Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-12-18 · Civilinė byla Nr. 2S-983-755/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-18
Bylos Nr.
2S-983-755/2015
Teisminio proceso Nr.
2-14-3-01213-2015-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eigirdas Činka
Ieškovas
G. D.
Atsakovas
VĮ „Registrų centras“

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-983-755/2015

Jolanta Gasparavičienė Proceso Nr. 2-14-3-01213-2015-5
Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.2.4.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 18 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės G. D. atskirąjį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1363-913/2015 pagal G. D. ieškinį atsakovei VĮ „Registrų centras“ dėl pažeistų teisių gynimo, pažymos ir dalies sandorių panaikinimo, įrašų viešajame registre panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. B., E. I., Lietuvos notarų rūmai,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

2015-10-07 ieškovė G. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei VĮ „Registrų centras“, kuriuo prašo panaikinti: 2009-03-19 VĮ „Registrų centro“ Vilniaus filialo pažymos Nr. 44-2556150 dalį dėl ginčo statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),išduotos priklausomybės trečiajam asmeniui A. B.;panaikinti 2009-03-23 pirkimo – pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 353, išduoto Ukmergės rajono (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaro R. Ž., dalyje dėl ūkio pastato,unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo E. I. vardu; Nekilnojamojo turto registre ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, Anykščių rajone, teisinę registraciją atliktą E. I. vardu; priteisti iš atsakovės valstybės naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas už suteiktą valstybės teisinę pagalbą ieškovei, jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Anykščių rajono apylinkės teismas 2015-10-07 nutartimi atsisakė priimti ieškovės G. D. ieškinį atsakovei VĮ „Registrų centras“ ir grąžino jį su priedais ieškovei. Ieškovei išaiškinta, kad su ieškiniu atsakovei VĮ „Registrų centras“ ji turi kreiptis į Vilniaus apylinkės teismą.

Teismas nustatė, kad ieškinys neteismingas Anykščių rajono apylinkės teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Teismas nurodė, kad CPK 29 str. nustatyta, kad juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. Išimtinis teismingumas taikomas ieškiniams dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamajam daiktui panaikinimo (CPK 31 str. 1 d.). Teismas nustatė, kad ieškovė pareiškė ieškinį atsakovei VĮ „Registrų centras“, kurio buveinė yra Vilniuje. Pareikštu ieškiniu ieškovė siekia apginti savo pažeistas teises panaikinant atsakovo išduotos pažymos dalį, įrašus viešajame registre, dalies sandorių panaikinimo, t.y. šiuo ieškiniu ieškovė nereiškia reikalavimo, susijusio su daiktinėmis teisėmis į nekilnojamąjį daiktą, kas reikštų, jog tokiu atveju turi būti taikoma išimtinio teismingumo taisyklė ir ieškinys reiškiamas nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui. Todėl, teismas atsižvelgęs į tai, jog pareikštu ieškiniu nėra keliami reikalavimai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą ir nėra tiesiogiai susiję su konkrečiu nekilnojamuoju turtu, sprendė, jog ieškinys nėra teismingas Anykščių rajono apylinkės teismui. Teismas nurodė, kad atsakovės VĮ „Registrų centras“ buveinė yra Vilniuje, todėl ieškinys turi būti reiškiamas pagal atsakovo buveinės vietą (CPK 29 str.).

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė skundžia Anykščių rajono apylinkės teismo 2015-10-07 nutartį, prašo šią nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės-priimti ieškovės ieškinį Anykščių rajono apylinkės teisme bei išspręsti ieškinio teismingumo klausimą.

Ieškovė teigia, kad teismas, spręsdamas teismingumo klausimą, neteisingai įvertino faktines aplinkybes ir priėmė neteisingą sprendimą. Nurodo, kad nuosavybės teisės atsiradimo ir pasibaigimo pagrindas yra ne teisinės registracijos faktas, o įstatyme nustatyta aplinkybė, su kuria siejamas civilinių teisinių santykių atsiradimas ir pasibaigimas,teisinės registracijos panaikinimas yra išvestinis reikalavimas.Teigia, kad ieškiniu keliamas ginčas dėl trečiojo asmens E. I. vardu įregistruotos nuosavybės teisės,kuri įregistruota Nekilnojamojo turto registre, registracijos panaikinimo tuo pagrindu, kad tretysis asmuo A. B. neteisėtai įgijo nuosavybės teisę į ginčo nekilnojamąjį turtą ir nebuvo pagrindo įregistruoti nuosavybės teisę jos vardu, kadangi ginčo nekilnojamasis turtas yra įregistruotas ieškovės vardu ,teisėtai įgytas ir jį ieškovė valdo nuo 1992 m. Teigia, kad atsakovui ir trečiajam asmeniui Notarų rūmams pateikus VĮ „Registrų centro“ Vilniaus filialo 2009-03-19 pažymą Nr. 44-2556150 ir ją įvertinus, spręstinas klausimas dėl trečiųjų asmenų procesinės padėties keitimo. Tvirtina, kad ji reikalavimą reiškia dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą nustatymo panaikinant sandorius į ginčo nekilnojamąjį turtą, kur taikomos išimtinio teismingumo taisyklės. Pagal ieškinį nekilnojamasis daiktas – ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), į kurį ji prašo nustatyti daiktines teises jos vardu, yra (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) mieste. Tokiam ieškinio reikalavimui taikoma išimtinio teismingumo taisyklė, numatyta CPK 31 str. Nurodo, kad pirmiausia bus nagrinėjami sandorių teisėtumo ir pagrįstumo klausimai ir tik po to sprendžiami nekilnojamojo turto panaikinimo viešame registre klausimai. Be to, nurodo, kad dėl paveldėjimo pagal testamentą liudijimo ir nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ir jos dalies panaikinimo, egzistuoja išimtinis teismingumas, todėl pagal teismų praktiką, toks reikalavimas iš bendrojo teritorinio rūšinio teismingumo tampa išimtiniu teismingumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 200-03-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2000; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2004-12-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-654/2004). Apibendrindama nurodo, jog ieškiniu yra ginčijama daiktinė teisė, ieškinys pareikštas nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepaduota.

Atskirasis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai sprendė atsisakyti priimti ieškovės G. D. ieškinį, dėl VĮ „Registrų centro“ išduotos pažymos panaikinimo, teisinės registracijos bei pirkimo – pardavimo sutarties panaikinimo atsakovei VĮ „Registrų centras“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. B., E. I., VšĮ Lietuvos notarų rūmais, kaip neteismingą Anykščių rajono apylinkės teismui.

CPK 137 str. 2 d. 2 p. numato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovė reikalavimą kelia tik vienam atsakovui VĮ „Registrų centras“, kurio buveinė yra Vilniuje, pareikštu ieškiniu nėra keliami reikalavimai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą, pagrįstai sprendė, jog vadovaujantis CPK 29 str. nuostatomis, ieškinys turi būti reiškiamas pagal atsakovės – juridinio asmens buveinės vietą. Apygardos teismas su šia išvada iš esmės sutinka.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Pažymėtina, kad ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarką, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamo įgyvendinimo sąlygas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, teismas privalo aiškintis, nepažeisdamas teismingumo taisyklių. Teritorinis teismingumas skirstomas į bendrąjį (CPK 29 straipsnis), alternatyvųjį (CPK 30 straipsnis), išimtinį (CPK 31 straipsnis), sutartinį (CPK 32 straipsnis) ar kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumą (CPK 33 straipsnis). Pagal bendrojo teismingumo taisyklę ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją (buveinės) vietą (CPK 29 straipsnis). Pagal išimtinio teismingumo taisyklę ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui. Tai yra išimtinis teismingumas, nes įstatyme įsakmiai nustatytas teismas, kuriame turi būti nagrinėjama byla (CPK 31 straipsnio 1 dalis).

Nustatant ieškinio teismingumo klausimą, esminę reikšmę turi teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, visų pirma, siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką (CPK 135 str. 1 dalies 2, 4 punktai), nes būtent ieškinio pagrindo ir dalyko tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti teisminio nagrinėjimo ribas ir užtikrinti visišką ginčo išsprendimą. Ieškinio dalyku suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 str.1 d. 4 punktas). Ieškinio pagrindas - tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

CPK 13 straipsnyje įtvirtina civiliniame procese dispozityvumo principą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 13 str. įtvirtintas šis principas reiškia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 str.), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti bei įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2010; 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2010).

Taigi, kam teikti ieškinį, kokį reikalavimą atsakovui formuluoti yra ieškovo procesinė teisė ir pareiga( CPK 135,111 str.2 d.). Nagrinėjamu atveju apeliantė prašo panaikinti VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo 2009-03-19 pažymos Nr. 44-2556150,išduotos dėl statinio priklausomybės trečiajam asmeniui A. B., dalį, panaikinti 2009-03-23 pirkimo – pardavimo sutartį dalyje dėl ūkinio pastato, kuria pastatas A. B. buvo parduotas E. I., bei nekilnojamojo turto – ūkinio pastato teisinę registraciją, nuosavybę įregistruojant E. I. vardu. Sutiktina su apeliante, jog nuosavybės teisės atsiradimo ir pasibaigimo pagrindas yra ne teisinės registracijos faktas, o įstatyme nustatyta aplinkybė, su kuria siejamas civilinių teisinių santykių atsiradimas ir pasibaigimas, teisinės registracijos panaikinimas yra išvestinis reikalavimas.Iš ieškinio turinio seka, kad ieškovė ginčija tai, jog atsakovė be pagrindo įregistravo ieškovei priklausantį nekilnojamąjį turtą trečiojo asmens A. B. vardu, todėl yra naikintini ir 2009-03-23 pirkimo – pardavimo sandorio dalis bei turto registracija Nekilnojamojo turto registre E. I. vardu (b.l. 6-7). Vienok, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, konkretaus atsakovo pagal reikalavimus nurodymas būtent jam dėl visų reikalavimų teikiant ieškinį, rodo procesinį ieškovo pasirinkimą, kuris akivaizdus jau ieškinio priėmimo svarstymo stadijoje. Sprendžiant dėl ieškinio tokiam atsakovui priėmimo ir sykiu nenagrinėjant ginčo iš esmės , jau ieškinio priėmimo stadijoje teismui buvo pagrindas konstatuoti, jog konkrečiam atsakovui jis teikiamas ne pagal teismingumo taisykles ( CPK 137 str.2 d. 2 p.).

Tai, kad atsakovei ir trečiajam asmeniui Notarų rūmams pateikus VĮ „Registrų centro“ Vilniaus filialo 2009-03-19 pažymą Nr. 44-2556150 ir ją įvertinus galės bus sprendžiamas klausimas dėl trečiųjų asmenų procesinės padėties keitimo,teismo vertinimu reikšmės sprendžiant ieškinio teismingumo klausimą neturi, nes CPK 45 str. nuostatos dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama taikomos bylos nagrinėjimo metu, šiuo gi atveju buvo sprendžiamas ieškinio priėmimo klausimas. Apeliantės daroma nuoroda į tai, kad reikalavimas, susijęs su paveldėjimu pagal testamentą, nepagrįsta, nes toks reikalavimas nekeliamas.

Atveju, kai atsakovas juridinis asmuo, ieškinys pareiškiamas pagal buveinės vietą, nurodytą juridinių asmenų registre.Atsakovė VĮ „Registrų centras“ veikia per savo atstovaujančią institucijas. Kadangi ieškovė reikalauja panaikinti 2009-03-19 VĮ „Registrų centro“ Vilniaus filialo išduotos pažymos Nr. 44-2556150 dalį, kas rodo, kad nagrinėjamu atveju VĮ „Registrų centras“ veikė per VĮ „Registrų centro“ Vilniaus filialą (Lvovo g. 25, Vilnius), todėl teismas pagrįstai sprendė, kad ieškinys teismingas ne Anykščių rajono apylinkės teismui.

Kadangi teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, sprendžia ne materialinės, o proceso teisės klausimus, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Ieškovei pažymėtina, kad atsisakymas priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu niekaip neužkerta kelio apeliantei kreiptis į teismą pagal teismingumą su tinkamai parengtu ieškiniu, nurodant tinkamus atsakovus .

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias teismingumo taisykles, todėl apeliantės atskirasis skundas yra atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Eigirdas Činka