Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje

V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. G. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, šiomis aplinkybėmis:

jis 2025 m. sausio 14 d., apie 17.02 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VOLVO V40“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,89 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis V. G. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad labai gailisi. Jis psichinėmis ligomis neserga ir psichikos sutrikimų ligoninėse nesigydė. Turi vairuotojo pažymėjimą ABCE ir virš 20 metų dirbo (duomenys neskelbtini). Gyvena su savo tėvais pažymoje nurodytu adresu. Jo tėvas vardu J. savo vardu turi 2 automobilius ir kartais jam duoda pasinaudoti automobiliu „VOLVO V40“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). 2025 m. sausio 14 d. ryte jo tėvas išvažiavo į darbą, o jis liko namuose. Namuose būdamas jis tvarkėsi ir vartojo alkoholį, gėrė degtinę. Jis minėtą dieną, apie 17.00 val., norėjo pavažiuoti iki (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės „Maxima“. Tuo metu jis jautėsi gerai ir jam atrodė, kad nėra labai girtas, todėl nutarė su tėvo automobiliu „VOLVO V40“ pavažiuoti iki parduotuvės. Jis savo tėvui nieko nesakė, kad paims jo automobilį. Šio automobilio rakteliai būna automobilyje, kadangi pas juos nuosavas kiemas. Jis atsisėdo į automobilį ir išvažiavo iš savo kiemo. Važiavo link „Maximos“ parduotuvės, (duomenys neskelbtini). Žinojo, kad yra draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviam, kad gresia ir baudžiamoji atsakomybė už tai. Tą dieną buvo lijundra ir buvo labai slidus kelias. Jam įvažiavus į žiedą, kaip yra nurodyta įtarime, jo automobilis pradėjo slysti ir nuvertė kelio ženklą, kuris stovėjo žiede. Ženklas buvo nedidelis, neaukštas. Jis išvažiavo iš žiedo ir su automobiliu sustojo. Sustojus prie jo iš karto privažiavo tarnybiniu automobiliu policijos pareigūnai. Pareigūnai iškart pastebėjo, kad jis yra neblaivus, ir jam patikrino girtumą su alkotesteriu. Jam buvo nustatytas 2,90 ir 2,89 promilės girtumas, su kuriuo jis sutiko ir pasirašė visus dokumentus. Jo vairuojamą automobilį „VOLVO V40“ išvežė į saugomą aikštelę, o jam buvo įteiktas šaukimas atvykti į policijos komisariatą. Jis apie minėtą įvykį bijojo pasakyti savo tėvui, kadangi šis yra po insulto, kuris buvo rudenį, ir nenorėjo, kad jaudintųsi. Vėliau savo tėvui pasakė, kas įvyko, kadangi tėvas tai sužinojo iš policijos pareigūno. Labai gailisi dėl to, ką padarė.

Motyvuojamoji dalis

Be V. G. prisipažinimo, jo kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

2025 m. sausio 14 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad V. G. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Asmuo eiti tiesia linija pėda po pėdos negali, stovėdamas pataikyti užsimerkęs ir atsimerkęs pirštu į nosies galą negali. Alkotesteriu Alcotest 7510 buvo atliktas patikrinimas ir pirmo tikrinimo metu 17.07 val. nustatytas 2,90 promilės girtumas, antro tikrinimo metu 17.27 val. nustatytas 2,89 promilės girtumas. Su tikrinimo rezultatais V. G. pasirašytinai sutiko.

Analogiškai iš alkotesterių kvitų matyti, kad 2025 m. sausio 14 d. 17.07.26 val. V. G. nustatytas 2,90 promilės girtumas, 17.27.48 val. nustatytas 2,89 promilės girtumas. Alkotesterio patikros sertifikatas galiojo iki 2025 m. sausio 19 d.

Liudytoja R. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiąja patrule. Darbo metu, 2025 m. sausio 14 d., apie 17.02 val., dirbant su vyriausiuoju patruliu R. G., važiuojant su tarnybiniu policijos automobiliu (duomenys neskelbtini), pastebėjo įtartiną automobilį „VOLVO“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kadangi minėto automobilio buvo nuleista galinio rato padanga. Jie važiavo iš paskos minėtam automobiliui ir ketino jį sustabdyti, bet automobilis privažiavęs kelio žiedinę sankryžą nesugebėjo apvažiuoti žiedo ir užvažiavo ant salelės, nulenkdamas kelio ženklą, kuris rodo kryptį. Kelio ženklas buvo neaukštas, apie 1,20 m aukščio. Tada jie tarnybiniame automobilyje įjungė švyturėlius, kad automobilis „VOLVO“ sustotų. Automobilis „VOLVO“ apvažiavo žiedą ir įsukęs į (duomenys neskelbtini) gatvę, prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo. Minėtu automobiliu važiavo tik vienas vairuotojas, kaip vėliau paaiškėjo – V. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus. V. G. sustojęs su automobiliu, pats išlipo iš automobilio ir prisipažino, kad jis vartojo alkoholį. Patikrinus V. G. blaivumą 17.07 val., buvo nustatytas 2,90 promilės girtumas, o 17.27 val. buvo nustatytas 2,89 promilės girtumas. V. G. su alkotesterio parodymais sutiko ir pasirašė ant neblaivumo nustatymo akto. V. G. vairuotas automobilis „VOLVO“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su tralu buvo išvežtas į saugomų automobilių aikštelę, o V. G. buvo įteiktas šaukimas atvykti į policijos komisariatą.

Liudytojas R. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju patruliu. 2025 m. sausio 14 d., apie 17.02 val., dirbant su vyriausiąja patrule R. G., važiuojant tarnybiniu automobiliu, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prieš juos važiuojantis automobilis „VOLVO“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiavo su tuščia galine padanga. Paminėtas automobilis sukėlė įtarimą ir jie jį norėjo sustabdyti, bet automobilis privažiavęs kelio žiedinę sankryžą ir įvažiavęs į ją, kliudė kelio ženklą, kuris rodo kryptį, ir jį nulenkė. Jie įjungė švyturėlius, kad prieš juos važiuojantis automobilis „VOLVO“ sustotų. Priešais juos „VOLVO“ apvažiavo dar žiedą ir įsukęs į (duomenys neskelbtini) gatvę, šalia žiedo sustojo. Vairuotojas iškart išlipo. Automobilį vairavo V. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus. V. G. prisipažino, kad vartojo alkoholį ir jam patikrinus girtumą 17.07 val. buvo nustatytas 2,90 promilės, o 17.27 val. buvo nustatytas 2,89 promilės girtumas. V. G. su alkotesterio parodymais nesiginčijo ir pasirašė ant neblaivumo nustatymo akto. V. G. vairuotas automobilis „VOLVO“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas ir išvežtas į saugomų automobilių aikštelę, o V. G. buvo įteiktas šaukimas atvykti į policijos komisariatą.

Liudytojas J. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena su sūnumi V. G., gim. (duomenys neskelbtini) m. Jis gyvena nuosavame name ir turi savo vardu registruotą automobilį „VOLVO V40“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris stovi namo kieme. Šiuo automobiliu naudojasi jis, bet kartais juo pravažiuoja ir jo sūnus V., kadangi jis turi teises. 2024 m. sausio 14 d., apie 07.00 val., jis išvažiavo į darbą ir automobilis liko stovėti kieme. Tą dieną jis į namus grižo po darbo, apie 18.00 val., ir jo automobilio „VOLVO V40“ kieme nebuvo. Namuose nebuvo ir sūnaus V. Jis skambino sūnui, bet šis neatsiliepė į skambutį. V. namo grįžo kitą dieną, vakare, ir sūnaus paklausė, kur automobilis. Sūnus atsakė, kad aikštelėje, bet nieko nepasakojo, kas įvyko. Vėliau J. G. iš policijos pareigūno sužinojo, kad jo automobilis yra policijos sulaikytų automobilių aikštelėje. Sūnus pasakė, kad girtas važiavo su J. G. automobiliu ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų. J. G. savo sūnui girtam vairuoti savo automobilio „VOLVO V40“ nedavė ir to neleistų. Minėtą automobilį V. pasiėmė be jo žinios, kadangi tuo metu jis buvo darbe. Automobilio rakteliai padėti būna automobilyje. Jis savo sūnui pretenzijų dėl apgadinto automobilio neturi ir nereiškia. Prašo grąžinti jam priklausantį automobilį ir prižada, kad sūnus V. jo automobilio tikrai daugiau nepaims.

2025 m. sausio 21 d. (duomenys neskelbtini) tyrėjas E. M. išdavė leidimą liudytojui J. G. atsiimti priverstinai į saugojimo aikštelę nuvežtą jo automobilį „VOLVO V40“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

2025 m. balandžio 11 d. apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti policijos kūno kamerų (Body) vaizdo įrašai: PSS-20250114-170018UTC+0200 ir PSS-20250114-181008UTC+0200. 1. Body kameros įrašas pavadinimu „PSS-20250114-170018UTC+0200“ yra 00.03.10 val. trukmės. Vaizdo įraše matomas policijos pareigūnų tarnybinio automobilio vaizdas salone, pareigūnė pasako „stoja“. Iš automobilio išlipa pareigūnai ir pareigūnas bendrauja su automobilio „VOLVO“ vairuotoju, kaip vėliau buvo nustatyta – V. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris stovi prie savo automobilio iš kairės pusės. „Volvo“ automobilio vairuotojo durelės praviros ir pareigūnas žiūri į automobilio saloną. Pareigūnas paklausia V. G. dokumento, į ką pastarasis atsako „namuose“. Pareigūnai vairuotoją V. G. atsiveda prie policijos tarnybinio automobilio galinės dalies ir pasodina į sulaikytiems asmenims skirtą vietą. Pareigūnė pasako „nustatysim blaivumą“. Pareigūnė paklausia, ar jis turi pažymėjimą, į ką V. G. atsako „namuose“. Pareigūnas pasako „neblaivus važiuojat“, į ką V. G. atsako „taip išėjo“. Pareigūnas duoda pūsti į alkotesterį ir įrašas baigiasi. 2. Body kameros įrašas pavadinimu „PSS-20250114-181008UTC+0200“ yra 00.00.43 val. trukmės. Vaizdo įraše pareigūnas kalba rusiškai ir V. G. klausia, ar kokie daiktai iš automobilio reikalingi, nurodo, kad jis gali paimti daiktus, kurie neįeina į automobilio komplektaciją. Pareigūnas įsėda į tarnybinį automobilį ir per raciją praneša, kad atvyko vežimėlis ir įrašas baigiasi.

2025 m. sausio 14 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole (duomenys neskelbtini) vyriausiasis patrulis R. G. nurodė, kad apžiūrėta transporto priemonė – „VOLVO V40“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurios naudotojas V. G., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Regitra. Apžiūros metu nustatyta, kad automobilis apgadintas po eismo įvykio, apgadinti dešinės pusės žibintas, sparnas, bamperis. Ratų tarpvėžių plotis nenustatytas, padangų protektorių brėžinys paprastas.

2025 m. sausio 14 d. AB „Regitra“ išrašo duomenimis, transporto priemonės – automobilio „VOLVO V40“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra J. G.

2025 m. sausio 15 d. VšĮ EMPREKIS duomenimis, vidutinė transporto priemonės „VOLVO V40“, 1.9 D, M1-AC, universalas, 2004 m., kaina Lietuvoje 1260,00 Eur (su PVM).

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog įrodyta, kad V. G. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Pats kaltinamasis dėl šios nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino ir nurodė jos padarymo aplinkybes. Paaiškino, kad 2025 m. sausio 14 d. namuose vartojo degtinę, apie 17.00 val., nusprendė nuvažiuoti į parduotuvę „Maxima“ (duomenys neskelbtini), nes nesijautė neblaivus. Jam įvažiavus į žiedinę sankryžą, automobilis pradėjo slysti ir jis nuvertė kelio ženklą, kuris stovėjo žiede. Išvažiavęs iš žiedo sustojo. Prie jo iš karto tarnybiniu automobiliu privažiavo policijos pareigūnai, kurie patikrino jo blaivumą. Jam buvo nustatytas 2,90 ir 2,89 promilių girtumas, kurio jis neginčijo.

V. G. kaltę taip pat įrodo kiti byloje surinkti duomenys: liudytojų R. G. ir R. G. parodymai apie eisme pastebėtą įtartiną automobilį „VOLVO V40“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris buvo vairuojamas ignoruojant tuščią galinio rato padangą, stebint šią transporto priemonę ir ketinant ją stabdyti, šis žiedinėje sankryžoje kliudė kelio ženklą, kuris rodo kryptį, ir jį nulenkė, po ko vairuotojas sustojo (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie žiedo. Paaiškėjo, kad automobilį vairavo V. G., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus; neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio Drager Alcotest 7510 Nr. ARJK-0165 rodmenys, pareigūnų Body kamerų vaizdo įrašai. Iš visų šių duomenų darytina išvada, kad automobilį „VOLVO V40“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairavo neblaivus V. G., jam alkotesteriu nustatytas sunkus – 2,89 promilės girtumas. Alkotesteris metrologiškai patikrintas, patikra galiojanti, teismui abejoti jo rodmenimis pagrindo nėra.

Visų šių duomenų visuma patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „VOLVO V40“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,89 promilės etilo alkoholio koncentracija. V. G. nustatytas sunkus girtumas. Žinodamas, kad vartojo stiprų alkoholį ir yra neblaivus, jis vairavo transporto priemonę, ignoruodamas faktą, kad dėl girtumo transporto priemonės valdyti negali, t. y. darydamas nusikalstamą veiką, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Apibendrinant darytina išvada, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kadangi jis transporto priemonę valdė, kai nustatytas 1,5 promilės viršijantis girtumas.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Bylos aplinkybės aiškios, procesinių kliūčių priimti teismo baudžiamąjį įsakymą nėra. V. G. nurodė, kad su bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka. Baudą sumokėti galės.

V. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Girtumas yra jo veiką kvalifikuojantis požymis ir atsakomybės nesunkina.

Skirdamas V. G. bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, dėl jo padarymo prisipažino ir gailisi, yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kaltinamasis anksčiau neteistas. Per pastaruosius trejus metus ne mažiau septynių kartų baustas už KET pažeidimus, dalis paskirtų baudų sumokėta. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, už vairavimą neblaiviam administracine tvarka nebuvo baustas. Šiuo metu nedirba (paskutiniai darbo santykiai baigėsi 2024 m. birželio 26 d.), bet registruojasi Užimtumo tarnyboje. Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Respublikiniame priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nesurinko, pats kaltinamasis neigia, kad būtų buvęs gydytas šios rūšies įstaigose.

Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta V. G. paskyrus prokurorės siūlomą BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kurios dydis nustatomas nežymiai viršijantis įstatymų leidėjo numatytą šios bausmės rūšies minimumą. Prokurorės prašoma 60 MGL baudos bausmė tikrai nėra neproporcinga padarytos veikos ir kaltinamojo asmenybės pavojingumui.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir gailisi, taikytinas BK 64¹ straipsnis, bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant, kad kaltinamasis šiuo metu bedarbis, baudos mokėjimui nustatytinas 12 mėnesių terminas (BVK 6 straipsnio 2 dalis).

Taip pat, įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, V. G. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui bei pašalinti sąlygas padaryti nusikalstamą veiką. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Kaip buvo minėta, V. G. pirmą kartą traukiamas teisiamas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Tačiau jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad prokurorės prašomas 2 metų specialiosios teisės atėmimo terminas yra proporcingas padarytos veikos ir ją padariusio asmens pavojingumui.

Taip pat kaltinamajam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72 straipsnyje – turto konfiskavimas. BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.). Kaltinamasis V. G. nusikalstamos veikos padarymo metu vairavo J. G. (kaltinamojo tėvui) priklausantį automobilį „VOLVO V40“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Jo tėvas įvykio dieną nuo 07.00 val. iki 18.00 val. nebuvo namuose (buvo darbe) ir negalėjo žinoti, kad jam priklausantis turtas bus panaudotas nusikalstamai veikai padaryti. Atitinkamai jis nagrinėjamu atveju nėra atsakingas už teisei priešingos veikos padarymą bei neturi dėl jos nukentėti.

Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Nustatyta, kad Lietuvoje analogiškos transporto priemonės „VOLVO“ vidutinė vertė su PVM yra 1260 eurų. Atsižvelgus į V. G. nusikalstamos veikos pobūdį, darytina išvada, kad yra pagrindas taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant nusikalstamos veikos priemonės vertę pinigais. Teismo manymu, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininko neblaivumo laipsnį, visos automobilio vertės konfiskavimas yra proporcinga baudžiamojo poveikio priemonė.

Ikiteisminio tyrimo metu V. G. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 60 MGL (3000 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. G. paskirti galutinę bausmę – 40 MGL (2000 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti V. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. sausio 20 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi ir 72 straipsniu, paskirti V. G. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo į valstybės biudžetą konfiskuotino turto transporto priemonės „VOLVO V40“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vidutinę rinkos vertę – 1260 Eur.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Baudos bausmė turi būti savanoriškai įvykdyta per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudą sumokant į pasirinktą Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AS Luminor Bank Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Urbo bankas (iki 2024 m. sausio 31 d. buvęs „Medicinos bankas), LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6801.

Dokumentai, patvirtinantys įmokų sumokėjimą, turi būti pristatyti teismo priėmimo poskyrio tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė bus vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 7 dalimi, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 8 dalimi, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (1260 Eur) savanoriškai turi būti sumokėta į bet kurią pasirinktą Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763 – AB Luminor Bank AS Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 – AB SEB bankas; LT24 7300 0101 1239 4300 – AB bankas Swedbank; LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB „Urbo bankas“; LT32 7180 0000 0014 1038 – AB „Šiaulių bankas“; LT78 7290 0000 0013 0151 – AS „Citadele banka“ iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Mokant paskirtą konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6610.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.