Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Valantinas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro (toliau – ir Generalinis prokuroras) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutarties, kuria teismas paliko nenagrinėtą Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. birželio 5 d. rašto Nr. 17.2-4776, o Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos pateiktą medžiagą persiuntė Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai įstatyme nustatytos formos sprendimui priimti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Lietuvos Respublikos Generalinėje prokuratūroje (toliau – ir Generalinė prokuratūra) 2017 m. vasario 23 d. buvo gautas Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos (toliau - ir Sąjungos) 2017 m. vasario 23 d. pareiškimas dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties (2K-5-895/2016) M. M. baudžiamojoje byloje. Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, išnagrinėjęs gautą pareiškimą, 2017 m. kovo 6 d. raštu Nr. 17.2.-1978 pareiškėjams išaiškino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 446 straipsnio 1 dalies nuostatomis, procesas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagal Sąjungos pareiškimą negali būti pradedamas, nes Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga baudžiamojoje byloje Nr. 2K-5-895/2016 neturėjo BPK 446 straipsnio 1 dalyje nurodyto proceso dalyvio statuso.

2. Nesutikdami su pateiktu atsakymu, Sąjungos atstovai jį apskundė. Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiasis prokuroras, išnagrinėjęs gautą skundą, pripažino 2017 m. kovo 6 d. raštu Nr. 17.2-1978 Sąjungai pateiktą atsakymą teisėtu ir pagrįstu.

3. 2017 m. gegužės 5 d. Generalinėje prokuratūroje buvo gautas Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos 2017 m. gegužės 3 d. pareiškimas dėl Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro ir vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pateiktų atsakymų. Generalinis prokuroras 2017 m. gegužės 16 d. rašte Nr. 17.2.-4192 konstatavo pareiškėjams pateiktų atsakymų pagrįstumą, tačiau nurodė, kad vadovaujantis BPK 446 straipsnyje įtvirtinta nuostata, numatančia, jog prokuroras gali savo iniciatyva spręsti klausimą dėl proceso dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pradėjimo, buvo priimtas sprendimas perduoti Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamentui iš esmės analizuoti pareiškėjų pareiškime ir skunde nurodytas aplinkybes, įvertinant, ar nėra pagrindo pradėti tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

4. Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras, įvertinęs Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos pateiktą medžiagą ir M. M. byloje priimtus teismų sprendimus, 2017 m. gegužės 31 d. pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių byloje Nr. 2K-5-895/2016 nėra teisinio pagrindo. Vadovaudamasis šia išvada, Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2017 m. birželio 5 d. raštu Nr. 17.2-4776 Lietuvos laisvės kovotojų sąjungai paaiškino, kad prokuratūra nemato pagrindo savo iniciatyva pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nurodytoje baudžiamojoje byloje.

6. 2017 m. liepos 3 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas paliko Sąjungos skundą nenagrinėtą, o pateiktą medžiagą persiuntė Generalinei prokuratūrai įstatyme nustatytos formos sprendimui priimti. Savo procesiniame sprendime teismas nurodė, kad vadovaujantis BPK 446 straipsnio 4 dalimi, prokuroras, neradęs pagrindo pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, priima nutarimą atsisakyti pradėti procesą. Tačiau Generalinės prokuratūros prokurorai, spręsdami dėl Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos pareiškimų, nesilaikė BPK nustatytos sprendimų priėmimo formos.

Motyvuojamoji dalis

9. Skundas tenkinamas.

10. BPK 446 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių prokurorui gali paduoti nuteistasis, išteisintasis, jų gynėjai ir atstovai pagal įstatymą, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai. Generalinis prokuroras visiškai pagrįstai nurodo, kad šis įstatymo leidėjo numatytas asmenų sąrašas yra baigtinis. Taigi prokuroras privalo nagrinėti tik BPK 446 straipsnio 1 dalyje nurodytų proceso dalyvių pateiktus pareiškimus dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Skunde teisingai pažymima, kad kitiems asmenims įstatymo leidėjas nenumato teisės kreiptis į prokurorą su tokio turinio pareiškimais, todėl jie neturi būti nagrinėjami BPK 446 straipsnio nustatyta tvarka. Atitinkamai dėl jų neturi būti priimamas ir BPK 446 straipsnio 4 dalyje numatytas procesinis sprendimas – nutarimas.

11. Skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga nustatyta, kad Sąjungos atstovas kelis kartus kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su skundais ir pareiškimu dėl M. M. baudžiamosios bylos atnaujinimo, į kuriuos jam pagrįstai buvo atsakyta, kad nei baudžiamojo proceso įstatymas, nei kiti įstatymai nesuteikia teisės Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos atstovams, neturintiems nė vieno iš BPK 446 straipsnio 1 dalyje nurodyto proceso dalyvio statuso M. M. baudžiamojoje byloje, BPK nustatyta tvarka kreiptis į prokuratūrą prašant atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. 2017 m. gegužės 16 d. rašte Nr. 17.2.-4192 Generalinis prokuroras išdėstė šiuos teiginius Sąjungos atstovui, paaiškindamas kad šioje baudžiamojoje byloje, vadovaujantis Sąjungos pareiškimu, procesas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių negali būti pradedamas. Tuo pačiu Generalinis prokuroras informavo pareiškėją, kad siekiant patikrinti Sąjungos pareiškime nurodytą informaciją, vadovaujantis BPK 446 straipsnio 3 dalimi, kuri numato prokurorui teisę savo iniciatyva spręsti klausimą dėl proceso dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pradėjimo, buvo priimtas sprendimas perduoti Generalinei prokuratūrai iš esmės išanalizuoti pareiškėjų pateiktą pareiškimą ir prie jo pridėtą medžiagą.

12. 2017 m. birželio 5 d. raštu Nr. 17.2-4776 Generalinis prokuroras informavo Sąjungos atstovą apie tai, kad patikrinus pastarojo pareiškimą ir prie jo pridėtą medžiagą, buvo pateikta išvada, kad nagrinėjamu atveju prokurorui nėra pagrindo savo iniciatyva pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Trumpai išdėstęs išvados turinį, 2017 m. birželio 5 d. rašte Generalinis prokuroras paaiškino Sąjungos atstovui tokio sprendimo priėmimo motyvus. Taigi galima pagrįstai teigti, kad šis raštas buvo informacinio pobūdžio. Juo nebuvo atsakoma į Sąjungos atstovo pareiškimą, nes šiuo klausimu Generalinės prokuratūros jau buvo pasisakyta anksčiau. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad tokio – informacinio - turinio raštams įstatymo leidėjas nenumato kažkokios konkrečios formos, taip pat jie negali būti skundžiami. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, kad surašydama ir išsiųsdama Sąjungos atstovui 2017 m. birželio 5 d. raštą Nr. 17.2-4776 Generalinė prokuratūra jokių BPK reikalavimų nepažeidė. Analogiška išvada daroma ir dėl kitų Generalinės prokuratūros raštų, kuriais buvo atsakoma į Sąjungos atstovo pareiškimus ir skundus. Teismo jau buvo minėta, kad vadovaujantis BPK 446 straipsnio 1 dalimi, su pareiškimais dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo paaiškėjus naujoms aplinkybėms, į prokurorą gali kreiptis tik labai ribotas asmenų skaičius - proceso dalyviai, išvardinti minėtoje teisės normoje. Kaip pagrįstai nurodė Generalinis prokuroras, Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga neturi nė vieno iš BPK 446 straipsnio 1 dalyje nurodyto proceso dalyvio statuso M. M. baudžiamojoje byloje, todėl jos pareiškimas Generalinės prokuratūros pagrįstai nebuvo ir negalėjo būti nagrinėjamas BPK 446 straipsnio nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad šio straipsnio 4 dalyje nurodytas procesinis sprendimas – nutarimas – prokuroro yra priimamas išnagrinėjus pareiškimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Šiuo atveju, priešingai nei nurodė Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje, nesant teisėto pagrindo nagrinėti Sąjungos atstovo pareiškimą, dėl jo šis procesinis sprendimas neturėjo būti priimamas.

13. Skundžiamoje nutartyje minimas įstatymo nustatytos formos procesinis sprendimas neturėjo būti priimtas ir prokurorams iš esmės išanalizavus Sąjungos atstovo pateiktą pareiškimą ir prie jo pridėtą medžiagą. Skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šių veiksmų prokuroro buvo imtasi nepradedant proceso dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Tai patvirtina tiek 2017 m. birželio 5 d. rašto teiginys, kur yra nurodoma, kad nagrinėjamu atveju prokurorui nėra pagrindo savo iniciatyva pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, tiek pačios 2017 m. gegužės 31 d. išvados turinys. Taigi patikrinęs Sąjungos atstovo pareiškime ir prie jo pridėtoje medžiagoje nurodytas aplinkybes ir surašydamas dėl to išvadą, prokuroras įstatymo reikalavimų nepažeidė. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į tai, kad BPK 447 straipsnyje nurodytas procesinis sprendimas – nutarimas, priimamas tik pradėjus procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir vėliau nustačius, kad nėra pagrindo atnaujinti bylą.

14. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, konstatuojama, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutarties dalis, kuria nutarta Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos pateiktą medžiagą persiųsti Generalinei prokuratūrai įstatyme nustatytos formos sprendimui priimti, priimta netinkamai pritaikius baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, todėl naikinama.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tenkinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro skundą ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutarties dalį dėl Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos pateiktos medžiagos persiuntimo Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai įstatyme nustatytos formos sprendimui priimti.

Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos pateiktą medžiagą grąžinti pareiškėjui.

Likusią Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.