Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-02-19 · Administracinė byla Nr. I1-1042-809/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-02-19
Bylos Nr.
I1-1042-809/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03312-2019-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Eglė Žulytė-Janulionienė (pirm.)
Pareiškėjas
A. G.
Atsakovas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-1042-809/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03312-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 19 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. (A. G.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl žalos atlyginimo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. G. (A. G.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino ir prašo: 1) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) (iki reorganizavimo – Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K)), 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 2) priteisti iš atsakovės atstovo bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1–2, 12).

Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 8 d. iki 2019 m. birželio 19 d. buvo laikomas Vilniaus PN sąlygomis, neatitinkančiomis galiojančių teisės aktų reikalavimų. Paaiškina, kad 2019 metais buvo perkeltas iš Kybartų pataisos namų į Lukiškių TI-K bausmę atlikti kameros rėžimu. Lukiškių TI-K nebuvo pritaikyta bausmės atlikimui. Kamerose tualetas įrengtas netinkamai, kadangi nebuvo užtikrintas privatumas. Be to, buvo stebimas ne tik pareigūnų, bet ir pareigūnių. Ventiliacijos kamerose nėra, todėl tvyrojo nemalonus kvapas. Dėl nurodytų aplinkybių patyrė dvasinius išgyvenimus, diskomfortą, moralinius, fizinius, psichologinius išgyvenimus, garbės ir orumo pažeminimą.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas Vilniaus pataisos namai (iki reorganizacijos – Lukiškių TI-K) atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 15–20).

Nurodo, kad pareiškėjas jau kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (toliau – ir VAAT) su skundu dėl kamerų perpildymo, antisanitarinių laikymo sąlygų, kamerų įrengimo, vėdinimo, privatumo, apšvietimo ir kt. administracinėje byloje Nr. I-5187-813/2019, laikotarpis nuo 2019 m. kovo 8 d. iki 2019 m. birželio 19 d. Kadangi teismo žinioje yra administracinė byla tarp tų pačių šalių, dėl tų pačių dalykų ir tuo pačiu pagrindu, bei visas laikotarpis sutampa, todėl prašo šias bylas sujungti arba palikti nenagrinėtą.

Pateikia duomenis apie kameras, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, įskaitant jų plotus, numerius, laikomų asmenų skaičių. Paaiškina, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Lukiškių TI-K, skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Suėmimo vykdymo įstatymas) 10 straipsnio ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnio nuostatų.

Kamerose buvo 2–4 lovos yra įrengti stalai komplekte su dvejomis pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau negu 4 lovos. Kiekvienoje kameroje yra lentyna maisto produktams susidėti, pakabos viršutiniams drabužiams kabinti priklausomai nuo lovų kiekio. Lovos matmenys yra apie 1,9 kv. m x 0,7 (1,33 kv. m). Stalo matmenys yra apie 0,6 m x 0,5 (0,3 kv. m), kėdės matmenys yra apie 0,3 x 0,3 m (0,07 kv. m), sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,8 x 0,7 (0,56 kv. m). Pažymi, jog į kamerų užstatymą baldais neatsižvelgiama.

Nurodo, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio, taip pat kai kuriose kamerose sanitarinio mazgo patalpose įrengtos atskiros kabinos su durimis arba užuolaidos privatumui užtikrinti.

Įstaigoje langai buvo pritaikyti vėdinimui, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina ir prižiūri kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės.

Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs, o žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais. Taip pat pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės, t. y. visų sąžiningų mokesčių mokėtojų, sąskaita. Šiuo atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 8 d. iki 2019 m. birželio 16 d. buvo laikomas Vilniaus PN neužtikrinant privatumo naudojantis sanitariniais mazgais bei kamerose neįrengiant ventiliacijos, atlyginimo priteisimo.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį.

Teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 18 d. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (toliau – ir VAAT) (administracinė byla Nr. I-5187-815/2019, teisminio proceso Nr. 3-61-3-03304-2019-5) dėl to, kad laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 8 d. iki 2019 m. birželio 19 d. buvo laikomas Vilniaus PN neužtikrinant minimalaus gyvenamojo ploto kameroje, dėl kameroje esančių baldų, dėl patalynės išdavimo, dėl privatumo naudojantis sanitariniais mazgais neužtikrinimo, dėl apšvietimo bei dėl dūmų detektoriaus įrengimo. VAAT 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 275 Eur neturtinei žalai atlyginti už netinkamą jo laikymą Lukiškių TI-K (po reorganizacijos – Vilniaus PN) laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 8 d. iki 2019 m. birželio 19 d. (su pertraukomis). Pažymėtina, jog minėtas sprendimas nėra įsiteisėjęs, apeliacinis skundas priimtas teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. I1-1042-809/2020 ir nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I1-1042-809/2020 ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl pareiškėjo skundo dalis, kurioje kildinamas neturtinės žalos atsiradimas laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 8 d. iki 2019 m. birželio 19 d. dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniu mazgu, vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 2 punktu, nutrauktina. Pažymėtina, jog pareiškėjo skundo reikalavimai dėl to, kad naudojantis sanitariniu mazgu jis buvo stebimas ne tik pareigūnų, bet ir pareigūnių, taip pat dėl to, kad kamerose buvo neįrengta ventiliacija, VAAT 2019 m. lapkričio 28 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-5187-815/2019 nebuvo nagrinėti. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas toliau nagrinės pareiškėjo skundo reikalavimus laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 8 d. iki 2019 m. birželio 19 d. dėl to, kad naudojantis sanitariniu mazgu buvo stebimas ne tik pareigūnų, bet ir pareigūnių, bei dėl neįrengtos ventiliacijos kamerose.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad sanitariniame mazge jis buvo stebimas ne tik pareigūnų, bet ir pareigūnių.

Vilniaus PN atsiliepime į skundą nurodė, kad priežiūros posto pareigūnai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje (b. l. 15–20). Byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad pareiškėjas buvo stebimas ne tik pareigūnų, bet ir pareigūnių. Teismo vertinimu, pareiškėjas abstrakčiai nurodė, kad buvo stebimas ne tik pareigūnų, bet ir pareigūnių, tačiau nedetalizavo šio argumento, nenurodė, kada jį stebėjo pareigūnės, neįvardijo ir nenurodė jų, taip pat nenurodė, ar dėl nurodytos aplinkybės kreipėsi į įstaigos administraciją. Tokių duomenų byloje taip pat nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumą.

Pareiškėjas skunde teigė, kad kamerose neįrengta ventiliacija, todėl tvyrojo nemalonus kvapas.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Lietuvos higienos norma 134:2015) 17 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjo skunde nurodomas aplinkybes dėl netinkamai įrengtos ventiliacijos. Be to, nustatyta, kad Vilniaus PN kameros vėdinamos natūraliai per langus (b. l. 15–20), kaip tai numatyta Lietuvos higienos normos 17 punkte. Taigi, Vilniaus PN administracija neteisėtų veiksmų neatliko. Taip pat nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į įstaigos administraciją ar kitas kompetentingas institucijas su prašymais, pareiškimais ar skundais dėl galimai netinkamų laikymo sąlygų. Atsižvelgus į tai, teismas vertina, kad pareiškėjas neįrodė, jog buvo laikomas netinkamomis sąlygomis šiuo aspektu.

Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (iki reorganizavimo – Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K), 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas neturtinę žalą įvardijo dvasiniais išgyvenimais, diskomfortu, moraliniais, fiziniais, psichologiniais išgyvenimais, garbės ir orumo pažeidimu. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių didesnį pareiškėjo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų išgyvenimų sunkumą. Taip pat byloje nėra duomenų, kad jis būtų laikomas kitokiomis sąlygomis, negu kiti asmenys. Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, LAVT 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, LVAT 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).

Remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta faktinių aplinkybių, vertintinų kaip pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, todėl jo skundo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Administracinę bylą Nr. I1-1042-809/2020 pagal pareiškėjo A. G. (A. G.) skundo reikalavimų dalį laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 8 d. iki 2019 m. birželio 16 d. (dėl neužtikrinto privatumo naudojantis sanitariniu mazgu) nutraukti.

Pareiškėjo A. G. (A. G.) skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė