Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Dalia Pranckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Alytaus pataisos namuose, atlyginimo.

BVK 70 straipsnio 7 dalis nustato, kad pataisos namuose laikomi nuteistieji gyvenamosiose patalpose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka užrakinami. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73¹ punktas nustato, kad nuteistieji užrakinami kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose, gyvenamuosiuose aukštuose laikantis šių reikalavimų: kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukštuose nuteistiesiems turi būti sudarytos sąlygos pasinaudoti tualetu, taip pat galimybė prieiti prie geriamojo vandens šaltinio (73¹.1. papunktis); kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukštuose nuteistiesiems turi būti sudarytos sąlygos iškviesti pataisos pareigūnus (73¹.2. papunktis). Šių taisyklių 73² punktas nustato, kad iš kamerų, gyvenamųjų patalpų, palatų arba gyvenamųjų aukštų nuteistieji išleidžiami pagal dienotvarkėje nustatytą laiką į darbą, bendrojo lavinimo mokyklą ar profesinio mokymo įstaigą, pasimatymus, paskambinti telefonu, valgyklą, dušą, socialinės reabilitacijos užsiėmimus, susitikimus su advokatu, taip pat užsiimti individualia ar kita BVK nustatyta veikla, sudaryti santuoką, iškvietus pataisos įstaigos administracijai, į pataisos įstaigoje vykstančius renginius nuteistiesiems, pas sveikatos priežiūros specialistus (skubiais atvejais arba sveikatos priežiūros specialisto paskirtu priėmimo laiku) ir laisvalaikio metu – pasivaikščioti arba užsiimti kitokia asmeninio pobūdžio veikla.

Nors atsakovės atstovo atsiliepime teigiama, kad pareiškėjas turėjo galimybę pasivaikščioti 3 val. dienotvarkėje nustatytu laiku nuo 13.30 val. iki 16.30 val. (b. l. 12), atsiliepime nurodytos valandos vertintinos kaip rašymo apsirikimas, kadangi šioje pastraipoje atsiliepime yra nurodytos 6-to sektoriaus nuteistųjų pasivaikščiojimo valandos, tuo tarpu pareiškėjas buvo 5-tame sektoriuje (b. l. 2, 12, 29), be to, iš rašto „Dėl duomenų pateikimo“ (b. l. 29) ir iš dienotvarkės (b. l. 31) matyti, kad 5-to lokalinio sektoriaus nuteistiesiems numatytas laikas pasivaikščiojimui nuo 9.30 val. iki 12.30 val. Taigi, atsakovės atstovo teigimu, pareiškėjas turėjo galimybę kasdien pasivaikščioti 3 val. dienotvarkėje numatytu laiku nuo 9.30 val. iki 12.30 val., kuomet jis galėjo laisvai judėti 5-to lokalinio sektoriaus teritorijoje (koridorius, virtuvėlė, laisvalaikio kambarys, kiemas ir t. t.) (b. l. 12, 29). Alytaus PN direktoriaus 2018 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 1-152 patvirtinta Nuteistųjų, esančių 5, 6 lokaliniuose sektoriuose, dienotvarkė (b. l. 17) patvirtina, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu 5-tame lokaliniame sektoriuje nuo 9.30 val. iki 12.30 val. buvo numatytas laikas pasivaikščiojimui. Atsakovės atstovo teigimu, be to, pareiškėjas jo pageidavimu galėjo būti įtrauktas į įvairias pataisos programas, pozityvaus užimtumo priemonių vykdymą, psichologinės terapijos ir socialinės reabilitacijos programas, kurios buvo vykdomos dienotvarkėje numatytu laiku, t. y. nuo 9 val. iki 12 val. ir nuo 14.30 val. iki 17 val., kuomet nuteistieji išleidžiami iš miegamųjų patalpų, tačiau pareiškėjas tokio pageidavimo nebuvo išreiškęs (b. l. 12). Taigi, atsakovės atstovo teigimu, pareiškėjas galėjo būti išleidžiamas dienotvarkėje nustatytu laiku iš savo gyvenamosios patalpos (1-o miegamojo), jeigu būtų išreiškęs pageidavimą dalyvauti ir dalyvavęs kurioje nors pataisos namuose vykdomoje programoje. Dienotvarkė (b. l. 17) patvirtina, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu nuo 9 val. iki 12 val. ir nuo 14.30 val. iki 17 val. buvo numatytas laikas pataisos programoms, pozityvaus užimtumo priemonių vykdymui, psichologinei terapijai, mokymuisi. Alytaus PN direktoriaus 2014 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 1-181 yra patvirtintas Pozityvaus užimtumo priemonių taikymo aprašas, kuriame nurodyta, kad pozityvaus užimtumo priemonės – tai laisvės atėmimo vietos įstaigos personalo ir/ar socialinių partnerių vykdomos prasmingo nuteistųjų laisvalaikio leidimo organizavimo formos: fizinė kultūra ir sportas; dvasinių, religinių poreikių tenkinimas; nuteistųjų klubo, bibliotekos darbas; kūrybinių studijų, būrelių, pomėgių klubų veikla (aprašo 2 punktas), ir kad pataisos namai nuteistiesiems siūlo tokias galimybes laisvalaikiui praleisti: biblioteka, koplyčia, kultūriniai ir sportiniai renginiai, televizijos ir video filmų žiūrėjimas, psichologiniai grupiniai ir individualūs užsiėmimai, dalyvavimas projektuose, kuriuose pataisos namų administracija yra partneriai, dalyvavimas susitikimuose su įvairių religinių konfesijų ir bendrijų atstovais (aprašo 7 punktas) (b. l. 42). Teismas sprendžia, kad nei šios dienotvarkėje nurodytos pozityvaus užimtumo priemonės, nei kitos dienotvarkėje nurodytos priemonės (t. y. pataisos programos, psichologinė terapija, mokymasis) neapima asmeninio, buitinio pobūdžio veiklos, tokios kaip drabužių išsiskalbimas, maisto gaminimas virtuvėlėje, apsipirkimas pataisos įstaigos parduotuvėje ir pan. Atsakovės atstovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73² punkte nustatyta teisė būti išleistam iš gyvenamosios patalpos dienotvarkėje nustatytu laiku užsiimti asmeninio veikla. Priešingai, pagal dienotvarkę, pareiškėjo laisvas laikas nuo 12 val. iki 14 val., ir nuo 16 val. iki 17 val. numatytas kameroje (b. l. 17). Atsakovės atstovas patvirtino, kad pareiškėjas galėjo pasinaudoti virtuvėle, laisvalaikio kambariu, kiemu tik nuo 9.30 val. iki 12.30 val. (b. l. 12, 29), t. y. tas 3 valandas, kurios yra skirtos pasivaikščiojimui.

Įvertinęs teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, kad pareiškėjui kiekvieną dieną turėjo būti suteikiamos 3 valandos pasivaikščiojimui gryname ore, o naudojimasis virtuvėle, laisvalaikio kambariu, skalbimo mašina, apsipirkimas pataisos įstaigos parduotuvėje turėjo būti priskirtas veiklai, kuria užsiimama laisvalaikiu. Lietuvos vyriausiojo administracinio praktikoje nurodoma, jog atsakovo atstovas turi pareigą paneigti pareiškėjo argumentus dėl netinkamų kalinimo sąlygų (2019 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3359-520/2019), jog laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (2018 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1905-520/2018, 2018 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2303-442/2018). Nagrinėjamu atveju, atsakovės atstovas nepaneigė pareiškėjo argumentų, kad išsiskalbti drabužius, pasigaminti valgį virtuvėlėje, apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje ir pan. pareiškėjas turėjo galimybę tik laiku, skirtu pasivaikščioti. Dėl to pareiškėjui sutrumpėjo pasivaikščiojimui skirtas laikas. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ginčo laikotarpiu buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisės aktais nustatytą pasivaikščiojimo trukmę.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, didelį psichologinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, negalėjo ramiai miegoti, tapo dirglus (b. l. 4). Į bylą pateiktame pareiškėjo medicinos dokumentų išraše/siuntime (b. l. 18–19) yra duomenys, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 20 d. iki 2018 m. rugsėjo 21 d., t. y. ir ginčo laikotarpiu, kreipėsi į psichiatrą dėl miego sutrikimų po narkotikų vartojimo sutrikus miegui, taigi šie duomenys neleidžia daryti išvados, kad pareiškėjas negalėjo ramiai miegoti dėl netinkamų kalinimo sąlygų, kaip jis teigė. Medicinos dokumentų išraše/siuntime yra duomenys, kad pareiškėjas kreipėsi į gydytojus dėl kitų sveikatos sutrikimų, tačiau gydytojo įrašas neleidžia daryti išvados, kad pareiškėjas kreipėsi su į gydytojus sutrikus sveikatai dėl netinkamų kalinimo sąlygų, ir kad jam buvo nustatytas toks sveikatos sutrikimas. Remiantis paminėtais duomenimis, darytina išvada, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių nustatyto pažeidimo poveikį pareiškėjo sveikatos būklei, kuris galėtų būti reikšmingas sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio pareiškėjui masto klausimą.

Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jeigu būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t .y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-761-624/2018, 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-746-756/2018).

Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas įkalinimo pataisos namuose sąlygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 straipsnio 6 punktas). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.

Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą neturtinę žalą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Barbulescu prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 61496/08; 2014 m. spalio 2 d. sprendimą Hansen prieš Norvegiją, pareiškimo Nr. 15319/09; 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98; 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2014 m. sausio 28 d. sprendimą O’Keeffe prieš Airiją, § 202, pareiškimo Nr. 35810/09; 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, § 33, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2012). Administracinėse bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija taip pat nusprendė, kad pažeidimo pripažinimas šiuo atveju laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą (2018 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2210-1062/2018; 2017 m. vasario 1 d. nutartis byloje Nr. A-376-662/2017; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis byloje Nr. A146-601/2013).

Įvertinęs tai, kad pažeidimas truko neilgai (kiek daugiau nei tris mėnesius), nesant įrodymų apie šio pažeidimo poveikį pareiškėjo sveikatai, teismas sprendžia, kad pareiškėjo patirta skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima įvertinti pinigais. Teismas sprendžia, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Teismo sprendimu pripažįstama, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Alytaus pataisos namuose laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 14 d. iki 2018 m. rugsėjo 21 d., o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

Kadangi pareiškėjui žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas, nėra pagrindo priteisti pareiškėjui procesines palūkanas, kurias jis prašė priteisti nuo priteistos sumos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista M. D. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Alytaus pataisos namuose laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 14 d. iki 2018 m. rugsėjo 21 d.

Pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.