Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-10-20 · Administracinė byla Nr. I1-3913-484/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-10-20
Bylos Nr.
I1-3913-484/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01975-2020-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Ina Kirkutienė (pirm.)
Pareiškėjas
T. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-3913-484/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01975-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas T. V. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–14)

Skunde nurodo, kad nuo 2018 m. balandžio 12 d. iki 2019 m. vasario 13 d. buvo laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – Lukiškių TI-K). Teigia, kad visą šį laikotarpį buvo žeminamas jo orumas dėl to, jog naudojantis tualetu jį galėjo matyti Lukiškių TI-K administracijos darbuotojai, nes sanitarinis mazgas nuo likusio kameros gyvenamojo ploto buvo atskirtas tik 1,5 m aukščio pertvara ir visiškai neatskirtas nuo apie 30 cm atstumu nuo jo esančių kameros durų, kuriose buvo įrengtas stebėjimo langelis. Anot pareiškėjo, sanitariniame mazge taip pat nebuvo atskiros oro šalinimo sistemos, todėl pasinaudojus tualetu kamerose buvo blogas kvapas. Nurodo, kad paskutiniais mėnesiais kamerose buvo įrengtos užuolaidos, tačiau jos neužtikrino visiško privatumo. Be to, jos buvo pakabintos vos kelių centimetrų atstumu nuo unitazo, todėl jomis naudotis buvo nepatogu. Pažymėjo, kad sanitarinės patalpos ne visiškas atskyrimas nuo gyvenamosios patalpos Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstamas asmens privatumo pažeidimu.

Pareiškėjas paaiškina, kad Lukiškių TI-K patalpoje, skirtoje paskambinti, buvo įrengti nauji telefono aparatai. Lukiškių TI-K pareigūnai išdalino naujas telefono korteles, tačiau nepaaiškino, kaip reikia jas papildyti, pasibaigus jose esančiam kreditų skaičiui. Dėl šios priežasties pareiškėjas negalėjo papildyti kortelės ir paskambinti artimiesiems sutartu laiku. Tai sukėlė jam stresą ir nepatogumus. Be to, pareiškėjas nurodo, kad patalpa, skirta paskambinti, buvo mažo ploto – 10,39 kv. m. Joje įrengti 4 taksofonai. Pokalbio metu patalpoje būdavo 2 pareigūnai (-ės) ir kiti nuteistieji, todėl girdėdavo vieni kitų asmeninius pokalbius. Tuo, pasak pareiškėjo, buvo ribojamas jo privatumas kalbantis telefonu. Taip pat teigia, kad ne kartą buvo vedamas paskambinti ne nustatytu laiku.

Pareiškėjas skunde taip pat tvirtina, kad buvo pažeista jo teisė į privatumą naudojantis dušu. Nurodo, kad jis nepriklauso asmenų, linkusių užpulti, rizikos grupei, todėl jo stebėjimas per dušo patalpos duryse esantį langelį vyriškos ir moteriškos lyties pareigūnų nebuvo būtinas ir pateisinamas. Atsižvelgdamas į tai, tvirtina, kad jo teisė į privatumą buvo pažeista naudojantis dušo patalpa 12-ame poste, kurios plotas – 12,73 kv. m, dušo patalpa 6-ame poste, kurios plotas – 6,86 kv. m, dušo patalpa 2-ame poste, kurios plotas – 7,35 kv. m.

Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 12 d. iki 2019 m. vasario 13 d. Lukiškių TI-K kameroje neveikė pareigūnų iškvietimo mygtukas, todėl norint skubiai išsikviesti pareigūną, tekdavo belsti, daužyti duris rankomis, kojomis. Nakties metu dėl to kildavo triukšmas.

Pareiškėjas skunde tvirtina, kad rūsyje esančiose kamerose Nr. 220, Nr. 204, Nr. 235 buvo netinkama ventiliacija, todėl dažnai buvo jaučiamas blogas kvapas, drėgmė, pelėsis. Patalpos nebuvo galima išvėdinti per langą, nes jis buvo mažas. Dėl to pareiškėjui skaudėdavo galvą, būdavo sunku užmigti. Tvirtina, kad būnant 204 kameroje, jis prašė administracijos pakeisti patalynę, nes nuo drėgmės čiužinys ir pagalvė buvo sumirkę.

Teigia, kad dėl blogų kalinimo sąlygų patyrė diskriminaciją, dvasines kančias, jautė pažeminimą ir nepatogumus.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai (toliau – Vilniaus PN) atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka (b. l. 28–39).

Atsakovės atstovas atsiliepime atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas jau buvo kreipęsis į teismą su skundu dėl neturtinės žalos priteisimo už laikymą Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 11 d. iki 2018 spalio 29 d. (administracinė byla Nr. I-3564-426/2019, Proc. Nr. 3-61-3-01745-2019-2, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundas patenkintas iš dalies), t. y. pareiškėjas kelia iš esmės tapatų ginčą dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu ir tarp tų pačių šalių. Kadangi pareiškėjo skundo dalis sutampa su anksčiau nagrinėtos bylos laikotarpiu (nuo 2018 m. balandžio 12 iki 2018 m. spalio 9 d.), prašo administracinę bylą šioje dalyje nutraukti.

Atsakovo atstovas pateikia duomenis, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2018 m. balandžio 12 d. iki 2019 m. vasario 12 d., nurodo gyvenamųjų kamerų numerius bei jų plotus, kuriose jis buvo laikomas, taip pat asmenų, laikomų šiose kamerose, skaičių (pareiškėjas buvo laikomas vienas). Atsižvelgdamas į šiuos duomenis, atsakovo atstovas teigia, kad nurodytu laikotarpiu vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje visiškai atitiko teisės aktų reikalavimus.

Dėl sanitarinio mazgo ir privatumo užtikrinimo Vilniaus PN paaiškina, kad gyvenamosiose kamerose buvo sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Patalpos matmenys – apie 0,8 x 0,7 m (0,56 kv. m). Patalpoje įrengtas klozetas (apie 0,16 kv. m) ir praustuvas (apie 0,2 kv. m). Pažymi, kad teisės aktai nereglamentuoja sanitarinio mazgo vietos ir ploto, sanitarinio mazgo pertvaros pločio ir ilgio bei praustuvės įrengimo aukščio sanitariniame mazge. Tvirtina, kad įstaigos priežiūros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos buvo įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis: 2013 m. – gyvenamosiose kamerose Nr. 252 – Nr. 257; 2012 m. – gyvenamosiose kamerose Nr. 386 – Nr. 395; 2015 m. – gyvenamosiose kamerose Nr. 406 – Nr. 417; 2016 m. – gyvenamosiose kamerose Nr. 418 – Nr. 426. Kitose įstaigos gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nebuvo techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa buvo atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengė matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse.

Pažymi, kad vadovaudamiesi teisės aktais, reglamentavusiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnai nuolat stebėjo suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdami užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nėra numatyta, kad kamerose būtų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Tvirtina, jog įstaigos pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendravo griežtai vadovaudamiesi etikos taisyklėmis.

Dėl ventiliacijos, vėdinimo nurodė, kad pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punktą, Lukiškių TI-K gyvenamosios patalpos buvo vėdinamos natūraliu būdu per langus. Įstaigos kamerose langai vėdinimui pritaikyti. Pabrėžė, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdino, prižiūrėjo, tvarkė savo kameras, neturėjo problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

Paaiškina, kad siekiant užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumą duše, Lukiškių TI-K patalpose buvo įrengtos pertvaros, kurių bendras aukštis yra 1,6 m (tame tarpe – 0,4 m atstumas tarp pertvaros ir grindų), plotis – 1,2 m. Į dušines patalpas suimtieji ir nuteistieji buvo vedami tos pačios lyties pareigūnų.

Dėl iškvietimo mygtuko nurodo, kad nuo 2016 m. iki 2017 m. rugsėjo mėn. Lukiškių TI-K buvo sumontuota nauja aliarminio iškvietimo sistema visose kamerose ir ji buvo veikianti. Visi asmenys, laikomi gyvenamosiose kamerose, pareiškėjo nurodytu laikotarpiu turėjo galimybę nuolat išsikviesti priežiūros poste budintį prižiūrėtoją. Atkreipia dėmesį, kad teisės aktai, reglamentuojantys tardymo izoliatorių veiklą, nenumato konkretaus laiko, per kurį pareigūnas privalo prieiti prie kameros, kurioje įjungtas aliarminis iškvietimas ar kurioje suimtasis ar nuteistasis kitais būdais kviečia prižiūrėtoją.

Dėl naudojimosi telefonu tvarkos paaiškina, kad vieno telefoninio pokalbio metu suimtasis gali skambinti keliems abonentams, tačiau bendra pokalbio telefonu trukmė negali viršyti 15 minučių. Paprastai per vieną dieną skambinti ir kalbėti telefonu leidžiama vieną kartą. Tardymo izoliatoriaus administracija, atsižvelgdama į sudarytas sąlygas paskambinti telefonu, skambinančiųjų skaičių, pataisos pareigūnų vykdomas funkcijas, gali leisti skambinti ir kalbėti telefonu dažniau. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse ir kitose teisės aktuose nėra nustatytas skambinimui skirtuose kambariuose atstumas tarp skambintojo (suimtojo/nuteistojo) ir skambintojo apsaugą ir priežiūrą vykdančio APS pareigūno, o taip pat atstumas tarp skambintojo (suimtojo/nuteistojo) ir kitų skambintojų (suimtųjų/nuteistųjų). Teigia, kad Lukiškių TI-K pareigūnai, kontroliuojantys ir vykdantys telefoninius pokalbius, nesiklausė nuteistųjų pokalbių su jų artimaisiais ir griežtai vadovavosi Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu tvarkos aprašu, patvirtintu Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. 1-340. Pažymi, kad pareigūnas leidžia suimtajam kalbėti telefonu tik įsitikinęs, kad suimtasis nesurinko telefono numerio asmens, kuriam neleidžiama skambinti. Pareigūnas gali pats surinkti abonento, kuriam paskambinti pageidauja suimtasis, numerį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad nuo 2018 m. balandžio 12 d. iki 2019 m. vasario 11 d. Lukiškių TI-K jam nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, atlyginimo.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taikant CK 6.250 straipsnį teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-3564-426/2019 išnagrinėjo ginčą pagal pareiškėjo skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus PN, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Šioje byloje pareiškėjas reikalavimą priteisti iš atsakovės neturtinės žalos atlyginimą grindė aplinkybėmis, kad nuo 2018 m. balandžio 11 d. iki 2019 m. vasario 13 d. Lukiškių TI-K jis buvo laikomas pažeidus jo privatumą naudojantis sanitariniu mazgu, dušu, neužtikrinus tinkamų gyvenimo sąlygų cokoliniame aukšte (kamerose nebuvo ventiliacijos, drėgna, pelėsis). Nagrinėjamoje byloje vertinamas laikotarpis (nuo 2018 m. balandžio 12 d. iki 2019 m. vasario 13 d.) apima jau išnagrinėtos administracinės bylos Nr. I-3564-426/2019 ginčo laikotarpį, abiejose bylose pareiškėjas ir atsakovas bei jo atstovas yra tie patys asmenys, ginčo dalykas – pareiškėjo laikymo sąlygų Lukiškių TI-K neatitikimas teisės aktų reikalavimams (dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniais įrenginiais ir dušu, netinkama ventiliacija, didelė drėgmė, pelėsis) sutampa. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-3564-426/2019 įsiteisėjo 2019 m. gruodžio 30 d.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 2 punktas nustato, jog teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį. Nustačius, kad pareiškėjo iš dalies tapatus skundas jau buvo išnagrinėtas kitoje administracinėje byloje, kurioje priimtas sprendimas yra įsiteisėjęs, administracinė byla dalyje dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą, kurią pareiškėjas kildina iš laikymo Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 14 d. iki 2019 m. vasario 13 d. sąlygų (neužtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu ir dušu, netinkama ventiliacija, didelė drėgmė ir pelėsis cokolinio aukšto kamerose), nutrauktina.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2018 m. balandžio 12 d. iki 2019 m. vasario 11 d., t. y. trumpiau, nei nurodo pareiškėjas skunde. Kadangi pareiškėjas nepateikė įrodymų, paneigiančių šią aplinkybę, teismas toliau vertins pareiškėjo kalinimo sąlygas (dėl neįrengto pareigūnų iškvietimo mygtuko ir privatumo ribojimo pokalbio telefonu metu) laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 12 d. iki 2019 m. vasario 11 d.

Dėl pareigūnų iškvietimo mygtuko

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktiką tokio pobūdžio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr. pvz., 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr. pvz., LVAT 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 12 d. iki 2019 m. vasario 13 d. nebuvo galimybės pasinaudoti pareigūno iškvietimo mygtuku, nes jis nebuvo įrengtas, todėl pareigūnus tekdavo kviesti daužant į duris. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas skunde, aiškindamas su iškvietimo mygtuko įrengimu susijusias aplinkybes, nurodo Šiaulių tardymo izoliatorių. Bylos duomenys patvirtina, kad skunde nurodytu laikotarpiu pareiškėjas buvo Lukiškių TI-K, o ne Šiaulių tardymo izoliatoriuje, todėl tai teismas laiko rašymo apsirikimu.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – Taisyklės), 14.4 punktas nustato, kad kamerose privalo būti vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas). Tų pačių taisyklių 2 punktas numato, jog Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, o veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

LVAT panašioje byloje atkreipė dėmesį, kad Europos kalėjimų taisyklių (Europos Ministrų Komiteto rekomendacija šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“) 18.2. punkto c dalis rekomenduoja laisvės atėmimo vietoje įrengti aliarmo sistemą, kuri leistų kaliniams nedelsiant susisiekti su personalu (2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad nuo 2016 m. iki 2017 m. rugsėjo mėn. Lukiškių TI-K buvo sumontuota nauja aliarminio iškvietimo sistema visose kamerose ir ji buvo veikianti. Visi asmenys, laikomi gyvenamosiose kamerose, pareiškėjo nurodytu laikotarpiu turėjo galimybę nuolat išsikviesti priežiūros poste budintį prižiūrėtoją.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde tik konstatavo ir abstrakčiai nurodė, jog kameroje nebuvo iškvietimo mygtuko ir dėl to jis negalėjo nedelsiant iškviesti pareigūno. Pareiškėjas skunde nenurodė nei vieno konkretaus atvejo, kai dėl realios grėsmės jis nebuvo iškvietęs pareigūnų ir jam nebuvo suteikta pagalba, dėl ko galėjo būti patirta žala. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas neturtinės žalos kilimą iš esmės sieja vien su teorine galimybe, kad jam galėjo būti sukeltos kokios nors neigiamos pasekmės. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo aptartu atveju.

Dėl privatumo ribojimo naudojantis telefonu

Pareiškėjas skunde teigia, kad patalpa, skirta paskambinti, buvo mažo ploto, joje buvo įrengti keturi telefono aparatai ir nuolat budėjo du pareigūnai, todėl jo pokalbius telefonu galėjo girdėti tiek jie, tiek kiti nuteistieji, vienu metu šioje patalpoje besinaudojantys telefonu. Tuo, pasak pareiškėjo, buvo ribojama jo teisė į privatumą.

Vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, suimtajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172, (toliau – Taisyklės) 74 punkte nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus direktorius privalo užtikrinti, kad suimtiesiems būtų sudarytos sąlygos šių Taisyklių XII skyriuje nustatyta tvarka skambinti kitiems asmenis ir kalbėti su jais telefonu. Skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija. Pagal Taisyklių 75-78 punktus vieno telefoninio pokalbio metu suimtasis gali skambinti keliems abonentams, tačiau bendra pokalbio telefonu trukmė negali viršyti 15 minučių. Paprastai per vieną dieną skambinti ir kalbėti telefonu leidžiama vieną kartą. Tardymo izoliatoriaus administracija, atsižvelgdama į sudarytas sąlygas paskambinti telefonu, skambinančiųjų skaičių, pataisos pareigūnų vykdomas funkcijas, gali leisti skambinti ir kalbėti telefonu dažniau. Pareigūnas leidžia suimtajam kalbėti telefonu tik įsitikinęs, kad suimtasis nesurinko telefono numerio asmens, kuriam neleidžiama skambinti. Pareigūnas gali pats surinkti abonento, kuriam paskambinti pageidauja suimtasis, numerį. Suimtųjų pokalbiai telefonu registruojami Suimtųjų pokalbių telefonu apskaitos žurnale arba elektroninėje apskaitos sistemoje. Suimtųjų prašymai leisti skambinti telefonu su tardymo izoliatoriaus direktoriaus įrašais ir suimtojo parašu, taip pat ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, nurodymai neleisti suimtajam skambinti telefonu saugomi tam tikroje byloje. Jeigu pokalbio telefonu metu asmenys pažeidžia vidaus tvarką, pareigūnas juos įspėja. Tačiau jei pažeidimas pasikartoja ar padaromas naujas, pareigūnas turi teisę nutraukti pokalbį telefonu. Pareigūnas, nutraukęs pokalbį telefonu, surašo motyvuotą tarnybinį pranešimą tardymo izoliatoriaus direktoriui. Nutrauktas pokalbis telefonu laikomas įvykusiu.

Aukščiau nurodyti teisės aktai, nei kiti tardymo izoliatorių įrengimą reglamentuojantys teisės aktai nenustato patalpų, skirtų paskambinti, įrengimo reikalavimų.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Lukiškių TI-K telefoninių skambučių, buvusių I-ojo gyvenamojo korpuso II-ame aukšte, plotas buvo 10,39 kv. m (b. l. 65-74). Šioje patalpoje buvo įrengti 4 taksofono aparatai.

Pažymėtina, kad suimtųjų priežiūra ir kontrolė yra įtvirtina teisės aktuose. Pagal Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362, 6 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiūra – visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigūnų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę. Tokią priežiūrą sudaro, be kita ko, asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose (7.1. punktas). Laisvės atėmimo vietų pareigūnai turi imtis tokių priemonių, kad būtų užtikrinta betarpiška ir nuolatinė suimtųjų bei nuteistųjų priežiūra. Suimtųjų bei nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu tvarką reglamentavo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus 2016 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. 1-340 patvirtintas Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas), kurio 4 punkte nustatyta, kad skambinimo tvarką kontroliuoja Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros, Socialinės reabilitacijos, įskaitos bei Kriminalinės žvalgybos skyrių pareigūnai ir darbuotojai. Šio Aprašo 32 ir 33 punktai numatė, jog pareigūnas, organizuojantis suimtųjų ir nuteistųjų skambinimą ir kalbėjimą telefonu, turi teisę pats surinkti abonento numerį, kuriam pageidauja skambinti suimtasis ar nuteistasis, o taip pat, esant skambinimo ir kalbėjimo telefonu suteikimo ir organizavimo tvarkos pažeidimams, pareigūnas turi teisę suimtojo ar nuteistojo skambinimą ir kalbėjimą telefonu nutraukti arba neleisti jam įvykti.

Taigi, laisvės atėmimo vietos pareigūnams teisės aktai nustatė pareigą užtikrinti skambinančiųjų priežiūrą ir kontrolę pokalbių metu. Sutiktina, kad tokia kontrolė gali apriboti asmenų privatumą, sukelti tam tikrų neigiamų patyrimų, tačiau tam tikri suimtųjų ir nuteistųjų asmenų privatumo bei kitokio pobūdžio apribojimai bei su tuo susiję neigiami išgyvenimai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su kalinimo esme ir tikslais, bei saugaus bausmės vykdymo užtikrinimu, kol tai asmeniui nesukelia itin rimtų neigiamų padarinių, galėjusių nulemti neturtinės žalos kilimą. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, kad tam tikra kalinių ryšių su išoriniu pasauliu kontrolė yra būtina ir nėra savaime nesuderinama su Konvencija (žr., pvz., 2003 m. balandžio 29 d. sprendimą byloje Aliev prieš Ukrainą, pareiškimo Nr. 41220/98, 187 p.; 2001 m. rugsėjo 18 d. nutarimo priimtinumo klausimu byloje Kalashnikov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 47095/99, 7 p.).

Kaip matyti, pareiškėjas skunde nekonkretizavo ir neindividualizavo, nenurodė konkrečių atvejų, kad vykdoma jo skambučių kontrolė sudarė prielaidas jam patirti neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, t. y. nepagrindė žalos fakto. Dėl to nėra pagrindo daryti išvadą, kad ginčui aktualiu laikotarpiu organizuodama pareiškėjo skambinimą ir kalbėjimą telefonu Lukiškių TI-K administracija veikė neteisėtai.

Be to, pareiškėjas skunde teigia, kad negalėjo dienotvarkėje nustatytu laiku paskambinti artimiesiems, nes atsakingi Lukiškių TI-K pareigūnai nebuvo išaiškinę telefonų kortelių pildymo kreditais tvarkos.

Nustatyta, kad pagal Tvarkos aprašo 8 ir 9 punktus suimtiesiems ir nuteistiems skambinimas ir kalbėjimas telefonu Lukiškių TI-K buvo organizuojamas kasdien nuo 8.30 val. iki 21.30 val. Suimtasis ar nuteistasis, pageidaujantis skambinti ir kalbėti telefonu turėjo užpildyti nustatytos formos prašymo blanką. Suimtieji ir nuteistieji eilės tvarka paprastai buvo išvedami paskambinti ir kalbėti telefonu Raštiškame prašyme nurodytą dieną. Tvarkos aprašo 5 punkte buvo nurodyta, kad Lukiškių TI-K laikomi suimtieji ir nuteistieji gali naudotis tik savo ir tik teisėtais būdais įsigytomis taksofono kortelėmis. Suimtieji ir nuteistieji turėjo teisę taksofono korteles įsigyti šiais būdais: nusipirkti už savo asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas Lukiškių TI-K teritorijoje veikiančioje parduotuvėje; įstatymuose nustatytu periodiškumu gauti pašto ar perduodamame siuntinyje bei neribota – smulkiajame pakete (Tvarkos aprašo 6 punktas). Pažymėtina, kad Tvarkos apraše nebuvo nustatyta Lukiškių TI-K pareigūnų pareiga išaiškinti suimtiesiems taksofono kortelių pildymo tvarką.

Pareiškėjas skunde nesukonkretino ir nenurodė, kada konkrečiai dėl negalėjimo papildyti taksofono kortelės jis neturėjo galimybės paskambinti artimiesiems nustatytu laiku. Be to, byloje nenustatyta, kad nežinodamas taksofono kortelių pildymo tvarkos, pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K pareigūnus dėl jos išaiškinimo ir jam atsisakyta tai padaryti. Priešingai, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad teise paskambinti pareiškėjas naudojosi aktyviai (b. l. 87-92). Atsižvelgiant į tai, konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo aspektu nėra pagrindo.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, nenustatė neteisėtų Lukiškių TI-K administracijos veiksmų, t. y. vienos iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, todėl pareiškėjo skundas dalyje dėl žalos, kildinamos iš netinkamų kalinimo sąlygų (dėl neįrengto pareigūnų iškvietimo mygtuko ir privatumo ribojimo pokalbio telefonu metu) Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 12 d. iki 2019 m. vasario 13 d. atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Administracinę bylą Nr. I1-3913-484/2020 pagal pareiškėjo T. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos, kildinamos iš laikymo Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 14 d. iki 2019 m. vasario 13 d. sąlygų (neužtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu ir dušu, netinkama ventiliacija, didelė drėgmė ir pelėsis cokolinio aukšto kamerose) atlyginimo nutraukti.

Kitą pareiškėjo T. V. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Ina Kirkutienė