- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-04
- Bylos Nr.
- 2YT-1124-182/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-00883-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nina Butnorienė
- Pareiškėjas
- G. V.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. V. skundą antstolei Janei Jakimavičienei, suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, akcinei bendrovei (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“, uždarajai akcinei bendrovei (toliau - UAB) „Bitė Lietuva“ dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas G. V. skundu prašo:
Panaikinti areštą piniginėms lėšoms, į kurias pagal CPK 668 straipsnį ir sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 p. išieškojimas negali būti nukreiptas, t. y. į pinigų sumą, kuri neviršina Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos.Iš į antstolės depozitinę sąskaitą pervestos 744 Eur sumos pervesti pareiškėjui 380 Eur sumą į jam priklausančią asmeninę sąskaitą.Jei pinigų negalima pervesti į pareiškėjo asmeninę sąskaitą, grąžinti 380 Eur į Teisingumo ministerijos sąskaitą, kad šios lėšos būtų pervestos pareiškėjui į Alytaus pataisos namuose esančią sąskaitą.
Šalies argumentai
Skunde nurodė, kad į antstolės Janės Jakimavičienės depozitinę sąskaitą iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos buvo pervesta 744 Eur suma, kuri 2016 m. kovo 14 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2934-789/2016 priteista iš Lietuvos valstybės G. V. naudai kaip piniginė kompensacija už patirtą neturtinę žalą.
Minėta kompensacija skirta atkurti jo socialinius ryšius, pablogėjusią sveikatą, pagerinti sutrikusiai psichikai, todėl šios lėšos turėtų būti vertinamos kaip kompensacija iš valstybės asmens socialinei paramai ir iš jų, remiantis CPK 739 straipsniu, neturi būti vykdomas išieškojimas. Antstolė, areštuodama visą 744 Eur sumą, pažeidė CPK 668 straipsnio 1 dalies ir Sprendimo vykdymo instrukcijos 93.6 punkto nuostatas, nes nepaliko jam pinigų sumos, neviršijančios vienos Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos.
Antstolė Janė Jakimavičienė 2016 m. rugsėjo 19 d. patvarkymu Nr. S-160016829 G. V. skundo netenkino. Patvarkyme nurodė, kad šiuo metu jos antstolių kontoroje vykdomos trys vykdomosios bylos: Nr. 0052/03/02882, Nr. 0052/06/01145 ir Nr. 0052/09/00418, kuriose vykdomas išieškojimas iš skolininko G. V.. Nėra pagrindo skolininkui grąžinti 744 Eur sumą ar jos dalį paliekant 1 MMA, nes išieškojimas gali būti nukreiptas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Antstolė taip pat pažymėjo, jog sistemiškai aiškinant civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalis nuostatą, atsižvelgiant ir į CPK 736 straipsnį („Išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų dydis“), 738 straipsnį (išieškojimas iš kitų skolininko pajamų, prilygintų darbo užmokesčiui), CPK 739 straipsnį („Išieškojimas iš socialinio draudimo pašalpų ir išmokų) bei į Sprendimų vykdymo instrukcijos 93 punktą („išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į šių rūšių turtą ir daiktus, kurie priklauso skolininkui nuosavybės teise arba yra jo dalis bendrojoje nuosavybėje ir reikalingi skolininkui ir jo išlaikomiems asmenims) 6 dalį, kuri numato, kad išieškoti negalima tik iš grynųjų pinigų sumos, neviršijančios vienos MMA, išieškoti iš darbo užmokesčio ar jam prilygintų kitų pajamų, net jei ši suma mažesnė nei viena MMA, nėra draudžiama (CPK 736 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kokio dydžio išskaitos daromos, jei pajamos nesiekia MMA).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo UAB „Bitė Lietuva“ atsiliepimu su skundu nesutinka.
Suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimų į skundą dėl antstolės veiksmų nepateikė.
Byla dėl antstolio veiksmų apskundimo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys yra tinkamai informuoti apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą (CPK 442 straipsnio 6 punktas, 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Šioje byloje pareiškėjas, nesutikdamas su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitoje buvusių lėšų (744 Eur), priteistų pareiškėjui kaip neturtinės žalos atlyginimas, areštu ir pervedimu į antstolės depozitinę sąskaitą, apskundė antstolės veiksmus.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei vykdomųjų bylų Nr. 0052/03/02882, Nr. 0052/06/01145 ir Nr. 0052/09/00418 nustatyta, jog antstolė Janė Jakimavičienė 2012 m. rugsėjo 7 d. patvarkymu areštuoti lėšas, adresuotu Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos finansų skyriui, vykdydama 7 vykdomuosius dokumentus dėl skolų išieškojimo iš G. V. valstybei, UAB „Bitė Lietuvos“, AB „Lietuvos draudimas“, areštavo 12902,03 Lt, kas atitinka 3736,69 Eur (vykdomoji byla Nr.0052/09/0041 b. l. 19). Šiuo metu antstolės kontoroje tebevykdomos vykdomosios bylos: Nr. 0052/03/02882 pagal Varėnos rajono apylinkės teismo 2003 m. rugpjūčio 12 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-98-02/2003 dėl 1098,61 Eur baudos išieškojimo valstybės naudai, vykdomoji byla Nr. 0052/06-01145 pagal Varėnos rajono apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 16 vykdomąjį raštą Nr. 2-83-445/2006 dėl 139,02 Eur skolos išieškojimo AB „Lietuvos draudimas“ naudai, vykdomoji byla Nr. 0052/09/00418 pagal Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 14 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-7551-603/2008 dėl 558,51 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo UAB „Bitė Lietuva“ naudai, todėl 2012 m. rugsėjo 7 d. patvarkymas areštuoti lėšas yra vykdytinas. 2016 m. kovo 14 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2934-789/2016 priteisė G. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, 744 Eur neturtinės žalos (b. l. 7-8). Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2016 m. gegužės 26 d. raštu Nr. (1.35)7R-4191 informavo antstolę J. Jakimavičienę, jog Teisingumo ministerijoje gautas teismo sprendimas dėl G. V. priteistos žalos (744 Eur) atlyginimo ir paprašė nurodyti ar 2012 m. rugsėjo 7 d. patvarkymas vykdomojoje byloje Nr. 0052/02/01549 yra aktualus ir vykdytinas bei patikslinti į depozitinę sąskaitą pervestiną sumą (vykdomoji byla Nr.0052/09/0041 b. l. 29). 2016 m. gegužės 31 d. raštu Nr. S-160010182 antstolė Janė Jakimavičienė informavo Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, kad 2012 m. rugsėjo 7 d. patvarkymas areštuoti lėšas, priklausančias išmokėti skolininkui G. V., yra aktualus ir vykdytinas, arešto mastas pagal minėtą patvarkymą šiuo metu yra 1421,31 Eur, nurodydama pinigines lėšas pervesti į depozitinę sąskaitą Nr. LT097300010076034023 (vykdomoji byla Nr.0052/09/0041 b. l. 30). Iš 2016 m. rugsėjo 19 d. antstolės Janės Jakimavičienės patvarkymo dėl skundo Nr. S-1460016829 matyti, kad Teisingumo ministerija pervedė į antstolės depozitinę sąskaitą G. V. priteistą 744 Eur neturtinę žalą, šios pinigų sumos antstolė nepaskirstė, o laiko depozitinėje sąskaitoje, kol įsiteisės teismo sprendimas dėl G. V. skundo dėl antstolės veiksmų (b. l. 5-6).
Šiuo atveju, antstolė dar 2012 m. rugsėjo 7 d. priėmė patvarkymą areštuoti Teisingumo ministerijoje esančias G. V. priklausančias lėšas, nurodydama, kad patvarkymas galioja iki visiško jo įvykdymo, o lėšos turi būti pervestos į antstolės depozitinę sąskaitą.
Iš 2016 m. kovo 14 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. I-2934-789/2016 matyti, kad teismas iš dalies patenkino pareiškėjo skundą ir priteisė jam iš Lietuvos valstybės 744 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas 124 dienas buvo laikomas Lukiškių TI-K, pažeidžiant jo teises į tinkamas kalinimo sąlygas, kadangi vienam asmeniu tenkantis gyvenamasis plotas neatitiko taisyklių reikalavimų ir buvo mažesnis nei 3,6 kvadratinio metro, todėl pripažino esant pagrindą neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas nurodo, kad, vadovaujantis CPK 739 straipsniu, išieškojimas iš lėšų, priteistų neturtinei žalai atlyginti, nėra galimas. Teismas šį skundo dėl antstolio veiksmų argumentą atmeta kaip nepagrįstą. CPK 739 straipsnyje išvardintos pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima, t. y. negalima išieškoti iš sumų, kurios skolininkui priklauso kaip kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų, sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves, valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą, laidojimo pašalpa, išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai, išeitinės išmokos. CPK 739 straipsnyje nurodytas sąrašas yra baigtinis, todėl nėra teisinio pagrindo jį aiškinti plečiamai ir lėšas, priteistas neturtinei žalai atlyginti, prilyginti šio straipsnio 1 punkte nurodytoms kompensacijoms, kaip to prašo pareiškėjas. Nurodytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad priešingai, nei teigia pareiškėjas, lėšos, priteistos neturtinei žalai atlyginti, nėra priskiriamos lėšoms, iš kurių išieškoti nėra galima. Nesant draudimo nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, priteistą neturtinei žalai atlyginti, antstolė pagrįstai areštavo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitoje esančias pareiškėjo pinigines lėšas, skirtas neturtinei žalai, patirtai dėl netinkamų sąlygų bausmės atlikimo vietoje, atlyginti, ir nurodė šias lėšas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. Pareiškėjo argumentas, kad, nukreipus išieškojimą į pinigines lėšas, priteistas neturtinei žalai atlyginti, neturtinė žala nebus atlyginta, vertintinas kaip nepagrįstas, kadangi atitinkama suma pareiškėjui buvo priteista, o jos panaudojimas pareiškėjo kreditorių reikalavimams patenkinti atitinka ir paties pareiškėjo interesus, kadangi, padengus dalį skolos, sumažės pareiškėjo įsipareigojimų kreditoriams apimtis (2016 m. kovo 1 d. Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-451-221/2016, 2016 m. balandžio 24 d. Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. S-988-254/2016).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 išaiškino, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų. Taip pat kasacinis teismas minėtoje nutartyje atkreipė dėmesį į tai, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius), t. y. vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų ir jų išskaitų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje.
CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas.); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Nagrinėjamu atveju nebuvo sprendžiama dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio bei kitų pajamų, nes tam yra skirtas atskiras reglamentavimas (CPK LI skyrius, 733-743 straipsniai), išieškojimas vykdomas iš skolininko turtinės teisės, o ne iš įplaukų į asmeninę sąskaitą.
Pagal CPK 688 straipsnio 1 dalį, išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. CPK 688 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys antstolio reikalavimu privalo per jo nustatytą terminą pranešti, ar pas juos yra skolininko pinigų bei kitokio turto, taip pat ar jie privalo išmokėti skolininkui pinigų sumas arba duoti kitokį turtą; jeigu privalo, tai kokiu pagrindu ir per kokį terminą (CPK 688 straipsnio 2 dalis). Nustatęs, kad pas kitus asmenis yra skolininko turto arba kad kiti asmenys privalo išmokėti skolininkui priklausančias sumas ar duoti kitą turtą, antstolis jį aprašo ar surašo to turto arešto aktą (CPK 688 straipsnio 3 dalis). CPK 668 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto. Iš vykdomojoje byloje Nr. Nr. 0052/09/00418 esančio G. V. 2016 m liepos 28 d. prašymo matyti, kad 2016 m. liepos 14 d. Teisingumo ministerija pervedė į antstolės depozitinę sąskaitą 744 Eur . Nuo 2016 m. liepos 1 d. minimali mėnesinė alga yra 380 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimas Nr. 644 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“). Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad antstolė netinkamai pritaikė CPK 668 straipsnio 1 dalį, todėl pagal 2012 m. rugsėjo 7 d. patvarkymą nukreiptas išieškojimas į 380 Eur neturtinės žalos dalį, priteistą G. V. 2016 m. kovo 14 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2394-789/2016, yra neteisėtas, pareiškėjo skundas tenkintinas ir 380 Eur suma grąžintina G. V., pervedant lėšas iš antstolės Janės Jakimavičienės depozitinės sąskaitos į jo asmeninę sąskaitą, panaikinant areštą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
tenkinti G. V. skundą dėl antstolės veiksmų.
Areštą 380 eurų sumai panaikinti.
Grąžinti G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 380 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt eurų), pervedant lėšas iš antstolės Janės Jakimavičienės depozitinės sąskaitos į G. V. asmens sąskaitą, esančią Alytaus pataisos namuose LT417300010146957713.
Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Druskininkų miesto apylinkės teismą.