Kauno apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam R. K., jo gynėjui advokatui Antanui Danieliui, viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., gimęs (duomenys neskelbtini) Alytuje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, niekur nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Alytuje, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Alytaus r., teistas 19 kartų, paskutinį kartą 2014-03-12 Plungės r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnį 6 metams laisvės atėmimo, 2014-05-30 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu iš dalies nuosprendis pakeistas ir paskirta galutinė bausmė 5 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo. 2018-10-16 paleistas atlikęs bausmę, teistumui neišnykus, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. K., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, būdamas pas nukentėjusią D. G. bute, esančiame (duomenys neskelbtini),Kaune, įgijęs jos pasitikėjimą, apgaule paėmė iš nukentėjusios 750 eurų, pažadėdamas šiuos pinigus 2019-01-04 nuvežti į kelionių agentūrą UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Vilniuje, sumokėti už kelionę į Egiptą, o 2019-01-04, vakare pasakė nukentėjusiai, kad pinigus už kelionę sumokėjo, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, padarydamas nukentėjusiai D. G. 750 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis R. K. kaltu visiškai neprisipažino ir parodė, kad su D. susipažino telefonu, pradžioje santykiai buvo normalūs. Porą savaičių pabendravo, po to nutarė susitikti. Užsakė viešbutį. Draugas paprašė paskolinti pinigų porai dienų. Jis turėjo pinigų namuose Alytuje, bet su savimi nebuvo pasiėmęs, todėl nutarė D. paprašyti, kad ji paskolintų, ji pati ir paskolino jam pinigus, atnešė iš namų. Kartu su D. važiavo susitikti su tuo žmogumi, kuris prašė paskolinti pinigų. Pinigus perdavė, paskui kartu su D. važiavo į Vilnių, bet pakeliui sužinojo, kad jam reikia dokumentus nuvežti į Alytų. Tą dieną nuvažiavo pas ją į namus. Kitą dieną taip pat pas ją prabuvo, jai tuo metu pinigų nereikėjo, todėl skolos iš karto neatidavė. Po to jie apsipyko. Susipyko dėl to, kad ji kvietė atvažiuoti, o jis nevažiavo. Pats rašė policijai, kadangi nukentėjusioji apkaltino jį pagrobus auksą. Jam grįžtant iš Norvegijos, parašė nuketėjusi. Pirko šampaną, gėles. Nukentėjusi nė karto už nieką nemokėjo. Vieną viešbutį paprašė, kad ji užsakytų, pinigus jai padavė, tik su savimi neturėjo dokumentų. Ruošėsi naujus metus sutikti su nukentėjusia, bet jis išvažiavo pas mamą. Siūlė važiuoti nukentėjusiai kartu su juo į Norvegiją, bilietus jis pats pirko, bilietai yra jo telefone. Jis dirba (duomenys neskelbtini) darbininku. Direktoriumi jis neprisistatinėjo. Siūlė užsisakyti kelionę, liepė rinktis kelionę. Nukentėjusi pasiūlė važiuoti kur pigiau ir šilčiau. Kadangi nukentėjusiai jis buvo skolingas pinigų, pasisiūlė pats susimokėti už kelionę. Už kelionę nesumokėjo, nes po to jie susipyko. Į kelionių agentūrą jis skambino du kartus ir dar elektroninį laišką rašė. Skambino į agentūrą sakydamas, kad atvažiuos, sumokės. Jaučiasi skolingas nukentėjusiai, kadangi iš jos pinigus skolinosi ir mano, kad būtų nelogiška kaltinti jį sukčiavimu, kai dėl jos jis išleido daugiau pinigų. Gali tik atsiprašyti D., kad jai pinigų neatidavė, bet tam turi priežastį, nereikėjo jo vaginti.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltu ir neprisipažįsta, jo kaltė įrodyta nukentėjusios D. G. parodymais, UAB (duomenys neskelbtini) atsakymu apie kelionės užsakymą bei susitarimą dėl apmokėjimo, rašytų žinučių išklotinėmis bei telefonų skambučiais.

Nukentėjusi D. G. parodė, kad 2018m. gruodžio mėn. per radijo stotį kaltinamasis pasiskelbė, kad ieško moters bendravimui ir ji su juo susisiekė. Apsikeitė nuotraukomis, bendravo porą savaičių. Po to užsisakė viešbutį (duomenys neskelbtini) Jis aiškino jai, kad po visų netekčių labai pavargo, nes su žmona išsituokęs, mirė motina, prašė paieškoti kelionės, kad geriau vienas kitą pažintų. Rado vieną kelionę į Tenerifę, bet ji buvo pakankamai brangi, pasiūlė paieškoti pigesnės. Rado kelionę į Tabą už 750 eurų. Iš agentūros gavo raštą, kad už kelionę reikia labai greitai susimokėti. Kaltinamasis pasakė, kad važiuoja į Vilnių ir gali sumokėti. Taip kaltinamasis įgavo jos pasitikėjimą. Prisistatė stambiu akcininku bendrovėje (duomenys neskelbtini), pasisiūlė už kelionę sumokėti. Bet už save ji pati galėjo susimokėti. Davė kaltinamajam 750 eurų į rankas, kad jis sumokėtų už du žmones, bet kaltinamasis pinigų už kelionę nesumokėjo ir į kelionę jie neišvažiavo. Į jos klausimą ar sumokėjo pinigus, kaltinamasis pasakė , kad sumokėjo čekis kažkur mėtosi. Po to ji rašė į agentūrą, klausė ar sumokėta ir gavo atsakymą, kad ne. Tuomet liepė kaltinamajam grąžinti pinigus, bet pinigų iki šiol jis negrąžino. Kai susipažino su kaltinamuoju, jis jai pasirodė kitoks, nuoširdus, gyvenimo matęs, moterimis nusivylęs. Jai pasirodė, kad jo pavardė K., vėliau ji tos pavardės nesureikšmino. Kaltinamasis ją terorizavo, kad turėjo jį užblokuoti. Sakė, kad pinigų negrąžins ir nesiruošia grąžinti. Prašo priteisti iš kaltinamojo 750 eurų. Mananti, kad kaltinamasis turėjo tikslą iš jos pinigus išvilioti. Stengėsi atrodyti turtingas, darė jai tokį įspūdį. Pirmą kelionę jai siūlė į Tenerifę už 1 400 eurų. Kelionę siūlė apmokėti. Bet, kadangi kaip pats nurodė, jau buvo pirkęs bilietus į Norvegiją, pasakė, kad pasibaigė sąskaitos limitas, bet žadėjo tikrai sumokėti. Ji išrinko pigesnę kelionę į Egiptą. Pavedimui padaryti savo sąskaitoje ji pinigų neturėjo, bet namuose turėjo grynų pinigų. Kaltinamasis pasakė jai, kad važiuoja į Vilnių pasiimti automobilio iš remonto, kuris pateko į avariją, tai tuo pačiu nuvažiuos ir į agentūrą ir perduos pinigus. Savo ieškinį palaiko ir prašo priteisti 750 eurų turtinei žalai atlyginti.

Veikos kvalifikavimas.

Pagal BK 182 straipsnį sukčiavimas – tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina. Sukčiavimo objektyvieji požymiai: 1) svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, 2) turtinės prievolės išvengimas ir 3) turtinės prievolės panaikinimas. Turtinės prievolės išvengimas – tai kaltininko ar kito asmens pareigos, kilusios iš delikto, sandorio ar kitu teisėtu pagrindu, nevykdymas ar tik dalinis vykdymas panaudojant apgaulę.

Apgaulė – tai falsifikuotų aplinkybių ar faktų arba melagingų duomenų sąmoningas pateikimas arba nuslėpimas tų aplinkybių ar faktų arba duomenų, apie kuriuos būtina pranešti.

Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas, siekiant įgyti svetimą turtą arba teisę į tą turtą. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką arba valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo apgaulės įtakoje savanoriškai patys perleidžia turtą ar teisę į turtą kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti.

Sukčiavimo objektyviosios pusės požymis – veika pasireiškia svetimo turto įgijimu apgaule. Sukčiavimo subjektyviosios pusės požymiui – kaltei, būdinga tiesioginė tyčia. Tiesioginė tyčia yra tada, kai kaltininkas suvokia, kad apgaudinėja nukentėjusią meluodamas jai, iškraipydamas aplinkybes ir faktus, numato, kad taip veikdamas suklaidins nukentėjusią ir dėl to ši jam perduos turtą, nori apgaulės būdu įgyti svetimą turtą savo naudai.

Apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes.

Teismo nuomone, būtent tokiais veiksmais, t. y. nukentėjusios pinigų užvaldymu apgaule ir pasireiškė kaltinamojo R. K. nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 1 dalyje, užvaldant nukentėjusios pinigus.

Iš byloje esančios kelionių organizatoriaus (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) pateiktos informacijos matyti, kad toks užsakymas dviem asmenims buvo gautas, tačiau už kelionę nebuvo sumokėta, todėl kelionė nebuvo užsakyta(1 t., b. l. 174).

Byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamojo R. K. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Nusikalstama veika įrodyta paties kaltinamojo parodymais, kad gavo iš nukentėjusios 750 eurų, nukentėjusios D. G. parodymais, jog kaltinamasis išviliojo iš jos pinigus žadėdamas sumokėti už kelionę.

Nukentėjusios parodymai nuo pat tyrimo pradžios yra nuoseklūs, vieningi ir netikėti jais teismas neturi jokio pagrindo. Nukentėjusios parodymai patvirtinti kaltinamojo rašytomis žinutėmis (1 t., b. l. 22-57), tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad laikotarpiu nuo 2018-12-01 iki 2019-01-29 R. K. nuolatos bendrauja telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kuris priklauso nukentėjusiai D. G. (1 t., b. l. 87-88), UAB (duomenys neskelbtini) raštu, iš kurio matyti, kad iš R. K. mobiliojo telefono siųstas tikrovės neatitinkantis pranešimas apie tai, jog iki ofiso nespėja atvažiuoti, kadangi pakliuvo į avariją ir apie tai prašo nesakyti Daivai (2 t., b. l. 94).

Kaltinamojo neprisipažinimą teismas vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Jo iškelta versija, kad pinigus ne apgaule išviliojo iš nukentėjusios, o juos pasiskolino prieštarauja byloje surinktiems ir aptartiems įrodymams bei nustatytoms ir teisiamajame posėdyje ištirtoms bylos faktinėms aplinkybėms.

Bausmės skyrimas.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, veikiant tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikalstama veika baigta į kaltinamojo asmenybę –teistas net 19 kartų (1 t., b. l. 132-151), iš jų 18 kartų už turtinio pobūdžio nusikaltimus, taip pat ir už sukčiavimą, administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 152), LSMUL Kauno klinikų psichiatrijos skyriuje nesigydė, nesilankė (1 t., b. l. 156), Kauno priklausomybės ligų centre neregistruotas (1 t., b. l. 154).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinus tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, nesant kitų aplinkybių, kurios leistų motyvuotai skirti švelnesnę bausmės rūšį, kaltinamajam skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, jos dydį nustatant artimą minimaliam, atsižvelgiant į nustatytą lengvinančią ir sunkinančią jo atsakomybę aplinkybes.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė suėmimas paliktina iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

Į bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas.

Civilinis ieškinys.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiu, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Todėl asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinę ar neturtinę žalą, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims (BPK 109 straipsnis).

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6. 249 straipsnio 1 dalis. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje (žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju) įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokioje jis buvo iki nusikaltimo padarymo.

Sutinkamai su civilinio ieškinio nagrinėjimo reikalavimais baudžiamojoje byloje, įrodymus dėl ieškinio pagrįstumo ir dydžio pateikia civilinis ieškovas (BPK 113 straipsnis).

Nukentėjusi D. G. pareiškė 750 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 19). Ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas.

Daiktiniai įrodymai – pinigai 298,15 eurai (du šimtai devyniasdešimt aštuoni eurai 15 centų), saugomi Kauno AVPK (1 t., b. l. 98-100), įsiteisėjus nuosprendžiui, perduotini nukentėjusiai D. G. civilinio ieškinio padengimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose ir bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką 2019-01-30 iki 2019- 02-01 (2 dienos) ir kardomojo kalinimo laiką nuo 2019-07-18 iki 2019-10-02.

Kardomąją priemonę suėmimą, palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nukentėjusios D. G. civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš R. K. 750 eurų (septynis šimtus penkiasdešimt) eurų turtinei žalai atlyginti.

Įsiteisėjus nuosprendžiui daiktinius įrodymus – pinigus 298,15 eurų, saugomus Kauno AVPK, nukreipti D. G. civilinio ieškinio padengimui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos (suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos), apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.