pareiškėjui jau savo parengtus atsakymus. Pareiškėjas juos tik įkeldavo į NVSC dokumentų valdymo sistemą, t. y. savarankiškai užduočių neatlikdavo, užduotys buvo atliekamos pavėluotai ir nekokybiškai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjui nebebuvo skiriamos užduotys, susijusios su konsultacijų teikimu. Jam buvo nustatyta tęstinė užduotis, susijusi su teisės aktų stebėsena, siekiant užtikrinti savalaikį tiesioginio vadovo informavimą apie jų pakeitimus ar naujų priėmimą. Mano, kad Motyvuotame pasiūlyme pagrįstai nurodyta apie dviejų tęstinių užduočių neįvykdymą, kad laiku buvo atliekama tik viena tęstinė užduotis (nors ir su nustatytais trūkumais), o pareiškėjo savarankiškumas menkas, nes buvo būtinas nuolatinis kitų kolegų pagalbos poreikis. Tuo tarpu pareiškėjas tokių duomenų iš esmės ir nepaneigė, o tai lemia, jog Išvadoje pagrįstai pripažinta, kad pareiškėjo 2024 metų tarnybinė veikla įvertinta objektyviai ir motyvuotai.

Pastebėjo, kad pareiškėjo tarnybinė veikla nuo jo darbo NVSC pradžios buvo vertinama kasmet pagal jo tarnybinės veiklos rezultatus ir nustatytas užduotis, vadovaujantis tuo metu valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis. Nors pareiškėjo tiesioginis vadovas pripažino, kad informaciją į „Geoportalą“ pareiškėjas teikė, tačiau kartu akcentavo, kad ir šioje veikloje buvo nustatyta trūkumų – patikrinus duomenis „Geoportale“, ne visos radiotechninių objektų ir stebėsenos taškų vietos rastos žemėlapyje https://www.geoportal.lt/map/. Be to, nustatyto lūkesčio vertinimo rezultatas buvo ne informacijos teikimas „Geoportalui“, o konkretus rezultatas – šių duomenų perdavimo optimizavimas. Dėl pastarųjų aplinkybių atsakovui visiškai nesuprantama pareiškėjo pozicija dėl veiklos rezultatų vertinimo pagal skundų iš visuomenės gavimą ar negavimą. Atkreipė dėmesį, jog nei VTĮ, nei Aprašo nuostatos konkrečios tarnybinės veiklos įvykdymo procentinės dalies apskaičiavimo ir tokių duomenų įtvirtinimo šiuose dokumentuose nenumato. Aprašo 15.3 papunkčio nuostatos aiškiai įtvirtina valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo teisę, bet ne imperatyvią pareigą įrašyti komentarus, jeigu valstybės tarnautojo ir jo tiesioginio vadovo vertinimai nesutampa („<...> jeigu tiesioginio vadovo ir valstybės tarnautojo vertinimai dėl kompetencijos vertinimo nesutampa, Karjeros valstybės tarnautojo ir laikinojo valstybės tarnautojo, neturinčio pavaldžių asmenų, kompetencijos vertinimo pagal pareigybės aprašyme nustatytas kompetencijas formoje tiesioginis vadovas gali įrašyti komentarus“), o kompetencijų vertinimo rezultatas naudojamas valstybės tarnautojo kvalifikacijos tobulinimo poreikiui nustatyti. Todėl mano, kad skundo argumentai šiais klausimais ne tik nepaneigia pareiškėjo tarnybinės veiklos įvertinimo rezultato ir priimtų sprendimų pagrįstumo, tačiau ir neatitinka valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo teisinio reguliavimo.

Atsakovo atstovės nuomone, direktorius, vadovaudamasis VTĮ 18 straipsnio 13 dalimi bei Aprašo V skyriuje nustatyta tvarka, tinkamai atliko pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo objektyvumo ir pagrįstumo patikrinimo procedūrą ir išsamiai įvertino tiesioginio vadovo atliktą minėto pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą, aiškindamasis visus su motyvuotame pasiūlyme nurodytais vertinimais bei aplinkybėmis susijusius klausimus. Pareiškėjui buvo suteiktos visos galimybės pateikti argumentus, kuriais jis grindė prieštaravimus Motyvuotame pasiūlyme nurodytiems duomenims, taip pat nurodyti konkrečius duomenis bei įrodymus apie pasiektus 2024 metų tarnybinės veiklos rezultatus, kurių, jo teigimu, jis dėl techninių kliūčių negalėjo įrašyti į Motyvuotą pasiūlymą. Pareiškėjas taip pat galėjo pateikti kitus paaiškinimus dėl jam nepalankaus tarnybinės veiklos vertinimo, tačiau jis nepateikė įrodymų, kurie paneigtų Motyvuotame pasiūlyme nurodytus duomenis. Mano, jog direktorius pagrįstai Išvadoje konstatavo, kad pareiškėjo 2024 metų tarnybinė veikla įvertinta objektyviai, motyvuotai ir pagrįstai, todėl pritarė ir įgyvendino Motyvuotame pasiūlyme pateiktą pasiūlymą. Pripažinus, kad pareiškėjo 2024 metų tarnybinė veikla įvertinta objektyviai ir pagrįstai, direktoriaus įsakymas Nr. KE-448 atleisti 2025 m. balandžio 3 d. pareiškėją iš NVSC Visuomenės sveikatos saugos skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigų VTĮ 35 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu yra teisėtas ir pagrįstas, kurio naikinti skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Nustačius, jog faktinė pareiškėjo atleidimo iš valstybės tarnautojo pareigų priežastis – jo tarnybinės veiklos, gebėjimų ir kvalifikacijos trūkumai, o pats atleidimas įvykdytas teisėtai ir pagrįstai, nėra teisinio pagrindo tenkinti skundo išvestinių reikalavimų – grąžinti pareiškėją į darbą bei priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką. Akcentavo, kad nors pareiškėjas prašo priteisti jam neturtinę žalą, tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis realiai patyrė stresą ar dvasinių išgyvenimų, kurie būtų nuolatinio, o ne vienkartinio ar momentinio pobūdžio ir tiesiogiai susiję būtent su jo 2024 m. tarnybinės veiklos vertinimu bei atleidimu iš darbo. Mano, kad subjektyvūs išgyvenimai, tokie kaip menamos baimės ar pareiškėjo prognozuojami sunkumai dėl būsimos darbo paieškos ar įsidarbinimo, negali būti laikomi pagrindu neturtinei žalai atlyginti. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas su Motyvuotu pasiūlymu susipažino, tačiau, nesutikdamas su juo, pateikė NVSC direktoriui V. G. prašymą įvertinti jo tarnybinės veiklos vertinimo objektyvumą ir pagrįstumą.

Pareiškėjas 2025 m. kovo 3 d. NVSC direktoriui pateikė prašymą Nr. DP-1539 „Dėl metinio darbo veiklos vertinimo persvarstymo“ (toliau – Prašymas), kuriame nurodė, jog nesutinka su tiesioginio vadovo atliktu tarnybinės veiklos vertinimu, nes šis įvertinimas neatitinka faktinių aplinkybių ir objektyvių darbo rezultatų, o tiesioginio vadovo siūlymas atleisti iš pareigų yra pernelyg griežtas. Šiuo Prašymu pareiškėjas prašė „persvarstyti mano metinio darbo veiklos vertinimą, kuris buvo įvertintas neigiamai <...>, sudaryti komisiją, kuri įvertintų mano 2024 m. metinio darbo veiklos vertinimo objektyvumą ir atliktų pakartotinį vertinimą, <...> pateikti įsakymu patvirtintą priemonių planą ir detaliau aprašyti II skyriaus pasiektus rezultatus, vykdant veiklą ar tarnybinę veiklą“.

NVSC Personalo skyrius, vykdydamas NVSC direktoriaus 2025 m. kovo 5 d. pavedimą (rezoliuciją „Prašau pateikti informaciją“), 2025 m. kovo 5 d. elektroniniu paštu pateikė pareiškėjui informaciją apie tai, kad nagrinėjant valstybės tarnautojo, nesutinkančio su tiesioginio vadovo atliktu tarnybinės veiklos vertinimu, rašytinį kreipimąsi vadovaujamasi Aprašu. Taip pat buvo nurodytos tokio prašymo nagrinėjimo procedūros pagal Aprašo nuostatas, paaiškintos Motyvuoto pasiūlymo II skyriaus užpildymo nuostatos ir informuota apie neaiškų pareiškėjo prašymą dėl įsakymu patvirtinto priemonių plano pateikimo.

Pareiškėjo Prašymo pagrindu ir vadovaudamasis VTĮ 18 straipsnio 13 dalies bei Aprašo 46–47 punktų nuostatomis, NVSC direktorius V. G. elektroniniu paštu pranešė pareiškėjui ir jo tiesioginiam vadovui apie 2025 m. kovo 6 d. nuotoliniu būdu, vaizdo konferencijos formatu organizuojamą pokalbį ir organizavo pokalbį, kurio metu buvo vertinamas pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo objektyvumas ir pagrįstumas. Vadovaujantis Aprašo 50 punkto, 51.2 papunkčio bei 55 punkto nuostatomis, NVSC direktorius, dalyvaujant pareiškėjui ir jo tiesioginiam vadovui – NVSC Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėjai I. T., 2025 m. kovo 6 d., vertindamas pareiškėjo tarnybinės veiklos įvertinimo objektyvumą ir pagrįstumą pagal užpildytą Motyvuotą pasiūlymą, vertino jo pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus, kompetenciją, o pokalbio eiga buvo fiksuojama darant skaitmeninį garso ir vaizdo įrašą.

Po įvykusio pokalbio, vadovaudamasis Aprašo 52–53 punktais, NVSC direktorius 2025 m. kovo 18 d. surašė Išvadą, kad pareiškėjo tarnybinė veikla įvertinta objektyviai, motyvuotai ir pagrįstai. Pareiškėjas su Išvada ir 2025 m. kovo 6 d. įvykusio pokalbio metu darytu vaizdo ir garso įrašu susipažino 2025 m. kovo 21 d. NVSC dokumentų valdymo sistemos (toliau – DVS) priemonėmis.

NVSC direktorius, vadovaudamasis VTĮ 18 straipsnio 10 dalies 3 punktu bei Aprašo 58 ir 61 punktais, priėmė sprendimą dėl Motyvuotame pasiūlyme pateikto pasiūlymo įgyvendinimo – 2025 m. kovo 25 d. Įsakymu Nr. KE-447 pritarė Motyvuotame pasiūlyme nurodytam pasiūlymui pareiškėją atleisti iš pareigų ir šį pasiūlymą nutarė įgyvendinti 2025 m. balandžio 3 d. Su šiuo sprendimu pareiškėjas susipažino 2025 m. kovo 25 d. DVS priemonėmis.

NVSC direktorius, vadovaudamasis VTĮ 18 straipsnio 10 dalies 3 punktu, 35 straipsnio 1 dalies 11 punktu, Aprašo 61 punktu bei atsižvelgęs į Motyvuotą pasiūlymą, 2025 m. kovo 26 d. Įsakymu Nr. KE-448 pareiškėją 2025 m. balandžio 3 d. atleido iš Visuomenės sveikatos saugos skyriaus (duomenys neskelbtini) karjeros valstybės tarnautojo pareigų dėl to, kad jo metinė tarnybinė veikla buvo įvertinta kaip neatitinkanti lūkesčių. Su Įsakymu Nr. KE-448 pareiškėjas susipažino 2025 m. balandžio 2 d. DVS priemonėmis.

Pareiškėjas, nesutikdamas su 2024 m. tarnybinės veiklos vertinimu, skundžiamu Įsakymu Nr. KE-448, taip pat su atleidimu iš valstybės tarnautojo užimamų pareigų po valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos kaip neatitinkančios lūkesčių įvertinimo, kreipėsi su skundu į teismą, kartu prašydamas atlyginti neturtinę žalą.

2) pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo metu sprendimui priimti buvo nurodytos tikrovės neatitinkančios aplinkybės, todėl NVSC direktorius galimai buvo suklaidintas ir galiausiai priimtas neteisėtas Įsakymas Nr. KE-448;

4) pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo metu pasiūlyta ir pritaikyta priemonė – pareiškėjo atleidimas iš einamų pareigų, yra akivaizdžiai per griežta ir neatitinka teisės aktų bei proporcingumo principo reikalavimų.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja VTĮ (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2025 m. sausio 1 d.), Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. sausio 3 d. nutarimu Nr. 6 „Dėl Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos ir biudžetinių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 4 d.) ir kiti teisės aktai.

VTĮ 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad karjeros valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kiekvienais metais nustatyta tvarka įvertinti jų kompetenciją ir pasiektus veiklos rezultatus. Karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertina jo tiesioginis vadovas (18 straipsnio 5 dalis). Kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama kaip atitinkanti lūkesčius, jo teisinė padėtis nesikeičia ir valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas yra baigiamas, išskyrus atvejus, kai valstybės tarnautojas nesutinka su tiesioginio vadovo pateiktu tarnybinės veiklos vertinimu (18 straipsnio 7 dalis). Valstybės tarnautojas, nesutinkantis su tiesioginio vadovo pateiktu tarnybinės veiklos vertinimu, turi teisę kreiptis į valstybės tarnautoją į pareigas priimantį asmenį (jo įgaliotą asmenį) prašydamas įvertinti tarnybinės veiklos vertinimo objektyvumą ir pagrįstumą (18 straipsnio 13 dalis). Jei valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo (jo įgaliotas asmuo) padaro išvadą, kad valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinta neobjektyviai ir nemotyvuotai, valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas atlieka pakartotinį valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimą (18 straipsnio 13 dalis).

Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimas reglamentuotas VTĮ 18 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad vertinama įstaigų vadovų (išskyrus įstaigų vadovus, priimamus į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu), karjeros valstybės tarnautojų ir laikinųjų valstybės tarnautojų tarnybinė veikla. Tiesioginis karjeros valstybės tarnautojo ar laikinojo valstybės tarnautojo vadovas (toliau – tiesioginis vadovas) valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą gali įvertinti taip: 1) viršijanti lūkesčius; 2) atitinkanti lūkesčius; 3) iš dalies atitinkanti lūkesčius; 4) neatitinkanti lūkesčių.

Kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama kaip neatitinkanti lūkesčių, tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu pasiūlymu valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu: 1) valstybės tarnautojui, atsižvelgiant į valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos darbo apmokėjimo sistemos nuostatas, gali būti nustatomas mažesnis pareiginės algos koeficientas, taikant ne mažiau kaip 0,06 ir ne daugiau kaip 0,18 mažesnį pareiginės algos koeficientą, tačiau ne mažesnį negu tai pareigybei nustatytas minimalus pareiginės algos koeficientas, arba 2) karjeros valstybės tarnautojas gali būti perkeltas į žemesnes pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, arba 3) valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų, arba 4) gali būti sudaromas ne trumpesnės negu 2 mėnesių ir ne ilgesnės negu 6 mėnesių trukmės valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos gerinimo planas. Jei pasibaigus valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos gerinimo plano terminui valstybės tarnautojo tarnybinė veikla neeilinio vertinimo metu įvertinama kaip neatitinkanti lūkesčių, valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų (VTĮ 18 straipsnio 10 dalis).

VTĮ 18 straipsnio 14 dalimi nustatyta, kad valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarką nustato Vyriausybė.

Teisės aktuose (VTĮ bei Apraše), reglamentuojančiuose valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimą, numatyta, kad ši procedūra susideda iš keleto etapų. Pirmiausia valstybės tarnautojas užpildo nustatytos formos Motyvuotą siūlymą, jame išdėstydamas savo nuomonę apie vykdytą tarnybinę veiklą. Po to valstybės tarnautojo tarnybinė veikla aptariama pokalbio su tiesioginiu vadovu metu. Po pokalbio valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas baigia pildyti Motyvuoto siūlymo formą, įvertindamas tarnautojo veiklą. Jei tarnautojas nesutinka su Motyvuotame siūlyme išdėstytu tiesioginio vadovo vertinimu, jis turi teisę prašyti, kad jo tarnybinę veiklą įvertintų įstaigoje sudaryta vertinimo komisija. Šios komisijos išvada nėra privaloma valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui ir galutinį sprendimą dėl valstybės tarnautojo veiklos vertinimo priima pastarasis asmuo. Taigi, vertinimo komisijos išvados paskirtis yra įvertinti ir patikrinti tiesioginio vadovo vertinimo pagrįstumą, siekiant padėti priimančiam į pareigas asmeniui priimti galutinį sprendimą.

Kaip nurodė atsakovas, NVSC Visuomenės sveikatos saugos skyriaus nuostatuose, patvirtintuose Vilniaus visuomenės sveikatos centro direktoriaus 2016 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. VK-27, numatytas vienas iš uždavinių – įgyvendinti priemones, formuojančias sveikatai palankią aplinką (5.1 papunktis). Įgyvendindamas šį uždavinį, NVSC Visuomenės sveikatos saugos skyrius, be kita ko, vykdo radiotechninių objektų projektų ir stebėsenos planų derinimo, elektromagnetinės spinduliuotės matavimų rezultatų vertinimo ir skelbimo ir kt. funkcijas. Viena iš NVSC Visuomenės sveikatos saugos skyriaus 2024 metų veiklos plano (2024 m. kovo 18 d. NVSC Visuomenės sveikatos saugos skyriaus 2024 metų veiklos planas Nr. (11 2.2 E)BV-3699, tikslintas 2024 m. gruodžio 23 d., Nr. (11 2.2 E)BV-10129) priemonių įgyvendinant uždavinį „Gerinti informacijos apie visuomenės sveikatos saugą teikimą ūkio subjektams ir gyventojams“ (3 punktas) – „Teikti informaciją apie elektromagnetinio lauko energijos srauto tankio matavimų duomenis“ (3.2 papunktis). Iš NVSC Visuomenės sveikatos saugos skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo akivaizdu, jog pareiškėjas vykdė funkcijas priemonių, formuojančių sveikatai palankią aplinką, įgyvendinimo veiklos srityje.

Kaip matyti iš Motyvuoto pasiūlymo, taip pat šalių ir jų atstovų paaiškinimų bylos nagrinėjimo metu, pagrindinis pareiškėjui 2024 metams raštu nustatytas tarnybinės veiklos lūkestis – „Valdyti rizikas, susijusias su aplinkos veiksniais, vartotojams teikiamomis paslaugomis“ – bei šio lūkesčio vertinimo rodiklis – „Optimizuotas EML duomenų perdavimas Geoportalui“ – buvo suformuluoti ir nustatyti atliekant 2023 metų pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą 2024 m. kovo 5 d. Tiesioginio vadovo motyvuotame siūlyme valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos ar darbuotojo veiklos vertinimo metu Nr. (11 3.4 Mr)BV-3169. Pareiškėjas su 2023 metų tarnybinės veiklos vertinimu ir šiuo nustatytu lūkesčiu bei jo vertinimo rodikliu susipažino ir sutiko. Be to, nurodytos aplinkybės dėl NVSC Visuomenės sveikatos saugos skyriaus funkcijų, 2024 metų veiklos plano priemonių ir pareiškėjo vykdytų funkcijų šiame skyriuje patvirtina, jog pagrindinis raštu įtvirtintas lūkestis atitinka pirmiau nurodytą teisinį reguliavimą, o pareiškėjas nuo jo nustatymo momento ir nekvestionavo šio pagrindinio lūkesčio turinio ar jo vertinimo rodiklio, termino, per kurį jis turi būti įvykdytas ir pan. (Aprašo 12.2, 15.1 papunkčiai, 16 punktas). Todėl akivaizdu, jog, įgyvendindamas šį lūkestį, pareiškėjas turėjo pareigą ne tik tinkamai teikti informaciją apie radiotechninių objektų elektromagnetinės spinduliuotės matavimus į „Geoportalas“, tačiau ir pasiekti aptartą rezultatą. Tačiau pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie pasiektą rezultatą nei Motyvuotame pasiūlyme, nei 2025 m. kovo 6 d. vykusio pokalbio metu (2025 m. kovo 6 d. pokalbio garso ir vaizdo įrašas), kai NVSC direktorius vertino jo tarnybinės veiklos įvertinimo objektyvumą ir pagrįstumą.

Pareiškėjas ir jo atstovas bylos nagrinėjimo metu teigė, jog pareiškėjo veiklos gerinimo plane, kuris buvo parengtas po 2023 m. pareiškėjo veiklos vertinimo, buvo numatyta parengti individualų veiklos planą 2024 metams, tačiau toks individualus veiklos planas 2024 metams (išskaidyti tikslus, užduotis į sudėtines veiklos dalis, numatyti jų trukmę, eiliškumą, terminus ir pan.) nebuvo suderintas ir (ar) patvirtintas pareiškėjo tiesioginio vadovo. Tai patvirtina, jog pareiškėjui nebuvo aišku, ko konkrečiai iš jo tikimasi nustačius tokį abstraktų jo veiklos lūkestį. Tačiau ši atsakovo pareiga, t. y. parengti pareiškėjui individualų veiklos planą 2024 metams, nėra numatyta nei VTĮ 18 straipsnio 10 dalies 4 punkte, nei Aprašo 18 punkte ar kituose teisės aktuose. Taigi, pareiškėjas, būdamas įsitikinęs, jog 2024 metų pradžioje raštu nustatytas pagrindinis tarnybinės veiklos lūkestis bei jo vertinimo rodiklis, susiję su duomenų perdavimo „Geoportalas“ optimizavimu, yra abstraktus ir neįvykdomas, turėjo teisę Aprašo 17 punkte nustatyta tvarka (tarpiniai tiesioginio vadovo ir įstaigos vadovo ar valstybės tarnautojo arba darbuotojo pokalbiai) kreiptis į tiesioginį vadovą dėl nustatyto pagrindinio lūkesčio pakeitimo ar kitų neaiškumų išsiaiškinimo. Tačiau šia teise nepasinaudojo, nes nei 2025 m. kovo 6 d. pokalbio metu, nei bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių konkrečių aplinkybių ar objektyvių įrodymų.

Bylos nagrinėjimo metu (2025 m. spalio 8 d., DOK-4571010) pareiškėjas pateikė duomenis apie EML duomenų pateikimą intranete ir duomenų protokoluose. Tačiau jis nepateikė išsamių ir nuoseklių aplinkybių ar įrodymų, pagrindžiančių EML duomenų perdavimo „Geoportalas“ optimizavimo procesą, ir nepaneigė atsakovo pateiktų duomenų. Tiesioginis vadovas 2025 m. kovo 6 d. pokalbio metu pripažino, kad pareiškėjas teikė informaciją į „Geoportalas“, tačiau kartu pažymėjo, kad šioje veikloje buvo nustatyti trūkumai. Patikrinus duomenis „Geoportale“, ne visos radiotechninių objektų ir stebėsenos taškų vietos buvo rastos žemėlapyje (https://www.geoportal.lt/map/). Nustatyto lūkesčio vertinimo rezultatas buvo ne tik informacijos teikimas „Geoportalas“, bet ir šių duomenų perdavimo optimizavimas. Kad proceso optimizavimas, dėl kurio buvo sutarta, nebuvo įvykdytas, patvirtino ir liudytoja, tiesioginė vadovė I. T., apklausta 2025 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdyje. Tai rodo, kad pareiškėjas netinkamai įvykdė užduotį teikti informaciją apie radiotechninių objektų elektromagnetinės spinduliuotės matavimus Lietuvos erdvinės informacijos portale (geoportal.lt). Taigi, pareiškėjo skundo argumentai, kad jam 2024 metams nebuvo suformuluoti aiškūs lūkesčiai ir uždaviniai, yra nepagrįsti. Todėl tiek Motyvuotame pasiūlyme, tiek NVSC direktoriaus Išvadoje yra pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas aptarto lūkesčio rezultato nepasiekė. Tai patvirtina atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai.

Kaip jau minėta, valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas reglamentuotas VTĮ 18 straipsnio bei Aprašo II skyriaus nuostatose, o Aprašo V skyriuje detalizuota valstybės tarnautojo kreipimosi dėl tarnybinės veiklos vertinimo objektyvumo ir pagrįstumo įvertinimo tvarka, kurioje, inter alia (be kita ko), dėl valstybės tarnautojo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo objektyvumo ir pagrįstumo įvertinimo nustatyta:

Pareiškėjas, nesutikdamas su 2024 m. tarnybinės veiklos vertinimu, teigia, kad jo tarnybinės veiklos vertinimo metu sprendimui priimti buvo nurodytos tikrovės neatitinkančios aplinkybės, todėl NVSC direktorius galimai buvo suklaidintas ir galiausiai priimtas neteisėtas Įsakymas Nr. KE-448.

2025 m. kovo 6 d. vykusio pokalbio metu pareiškėjas buvo paklaustas, dėl kokios priežasties neaprašė savo veiklos rezultatų. Jis paaiškino, kad taip atsitiko dėl techninių kliūčių, kadangi informacijos, kurios buvo tikrai daug, suvedimo laikas buvo limituotas, todėl nepavyko visos informacijos tinkamai išsaugoti. Pokalbio metu L. M. nesutiko su tiesioginio vadovo vertinimu, nurodydamas, kad šią užduotį įvykdė ir apie tai informacija tiesioginiam vadovui buvo pateikta tiek žodžiu, tiek elektroniniu paštu.

Vertindamas pareiškėjo darbo kokybę (atliktų užduočių atitikį veiklos standartams ir susitarimams, paruoštų dokumentų projektų kiekį, jų koregavimą), pareiškėjo tiesioginis vadovas Motyvuotame pasiūlyme nurodė, jog „Darbo kokybė neatitinka lūkesčių. Paskirta minimaliai (3) tęstinių užduočių, kurių 2 neįvykdytos“. Vertindamas, ar darbas atliktas laiku (atliktų užduočių terminų atitiktį nustatytiems terminams ir susitarimams), tiesioginis vadovas nurodė, jog „Laiku atliekama tik viena tęstinė užduotis“. Vertindamas savarankiškumą atliekant darbą (tinkamiausių būdų, kaip atlikti užduotį, pasirinkimą, papildomos pagalbos, reikalingos užduotims atlikti, sprendimams priimti pagal įgaliojimus, kiekį), tiesioginis vadovas nurodė, kad „Reikalauja nuolatinės pagalbos“.

NVSC direktoriui vertinant pareiškėjo tarnybinės veiklos įvertinimo objektyvumą ir pagrįstumą, pareiškėjo tiesioginis vadovas, detalizuodamas Motyvuotame pasiūlyme nurodytą vertinimą, paaiškino, kad pareiškėjui buvo skiriamos nesudėtingos užduotys – pavesta teikti nesudėtingas konsultacijas, rengti atsakymus į paklausimus. Kadangi pareiškėjui buvo reikalinga nuolatinė kitų skyriaus specialistų pagalba, buvo paskirti darbuotojai, kurie padėjo jam įvykdyti šias užduotis. Tai patvirtino bylos nagrinėjimo metu kaip liudytoja apklausta NVSC Visuomenės sveikatos saugos skyriaus patarėja A. Ž. ir pareiškėjo vykdytų užduočių Nr. 17474983, (09 10.8 Mr)BV-3945, 1-50306, 1-52475, 1-52757, 1-52807, 1-53288, 1-53313, 1-106291, 18027201 istorijos. Šios istorijos patvirtina, jog skyriaus specialistai teikė pastabas pareiškėjo parengtiems atsakymams (projektams) į paklausimus, tačiau, teismo įsitikinimu, labiau tikėtina, kad pareiškėjas dėl gebėjimų ir kompetencijų stokos pastabų neįgyvendino, todėl atsakymai buvo taisomi po 4–5 kartus. Kaip nurodė atsakovas, specialistai, siekdami parengti atsakymus laiku, siųsdavo pareiškėjui jau savo parengtus atsakymus, kuriuos pareiškėjas tik įkeldavo į NVSC dokumentų valdymo sistemą. Tai patvirtina, jog pareiškėjui trūko gebėjimų savarankiškai ir laiku atlikti užduotis. Pareiškėjas iš esmės šių aplinkybių neneigė ir pripažino, kad siųsdavo savo parengtus atsakymus labiau patyrusiems skyriaus specialistams, tardavosi su jais, ar galima jo parengtą atsakymą siųsti, o kolegos teikdavo pastabas. Jis koregavo savo parengtus atsakymus ir dėl to procesas užsitęsdavo, o atsakymai vėluodavo. Taigi, pareiškėjas pats pripažino ir patvirtino tiesioginio vadovo nurodytą būtinąjį skyriaus kolegų pagalbos jam poreikį, o NVSC DVS duomenys dėl netinkamai vykdytų užduočių bei NVSC Visuomenės sveikatos saugos skyriaus patarėjos A. Ž. ir vyriausiosios specialistės S. B. susirašinėjimo informacija akivaizdžiai rodo, jog net trečiaisiais darbo NVSC metais pareiškėjas negebėjo tinkamai taikyti tarnybinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų, pagal teisės aktų reikalavimus parengti dokumentų paklausimus pateikusioms institucijoms, užduotis vykdė nuolat vėluodamas ir t. t. Tiesioginis vadovas patvirtino, kad dėl šių aplinkybių pareiškėjui nebebuvo skiriamos užduotys, susijusios su konsultacijų teikimu, o 2024 m. rugpjūčio 8 d. buvo nustatyta tęstinė užduotis Nr. 17474983 (prašau kiekvieną darbo dieną tikrinti Teisės aktų registrą dėl išorinių teisės aktų pasikeitimų ir nedelsiant informuoti apie tai skyriaus vedėją ir patarėją. Teisės aktai, kurių pasikeitimai stebimi, yra nurodyti čia: https://nvsc.lrv.lt/uploads/nvsc/documents/files/TEIS%C4%96S%20AKT%C5%B2%20S%C4%84RA%C5%A0AS_2023.pdf). Ji susijusi su teisės aktų stebėsena, siekiant laiku užtikrinti tiesioginio vadovo informavimą apie teisės aktų pakeitimus ar naujų priėmimą. Tiesioginis vadovas 2025 m. kovo 6 d. pokalbio metu nurodė, kad pareiškėjas nė karto nepateikė jokios informacijos ar pranešimo apie pasikeitusius teisės aktus. Apie tai tiesioginis vadovas informaciją gaudavo (kartais ir pavėluotai) tik iš kitų specialistų. Nors pareiškėjas paaiškino, kad tokią užduotį vykdė, informaciją tikrindavo kiekvieną dieną, nurodė, jog detaliai aprašė, kaip šį procesą vykdo ir pan., tačiau pripažino, kad informacijos apie pasikeitusius teisės aktus tiesioginiam vadovui nepateikė. Todėl nebuvo ir nėra jokio faktinio pagrindo teigti, kad pareiškėjas šią užduotį įvykdė. Taip pat nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad ši užduotis nebuvo tinkamai ir tiksliai suformuluota ar tai buvo tik žodinis tiesioginio vadovo pavedimas. NVSC DVS duomenys patvirtina, kad pareiškėjui ši užduotis suformuluota raštu 2024 m. rugpjūčio 8 d. NVSC DVS, o šios užduoties vykdymo istorija patvirtina, kad pareiškėjas šios užduoties nevykdė ar neįvykdė. Tad akivaizdu, jog tiek Motyvuotame pasiūlyme, tiek ir Išvadoje pagrįstai įtvirtinta, kad ši užduotis taip pat neįvykdyta, nes tokias aplinkybes patvirtino ir pats pareiškėjas 2025 m. kovo 6 d. pokalbio su NVSC direktoriumi metu.

Ir nors pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog lūkesčiui pasiekti buvo reikalingi mokymai, kvalifikacijos kėlimas, tačiau Plane buvo numatyta būtent pareiškėjo pareiga parengti ir įgyvendinti savarankiško tobulinimosi teikiant asmenims konsultacijas dėl administracinių paslaugų planą. Taigi, būtent pareiškėjui kilo pareiga įgyvendinti savarankišką tobulinimąsi. Tačiau pareiškėjas nei sudarius Planą, nei vėliau, taip pat ir NVSC direktoriui vertinant pareiškėjo 2024 m. tarnybinės veiklos įvertinimo objektyvumą ir pagrįstumą, jokių pastabų ar aplinkybių dėl jo poreikio pagal jo sudarytą planą (net neįvardijant srities, kurioje reikalingi mokymai) nenurodė.

Pareiškėjas teigia, kad jo veiklos vertinimo rezultatas neatitinka teisės aktų reikalavimų bei faktinės jo veiklos ir rezultatų, todėl nepagrįstai konstatuota, jog pareiškėjo pasiekti rezultatai aptartus lūkesčius atitinka mažiau nei 50 proc. Tačiau šis skundo argumentas atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas.

Pareiškėjo, jo atstovo įsitikinimu, pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo metu pasiūlyta ir pritaikyta priemonė – pareiškėjo atleidimas iš einamų pareigų – yra akivaizdžiai per griežta ir neatitinka teisės aktų bei proporcingumo principo reikalavimų.

Kaip jau minėta, kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama kaip neatitinkanti lūkesčių, tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu pasiūlymu valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų (VTĮ 18 straipsnio 10 dalies 3 punktas). Nagrinėjamu atveju, NVSC direktoriaus sprendimas atleisti pareiškėją iš valstybės tarnautojo pareigų priimtas būtent po pareiškėjo 2024 m. tarnybinės veiklos vertinimo, kai jo 2024 metų tarnybinė veikla įvertinta kaip „neatitinkanti lūkesčių“ (VTĮ 35 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Bylos aplinkybės ir įrodymai patvirtina, kad neigiamas pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas nėra atsitiktinis ar neobjektyvus. Kaip jau nustatyta, vertinant pareiškėjo 2023 metų tarnybinę veiklą, 2024 m. kovo 5 d. Tiesioginio vadovo motyvuotame siūlyme valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos ar darbuotojo veiklos vertinimo metu Nr. (11 3.4 Mr)BV-3169 jo tarnybinė veikla tiesioginės vadovės taip pat įvertinta „nepatenkinamai“, t. y. kaip „neatitinkanti lūkesčių“, ir pareiškėjui taikyta (alternatyvi) VTĮ 18 straipsnio 10 dalies 4 punkte įtvirtinta priemonė – 2024 m. kovo 25 d. buvo sudarytas 3 mėnesių trukmės tarnybinės veiklos gerinimo planas Nr. (11 3.4 Mr)BV-384. Tačiau tokio vertinimo ir taikytos priemonės poveikis pareiškėjo tarnybinei veiklai buvo trumpalaikis ir, kaip matyti iš neigiamo 2024 metų tarnybinės veiklos vertinimo rezultato, nepasiekė savo tikslų (pareiškėjo subjektyvūs paaiškinimai, pateisinantys tarnybinės veiklos trūkumus, 2025 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdyje liudytojų pareiškėjo tiesioginės vadovės I. T. ir NVSC Visuomenės sveikatos saugos skyriaus patarėjos A. Ž. paaiškinimai). Taigi, pareiškėjo tarnybinė veikla antrą kartą iš eilės buvo įvertinta kaip „neatitinkanti lūkesčių“, tačiau po pirmojo tokio įvertinimo pareiškėjas nepakankamai stengėsi ištaisyti veiklos trūkumus ir pagerinti savo kompetencijas.

Pareiškėjas skundu prašė priteisti jam 1 000 Eur dydžio kompensaciją neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas nurodė, kad jis dėl neteisėto atleidimo patyrė stresą, įtampą, nestabilumo valstybės tarnyboje jausmą, nepasitikėjimą.

VTĮ nėra nustatyti teisiniai padariniai, kai valstybės tarnautojo atleidimas iš pareigų pripažįstamas neteisėtu. VTĮ 2 straipsnyje nurodyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja VTĮ. Tokiais atvejais Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) nuostatos, reglamentuojančios neteisėto atleidimo iš darbo pasekmes, taikomos kartu su VTĮ (žr., pvz., LVAT 2011 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-62-773/2011, 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4600-520/2016, išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5042-556/2017, išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3008-662/2018).

Darbo kodekso 218 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą ir priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

Spręsdamas dėl neturtinės žalos priteisimo, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos, įtvirtintos CK 6.246–6.248 ir 6.249 straipsniuose (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir neturtinė žala).