Kauno apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei J. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. Z. ieškinį atsakovui V. D. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui ieškinys ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo buvo įteiktas asmeniškai. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, asmeniškai informuotas apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą į parengiamąjį/teismo posėdį neatvyko, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė J. J. teismo posėdžio metu palaikė teiktą išvadą. Nurodė, kad prieš posėdį buvo bendrauta tiek su ieškove, tiek ir atsakove. Nors praeityje ieškovės šeimai dėl nustatytų socialinės rizikos veiksnių buvo pradėtas ir yra tęsiamas atvejo vadybos procesas, teikiamos socialinės priežiūros šeimoms ir bendrosios socialinės paslaugos, tačiau ieškovė vaikui užtikrina tinkamas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, kas yra pagrindas tenkinti ieškovės ieškinį dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir spręsti klausimą dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos, dėl ko tarp šalių net nėra ginčo. Pažymėjo, kad 200 Eur išlaikymo suma per mėnesį patenkintų tik vaiko būtinuosius poreikius.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad D. D., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra ieškovė I. Z. ir atsakovas V. D. Ieškovės šeimoje yra keturi nepilnamečiai vaikai (jauniausias gimęs (duomenys neskelbtini). Ieškovė nedirba, yra drausta asmens, auginančio vaiką iki trejų metų, draudimu, jai mokama socialinė pašalpa ir išmoka vaikams. Ieškovei priklauso trijų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris yra šeimos gyvenamoji vieta. Atsakovas Sodros duomenimis šiuo metu nedirba, tačiau 2024 m. dirbo trijose darbovietėse. Jis nuosavybės teise nekilnojamojo turto, registro Lietuvos Respublikoje, neturi.

Dėl gyvenamosios vietos nustatymo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.165 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Vienas iš šeimos santykių teisinio reguliavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Ieškovė prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Atsižvelgdamas į vaiko interesus ir siekdamas užtikrinti vaikų teisę į jų gyvenimo stabilumą, išanalizavęs rašytinių įrodymų visumą, išklausęs ieškovės paaiškinimus, atsižvelgdamas į tai, kad šalių nepilnametis vaikas gyvena su ieškove, o atsakovas vaiku visiškai nesidomi ir juo nesirūpina, byloje nesant įrodymų, kad ieškovė šiuo metu netinkamai įgyvendina motinos valdžią, teismas daro išvadą, kad nepilnamečio vaiko D. D. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitinka vaiko interesus, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina – ieškove I. Z. (CK 3.168, 3.169 straipsniai, 3.174 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas ((Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau CK 3.192 straipsnis). Tėvams nesutariant dėl išlaikymo dydžio, teismas apskaičiuoja tokį išlaikymo dydį, kuris užtikrintų vaiko poreikių tenkinimą. CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaiko išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus. Vaiko išlaikymui skiriama suma turi patenkinti jo poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, ugdymui ir kita (CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8, 11-14 ir kt. straipsniai, Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai). Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius.

Šalių nepilnametis vaikas gyvena su ieškove, kuri jį išlaiko. Ieškovė nurodė, kad vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga apie 400 Eur suma (susumavus ieškinyje nurodomas atskiras sumas pagal vaiko poreikius, gaunasi apie 450 Eur suma). Ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma yra mažesnė nei ½ minimalios mėnesinės algos (kuri nuo 2023 m. sausio mėn., atskaičius mokesčius, yra 709 Eur). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai). Ieškinyje ieškovė nurodė konkrečius vaiko poreikius (pagal sritis) bei konkrečias mėnesines vaiko išlaikymo išlaidas. Teismo vertinimu ieškovės nurodytos išlaidos, atsižvelgus į dabartinius pragyvenimo kaštus, nepilnamečio vaiko amžių ir su tuo susijusias išlaidas, iš esmės yra realios, protingos ir nėra per didelės.

Atsakovas byloje buvo pasyvus, nepateikė atsiliepimo į ieškinį, į teismo posėdį neatvyko, savo turtinės padėties ir (ne)galėjimo prisidėti reikalaujama suma prie vaiko išlaikymo, neįrodinėjo. Atsakovas Valstybės vaito teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai telefonu nurodė sutinkantis su ieškovės prašoma 200 Eur suma vaiko išlaikymui. Taigi byloje nėra duomenų, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių negalėtų teikti vaikui reikalaujamo 200,00 Eur dydžio išlaikymo, kuris atsižvelgiant į vaiko poreikius, dabartinį pragyvenimo lygį, laikytinas atitinkančiu protingumo bei realumo kriterijų. Atsižvelgus į tai ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo tenkintinas visiškai ir iš atsakovo priteistinas ieškovės reikalaujamo dydžio – 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymas nepilnamečiui vaikui nuo ieškinio pateikimo teisme dienos, kuris indeksuotinas Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200, 3.208 straipsniai). Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė. Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Teismas išaiškina, kad vadovaujantis CK 3.201 straipsniu, iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar kintant nepilnamečio vaiko poreikiams, šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, tai yra sumažinimo arba padidinimo.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 7 200 Eur išlaikymą vaikui, skaičiuojamą po 200 Eur per mėnesį už 3 metus iki ieškinio pateikimo teisme dienos. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad išlaikymą vaikui atsakovas teikė tik maždaug iki 2021 metų sausio mėn. Byloje, be atsakovo institucijai, teikiančiai išvadą, nurodytų, tačiau niekuo nepatvirtintų, taigi ir neįrodytų (CPK 178 straipsnis) faktinių duomenų, nėra jokių duomenų, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 17 d. iki 2024 m. birželio 16 d. savo dukrai būtų teikęs išlaikymą. Teismas pažymi, kad pajamų, susijusių su darbo santykiais, neturėjimas ar nepakankamas jų turėjimas neatleidžia nė vieno iš tėvų nuo pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Be to visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo (įskaitant tikrąją atsakovo turtinę padėtį, jo gaunamas pajamas ir pan.) vertintinos vaiko interesų naudai. Atsakovas savo turtinės padėties teismui neatskleidė, tačiau sutiko, kad vaiko išlaikymui per mėnesį jis turi prisidėti 200 Eur suma. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Kadangi ieškovės reikalavimas dėl atsakovo išlaikymo įsiskolinimo vaikui nenuneigtas, o prašomas priteisti išlaikymo įsiskolinimas už tris metus, t. y. už laikotarpį nuo 2021 m. birželio 17 d. iki 2024 m. birželio 16 d., 7 200 Eur sumai, neviršija tuo metu buvusios ½ minimalios mėnesinės algos (2021 m. minimali mėnesinė alga, atskaičius mokesčius, buvo 468 Eur, 2022 m. 533 Eur, 2023 m. 633 Eur, 2024 m. 709 Eur), todėl ieškinys šioje dalyje taip pat tenkintinas ir iš atsakovo priteistinas 7 200,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2021 m. birželio 17 d. iki 2024 m. birželio 16 d. (CK 3.200 straipsnis).

Dėl bendravimo tvarkos

Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.170 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė prašo nustatyti tokią atsakovės bendravimo su vaiku tvarką: 1) V. D. gali bendrauti su dukterimi D. D. kiekvieno mėnesio ir 3 šeštadienį ir sekmadienį nuo 10.00 val. iki 17.00 val. vaiko gyvenamojoje vietoje, o atsistačius ryšį tarp vaiko ir tėvo, tėvas vaiką galės pasiimti su savimi, o po bendravimo atgal pristatyti į jos gyvenamąją vietą; 2) apie ketinimą bendrauti su vaiku, V. D. privalo informuoti I. Z. prieš vieną dieną; 3) abipusiu tėvų susitarimu, atsižvelgiant į vaiko interesus, tėvo bendravimo vaiku tvarka gali būti praplėsta.

Ieškovė nurodo, kad atsakovas su vaiku nebendrauja daugiau nei trys metai, t. y. joki emocinio ryšio tarp jo ir vaiko nėra. Nors atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir teismo posėdžio metu pozicijos taip pat neišreiškė, ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybai telefonu nurodė, sutinka su ieškovės siūloma bendravimo tvarka ir bendrauti su dukra nori. Ieškovė taip pat patvirtino, kad nedraudžia tėvui bendrauti su vaiku, jis gali lankyti vaiką ir bendrauti su juo.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014).

Kadangi tarp šalių ginčo dėl atsakovo ir šalių vaiko bendravimo tvarkos nekilo, atsakovas nori bendrauti su vaiku, taip pat tam, kad sukurti ieškovo ir jo dukros emocinį ryšį reikalingas laikas, teismas sprendžia, kad gali būti nustatoma ieškovės siūloma atsakovo bendravimo su vaiku tvarka, su kuo sutinka ir pats atsakovas (CK 3.170, 3.175 straipsniai). Toks bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas apsaugos vaiko interesus bendrauti ir matytis su tėvu. Pasikeitus aplinkybėms, t. y. sukūrus atsakovo ir vaiko emocinį ryšį, šalys yra laisvos susitarti dėl labiausiai jų ir vaiko poreikius atitinkančios, platesnės bendravimo tvarkos. Kadangi teismo sprendimas šioje dalyje neįgyja res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, tėvams nepavykstant dėl to susitarti, tėvai gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė 2024 m. vasario 5 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-00875 yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo valstybei priteistinos 425,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (2024 m. rugpjūčio 26 d. pažyma Nr. APD-2024-08237), 7,93 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos ir 434 Eur žyminis mokestis (288 Eur už išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimą (((200 Eur *12) + 7200) * 3 proc.) ir 146 Eur už kitus, neturtinius reikalavimus) (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3, 10 punktai, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 92 straipsnis, 96, 99 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–268, 270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nepilnamečio vaiko D. D., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina I. Z., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo V. D., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. D., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2024 m. birželio 17 d.) iki D. D. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo V. D., a. k. (duomenys neskelbtini), 7 200,00 Eur (septynių tūkstančių dviejų šimtų eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą D. D., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini).

Nepilnametei D. D. skirtų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jos motiną I. Z., a. k. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti tokią atsakovo V. D. bendravimo su dukra D. D. tvarką:

1) V. D. bendrauja su dukterimi D. D. kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią šeštadienį ir sekmadienį nuo 10.00 val. iki 17.00 val. vaiko gyvenamojoje vietoje, o atstačius ryšį tarp vaiko ir tėvo, V. D. vaiką gali pasiimti su savimi, po bendravimo pristatant vaiką į jo gyvenamąją vietą;

2) apie ketinimą bendrauti su vaiku V. D. privalo informuoti I. Z. prieš vieną dieną;

3) abipusiu tėvų susitarimu, atsižvelgiant į vaiko interesus, tėvo bendravimo su vaiku tvarka gali būti praplėsta.

Priteisti iš atsakovo V. D., a. k. (duomenys neskelbtini), 441,93 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt vieną eurą 93 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (sumokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Priteisti iš atsakovo V. D., a. k. (duomenys neskelbtini), 425,00 Eur (keturis šimtus dvidešimt penkis eurus 00 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5630, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.