- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-07
- Bylos Nr.
- AN2-22-417/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00070-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eduardas Maškevičius
- Advokatai
- Diana Navickienė
- Kategorijos
- 12.30.1Mėgėjų žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas (ANK 291 str.)
- 19.9Kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas, jų teisėtų reikalavimų ar nurodymų ir kolegialių institucijų sprendimų nevykdymas (ANK 505 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. gruodžio 12 d. nutarimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2023-06-29 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1871-2023 (ROIK: 23208995334) J. L. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 291 straipsnio 6 dalį ir 505 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, galutine subendrinta administracine nuobauda – 130 Eur dydžio bauda, konfiskuojant 3 vnt. statomų tinklų, už tai, kad jis 2023-05-24, 14.45 val., ūkiniame pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) laikė tris ne mėgėjų žvejybos įrankius – statomuosius tinklus. Taip pat, atliekant ūkinio pastato apžiūrą, buvo rasta neseniai (šviežiai) sumedžioto stirnos patino galva. Paprašius pateikti medžioklės lapą, į kurį yra įrašytas stirnos patino teisėtas sumedžiojimas, J. L. atsisakė tai padaryti, tokiu būdu trukdydamas vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę. Tokiais savo veiksmais J. L. pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-01-04 įsakymu Nr. D1-14, 9.2 punktą ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalį. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. L. atstovė apskundė teismui.
2. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, Institucija) 2023-06-29 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1863-2023 (ROIK: 23208992570) V. L. nubausta pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį administracine nuobauda – 100 Eur dydžio bauda už tai, kad ji 2023-05-24, 14.45 val., aplinkos apsaugos pareigūnams vykdant savo funkcijas – atliekant apžiūrą ūkinėse patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini) nevykdė teisėtų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų reikalavimų – nepateikė asmens dokumento tapatybei nustatyti bei administracinio nusižengimo protokolui surašyti, taip pat atsisakė dalyvauti kaip liudytoja ūkinių patalpų, kuriomis naudojasi, apžiūroje ir tuo trukdė vykdyti valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę. Tokiais savo veiksmais V. L. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalį. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. L. atstovė apskundė teismui.
Žemesnės instancijos teismas
3. Nesutikdami su Institucijos 2023-06-29 nutarimais, J. L. ir V. L. atstovė advokatė Diana Navickienė kreipėsi su skundais į Klaipėdos apylinkės teismą, prašydama skundžiamus nutarimus panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną J. L. ir V. L. nutraukti.
4. 2023-08-03 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutartimi administracinio nusižengimo bylos sujungtos į vieną bylą.
5. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023-12-12 nutarimu J. L. ir V. L. atstovės skundai tenkinti – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023-06-29 nutarimai panaikinti ir administracinio nusižengimo teisena J. L. ir V. L. nutraukta. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą dėl J. L. ir V. L. kaltės. J. L. ir V. L. iš valstybės priteista po 302,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
II. Apeliacinio skundo argumentai
6. Apeliaciniu skundu Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023-12-12 nutarimą ir priimti naują nutarimą.
6.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismo išvada dėl aplinkos apsaugos pareigūnų vykdytos apžiūros neteisėtumo yra nepagrįsta. Šiuo atveju apžiūra buvo atlikta, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 17 straipsnio nuostatų. Šį faktą patvirtina į įvykio vietą atvykusio policijos ekipažo tyrėjo V. Milieškos tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad pareigūnas M. Salys ūkinių patalpų apžiūros metu rado draudžiamus laikyti žvejybos įrankius – statomuosius tinklus, jau jiems atvykus. Toje pačioje vietoje buvo rasti ir tuščios šovinių gilzės ir kiti šaudmenys, dėl to vėliau policijos pareigūnai nusprendė atlikti ir gyvenamųjų patalpų kratą ir pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galbūt neteisėto jų laikymo. Be to, teismo posėdžio metu pareigūnas V. Olšauskas, surašęs J. L. administracinio nusižengimo protokolą, pripažino, kad suklydo, neteisingai įrašęs statomųjų tinklų radimo laiką ir traktavo tai kaip techninę klaidą. Tačiau apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, šios faktinės aplinkybės visai nevertino ir savo išvadą grindė tik pareiškėjo skunde nurodytais teiginiais, kad patalpų apžiūra atlikta neteisėtai. Pažymima, jog pareiškėjas skundė ne tik aplinkos apsaugos pareigūnų atliktos apžiūros teisėtumą, bet ir policijos pareigūnų vėliau atliktos kratos gyvenamosiose patalpose teisėtumą. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs skundą dėl kratos teisėtumo, 2023-07-04 priėmė neskundžiamą nutartį skundo netenkinti. Šioje nutartyje, be kita ko, konstatuojama, kad aplinkos apsaugos pareigūnai rado tinklus jau atvykusių policijos pareigūnų akivaizdoje, kas paneigia pareiškėjo teiginius apie neva anksčiau atliktą negyvenamų patalpų apžiūrą.
6.2. Institucijos nuomone, apylinkės teismo išvada, kad J. L. būtų laikomas padaręs administracinį nusižengimą tik tuo atveju, jei būtų žinojęs apie uždraustų žvejybos įrankių – statomųjų tinklų laikymą jam priklausančiose patalpose, nėra pagrįsta. Šiuo atveju neginčijamas faktas yra pats draudžiamų įrankių radimas, o pareiškėjo teiginiai apie jų buvimo nežinojimą, nematymą, taip pat daromos išvados apie tinklų naudojimo negalimumą dėl jų netinkamos būklės vertintini kaip šios aplinkybės subjektyvioji pusė, kuria negalima naudotis, formuluojant išvadas skundžiamame nutarime. Institucijos teigimu, šiuo atveju tai yra gynybinė versija, kuri neatleidžia pareiškėjo nuo administracinės atsakomybės dėl draudžiamų įrankių laikymo ir vertintina kaip bandymas bet kokiu būdu išvengti administracinės atsakomybės.
6.3. Be to, Institucijos nuomone, apylinkės teismas visiškai nevertino pareiškėjo elgesio, kai jis bandė pasišalinti iš įvykio vietos automobiliu. Skundžiamame nutarime konstatuojama, jog, J. L. teigė, kad jis važiuoja tik parvežti medžioklės lapo, tačiau neužsimenama, kad ne vieną kartą buvo prašomas sustoti, išlipti iš automobilio, paaiškinant nepaklusimo pareigūnų reikalavimas teisines pasekmes ir tik policijos pareigūnams užtvėrus kelią, pareiškėjas buvo išlaipintas iš automobilio. Institucijos vertinimu, toks pareiškėjo elgesys pagrįstai suteikia pagrindą aplinkosaugos pareigūnams patraukti jį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 505 straipsnio l dalį už nepaklusimą teisėtiems pareigūnų reikalavimams.
6.4. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime taip pat konstatavo, kad V. L. neatsisakė pateikti reikalaujamo asmens tapatybės dokumento, pažadėdama jį pateikti vėliau, nes neva šiuo metu eina žindyti kūdikio. Tačiau, pažymima, kad versija apie kūdikio žindymą atsirado daug vėliau. Iš vaizdo medžiagos matyti, kad pareigūnas M. Salys daug kartų prašė pateikti asmens dokumentą, paaiškino šio reikalavimo nevykdymo pasekmes, buvo priverstas kviesti policijos pareigūnus. Tik jiems atvykus ir prisistačius, V. L. pateikė prašomą dokumentą. Institucijos nuomone, toks pareiškėjos elgesys su aplinkosaugos pareigūnais, galbūt telefonu įtakotas jos sutuoktinio J. L., yra netoleruotinas ir pagrįstai suteikia pagrindą aplinkosaugos pareigūnas patraukti pareiškėją administracinėn atsakomybėn pagal ANK 505 straipsnio l dalį už teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdymą, bet ne už atsisakymą leisti atlikti apžiūrą, kaip konstatuota skundžiamame nutarime.
6.5. Institucijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, vadovaujantis anksčiau išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, apylinkės teismo sprendimas taikyti ANK 666 straipsnio 2 dalies nuostatas ir iš valstybės priteisti abiejų pareiškėjų bylinėjimosi išlaidas yra teisiškai nepagrįstas.
Atsiliepimas
7. J. L. ir V. L., kuriems administracinio nusižengimo teisena nutraukta, atstovė atsiliepimu į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Taip pat prašoma priteisti J. L. ir V. L. po 302,50 Eur bylinėjimo išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
8. Apeliacinis skundas atmestinas.
9. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis bei pateikiamas kitoks, administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai palankus, įrodymų vertinimas.
10. ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos apibrėžtos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį.
11. Be pirmiau aptartų ANK normų pažymima ir tai, kad asmuo gali būti pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą tik tada, kai yra surenkama pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Kaip nustatyta ANK 569 straipsnyje, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
Žemesnės instancijos teismas
12. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą dėl J. L. ir V. L. kaltės. Šis įrodymų trūkumas net ir apklausus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūną V. Olšauską nebuvo pašalintas ir pirmosios instancijos teisme.
13. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 12 straipsnyje reglamentuojamos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisės ir pareigos . Šio teisės akto 1 dalies 15 punkte numatyta, jog gavę pranešimą ir (ar) informaciją apie galimus aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, turi imtis priemonių, kad pažeidimas būtų išaiškintas ir nustatyti pažeidėjai, o jeigu patys to padaryti negali, informuoti kompetentingą valstybės instituciją, kad ši imtųsi priemonių pažeidimui išaiškinti ir pažeidėjui nustatyti. Komentuojamo straipsnio 1 dalies 1 punkte, be kita ko, nustatyta, kad pateikę tarnybinį pažymėjimą, gali netrukdomi patekti (įeiti, įvažiuoti) į visų įmonių, įstaigų, organizacijų, ūkių, karinių dalinių, pasienio ruožo bei privačias teritorijas ir jose esančius objektus (statinius, įrenginius, patalpas ir kt.), kitus ūkinės veiklos objektus ir tikrinti, ar juose laikomasi aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, o 17 punkte numatyta, jog į tikrinamo fizinio asmens gyvenamąsias patalpas (tarp jų ir nuomojamus ar naudojamas kitu pagrindu) gali įeiti tik pateikę teismo nutartį.
14. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad į privačias teritorijas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi teisę patekti (įeiti ar įvažiuoti) su teritorijos savininku, valdytoju ar jų įgaliotu atstovu. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog esant būtinybei, kai privačios teritorijos savininko arba valdytojo rasti negalima arba jie atsisako dalyvauti patikrinime ir vengia skirti įgaliotą atstovą, arba atsisako įleisti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnus į privačią teritoriją, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai gali į ją patekti bei vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę ir be jų. Tokiu atveju turi dalyvauti liudytojas. Apie jo dalyvavimą įrašoma patikrinimo akte ir liudytojas šį aktą pasirašo.
15. Atsižvelgiant į anksčiau aptartą teisinį reguliavimą ir įvertinus byloje esančią medžiagą, konstatuotina, kad, priešingai nei nurodyta apylinkės teismo skundžiamame nutarime, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai (toliau – ir ADD pareigūnai) 2023-05-24, vykdydami aplinkos apsaugos kontrolę, į J. L. ir V. L. privačią – gyvenamojo namo – teritoriją pateko teisėtai. Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato ir nereglamentuoja, jog aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, norėdami patekti į fizinių asmenų privačias teritorijas ir jose esančius objektus, t. y. statinius, patalpas ir kt., taip pat kitus ūkinės veiklos objektus, išskyrus kaip minėta gyvenamąsias patalpas, ir juos tikrinti, turi turėti teismo leidimą.
16. Nagrinėjamu atveju Institucijos 2023-06-29 nutarimu V. L. pripažinta kalta pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį dėl to, kad ji 2023-05-24, AAD pareigūnams vykdant savo funkcijas – atliekant apžiūrą ūkinėse patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini) nevykdė teisėtų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų reikalavimų – nepateikė asmens dokumento tapatybei nustatyti bei administracinio nusižengimo protokolui surašyti, taip pat atsisakė dalyvauti kaip liudytoja ūkinių patalpų, kuriomis naudojasi (apžiūroje). Atkreiptinas dėmesys, jog nutarime nurodytos galbūt padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės nevisiškai atitinka aplinkybių eigą, užfiksuotą vaizdo įraše (aprašomas nutarties 19 punkte). Iš vaizdo įrašo nustatyta, kad V. L. pateikti dokumentą buvo prašomą ne jau vykdant ūkinių patalpų apžiūrą ir galbūt nustačius administracinio nusižengimo požymius, o dar tik atėjus ADD pareigūnams į privačią – gyvenamojo namo – teritoriją ir bendraujant su V. L..
17. ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neįleidimą į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimą pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimą, atsisakymą paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimą, vengimą atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 505¹, 506 straipsniuose nurodytus atvejus.
Žemesnės instancijos teismas
18. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys privalo sudaryti visas sąlygas, būtinas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti, ir paklusti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisėtiems reikalavimams.
19. Byloje esančiu Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno „Body“ kameros vaizdo ir garso įrašu nustatyta, kad 2023-05-24, 14.19 val., į privačią – gyvenamojo namo – teritoriją įeina ADD pareigūnai M. Salys ir V. Olšauskas. Juos kieme pasitinka V. L.. M. Salys paklausia jos ar namuose yra J. L., paaiškina, kad gauta informacija, jog J. L. priklausančiose ūkinėse patalpose dorojami laukiniai gyvūnai, ir nurodo, kad nori apžiūrėti ūkines patalpas. Taip pat pareigūnas M. Salys parodo tarnybinį pažymėjimą, išaiškina jo teises (paaiškina, kad teismo leidimą reikia turėti, kai nori apžiūrėti gyvenamąją vietą, o vykdant ūkinių patalpų apžiūrą, tikslu patikrinti ar nėra daromi administraciniai nusižengimai, žala gamtai, teismo nutarties nereikia), po to prašo V. L. pateikti asmens dokumentą. V. L. susisiekia su vyru J. L., po to pokalbį telefonu su juo tęsia M. Salys. M. Salys nurodo V. L., kad jie eina apžiūrėti patalpų, o ji bus liudytoja. V. L. būti liudytoja atsisako. Tuomet M. Salys dar kartą pareikalauja pateikti V. L. asmens dokumentą, nurodydamas, kad ji atsisakydama nevykdo jo teisėtų reikalavimų. Užfiksuota, kaip V. L. atsako, jog neatsisako pateikti asmens dokumento, tačiau ruošiasi šiuo metu žindyti kūdikį. ADD pareigūnai M. Salys ir V. Olšauskas 14.37 val. nusprendžia baigti filmavimą ir laukti teisininko / policijos. Įrašas toliau tęsiamas nuo 15.18 val. Tęsiant vaizdo įrašą užfiksuota, kaip atvykusius policijos pareigūnus į kiemą pro vartus įleidžia ADD pareigūnas M. Salys, kuris jiems nurodo, jog nori, kad policijos pareigūnai sudalyvautų kaip liudytojai ūkinių patalpų apžiūroje. Atvykusiems policijos pareigūnams V. L. nurodo savo asmens duomenis (vardą, pavardę, gimimo datą). 15.27 val., dalyvaujant policijos pareigūnams, ūkiniame pastate (už garažo) ADD pareigūnas M. Salys randa šaudmenų tūtas, o 15.32 val. ADD pareigūnas V. Olšauskas randa tinklus, supakuotus juodame ir žaliame polietileniniuose maišeliuose. Toliau tęsiama ūkinės patalpos apžiūra. 15.47 val. „Body“ kamera išjungiama, toliau vaizdo įrašas tęsiasi nuo 17.14 val. Vaizdo įraše užfiksuota, kad yra atvykęs advokato padėjėjas G. Rutkauskas. 17.24 val. vaizdo filmavimas sustabdomas, toliau vaizdo įrašas tęsiamas 19.30 val. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip ADD pareigūnas M. Salys J. L. pareiškia, kad jis meluoja, jog neturi medžioklės lapo. J. L., sakydamas, jog viską pateiks, nueina prie automobilio, į jį įsėda, užveda automobilio variklį. ADD pareigūnui M. Saliui pasiteiravus kur jis važiuoja, J. L. atsako, kad važiuoja parvežti medžioklės lapo. 19.30 val. M. Saliui priėjus prie J. L. užvesto automobilio ir, atidarius automobilio dureles, nurodžius J. L. išlipti iš automobilio, šis išlipa, o po to, vykdydamas tolesnius M. Salio nurodymus, užgesina automobilio variklį. 19.32 val., J. L. leidus, pareigūnas M. Salys apžiūri automobilį ir klausia kur yra medžioklės lapas. ADD pareigūnas V. Olšauskas suėmęs už abiejų riešų J. L. kartu su pareigūnu M. Saliu atlieka J. L. apžiūrą (šis parodo kelnių kišenėse esantį turinį). Po to, tęsiant automobilio apžiūrą kartu su policijos pareigūnais, ADD pareigūnas M. Salys advokato padėjėjui G. Rutkauskas nurodo, kad J. L. melavo, jog neturi medžioklės lapos, nes jis paskambino pirmininkui, kuris nurodė, jog medžioklės lapas J. L. buvo išduotas. 19.35 val. policijos pareigūnas, laikydamas rankoje baltos spalvos polietileninį maišelį, klausia aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų ar jiems reikalinga „ši galva“ ir perduoda ją ADD pareigūnui V. Olšauskui. Po to, pareigūnas M. Salys nurodo, jog rasto ožio ragai yra apžėlę, jis yra perspektyvus, todėl J. L. neįrašė jo į medžioklės lapą. 19.39 val. vaizdo įraše užfiksuota, kaip pareigūnas M. Salys iš polietileninio maišelio dalinai ištraukia sumedžioto gyvūno galvą, o 19.40 val. ADD pareigūnai V. Olšauskas ir M. Salys paskui V. L. ir J. L. įeina į gyvenamąsias patalpas (namą) ir klausia, kur yra medžioklės lapas, J. L. atsako, kad nežino ir reikia jo ieškoti. 19.40 val. vykdoma krata ūkinėse patalpose ir po pastoge esančiame automobilyje, kratą atlieka policijos pareigūnas, atliekant kratą dalyvauja advokato padėjėjas. Atliktos kratos metu nieko nerasta. 19.53 val. užfiksuota, kaip atliekama asmens (J. L.) krata, kurios metu taip pat nieko nerasta. Po to J. L. ADD pareigūnui M. Saliui paaiškina, jog jis yra streso būsenoje ir neatsimena, kur yra medžioklės lapas, radęs jį pateiks. 19.57 val. vaizdo ir garso įrašymas baigiamas.
20. Apygardos teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, sudėties buvimo V. L. veiksmuose, sutikti su Institucijos apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais neturi pagrindo. Pažymėtina, jog Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2020-08-12 įsakymu Nr. AD1-236 patvirtintos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos gyvosios gamtos apsaugos kontrolę vykdančių pareigūnų inspekcinės veiklos reidų organizavimo instrukcijos 24 punkte yra nurodyta, kad pareigūnai turi teisę tikrinti dokumentus, atlikti daiktų patikrinimą ir laikinai, kol bus priimtas sprendimas, juos paimti, kai įtaria asmenis pažeidimo padarymu. Šios Instrukcijos 33 punkte numatyta, jog pareigūnas, nustatęs, kad buvo padarytas pažeidimas, turi vietoje surinkti pažeidimą įrodančią medžiagą (pareiškimus, liudytojų parodymus, pažeidimo padarymo įrankius, objektus ir kt.), nustatyti pažeidėjo asmenybę ir surašyti jam administracinio nusižengimo protokolą Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka, jeigu tai užtraukia administracinę atsakomybę. Taigi, iš šio teisinio reguliavimo matyti, jog ADD pareigūnai turi teisę tikrinti fizinių asmenų dokumentus tik įtariant asmenį pažeidimo padarymu.
21. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog iš byloje esančios medžiagos nėra aišku kokio administracinio nusižengimo protokolo surašymui ar įtarimu padarius pažeidimą, kaip tai numatyta Instrukcijos 24 punkte, iš V. L. buvo reikalaujama pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme apklaustas ADD pareigūnas V. Olšauskas taip pat negalėjo nurodyti, ką konkrečiai V. L., šiuo atveju nesutikdama dalyvauti ūkinių patalpų apžiūroje, pažeidė. Be to, pažymėtina ir tai, jog V. L., atsisakydama dalyvauti kaip liudytoja ūkinių patalpų apžiūroje, naudojosi savo teisėmis, kurios jai suteiktos įstatymu, dėl to ADD pareigūnai ir iškvietė kviestinius (liudytojus) – policijos pareigūnus. Taip pat, nesuprantama kam ir kokiam veiksmui atlikti ADD pareigūnams, iki policijos pareigūnų atvykimo neatliekant jokių veiksmų, buvo reikalingas V. L. asmens dokumentas ir kaip savalaikis šio dokumento nepateikimas sukliudė ADD pareigūnams atlikti jiems įstatyme numatytas pareigas. Kita vertus, AAD pareigūnas, pareikalavęs V. L. pateikti asmens dokumentą, pastarajai nenurodė, kam konkrečiai yra reikalingas jos dokumentas, reikalavimo pateikti asmens dokumentą metu pastarajai nenurodė, kad ji yra įtariama kokio nors pažeidimo padarymu, už šio reikalavimo nevykdymą ar atsisakymą vykdyti pareigūno reikalavimą, galimos kilti atsakomybės, neišaiškino. Tokios aplinkybės, dėl galimo V. L. administracinio nusižengimo, nėra fiksuotos ir ADD pareigūno M. Salio 2023-05-24 apžiūros akte. Pažymėtina, kad šioje situacijoje AAD pareigūnas neišnaudojo ir kitų galimybių nustatyti asmens tapatybę, pvz. žodžiu paklausiant vardo, pavardės, gimimo datos ir pan.
22. Apygardos teismas su apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, sudėties buvimo J. L. veiksmuose, taip pat sutikti neturi pagrindo. Visų pirma pažymėtina, kad medžioklę reglamentuojantys teisės aktai nenumato ir nereglamentuoja, jog asmuo, tuo metu, kai nevykdo medžioklės, prie savęs ar savo gyvenamojoje vietoje turi turėti ir / ar turėtų saugoti jam išduotą galiojantį medžioklės lapą ir jį iš karto pateikti ADD pareigūnams, atvykusiems tikrinti šio asmens ūkinės paskirties patalpų. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000-09-15 įsakymu Nr. D1-768 patvirtintose Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse (su vėlesniais pakeitimais) yra nurodyta, jog galiojantį medžioklės lapą privaloma turėti tik medžioklės metu (Taisyklių 16 punktas). Taigi tai, kad J. L. medžioklės klubo vadovo jam išduoto galiojančio medžioklės lapo dėl stirnos patino sumedžiojimo su savimi neturėjo, o dėl kilusio streso ir susijaudinimo, neatsiminus kur jis tuo metu padėtas, ir tuo metu fiziškai jo AAD pareigūnams nepateikė, negali būti laikoma kaip teisėtų AAD pareigūnų nurodymų nevykdymas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalies prasme. Visų pirma, pažymėtina, jog AAD institucijos pareigūnai 2023-06-29 nutarime nurodė, kad toks dokumentas buvo išduotas, surašytas ir vėliau jis atsakingiems pareigūnams buvo pateiktas tvarkingai ir teisingai užpildytas. Antra, apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog J. L. bandė pasišalinti iš įvykio vietos, o iš automobilio buvo išlaipintas tik po to, kai ne vieną kartą buvo prašomas sustoti, išlipti iš automobilio ir tik policijos pareigūnams užtvėrus kelią, yra nepagrįsti, prieštaraujantys ADD pareigūnų „Body“ kameros užfiksuotiems duomenims. Iš anksčiau aptartų objektyvių duomenų darytina pagrįsta išvada, jog J. L. šalintis iš įvykio vietos neturėjo jokio pagrindo Priešingai, kaip matyti iš vaizdo įrašo, šis sėdo į automobilį tikslu važiuoti ieškoti ADD pareigūnų reikalaujamo medžioklės lapo, tačiau pastarajam patys AAD pareigūnai vykti / išvykti, kaip nurodė J. L. ieškoti medžioklės lapo, neleido. Be to tai, kad J. L. pasimetimas nėra tik gynybinė versija yra pripažįstama ir jam surašytame Institucijos 2023-06-29 nutarime. Kaip jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad šis administracinis nusižengimas (medžioklės lapo namuose neturėjimas ir jo ADD pareigūnų reikalavimu negalėjimas pateikti iš karto) buvo padarytas dėl didelio susijaudinimo. Taip pat pažymėtina ir tai, jog ADD pareigūnui M. Saliui nurodžius J. L. išlipti iš automobilio, šis pakluso ADD pareigūno teisėtiems nurodymams ir pats savarankiškai išlipo iš automobilio. Duomenų, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, jog J. L. siekė pasišalinti iš įvykio vietos, nėra.
23. J. L. Institucijos 2023-06-29 nutarimu administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas ir pagal ANK 291 straipsnio 6 dalį už tai, kad jis 2023-05-24 ūkiniame pastate laikė tris ne mėgėjų žvejybos įrankius – statomus tinklus.
24. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas J. L. atstovės skundą, vertino, jog byloje nėra surinkta neabejotinų įrodymų dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, su tokia pozicija visiškai sutinka.
25. Administracinę atsakomybę pagal ANK 291 straipsnio 6 dalį kaltininkui užtraukia neteisėtas žvejybos įrankių (išskyrus elektros arba ultragarso žvejybos prietaisus), kuriuos naudoti draudžiama pagal teisės aktus, gaminimas, realizavimas, įsigijimas arba laikymas. Ši norma yra blanketinė, kadangi Lietuvos Respublikoje mėgėjišką žūklę reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-01-04 įsakymu Nr. D1-14 patvirtintos Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės. Šių taisyklių 9.2 punkte nurodyta, kad draudžiama laikyti ar gabenti žeberklus, ūdas ir ne mėgėjų žvejybos įrankius, išskyrus atvejus, kai šie įrankiai teisės aktų nustatyta tvarka naudojami verslinei ar specialiajai žvejybai ar mokslo ir mokymo tikslais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi, tinkliniai žvejybos įrankiai laikomi ne mėgėjų žvejybos įrankiais.
26. Iš byloje esančių 2023-05-30 tarnybinių pranešimų nustatyta, jog ADD pareigūnams M. Saliui ir V. Olšauskui vykdant 2023-05-24 reidą ir pagal pranešimą, atvykus pas J. L., adresu (duomenys neskelbtini), jam priklausančiose ūkiniuose pastatuose buvo rasta 3 vienetai statomų tinklų. Pažymėtina, jog administracinio nusižengimo, numatyto ANK 291 straipsnio 6 dalyje, sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį būtina įrodyti, jog asmuo tyčia, sąmoningai laiko draudžiamus žvejybos įrankius (šiuo atveju – statomus tinklus). J. L. savo kaltę neigė, nurodė, kad apie tinklus nieko nežinojo, jų nėra matęs. J. L. priklausančiuose ūkiniuose pastatuose rasti statomi tinklai buvo nufotografuoti ir kaip administracinio nusižengimo padarymo įrankiai paimti iš J. L.. Administracinis nusižengimas užfiksuotas administracinio nusižengimo protokolu. Šių surinktų įrodymų visetu Institucija J. L. patraukė administracinėn atsakomybėn pagal ANK 291 straipsnio 6 dalį ir jį nubaudė pinigine bauda su surastų ir paimtų tinklų konfiskavimu.
27. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir galutinės teisinės išvados pagrįstumu. Nagrinėjamu atveju pareigūnai, užfiksuodami administracinio nusižengimo faktą ir patraukdami atsakomybėn J. L., net nesiaiškino neteisėtų tinklų kilmės, jų sąsajos su J. L.. Juo labiau, kai iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, jog sutuoktiniai V. L. ir J. L. žemės sklypą su statiniais (gyvenamuoju namu, sandėliu, malkine ir kitais kiemo statiniais) pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įgijo prieš nepilnus tris mėnesius iki ADD pareigūnų atlikto reido. Šiuo atveju nebuvo atliktas išsamus tyrimas, visi galimi veiksmai (aiškinantis, ar statiniai buvo įsigyti su kokias nors juose buvusiais daiktais, kas prieš tai buvo savininkas, kokia veikla užsiėmė ir pan.) traukiamo atsakomybėn asmens kaltei pagrįsti. Be to, ADD pareigūnai vykdė reidą gavę informaciją, jog J. L. jam nuosavybės teise priklausančiose ūkinėse patalpose doroja neteisėtai sumedžiotus gyvūnus, o ne galbūt dėl neteisėtos žvejybos tinklais. Taigi, nagrinėjamu atveju, tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai duomenų, galinčių pagrįsti asmens kaltę.
28. Pažymėtina, jog asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (kasacinio teismo nutartys Nr. 2AT-27-976/2015, 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016,). Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (kasacinio teismo nutartis Nr. 2AT-31-2014). Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje neįrodyta, kad J. L. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 291 straipsnio 6 dalyje ir 505 straipsnio 1 dalyje, taip pat tai, jog V. L. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje.
Dėl proceso išlaidų atlyginimo
29. J. L. ir V. L. atstovės atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma priteisti patirtų teisinių išlaidų – po 302,50 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą –atlyginimą, prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pridedant 2024-01-08 PVM sąskaitą faktūrą Serija DN Nr. 0231/2024, 2024-01-08 PVM sąskaitą faktūrą Serija DN Nr. 0232/2024 ir 2024-01-15 mokėjimo nurodymą Nr. 48, patvirtinantį J. L. 302,50 Eur sumokėjimą.
30. Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimą reglamentuoja ANK 666 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. BPK 106 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje.
31. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą administracinio nusižengimo teiseną J. L. ir V. L. nutraukti. Byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėta pagal Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą. Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas nepakeistas. Apeliaciniame skunde buvo ginčijami klausimai, kurie yra tiesiogiai susiję su J. L. ir V. L. interesais (apeliaciniame skunde buvo ginčijama šių asmenų kaltė), todėl akivaizdu, jog dėl šios priežasties jie kreipėsi į advokatą dėl teisinės pagalbos. Įvertinęs tai, kad apeliacinės instancijos teismui pateiktas tik J. L. 2024-01-15 atliktas lėšų (302,50 Eur) pervedimo nurodymas Nr. 48, todėl advokatės prašymas tenkinamas iš dalies – J. L. iš valstybės priteistina 302,50 Eur išlaidų, patirtų advokato paslaugoms, suteiktoms surašant atsiliepimą į Institucijos apeliacinį skundą, apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. gruodžio 12 d. nutarimą nepakeistą ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.
Priteisti J. L. iš valstybės 302,50 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms, susijusiomis su atsiliepimą į apeliacinį skundą su apmokėti, parengiant.
Nutartis neskundžiama.