Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų sprendimas, e2-38-1112/2022

Teismas: Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-06-13
Bylos Nr.: e2-38-1112/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-12-3-00456-2021-8
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Ieškinys patenkintas (visiškai).

Teisėjas: Jolanta Jasutienė (pirm.)
Ieškovas: E. K.
Atsakovas: A. A.
Trečiasis asmuo: notarės Aušros Urbonienės, "Kauno energija, "Legal Balance, "Kauno vandenys", "Intrum Lietuva" UAB, "Gelvora", Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, UAB, B2KAPITAL, GF bankas
Kreditorius: UAB „Legal Balance“, UAB „Kauno vandenys“, UAB „Kauno energija“, UAB „Gelvora“, UAB „Intrum Lietuva“, UAB „B2Kapital“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „GF bankas“
Advokatai: Aušrinė Onaitienė, Žana Vašcova

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-38-1112/2022Teisminio proceso Nr. 2-12-3-00813-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.6; 2.1.2.4.2.7; 3.1.18.6, 3.2.6.1 (S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 13 d.Naujoji Akmenė

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Jolanta Jasutienė,sekretoriaujant Robertai Rimeikei, Daivai Juškuvienei, Genovaitei Šetkauskienei,dalyvaujant ieškovės E. K. atstovei advokato padėjėjai Aušrinei Onaitienei,atsakovei A. A.,trečiojo asmens notarės Aušros Urbonienės atstovei advokatei Žanai Vašcovai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. K., atstovaujamos atstovo pagal įstatymą A. K. ir advokato padėjėjos Aušrinės Onaitienės, ieškinį atsakovei A. A. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – notarė Aušra Urbonienė, antstoliai Arminas Naujokaitis, Neringa Bacevičienė, Gita Andrijauskienė, Rima Gražienė, Marius Lekačinskas, Greta Žutautė, Audronė Adomaitienė ir M. P., kreditoriai UAB „Legal Balance“, UAB „Kauno vandenys“, UAB „Kauno energija“, UAB „Gelvora“, UAB „Intrum Lietuva“, UAB „B2Kapital“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „GF bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė E. K. kreipėsi į Telšių apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašė 1) pripažinti negaliojančia 2021 m. kovo 30 d. Kauno m. 19-ojo notarų biuro notarės Aušros Urbonienės patvirtintą dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), NETSVEP identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp ieškovės E. K. ir atsakovės A. A.; 2) taikyti restituciją – grąžinti ieškovės E. K. nuosavybėn atsakovei A. A. padovanotą nekilnojamąjį turtą: pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodyta, kad 2021 m. kovo 30 d. Kauno m. 19-ojo notarų biuro notarė Aušra Urbonienė patvirtino dovanojimo sutartį, Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – dovanojimo sutartis), kuria ieškovė E. K. padovanojo dukrai atsakovei A. A. pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – turtas). Iš 2021 m. gegužės 4 d. patvarkymo ieškovė sužinojo, kad atsakovė A. A. yra skolininkė ne tik vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), bet ir yra skolinga dar trylikai antstolių, taip pat 2021 m. balandžio 6 d. buvo areštuotas skolininkei ieškovės padovanotas turtas. Name, į kurį nukreipė išieškojimą antstolis Arminas Naujokaitis, ieškovė ne tik gyvena, bet ir nuo 1979 m. sausio 25 d. deklaravo gyvenamąją vietą. Paaiškėjus aukščiau nurodytoms aplinkybėms, ieškovė suprato, kad ji buvo savo dukros A. A. apgauta, kai prieš gulant ieškovei į ligoninę skubiai kojos arterijų operacijai buvo įtikinta sudaryti 2021 m. kovo 30 d. dovanojimo sutartį, kuria jai padovanojo gyvenamąjį namą su visa sodyba ir žemės sklypu. Prieš sudarant 2021 m. kovo 30 d. dovanojimo sutartį atsakovė nutylėjo aplinkybes, kad ji turi daug skolų, dėl kurių ieškovė gali netekti savo gyvenamo būsto, nors dovanojimo sutartyje pareiškė, kad atskleidė visą jai žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės šios sutarties sudarymui ir vykdymui (sutarties 8.8. punktas). Atsakovė tikino, kad sudarius dovanojimo sutartį ieškovė bus apsaugota nuo būsto netekimo senatvėje, jai nereikės mokėti žemės mokesčio ir kitų mokesčių valstybei, o tuo pačiu bus apsaugota ir atsakovė, jeigu dėl šalyje paskelbtos COVID-19 pandemijos po operacijos komplikuotųsi ieškovės sveikata. Ieškovė, būdama 76 metų amžiaus ir ligota, patikėjo dukra, kad ji atskleidė visą jai žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarties sudarymui ir vykdymui ir kad šią dovanojimo sutartį ji galės su dukra bet kada pakeisti tarpusavio susitarimu (sutarties 11.1 punktas), todėl turėdama tikslą būti užtikrinta dėl savo ateities neatlygintinai perdavė dukrai savo turėtą nekilnojamąjį turtą. Ieškovės motyvai ir tikslai sudaryti dovanojimo sutartį buvo klaidingi ir buvo visiškai paneigti paaiškėjus, kad atsakovė turi skolų, dėl kurių iškilo reali grėsmė likti be paskutinio gyvenamojo būsto ir panaudojo apgaulę, kai nutylėjo skolų buvimo aplinkybes, kurias žinodama ieškovė nebūtų sudariusi sutarties (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.90 straipsnio 1 dalis, 4 dalis, 1.91 straipsnio 5 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms dovanojimo sutartis pripažintina negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir taikytina restitucija – nekilnojamasis turtas neatlygintinai grąžintinas ieškovei (CK 1.80 straipsnio 2 dalis, 1.90 straipsnis, 1.91 straipsnis).

Atsakovė A. A. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo notarė Aušra Urbonienė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad tuo atveju, jei ieškovė E. K. įrodys jos nurodytas faktines aplinkybes, įrodys, kad dovanotojo klydo dėl esminių sandorio sudarymo aplinkybių ir kad nebūtų sudariusi dovanojimo sandorio, jei būtų žinojusi aukščiau nurodytas ir nuo jos dukters nuslėptas aplinkybes, teismas turės pagrindą ieškinį tenkinti.

Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad neturi duomenų, kurie leistų patvirtinti ar paneigti ieškovės įrodinėjamas aplinkybes, dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia prašo spręsti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į teisines ir faktines bylos aplinkybes.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokato padėjėja Aušrinė Onaitienė nurodė, kad ieškovė yra atsakovės A. A. motina, sandorio sudarymo metu atsakovė gyveno su ieškove. 2021 m. kovo 31 d. pasirašė dovanojimo sutartį, kuria ieškovė padovanojo atsakovei nekilnojamąjį turtą. Tik gavusi antstolio patvarkymą suprato, kad turto nebeturi, jis priklauso A. A. 2021 m. kovo 31 d. ieškovė su atsakove vyko į Kauną dėl kojų venų chirurginės procedūros, galėjo dėl to pariti susijaudinimą ir stresą. Ieškovė visą laiką aiškino, kad nori turtą kažkuriam iš vaikų palikti testamentu, iki gyvenimo pabaigos siekė turtą pati valdyti ir juo naudotis, dovanojo sandorio sudaryti neplanavo. Sandorio sudarymo dieną jos būklė buvo tokia, kad galėjo nesuprasti sandorio esmės ir jo pasekmių. Ieškovė pati neieškojo notaro, neplanavo sudaryti sandorio. Notarą surado ir į notarų biurą nuvežė A. A., nepaaiškinusi, dėl kokio sandorio važiuoja. Ieškovė sandorį sudarė dėl esminio suklydimo. E. K. nieko iš anksto apie sandorį nežinojo. Ieškovė visą laiką nurodė, kad nori sudaryti testamentą. Jeigu būtų supratusi, kokį sandorį sudaro, nebūtų tokio sudariusi. Ieškovei diagnozuota kraujagyslinė demencija ir sudarant sandorį jau buvo pasireiškę ligos požymiai ir tai galėjo prisidėti prie to, kad ieškovė nesuprato sandorio esmės. Tai ilgalaikė liga, kuri neatsiranda staiga. Liga diagnozuota praėjus kelioms dienos po sandorio sudarymo. Vien tai, kad ieškovė išlaiko teisę gyventi turte, nekeičia to, kad ieškovė prarado nuosavybės teisę į turtą. Mano, kad tai sudaro pagrindą pripažinti sandorį negaliojančiu ir taikyti restituciją.

Teismo posėdžio metu atsakovė A. A. nurodė, kad su ieškiniu iš esmės sutinka. Grįžo su partneriu iš užsienio vasario 23 d., nes mamai buvo sveikatos problemų dėl kojų, ji dirbo sesele. Užsienyje ji yra pasiskelbusi bankrotą, tikėjosi, kad skolų jau nebeturi. Mama apie jos skolas žinojo, jos 15 metų senumo. Mama kalbėdavo, kad nori sutvarkyti palikimą, neapsispręsdavo, kam palikti turtą, bet vis atidėliodavo. Jos partneris darė jai spaudimą, kad neketina nieko investuoti ir padėti, nes turtas nėra jos nuosavybė. Ji surado internete, kas padėjo greičiau patekti pas notarą ir derino sąlygas, tai brokerei susiuntė visus dokumentus. Mamai sakė, kad tvarko palikimą, apie dovanojimą nesakė. Ji norėjo, kad nei brolis, nei sesuo negalėtų pretenduoti į turtą, bet nesitikėjo, kad nuosavybė pereis iš karto jai. Brokerei sumokėjo 200 Eur, sutarčių nepasirašė, raštu sąlygų nederino. Su broliu apie sandorį nekalbėjo, jis skatino susitvarkyti palikimą. Sesuo mamą lanko nedažnai, ji niekada jos neprižiūrėjo, nesikiša, sesuo nieko nežino apie sandorį. Pakeliui į Kauną mamai davė vaistų nuo skausmo dėl kojos, tik notarų biure apie uzufrukto nustatymą sužinojo. Notarė viską perskaitė, paaiškino, davė skaityti, paminėjo, kad turės teisę jame gyventi, negalės jos išvaryti. Paskui mama neprisiminė aplinkybių, manė, kad ligoninėje pasirašė. Notarų biure jos klausė dėl dienos, klausė dėl vaikų, mama atsakė, kad turi du, bet ji nieko nesakė, kad mama suklydo. Dėl tos situacijos pašlijo santykiai su artimaisiais, mama kartais būna gera, o kartais ją kaltina, kad nori viską atimti, labai pasunkėjo jos priežiūra. Tik grįžusi iš sanatorijos ji paėmė ir perskaitė sutartį, ją suplėšė ir sudegino, pradėjo šaukti, kad šito tai nebus. Po to atėjo antstolio laiškas ir mama kreipėsi pagalbos į brolį. Mamos sveikata tiek fizinė, tiek psichinė nėra gera, ji tapo pakankamai agresyvi, atsisako pagalbos. Su gydytoja dėl neveiksnumo kalbėta, bet kol kas atsakymo negavo.

A. K., apklaustas kaip liudytojas, teismo posėdžio metu nurodė, kad mama visada kalbėjo apie palikimą, o ne dovanojimą. Su mama buvo bendravęs prieš daugiau nei metus, ji nebuvo apsisprendusi iki galo, kam paliks turtą. Kalbėta apie testamentą, norėjo apsidrausti, kad galėtų gyventi. Dovanojimo sandoris buvo staigmena jam, mama apie tai jam nieko nesakė. Asta irgi apie dovanojimą nieko nekalbėjo. Sužinojo po mamos operacijos, pati mama pasakė. Mano, kad sudarydama sandorį ji nesuprato, kad sudaro dovanojimą, jau galėjo būti pasireiškusi demencija. Kiek jam žinoma, važiuojant pas gydytojus į Kauną buvo užvažiuota pas notarą ir sudarytas sandoris. Nuo to momento, kai mama suprato, kad gali atimti turtą, jai labai pablogėjo sveikata, ją kartais ištinka pykčio priepuoliai. Nežino, ar mama tas sąlygas suvokia. Mano, kad šiai dienai mama pačio teisminio proceso nebesupranta, iš pradžių viskas buvo žinoma, mama prašė padėti ir jis padėjo surasti jai advokatą, bet dabar supratimas dingęs. Mamos sveikata pašlijo, ypač po operacijos ir sandorio sudarymo.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens notarės Aušros Urbonienės atstovė advokatė Žana Vašcova nurodė, kad notarė negalėjo tiksliai atsiminti visų aplinkybių, nes per dieną sudaro ne vieną sandorį. Buvo paskirtas sandorio laikas, buvo išsiaiškinta valia, paaiškinta sandorio esmė, notarė pabendravo, klausinėjo klausimų ir neturėjo pagrindo abejoti veiksnumu, patikrino registrus. Tą dieną ieškovė į klausimus atsakinėjo adekvačiai, notarė išaiškino teisę pasilikti gyventi namuose. Kiek notarė pamena, buvo keli sandorio variantai, notarė likusi apsaugoti vyresnius žmones nuo nuomonių pasikeitimo. Notarė kartais savo iniciatyva pasiūlo sąlygą dėl uzufrukto teisės įtvirtinimo. Notarė negalėjo nurodyti, kad šiuo atveju tą sąlygą pasiūlė. Skolų buvimo faktas nėra susijęs su sandorio esme, nes dovanoti galima nepriklausomai nuo skolų turėjimo, be to, ieškovė išsaugojo teisę gyventi tame turte. Ieškovės argumentai prieštaringi, raštu buvo nurodytos kitos aplinkybės nei teismo posėdžio metu žodžiu. Byloje nustatyta, kad mamos nuomonės keisdavosi, tą dieną jos būklė buvo pakankamai gera ir jos sudarytas sandoris atitiko jos valią.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad ieškovė E. K. 2021 m. kovo 30 d. dovanojimo sutartimi, sudaryta Kauno m. 19-ojo notarų biure, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), padovanojo dukrai A. A. pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nuo 1979 m. sausio 25 d. ieškovė deklaravo gyvenamąją vietą dovanotame turte.

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančia 2021 m. kovo 31 d. dovanojimo sutartį ir taikyti restituciją – grąžinti padovanotą turtą ieškovės nuosavybėn.

Pagal kasacinio teismo išaiškinimus valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2003). CK 1.90 ir 1.91 straipsniuose reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais; nustatyta, kad iš esmės suklydus ar dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu atitinkamai pagal klydusios šalies ar nukentėjusiojo ieškinį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatymuose įtvirtinto sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, jog civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kartu įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2009).

CK 1.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis). Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 5 dalis). Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008 ir kt.). Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo ir kitas svarbias aplinkybes.

Iš byloje pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad ieškovė E. K. nuo 2021 m. kovo 30 d. iki 2021 m. balandžio 7 d. buvo gydyta (duomenys neskelbtini). 2021 m. birželio 9 d. E. K. neterminuotai nustatė vidutinį specialiųjų poreikių lygį, taip pat pirmo lygio specialųjį nuolatinės priežiūros lygį. 2021 m. rugsėjo 13 d. ieškovei E. K. diagnozuota (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad Akmenės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2021 m. spalio 19 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl E. K. gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nurodyta, kad ji nesugeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų visose turtinių santykių srityse, taip pat šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių; sveikatos priežiūros; šeimos santykių; darbo teisinių santykių; rinkimų teisės srityje (asmens gebėjimo domėtis politiniu gyvenimu, rinkti kitus asmenis ar būti išrinktam); kreipimosi į teismą ar į viešojo administravimo ir kitas institucijas srityje. E. K. asmens higienos priežiūros srityje ir laisvalaikio planavimo srityje pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus geba iš dalies savarankiškai, naudodamasi pagalba šiose konkrečiose srityse. Išvadoje taip pat nurodoma, kad E. K. turi namą, kurį, pablogėjus sveikatai, notariškai yra padovanojusi dukrai. Praėjus laikui užmiršo, kad yra sudariusi dovanojimo sandorį, todėl dabar įvardija, kad ji pati yra namo šeimininkė, bet žada testamentu viską palikti dukrai. Turimą mąstymą, atmintį, dėmesio sutelkimą stengiasi išsaugoti, tačiau būna dienų, kad tai sunkiau sekasi, susipainioja įvykiai galvoje.

Telšių apylinkės teismo 2022 m. kovo 31 d. sprendimu E. K. pripažinta neveiksnia šiose turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.) bei šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.); gebėjimas kreiptis į teismą ar į viešojo administravimo institucijas. E. K. taip pat pripažinta ribotai veiksnia asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.) srityje ir šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: asmens higienos priežiūros; savitvarkos įgūdžių (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.). Šiuo sprendimu taip pat nustatyta globa (rūpyba) aukščiau nurodytose tam tikrose srityse E. K. ir jos globėja (rūpintoja) tose srityse paskirta A. A., o turto administratoriumi – A. K.

Byloje nustatyta, kad ieškovė E. K. dovanojimo sutartį sudarė būdama 76 metų amžiaus. Iš atsakovės ir liudytojo A. K. paaiškinimų bei rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė dovanojimo sutartį pasirašė tą pačią dieną, kai jai pradėtas gydymas ligoninėje, važiuojant į Kauną vartojo skausmą malšinančius vaistus. Atsakovės ir liudytojo paaiškinimai patvirtina, kad ieškovė norėjo išspręsti paveldėjimo klausimus, tačiau valios sudaryti dovanojimo sandorį ji nebuvo išreiškusi, apie sandorį iki nuvykstant į notaro biurą nebuvo kalbėta, jo sąlygų nebuvo mačiusi. Pagal notarės Aušros Urbonienės atstovės paaiškinimus, ieškovė gebėjimas suprasti sandorio esmę ir jos valios išraiška notarei abejonių nesukėlė. Pažymėtina, kad pagal sudaromos sutarties 7.1 punktą notaro biure ieškovei buvo paaiškinta, kad ji išlaikys teisę gyventi turte. Nors dovanojimo sutarties 7.1 punktas suteikia ieškovei uzufrukto teisę ir užtikrina jos teisę gyventi turte iki gyvos galvos, tačiau pagal pateiktus atsakovės ir liudytojo A. K. paaiškinimus grįžus iš sanatorijos ir perskaičius sutartį ieškovei kilo pykčio priepuoliai, pablogėjo jos santykiai su dukra A. A., ji ja pradėjo nepasitikėti, kreipėsi į sūnų pagalbos. Situacija dar labiau pablogėjo, kai antstolis nukreipė išieškojimą į padovanotą turtą dėl atsakovės skolų.

Iš byloje nustatytų aplinkybių ir esančių įrodymų, teismas daro išvadą, kad dėl ieškovės amžiaus, sveikatos būklės, sandorio sudarymo aplinkybių, pasitikėjimo dukra A. A., ieškovė galėjo suklysti dėl pačio sudaromo sandorio esmės ir kitomis aplinkybėmis ieškovė tokio sandorio nebūtų sudariusi. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad net ir įvertinus dovanojimo sutartyje įtvirtiną ieškovės uzufrukto teisę, sutikimas dovanoti vienintelį gyvenamąjį būstą nebuvo naudingas ieškovei, o tai netiesiogiai patvirtina, kad ieškovė nesuprato sudaromo sandorio, kuriuo buvo padovanotas jos gyvenamasis būstas ir kiti statiniai su žemės sklypu turinio reikšmės ir pasekmių. Teismas pažymi, kad sandorio sudarymo momentu nėra duomenų, kad ieškovė būtų buvusi neveiksni, tačiau atsakovės ir liudytojo paaiškinimai bei palaipsniui blogėjanti sveikatos būklė leidžia daryti išvadą, kad ieškovei sandorio sudarymo metu kraujagyslinė demencija jau galėjo būti prasidėjusi ir tai apsunkino ieškovės galimybę suvokti sudaromo sandorio esmę, tuo labiau, kad apie sudaromo sandorio esmę ji išgirdo tik trumpo pokalbio notarų biure metu. Šias išvadas patvirtina ir atsakovės paaiškinimai, kad E. K. atsakydama į notarės klausimus suklydo pasakydama, kiek turi vaikų. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovės atstovės, atsakovės, trečiojo asmens atstovės bei liudytojo paaiškinimus, byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad ieškovės ieškinys pagrįstas ir tenkintinas, 2021 m. kovo 30 d. dovanojimo sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir atsakovės, patvirtinta Kauno m. 19-ojo notarų biure, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), notarės Aušros Urbonienės, pripažintina negaliojančia.

CK 1.90 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu iš esmės suklydus sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, tai taikomos šio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti padariniai – viena negaliojančio sandorio šalis privalo grąžinti kitai šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenustato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Restitucijos taisykles nustato CK šeštosios knygos normos (CK 1.80 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog restitucija nėra galima, taip pat nenustatyta aplinkybių, lemiančių būtinybę taikyti kitą, nei restitucija natūra, būdą, todėl ieškovės reikalavimas dėl restitucijos taikymo tenkintinas – ieškovei grąžintinas 2021 m. kovo 30 d. dovanojimo sutartimi padovanotas turtas.

CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu sandoris, sudarytas dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis. Išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, teismas vertina, kad nėra pakankamo pagrindo pripažinti, kad atsakovė tyčia siekė suklaidinti ieškovę dėl sandorio esminių aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės teisinės žinios yra menkos, ji klydo dėl bankroto procedūrų pasekmių Lietuvoje. Ieškovė iš esmės norėjo išspręsti paveldėjimo klausimus, tačiau tai atidėliojo ir keitė nuomonę dėl to, kam palikti turtą, taip pat paveldėjimo klausimus išspręsti skatino atsakovės brolis, todėl susidariusi situacija atsakovei galėjo sukelti tam tikrų lūkesčių, dėl kurių ji pradėjo organizuoti sandorio sudarymą.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Telšių apylinkės teismo 2021 m. gegužės 14 d. nutartimi, palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Byloje pateikti duomenys, kad ieškovė yra sumokėjusi 330 Eur žyminį mokestį, kurios ieškovės naudai priteistinos iš atsakovės A. A. Kitų duomenų apie ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikta.

Teismo patirtos 16,67 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistiną minimalią bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), todėl yra priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės E. K. ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2021 m. kovo 30 d. dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Taikyti restituciją natūra ir grąžinti ieškovei E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nekilnojamąjį turtą:

– pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

– pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

– kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini);

– žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės A. A. ieškovės E. K. naudai 330 Eur (tris šimtus trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovės A. A. 16,67 Eur (šešiolika eurų 67 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5662.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Telšių apylinkės teismo 2021 m. gegužės 14 d. nutartimi, palikti galioti iki sprendimo įvykdymo.

Pripažinti visus byloje esančius duomenis, susijusius su E. K. medicininiais duomenimis (medicininės pažymos, specialiųjų poreikių pažymos, išvada dėl gebėjimo priimti sprendimus, Telšių apylinkės teismo 2022 m. kovo 31 d. sprendimas) nevieša bylos medžiaga.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Teisėja Jolanta Jasutienė