Alytaus apylinkės teismo nutartis

viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nesusituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 22 kartus, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisiamajame posėdyje buvo nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje J. A. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, padarymu, t. y. tuo, kad:

turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą - pinigus, veikdamas Norvegijoje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku, patalpino socialinio tinklapio "Facebook" grupėje "Audi perku/parduodu/keičiu" melagingą skelbimą D. K. vardu apie parduodamas automobilio "Audi S4" detales, po to 2017 m. kovo 9 d. bendraudamas socialiniuose tinklapiuose "Facebook", "Messenger", susitarus nurodė A. K. už detales pervesti 160 eurų į R. G. AB "Swedbank" banke esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai pažadėdamas rytojaus dieną detales paduoti, tačiau 2017 m. kovo 9 d. nukentėjusiajam pervedus 160 eurų, automobilio "Audi S" detalių neperdavė, o R. G. 2017 m. kovo 9 d. 12:36 val. AB „Swedbank“ bankomate Naujoji g. 48A 160 eurų išgryninus ir Alytuje perdavus I. M., ji pinigus per "Western Union" išsiuntė J. A. į Norvegiją, taip J. A. apgaule įgijo nedidelės vertės svetimą turtą – A. K., priklausančius 160 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. K. 160 eurų turtinę žalą;

turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą - pinigus, veikdamas Norvegijoje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku, patalpino socialiniame tinklapyje "Facebook" melagingą skelbimą M. K. vardu apie parduodamus keturis lengvo lydinio ratus, po to 2017 m. kovo 13 d. bendraudamas socialiniuose tinklapiuose "Facebook", "Messenger", G. Ž. pasakė, kad parduoda prekes, susitarus nurodė pervesti 240 eurų į R. Š. AB "Swedbank" banke esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai pažadėdamas 2017 m. kovo 14 d. prekę išsiųsti, tačiau 2017 m. kovo 13 d. nukentėjusiajam pervedus 240 eurų, prekės neperdavė, o R. Š. 240 eurų išgryninus 2017 m. kovo 14 d. 06:56 val. AB „Swedbank“ bankomate, Naujoji g. 7E, Alytuje ir perdavus I. M., ji pinigus per "Western Union" išsiuntė J. A. į Norvegiją, taip J. A. apgaule įgijo svetimą turtą – G. Ž., priklausančius 240 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajam G. Ž. 240 eurų turtinę žalą;

turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą - pinigus, veikdamas Norvegijoje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku, patalpino socialiniame tinklapyje "Facebook" melagingą skelbimą M. K. vardu apie parduodamus "BMW" ratlankius su padangomis, po to 2017 m. kovo 28 d., bendraudamas socialiniuose tinklapiuose "Facebook" "Messenger", nurodė R. N., kad parduoda "BMW" ratlankius su padangomis, susitarus nurodė pervesti 310 eurų į R. G. AB "Swedbank" esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai pažadėdamas 2017 m. kovo 28 d. prekę perduoti, tačiau 2017 m. kovo 28 d. nukentėjusiajam pervedus 310 eurų, prekės neperdavė, o R. G. 310 eurų 2017 m. kovo 29 d. pervedus į G. J. AB "Swedbanko" sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), G. J. šią sumą išgrynino 2017 m. kovo 29 d. 13:25 val. AB „Swedbank“ bankomate, Naujoji g. 7E, Alytuje ir perdavė I. M., o ji pinigus išsiuntė per "Western Union" J. A. į Norvegiją, taip J. A. apgaule įgijo svetimą turtą – R. N. priklausančius 310 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. N. 310 eurų turtinę žalą;

turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą - pinigus, veikdamas Norvegijoje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku, patalpino socialiniame tinklapyje "Facebook" melagingą skelbimą M. K. vardu apie parduodamus ratlankius su padangomis, po to 2017 m. kovo 28 d., bendraudamas socialiniuose tinklapiuose "Facebook", "Messenger", susitarus nurodė G. S., kad jis parduoda prekes, nurodė pervesti 300 eurų į R. G. AB "Swedbank" banke esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai pažadėdamas prekes išsiųsti, tačiau 2017 m. kovo 28 d. nukentėjusiajai pervedus 300 eurų į nurodytą banko sąskaitą, prekės neperdavė, o R. G. pervestus 300 eurų 2017 m. kovo 29 d. pervedė į G. J. AB "Swedbanko" sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri šią pinigų sumą išgryninus 2017 m. kovo 29 d. AB „Swedbank“ bankomate, Naujoji g. 7E, Alytuje perdavė I. M., o ji pinigus išsiuntė per "Western Union" J. A. į Norvegiją, taip J. A. apgaule įgijo svetimą turtą – G. S., priklausančius 300 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajai G. S. 300 eurų turtinę žalą;

turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą - pinigus, veikdamas Norvegijoje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku, patalpino socialinio tinklapio "Facebook" grupėje "Ratlankų turgus" melagingą skelbimą D. D. vardu apie parduodamus lengvo lydinio ratlankius, skirtus BMW markės automobiliui, po to 2017 m. balandžio 4 d., bendraudamas socialiniuose tinklapiuose "Facebook", "Messenger" programa, melagingai nurodė R. L., kad jis parduoda ratlankius, susitarus nurodė pervesti 370 eurų į M. S. AB "Swedbank" esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai pažadėdamas prekę išsiųsti iki 2017 m. balandžio 10 d., tačiau 2017 m. balandžio 4 d., pervedus 370 eurų, skelbimo paskyrą užblokavo ir anketą D. D. ištrynė, ratlankių neišsiuntė, o M. S. 370 eurų išgryninus 2017 m. balandžio 5 d. 11:29 val. AB „Swedbank“ bankomate, Jaunimo g. 24, Alytuje ir perdavus jo nurodymu I. M., ji pinigus išsiuntė per "Western Union" J. A. į Norvegiją, taip J. A. apgaule įgijo svetimą turtą – R. L. priklausančius 370 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. L. 370 eurų turtinę žalą;

turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą - pinigus, veikdamas Norvegijoje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku, patalpino socialinio tinklapio "Facebook" grupėje „Butų nuoma Klaipėdoje“ melagingą skelbimą R. R. vardu apie Klaipėdoje išnuomojamą butą, po to 2017 m. balandžio 11 d., bendraudamas socialiniuose tinklapiuose "Facebook", "Messenger", nurodė E. B., kad jis išnuomoja butą Klaipėdoje, nurodė pervesti 360 eurų į E. J. AB "Swedbank" esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai pažadėdamas butą išnuomoti, tačiau 2017 m. balandžio 12 d. nukentėjusiajai pervedus 360 eurų, paskyrą užblokavo, E. J. 360 eurų išgryninus 2017 m. balandžio 12 d. AB „Swedbank“ bankomate, Juozapavičiaus g. 13, Alytuje ir perdavus I. M., ji pinigus išsiuntė per "Western Union" J. A. į Norvegiją, taip J. A. apgaule įgijo svetimą turtą – E. B. priklausančius 360 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajai E. B. 360 eurų turtinę žalą;

turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą - pinigus, veikdamas Norvegijoje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku, patalpino socialinio tinklapio "Facebook" grupėje „Butų nuoma Klaipėdoje“ melagingą skelbimą R. R. vardu apie Klaipėdoje išnuomojamą butą, po to 2017 m. balandžio 11 d. bendraudamas socialiniuose tinklapiuose "Facebook", "Messenger", nurodė R. L., kad jis išnuomoja butą Klaipėdoje, susitarus nurodė pervesti 180 eurų į E. J. sąskaitą esančią AB "Swedbank" Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai pažadėdamas butą išnuomoti, tačiau 2017 m. balandžio 11 d., pervedus 180 eurų, paskyrą užblokavo, buto neišnuomojo, o E. J. 180 eurų išgryninus 2017 m. balandžio 12 d. AB „Swedbank“ bankomate, Juozapavičiaus g. 13, Alytuje ir perdavus I. M., ji pinigus išsiuntė per "Western Union" J. A. į Norvegiją, taip apgaule J. A. įgijo nedidelės vertės svetimą turtą – R. L. priklausančius 180 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajai R. L. 180 eurų turtinę žalą;

turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą - pinigus, veikdamas Norvegijoje ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku, patalpino socialinio tinklapio "Facebook" grupėje „Butų nuoma Klaipėdoje“ melagingą skelbimą R. R. vardu apie Klaipėdoje išnuomojamą butą, po to 2017 m. balandžio 14 d., bendraudamas socialiniuose tinklapiuose "Facebook", "Messenger", nurodė V. S., kad jis išnuomoja butą Klaipėdoje, nurodė pervesti 140 eurų į E. J. sąskaitą, esančią AB "Swedbank" Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai pažadėdamas butą išnuomoti, tačiau 2017 m. balandžio 14 d., pervedus 140 eurų, skelbimo paskyrą užblokavo, buto neišnuomavo, o E. J. 140 eurų išgryninus 2017 m. balandžio 14 d. AB „Swedbank“ bankomate, Juozapavičiaus g. 13, Alytuje ir perdavus I. M., ji pinigus išsiuntė per "Western Union" J. A. į Norvegiją, taip J. A. apgaule įgijo nedidelės vertės svetimą turtą – V. S. priklausančius 140 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajai V. S. 140 eurų turtinę žalą;

turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą - pinigus, veikdamas Norvegijoje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku, patalpino socialinio tinklapio "Facebook" grupėje "Butų nuoma Klaipėda" melagingą skelbimą R. I. vardu apie Klaipėdoje išnuomojamą butą, po to 2017 m. balandžio 14 d. bendraudamas socialiniuose tinklapiuose "Facebook", "Messenger", nurodė K. B., kad jis išnuomoja butą Klaipėdoje, susitarus nurodė pervesti 140 eurų į E. J. AB "Swedbank" esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai pažadėdamas butą išnuomoti, tačiau 2017 m. balandžio 14 d., pervedus 140 eurų, skelbimo paskyrą užblokavo, buto neišnuomojo, o E. J. 140 eurų išgryninus 2017 m. balandžio 14 d. 15:52 val. AB „Swedbank“ bankomate, Juozapavičiaus g. 13, Alytuje ir perdavus I. M., ji pinigus išsiuntė per "Western Union" J. A. į Norvegiją, taip J. A. apgaule įgijo nedidelės vertės svetimą turtą – K. B. priklausančius 140 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajam K. B. 140 eurų turtinę žalą;

turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą - pinigus, veikdamas Norvegijoje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku patalpino socialiniame tinklapyje "Facebook" melagingą skelbimą "R. R." vardu apie parduodamą automobilinį grotuvą "(duomenys neskelbtini) po to 2017 m. balandžio 18 d., bendraudamas socialiniuose tinklapiuose "Facebook", "Messenger", nurodė L. Š. už prekę pervesti 150 eurų į E. J. sąskaitą AB "Swedbank" Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai pažadėdamas 2017 m. balandžio 18 d. prekę išsiųsti, tačiau 2017 m. kovo 13 d., pervedus 150 eurų į nurodytą banko sąskaitą, prekės neišsiuntė, E. J. 150 eurų išgryninus 2017 m. balandžio 18 d. 13:56 val. AB „Swedbank“ bankomate, Naujoji g. 2B, Alytuje ir perdavus I. M., ji pinigus išsiuntė per "Western Union" J. A. į Norvegiją, taip J. A. apgaule įgijo nedidelės vertės svetimą turtą – L. Š., priklausančius 150 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajam L. Š. 150 eurų turtinę žalą.

Kaltinamojo gynėja prieštaravo prokurorės prašymui, prašė grąžinti bylą ikiteisminiam tyrimui papildyti, tikslu išsiaškinti prokurorės nurodytas aplinkybes, taip pat paaiškėjus naujoms aplinkybėms ir liudytojui M. G. patvirtinus J. A. parodymus, kad jam tokiu būdu buvo grąžinami anksčiau jo įvairiems asmenims paskolinti pinigai, mano, kad šias aplinkybes reikia ištirti ir tai galima padaryti teisiniais būdais, prokurorei paprašius grąžinti bylą tyrimui papildyti.

Kaltinamasis sutiko su gynėjos prašymu bylą grąžinti ikiteisminiam tyrimui papildyti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo ir jo gynėjos prašymas pagrįstas, todėl tenkinamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 254 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. Byla gali būti perduota prokurorui ir tuo atveju, jeigu yra jo prašymas, kai reikia papildyti ikiteisminį tyrimą. Teismas, perduodamas bylą prokurorui dėl baudžiamojo proceso pažeidimų ar tyrimo papildymo, nustato konkretų terminą pažeidimams pašalinti ar ikiteisminiam tyrimui papildyti. Per teismo nustatytą terminą prokuroras privalo pašalinti pažeidimus ar papildyti ikiteisminį tyrimą ir surašyti kaltinamąjį aktą arba surašyti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Prokuroras gali šio Kodekso 215 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu pratęsti ikiteisminiam tyrimui užbaigti nustatytą terminą.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis J. A. savo kaltę neigė, nurodė, kad šių nusikalstamų veikų nepadarė, jis tik gaudavo pinigus t. y. jam būdavo grąžinami pinigai per Western Union, kuriuos jis būdavo paskolinęs įvairiems asmenims, tame tarpe ir M. G.. Liudytojas M. G. buvo jam skolingas, todėl galimai neteisėtu būdu išviliotus pinigus M. G. 2016-2017 metais, naudodamasis Western Union paslauga, pervesdavo jam į Norvegiją, kur jis tuo metu gyveno ir dirbo, tokiu būdu grąžindamas jam skolą. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtino liudytoja apklausta I. M., nurodydama, kad iš socialiniame tinkle ,,Facebook“ (toliau – FB) užsiregistravusio asmens, kurio vardas Marius ar Donatas, gaudavusi nurodymus paimti pinigus iš jo nurodytų asmenų, juos paimdavusi, surinkus tam tikrą sumą pinigų, nueidavusi į paštą ir pinigus išsiųsdavusi J. A. į Norvegiją, nufotografuodavusi ,,Lietuvos pašto“ čekį, jį nusiųsdavusi žmogui, su kuriuo bendravo FB. Šiuos kaltinamojo J. A. paaiškinimus patvirtimo teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas M. G., kuris pripažino, kad iš J. A. ne kartą buvo skolinęsis pinigų narkotikams, todėl norėdamas grąžinti jam skolą, vykdęs sukčiavimus, dėdavęs skelbimus į www.skelbiu.lt, FB bei kitus tinklapius, kuriuose nurodydavęs, kad neva parduoda daiktus, iš patiklių žmonių, kurie pervesdavo jam pinigus už daiktus arba avansą už neva parduodamą automobilį, apgaulės būdu viliodavęs pinigus, taip pat ieškodavęs žmonių, kurie nurodydavo savo sąskaitų numerius, į kuriuos apgauti žmonės galėtų pervesti pinigus, po to tie žmonės turėdavo perduoti pinigus jo nurodytam asmeniui, kuris jo nurodymu išsiųsdavo pinigus J. A. į Norvegiją, tokiu būdu grąžindavo skolą J. A.. Teismas neturi galimybės teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti ir patikrinti kaltinamojo J. A. bei liudytojo M. G. šias teisiamajame posėdyje nurodytas aplinkybes, nes šių aplinkybių patikrinimui ir ištyrimui reikalinga atlikti įvairius procesinius veiksmus, patikrinti liudytojo M. G. turimą informaciją apie galimų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nustatyti asmenis, kurie tarpininkavo M. G., nustatyti ir apklausti Western Union atsakingus darbuotojus, išreikalauti dokumentus, išsiaiškinti kaip yra vykdomos piniginės perlaidos per Western Union. Taip pat byloje reikalinga gauti duomenis apie J. A. darytas pinigines perlaidas per Western Union ir apie jam darytas pinigines perlaidas 2015-2017 m., taip pat gauti duomenis apie tai, kokį asmens dokumentą jis pateikdavo, pasiimdamas kaltinimuose inkrimuotas pinigines perlaidas Norvegijoje. Be to, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis J. A. nurodė į Norvegiją išskridęs 2016 m. viduryje, o galbūt antroje metų pusėje, oro linijomis, tikėtina Wiz Air, bilietą pirkęs, berods, ,,Novature“, Alytuje, iš vakaro prieš skrydį už 170 eurų, reikalinga išsiaiškinti, kaip J. A. išvyko į Norvegiją, nes prokurorės teigimu, jam buvo paskirta kardomoji priemonė ir paimtas asmens dokumentas. Kaip minėta, byloje reikalinga patikrinti liudytoju apklausto M. G. nurodytas aplinkybes bei kaltinamojo poziciją, kad M. G., siųsdamas jam apgaulės būdu gautus pinigus, taip grąžino jam skolą, tuo tikslu reikia atlikti procesinius veiksmus ir priimti byloje procesinį sprendimą, o, esant bylai teisme, šių procesinių veiksmų atlikti nėra galimybės. Teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinamasis J. A., apklausiamas teisiamajame posėdyje, nurodė, kad šias aplinkybes dėl skolos grąžinimo, pervedant jam sukčiavimo būdu įgytus pinigus, jis nurodė jau ikiteisminio tyrimo metu, tačiau tyrėjas tokių jo paaiškinimų nefiksavo ir būtent dėl šios priežasties jis ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti bet kokius paaiškinimus. Tokie veiksmai pripažintini esminiais baudžiamojo proceso pažeidimais, kurie trukdo nagrinėti bylą ir negali būti ištaisyti teisminio bylos nagrinėjimo metu. Visi šie netikslumai turėtų būti pašalinti, kadangi jie iš esmės trukdo teismui byloje priimti objektyvų procesinį sprendimą, o šių netikslumų nepašalinimas galėtų lemti ir esminį baudžiamojo proceso pažeidimą, todėl kaltinamojo ir jo gynėjos prašymas tenkinamas, byla grąžinama prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti (BPK 254 straipsnio 3 dalis).

Taip pat teismas pasisako ir dėl kaltinamojo akto turinio trūkumų. Kaltinamuoju aktu yra apibrėžiamos bylos nagrinėjimo teisme ribos, todėl kaltinamojo akto turinys turi atitikti įstatymo keliamus reikalavimus kaltinamojo akto turiniui. Surašius kaltinamąjį aktą, įtariamasis tampa kaltinamuoju. Gavęs kaltinamąjį aktą, jis galutinai sužino, kuo yra kaltinamas, kokie kaltinimai bus nagrinėjami teisme ir kokiais duomenimis kaltinimai yra grindžiami. Šie duomenys suteikia galimybes kaltinamajam pasiruošti gynybai bylos nagrinėjimo teisme metu. Kaltinamajame akte, be BPK 219 straipsnio 1, 2, 6, 7 punktuose nurodytų formaliųjų jo turinio elementų, svarbiausia yra aiškiai aprašyti veiką, kurios padarymu asmuo yra kaltinamas. Byla perduodama prokurorui surašyti naują kaltinamąjį aktą, kai yra pagrindas manyti, kad tada kaltinimas bus sukonkretintas, patikslintas, taps labiau pagrįstas ir tai padės teismui nustatyti tiesą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo T. B. bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139/2006). Tokiu būdu bus užtikrinta asmens teisė į gynybą, kurios veiksmingas įgyvendinimas neįmanomas be kitų BPK normų garantuotų teisių: teisės žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas (BPK 22 straipsnio 3 dalis), ir teisės pasirengti gynybai (BPK 44 straipsnio 7 dalis). Asmens teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, yra kaltinamajame akte išdėstytos pavojingos veikos faktinės aplinkybės ir jų teisinis vertinimas (veikos kvalifikavimas). Atsižvelgiant į tai, kad nuo kaltinamojo akto įteikimo kaltinamajam momento jis žino, kuo yra kaltinamas ir atitinkama apimtimi gali rengtis gynybai, šis procesinis dokumentas turi būti surašytas išsamiai ir tiksliai. Tai taikytina tiek faktinių aplinkybių išdėstymui, tiek jų teisiniam vertinimui.

Pagal BPK 219 straipsnio 3 punktą kaltinamajame akte turi būti nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos BPK 219 straipsnio 3 punkte išvardytos ar kitos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos požymius, ir šie trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą ir (ar) dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą, be to, šių trūkumų negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme. Pažymėtina, kad iš nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie jos sudėtį sudarančių požymių buvimą ar nebuvimą. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą (Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartis baudžiamoje byloje Nr. 1S-624-238/2019).

Nagrinėjamu atveju teismui su kaltinamuoju aktu perduotoje baudžiamojoje byloje surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų, nes J. A. kaltinamas padaręs sukčiavimus, kurie yra baigti nusikaltimai ar baudžiamieji nusižengimai, tačiau nei viename iš J. A. inkriminuotų nusikalstamos veikos epizodų nėra nurodyta nusikalstamos veikos įvykdymo pabaigos laikas ir vieta, t. y., iš kaltinimo negalima spręsti, kada ir kur J. A. galimai apgaule įgijo svetimą turtą – nukentėjusių asmenų pinigus. Tokio nusikalstamų veikų pabaigos momento nustatymas yra svarbus nusikalstamų veikų kvalifikavimui, nes nusikalstama veika šiuo atveju yra baigta nuo to momento, kad kaltinamasis įgijo realią galimybę disponuoti galimai nusikalstamu būdu įgytais pinigais. Todėl teismas sprendžia, kad kaltinimai J. A. suformuluoti neapibrėžtai ir netiksliai, todėl kaltinamasis šiuo atveju nežino, kokių konkrečių veiksmų atlikimu jis yra kaltinamas, tuo pačiu jis negali tinkamai pasiruošti gynybai, o tai yra esminis kaltinamojo akto trūkumas, trukdantis objektyviai ir išsamiai išnagrinėti bylą teisme, prieštaraujantis BPK 219 straipsnio reikalavimams, suvaržantis įstatymų garantuotas kaltinamojo teises - BPK 22 straipsnio 3 dalyje numatytą kaltinamojo teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, gintis nuo jam pareikšto kaltinimo, teikti įrodymus dėl jo, duoti paaiškinimus dėl pareikšto kaltinimo. Kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę, kad jam suprantama kalba būtų nuodugniai pranešta apie jam pareikšto kaltinimo pobūdį bei pagrindą, turėti pakankamai laiko bei galimybių pasirengti gynybai (BPK 44 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnio 4 dalis, 22 straipsnio 3 dalis). Taigi, prokuroro priimamas dokumentas – kaltinamasis aktas turi būti pakankamai konkretus: kaltinamasis turi aiškiai žinoti, dėl kokios veikos padarymo jis tapo įtariamuoju, pagal kokią BK normą ta veika kvalifikuojama, kokiais duomenimis grindžiamas kaltinimas.

Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad kaltinamasis aktas neatitinka jam įstatymo keliamų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius. LAT praktikoje pažymima, kad kaltinamasis aktas turi būti surašomas itin kruopščiai, ypač turinio prasme jame neturi būti esminių trūkumų ar nesutapimų su bylos medžiaga ar teisiamojo posėdžio metu, ištyrus byloje surinktus įrodymus nustatytomis aplinkybėmis, kurie sudarytų kliūtį teisingo sprendimo priėmimui. Kaltinamasis aktas pirmosios instancijos teismui yra sprendimo krypties orientyras bei sprendimo ribų kriterijus, būtent todėl privalo atitikti byloje faktiškai nustatytas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju kaltinamajame akte nurodyti duomenys iš esmės neatitinka teisiamojo posėdžio metu apklausus kaltinamąjį ir liudytoją M. G. nustatytų aplinkybių dėl to, kuris iš jų atliko kaltinime nurodytus veiksmus, sukčiavimo būdu įgyjant svetimą turtą – pinigus.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 6 d. nutarime nurodyta, kad ,,Nagrinėjant baudžiamąsias bylas turi būti paisoma teisingumo, sąžiningumo, protingumo, proporcingumo, teisėtumo, principų, kitų bendrųjų teisės principų“. Šiame nutarime ypač pabrėžiama tai, kad per ikiteisminį tyrimą priimami sprendimai turi būti aiškūs, pagrįsti teisiniais argumentais. Šių sprendimų aiškumas, pagrindimas teisiniais argumentais yra svarbi asmens konstitucinių teisių ir laisvių, tame tarpe ir teisės į teisingą teisinį procesą, taip pat teisės į teisminę gynybą, garantija. Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas, kuriame išreiškiama prokuroro pozicija bylos procese, šis dokumentas fiksuoja ikiteisminio tyrimo rezultatus bei lemia bylos nagrinėjimą teisme, nubrėžia bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas. BPK 219 straipsnyje nustatyti reikalavimai kaltinamajam aktui kartu yra ir įpareigojimas prokurorui šiuos reikalavimus vykdyti. Pagal Konstituciją, baudžiamojo proceso įstatymą, būtent prokuroras yra atsakingas už baudžiamojo proceso ikiteisminį tarpsnį. Teismui turėtų būti perduota tik tinkamai parengta byla (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Taigi, protingumo, teisingumo, sąžiningumo, teisėtumo principai reikalauja, kad prokuroro šioje byloje padarytos klaidos būtų taisomos paties prokuroro. Esant situacijai, kai kaltinamasis aktas yra surašytas pažeidžiant BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimus, kaltinamajam pareikšti kaltinimai yra neaiškūs, nekonkretūs ir netinkamai suformuluoti, procesas turi grįžti į ikiteisminio tyrimo stadiją, kitaip baudžiamojo proceso paskirtis nebūtų pasiekta, nebūtų užtikrintos BPK 22 straipsnio 3 dalyje ir 44 straipsnio 7 dalyje numatytos kaltinamojo teisės. Apie tai ne kartą yra pasisakęs ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis BPK 254 straipsnio 3 dalimi, byla perduodama prokurorui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 253 straipsniu, 254 straipsnio 3 dalimi,

nutarė:

baudžiamąją bylą, kurioje kurioje J. A. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, perduoti Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti.

Nustatyti 3 (trijų) mėnesių ikiteisminio tyrimo papildymo terminą.

Nutarties nuorašą nedelsiant po jos paskelbimo išsiųsti Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūrai.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutartį priėmusį teismą.