- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-29
- Bylos Nr.
- e2S-651-883/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-12-3-00456-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Ieškovas
- E. K.
- Atsakovas
- A. A.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. K. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti ieškovės E. K. ir atsakovės A. A. 2021 m. liepos 15 d. taikos sutartį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmuose 2021 m. gegužės 14 d. priimtas ieškovės E. K. ieškinys atsakovei A. A. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.
Telšių apylinkės teismo 2021 m. liepos 15 d. gautas ieškovės ir atsakovės prašymas patvirtinti 2021 m. liepos 15 d. taikos sutartį (toliau – Taikos sutartis), kuria šalys sutarė panaikinti (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį ir grąžinti ieškovei nekilnojamąjį turtą, kuris nurodytas minėtoje dovanojimo sutartyje: (duomenys neskelbtini) (toliau – Ginčo turtas). Taip pat pateiktas prašymas nutraukti civilinę bylą ir grąžinti ieškovei 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „B2Kapital“ pateikė nuomonę dėl taikos sutarties tvirtinimo ir nurodė, kad sudaryta taikos sutartis pažeidžia kreditorių interesus ir tokiu būdu siekiama apsunkinti kreditorių reikalavimų vykdymo iš įgyto turto procesą.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, antstolė N. B. pateikė rašytinius paaiškinimus ir nurodė, kad nesutinka su taikos sutarties tvirtinimu. Teismo procesas buvo inicijuotas tik po to, kai antstolis nukreipė išieškojimą į nekilnojamąjį turtą. Turto grąžinimas dovanotojai pažeis išieškotojų teisę į reikalavimų patenkinimą.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Kauno energija“ pateikė nuomonę ir paliko klausimą dėl taikos sutarties tvirtinimo spręsti teismo nuožiūra.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovė advokato padėjėja A. O. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus ir prašymą dėl taikos sutarties tvirtinimo spręsti klausimą rašytinio proceso tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmai 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi atsisakė tvirtinti ieškovės E. K. ir atsakovės A. A. taikos sutartį.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad taikos sutartimi iš esmės siekiama atlikti restituciją, tačiau nėra atsižvelgiama į ginčo nekilnojamajam turtui taikytus apsunkinimus ir iš jo atliekamą išieškojimą ir nurodė, kad taikos sutarties patvirtinimas galimai pažeistų atsakovės A. A. kreditorių interesus. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad, esant tokiai procesinei situacijai, kokia susiklostė nagrinėjamoje civilinėje byloje, kai ginčo baigtis gali sukelti teisinių pasekmių ne tik ginčijamos sutarties šalims, bet ir kitiems asmenims, taikos sutartis yra galima tik suderinus visų suinteresuotų asmenų nuomonę. Priešingu atveju taikos sutartimi nebus pasiektas vienas pagrindinių civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 2 straipsnis). Teismo vertinimu, šalių pateiktos taikos sutarties patvirtinimas pažeistų viešąjį interesą, teisėtus atsakovės A. A. kreditorių bei išieškojimą vykdančių antstolių lūkesčius.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė E. K. prašo panaikinti 2021 m. rugpjūčio 11 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2605-1112/2021 ir bylą išspręsti iš esmės – patvirtinti taikos sutartį civilinėje byloje ir nutraukti civilinę bylą Nr. e2-2605-1112/2021 bei grąžinti ieškovei 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio.
Ieškovė atskirajame skunde nurodė, kad teismo nutartis atsisakyti tvirtinti taikos sutartį užkerta kelią baigti bylą, t. y. ją baigti šalims, kurios disponuoja ginčo objektu ir procesinėmis priemonėmis, pageidaujamu būdu. Toks teismo sprendimas yra nerezultatyvus ir nesukelia šalims pageidaujamų teisinių pasekmių dėl ginčijamų teisių bei pareigų nustatymo pagal taikos sutartyje sulygtas sąlygas, dėl to tolimesnis procesas ir bylos nagrinėjimas neturi prasmės.
Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) dovanojimo sandoris buvo sudarytas ieškovei neišaiškinus dovanojimo sutarties sąlygų ar šios sutarties sudarymo pasekmių. Ieškovė E. K. pasirašydama dovanojimo sutartį pagrįstai tikėjosi, jog turtas asmeninės nuosavybės teise atsakovei pereis po ieškovės mirties ar jeigu dėl savo sveikatos būklės ieškovė negalės valdyti savo veiksmų ar jų suprasti, t. y. ieškovė tikėjosi, kad kol yra veiksni, turtas, kuris buvo nurodytas dovanojimo sutartyje, priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise iki aukščiau nurodytų sąlygų atsiradimo, todėl sandoris buvo sudarytas iš esmės suklydus ir CK 1.90 straipsnio 4 dalies pagrindu turėtų būti laikomas negaliojančiu. Be to, atsakovė nuslėpė faktą, kad ji turi daug skolų, dėl kurių ieškovė gali netekti savo gyvenamo būsto.
Papildomai atkreipė dėmesį į tai, kad nei viena iš bylos šalių neprašė įmonių UAB B2Kapital, UAB „L. B.“, UAB „Kauno vandenys“, UAB „Gelvora“, UAB „Intrum Lietuva“, AB „Kauno energija“ įtraukti trečiaisiais asmenimis, dėl šių įmonių įtraukimo į bylinėjimosi procesą nebuvo pasisakyta ir jų atžvilgiu teismo nutartis nepriimta, šios įmonės nėra proceso dalyviais ir jų pareikšta nuomonė negalėjo būti vertinama. Kreditoriai, kaip proceso dalyviai yra galimi tik tuo atveju, jeigu yra sprendžiamas ginčas dėl skolos arba byloje reiškiami piniginiai reikalavimai. Šioje byloje ginčas kilo dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, tačiau piniginių reikalavimų nei viena iš bylos šalių nereiškia.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo antstolė N. B. pateikė atsiliepimą į ieškovės E. K. atskirąjį skundą, kuriuo prašė netenkinti atskirojo skundo dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2605-1112/2021 ir palikti galioti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2605-1112/2021.
Atsiliepime į atskirąjį skunde nurodė, kad dovanojimo sutarties panaikinimas ir taikos sutarties patvirtinimas inicijuojamas dėl A. A. atžvilgiu vykdomų išieškojimų, siekiant išvengti, jog išieškojimas būtų nukreiptas į jai nuosavybės teisę priklausantį turtą, kurį įgijo dovanojimo sutarties pagrindu. Vykdymo procese nebuvo ir nėra nustatyta, jog A. A. turi kitą turtą, kuriuo būtų galima užtikrinti išieškotojų reikalavimų patenkinimą vykdymo procese. Tokios informacijos nėra pateikusi ir pati atsakovė. Tikrindamas, ar taikos sutartis nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, Telšių apylinkės teismas šiose bylose būdamas aktyvus, pagrįstai vertino trečiųjų asmenų nuomones dėl taikos sutarties tvirtinimo. Šiuo atveju teismas įvertinęs bylos aplinkybes teisingai nustatė, kad taikos sutartis negali būti tvirtinama, nes būtų pažeisti atsakovės kreditorių interesai.
Pažymėjo, jog nepagrįsti atskirojo skundo teiginiai, kad ieškovei nebuvo išaiškintos dovanojimo sutarties sąlygos ir pasekmės ir ginčijamas sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu CK 1.90 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu, nes ieškovė suklydo manydama, kad turtas atsakovei nuosavybės teise pereis tik po ieškovės mirties. Ieškinys dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo pateiktas tik po to, kai antstolis A. N. priėmė patvarkymą dėl išieškojimo nukreipimo į nekilnojamąjį turtą, t y. būtent į tą turtą, kuris įgytas dovanojimo sutarties pagrindu. Darytina prielaida, jog sužinojus, kad išieškojimas bus nukreiptas į dovanotą turtą, imtasi priemonių to išvengti, inicijuojant dovanojimo sutarties panaikinimą.
Be to, sudarius dovanojimo sutartį nekilnojamojo turto registre ieškovei nustatytas uzufruktas, todėl net nukreipus išieškojimą į atsakovei nuosavybės teise priklausantį turtą, ieškovės teisės ir teisėti lūkesčiai gyventi padovanotame būste ir juo naudotis nebūtų pažeisti, nes ieškovei nustatytas uzufruktas pasikeitus turto savininkui išliks. Tuo tarpu patvirtinus taikos sutartį dėl dovanojimo sutarties panaikinimo ir grąžinus E. K. turtą, vykdymo procese būtų pažeista išieškotojų teisė į reikalavimų patenkinimo užtikrinimą ir apgynimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino šalių prašymo dėl taikos sutarties patvirtinimo tuo pagrindu, kad ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ir viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis).
Atskirajame skunde ieškovė E. K. nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti taikos sutartį, 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartį motyvavo tuo, kad šalių pateiktos taikos sutarties patvirtinimas pažeistų viešąjį interesą, teisėtus atsakovės A. A. kreditorių bei išieškojimą vykdančių antstolių lūkesčius, tačiau ginčas kilo dėl dovanojimo sutarties nuginčijimo, todėl atsakovės kreditoriai, kurie net nėra šio proceso dalyviai, ir išieškojimą vykdantys antstoliai niekaip negali daryti įtakos ieškovės lūkesčiams atgauti dėl suklydimo prarastą turtą. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka.
Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad aplinkybė dėl apeliantės suklydimo ar buvimo suklaidinta sudarant ginčo turto dovanojimo sutartį šiame apeliaciniame procese nėra aktuali, kadangi ji nagrinėtina bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Kaip minėta šios nutarties 18 punkte, apeliaciniame procese nagrinėjamas klausimas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti šalių taikos sutartį.
Pagal CPK 140 straipsnio 3 dalies nuostatą, bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai) (CPK 231 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo, kuris šalims suteikia teisę disponuoti tiek ginčo objektu, t. y. pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais, tiek procesinėmis priemonėmis, išraiškų. Vis dėlto dispozityvumo principas ir iš jo kylanti šalių laisvė susitarti dėl taikos sutarties sąlygų nėra absoliutūs. Šalių veiksmus kontroliuojantis teismas netvirtina taikos sutarties, jei byloje nustatomi CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai, t. y. bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti šalių pasiektos taikos sutarties sąlygų atitiktį imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-478-687/2018, 21 punktas).
Kasacinis teismas, formuodamas praktiką dėl byloje pateiktos tvirtinti taikos sutarties atitikties viešajam interesui, nurodė, jog vertinant, ar yra viešasis interesas tuo atveju, kai šalys bylą baigia taikos sutartimi, atsižvelgtina į tai, jog CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Teisingumo principas reikalauja, kad asmenys, įgyvendindami savo teises, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Laikantis šio principo, tuo atveju, kai šalių sudaryta taikos sutartimi pažeidžiamos kito asmens teisės, tokių teisių gynimas yra viešasis interesas, nors šalių sudaryta taikos sutartis išoriškai gali atrodyti kaip taikus teisinio ginčo baigimas. Teismas, nustatęs viešojo intereso pažeidimą, taikos sutarties neturi tvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2014).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad tarp šalių sudaryta taikos sutartis netvirtintina, nes atitinka CPK 42 straipsnio 2 dalies nuostatai, pagal kurią teismas atsisako tvirtinti taikos sutartį, jeigu ji prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Teismas tokią išvadą padarė įvertinęs bylos aplinkybes, t. y., atsižvelgęs į tai, kad atsakovės atžvilgiu yra vykdomi išieškojimai, todėl taikos sutarties, kuria siekiama panaikinti dovanojimo sutartį, patvirtinimas, gali sukelti teisinių pasekmių ne tik ginčijamos sutarties šalims, bet ir kitiems asmenims, t. y. pažeistų teisėtus atsakovės A. A. kreditorių lūkesčius.
Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus, jog byloje nebuvo pagrindo atsižvelgti į atsakovės kreditorių interesus, kadangi jie nėra bylos šalimis. Iš turto arešto registro išrašo matyti, kad vykdomosiose byloje (duomenys neskelbtini) atliekant priverstinio išieškojimo veiksmus buvo areštuotas ginčo turtas, kurį dovanojimo sutartimi ieškovė padovanojo atsakovei. Turto arešto registro išraše matyti, kad kreditoriai, kurių reikalavimams patenkinti buvo areštuotas ginčo turtas yra UAB L. B., UAB „Kauno vandenys“, UAB „Gelvora“, UAB „Intrum Lietuva“, UAB B2KAPITAL.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė E. K. yra atsakovės A. A. artima giminaitė, t. y. mama. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais argumentais, kad dovanojimo sutarties panaikinimas ir taikos sutarties patvirtinimas apsunkintų jau pradėtų priverstinai vykdyti reikalavimų atsakovės atžvilgiu patenkinimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei į formuojamą teismų praktiką (žr., 21 ir 22 punktą), darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė tvirtini viešajam interesui prieštaraujančią taikos sutartį (CPK 42 straipsnio 2 dalis), nes plačiąja prasme viešoji tvarka suprantama ir kaip apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus.
Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.