- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-02-25
- Bylos Nr.
- 1A-117-988/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38826-2025-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nida Vigelienė, Audrius Cininas, Darius Pranka
- Advokatai
- Laimonas Judickas
- Kategorijos
- 1.2.26.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.14.2Advokato darbo apmokėjimas (BPK 106 str.)
- 2.1.15.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.6.4.4Jeigu netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai (BPK 328 str. 4 p.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nidos Vigelienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-asis skyriaus prokuroro Dariaus Burbulio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio, kuriuo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 40 straipsnio pagrindu M. J. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą, perduodant A. J. atsakomybei be užstato, nustatant 3 (trejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla nutraukta.
M. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. lapkričio 3 d.
Konfiskuota nusikaltimo padarymo priemonė – M. J. priklausanti transporto priemonė – automobilis „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)
M. J. paskirtos kardomosios priemones – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – sustabdymas – paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į M. J. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) paliktas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę – nuspręsta panaikinti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. J., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl to, kad 2025 m. lapkričio 2 d., apie 17.30 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 2 M. J. vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,39 promilių neblaivumas.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu prokuroras Darius Burbulys prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 19 d. nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį: 1) M. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 60 MGL dydžio baudą; 2) vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 40 MGL dydžio baudą; 3) vadovaujantis BK 67 straipsnio 6 dalimi, 72⁵ straipsniu, paskirti M. J. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 1 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose; 4) vadovaujantis BK 67 straipsnio 6 dalimi, 68 straipsniu, paskirti M. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones 2 metus 6 mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. lapkričio 3 d.; 5) vadovaujantis BK 67 straipsnio 6 dalimi, 72 straipsniu, konfiskuoti M. J. priklausančią transporto priemonę – automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Taip pat apeliaciniu skundu prašoma M. J. paskirtas kardomąsias priemones palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti, o paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą M. J. automobiliui, palikti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti, panaikinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių, įtvirtintas BK 40 straipsnyje. Laidavimas taikytinas, jeigu yra nustatyta BK 40 straipsnyje įtvirtintų sąlygų visuma. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nustatytos visos būtinos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos, todėl yra pagrindas M. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo A. J. atsakomybėn. Vis tik su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinkama, kadangi nėra pagrindo manyti, jog M. J. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y. nenustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta būtina sąlyga. Pažymėtina, kad sprendžiant, ar yra pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymu ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, turi būti atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar priešingai, asmens polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus.
2.2. Pirmosios instancijos teismas nepagristai įvertino, jog M. J. veika yra atsitiktinio pobūdžio. M. J. praeityje daug kartų baustas administracine tvarka, daugiausia administraciniai nusižengimai susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais. Skundžiamame teismo nuosprendyje teigiama, kad M. J. baustas administracinėmis nuobaudomis už nešiurkščių administracinių nusižengimų padarymą, o paskirtas baudas yra sumokėjęs, tačiau šių nuobaudų kiekis ir jų dažnumas neleidžia manyti, kad ateityje M. J. tinkamai laikysis įstatymų. Svarbu tai, kad 2025 m. spalio 9 d. policijos pareigūnai patikrinę M. J. nustatė, kad jis galimai vairavo automobilį būdamas neblaivus ir tą kartą jam buvo nustatytas 1,47 promilės neblaivumas. Nors M. J. nurodo, kad tą kartą automobilio, būdamas neblaivus, nevairavo, o galutinis sprendimas dėl jo atsakomybės dar nėra priimtas, tačiau vien faktas, jog praėjus mažiau kaip mėnesiui nuo minėto įvykio M. J. sėdo už automobilio vairo būdamas neblaivus (jis pats nurodė, kad tai puikiai suvokė), parodo, kad jis nėra linkęs laikytis įstatymų.
2.3. Pažymėtina, jog teisme apklausiamas A. J. paaiškino, kad M. J. jam nieko nepasakojo apie 2025 m. spalio 9 d. įvykį, kas kelia pagrįstų abejonių dėl brolių itin artimo ryšio bei A. J. realaus galėjimo daryti teigiamą įtaką M. J. elgesiui ateityje. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog 2025 m. lapkričio 2 d. policijos pareigūnams apie įvykį pranešė degalinės darbuotojas, kuris nurodė, jog asmuo ne pirmą kartą važiuoja būdamas neblaivus. Taigi, iš nusikaltimo padarymo aplinkybių, asmenį charakterizuojančios medžiagos, matyti, kad M. J. nėra pakankamai savikritiškas, o kaip tik linkęs save teisinti, jo vertybinės nuostatos nėra pakankamai tvirtos, todėl nėra pagrindo manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleidus M. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, įsivyrautų nebaudžiamumo nuostatos, asmenys nebūtų saistomi nuo nusikalstamų veikų darymo.
2.4. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas M. J. nepaskyrė BK 72⁵ straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvavimo alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, nors tam byloje buvo pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas. Teismas visiškai nemotyvavo sprendimo netaikyti minėtos baudžiamojo poveikio priemonės ir nepasisakė dėl jos tikslingumo. Todėl toks teismo sprendimas laikytinas nepagrįstu ir neužtikrinančiu tinkamos bausmės paskirties. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo, turi individualiai įvertinti kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis. Šiuo atveju nustatyta, kad M. J. vairavo jam priklausantį automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,39 promilių neblaivumas, judrioje miesto gatvėje, kas ženkliai padidino sunkių padarinių riziką. M. J., sėsdamas prie padidinto pavojaus šaltinio būdamas neblaivus, visiškai ignoravo galimas neigiamas tokio elgesio pasekmes, elgėsi neatsakingai ir sąmoningai pažeidė teisės aktų reikalavimus Toks jo elgesys, kartu su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, liudija apie atsainų požiūrį į Kelių eismo taisyklių reikalavimų laikymąsi, visuomenės saugumą ir atsakomybės stoką. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teisme posėdžio metu M. J. ir jo gynėja neprieštaravo prokuroro prašomai skirti baudžiamojo poveikio priemonei, numatytai BK 72⁵ straipsnyje, tačiau teismas apie šį prokuroro prašymą skundžiamame nuosprendyje nepasisakė. Atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes, M. J. turėtų būti paskirta ir BK 72⁵ straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, šios baudžiamojo poveikio priemonės įgyvendinimo terminą nustatant 1 metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, M. J. paskiriant BK 72⁵ straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies
5. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Šia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, taip pat apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Pagal apelianto prašymų apimtį nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis (nutartis) ar tik jo dalis, o pagal prašymų pobūdį ir nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindus bei motyvus nustatoma, ar skundu ginčijamas dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ar tik kaltės forma, veikos kvalifikavimas, bausmės dydis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-241-303/2018).
Žemesnės instancijos teismas
6. Iš prokuroro apeliacinio skundo turinio matyti, kad prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą, taip pat teigia, kad nepagrįstai buvo nepaskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose. Vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nenustačius kitų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.
Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo
7. Anot prokuroro, nėra pagrindo manyti, jog M. J. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y. nenustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta būtina sąlyga. Šiuo atveju ginčo, dėl kitų būtinų sąlygų, kurioms esant galima atleisti asmenų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra (išskyrus laiduotojo tinkamumą), todėl teisėjų kolegija pasisako tik apeliacinio skundo ribose.
8. BK 40 straipsnyje įtvirtinta galimybė teismui atleisti asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio taikymas yra galimas tik nustačius šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintą sąlygų visumą ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse esančias sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-249-1073/2020, 2K-224-1073/2023). Teismų praktikoje pažymima, kad tik visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-185-489/2018, 2K-307-689/2019).??? ???
8.1. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019, 2K-301-788/2019, 2K-195-628/2023).??? ???Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar jis nėra linkęs nusikalsti, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, vadinasi, ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013).
8.2. Vienas iš esminių prokuroro argumentų netaikyti laidavimo – M. J. baustumai ANK tvarka. Iš byloje esančio 2026 m. sausio 20 d. administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už penkerius metus matyti, kad M. J. per šį laikotarpį baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus 24 kartus. Daugiausia buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, o būtent už greičio (dažniausiai nedaug) viršijimą. Vis dėlto, per paskutinius metus (2025 m.) ANK tvarka jis buvo nubaustas du kartus, iš kurių vieną kartą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, o kitą – už deklaracijų nepateikimą. Taigi duomenų, jog M. J. pastaruoju metu yra linkęs daryti ar dažnai daro administracinius nusižengimus, nėra. Šiame kontekste pažymėtina, kad prokuroro minimas iki šioje byloje nagrinėjamo įvykio galimai padarytas (2025 m. spalio 9 d.) pažeidimas (vairavimas neblaiviam) nėra vertinamas, kadangi procesinis sprendimas dėl jo nėra priimtas. Todėl vien neblaivumo nustatymas M. J. negali būti vertinama kaip aplinkybė, neigiamai charakterizuojanti jo elgesį bei neva leidžianti spręsti apie pakartotinį vairavimą neblaiviam.
8.3. Sprendžiant klausimą, ar M. J. ateityje laikysis įstatymų, turi būti vertinamos ir kitos aplinkybės. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad M. J. padarė nusikalstamą veiką pirmą kartą, anksčiau neteistas, dirba, pirmosios instancijos teisme sutiko ir šiuo metu sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, kas reiškia, jog jis supranta savo elgesio pavojingumą ir galimą grėsmę kitiems eismo dalyviams, todėl linkęs šias problemas spręsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtų duomenų visuma, apibūdinanti M. J. asmenybę bei jo padarytą veiką, leidžia teigti, kad M. J. padarė tinkamas išvadas dėl padarytos nusikalstamos veikos. Kartu tai leidžia teigti, kad nagrinėjamoje byloje M. J. padaryta veika yra atsitiktinio pobūdžio ir sudaro pagrindą išvadai, kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų.
9. Prokuroras apeliaciniame skunde kelia abejones ir dėl laiduotojo tinkamumo, nurodydamas iš esmės vienintelį motyvą, jog M. J. brolio neinformavo apie 2025 m. spalio 9 d. įvykį, todėl jų santykiai nėra artimi. Teisėjų kolegija su tokiais skundo argumentais nesutinka.
9.1. BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtinta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo, turi savarankišką reikšmę, jos konstatavimas turi būti motyvuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116-1073/2018, 2K-153-976/2018). Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-305/2011, 2K-312/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-145-895/2018, 2K-186-942/2018, 2K-67-942/2019, 2K-96-628/2019, 2K-102-303/2019).
9.2. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas galimo laiduotojo asmenybę, pažymėjo, kad A. J. yra M. J. brolis, jie palaiko glaudžius ryšius, dažnai bendrauja. A. J. anksčiau nebuvo teistas, dirba, darbdavys jį charakterizuoja kaip atsakingą, pareigingą darbuotoją, besilaikantį įmonės vidaus taisyklių, pagarbiai bendraujantį tiek su klientais, tiek su kolegomis, pasižymintį lyderio savybėmis, sąžiningumu, tinkamai vykdančiu pavestus darbus. Pažymėtina ir tai, kad A. J. neigiamai vertina brolio padarytą nusikalstamą veiką, mano, kad galės daryti teigiamą įtaką, daugiau bendraus, sportuos kartu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad A. J. yra tinkamas laiduotojas, o vien aplinkybė, jog brolis jam nepapasakojo apie anksčiau pradėtą teiseną dėl alkoholio vartojimo, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad ši teisena iki šiol dar nebaigta, negali būti lemianti jo netinkamumą būti laiduotoju šioje byloje.
Dėl BK 72⁵ straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės.
10. BK 72⁵ straipsnyje numatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai.
10.1. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos aiškinamajame rašte dėl įstatymų projektų Nr. XIVP-3066, XIVP-3067 nurodyta, kad programos (dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose bei kursuose) nėra susijusios su priverstiniu gydymu nuo konkrečių priklausomybės ligų, o su edukacinių programų, nukreiptų į alkoholio, narkomanijos ir kt. priklausomybių lygių daromą žalą asmenims, išklausymą, paskatinimą asmenis įvertinti galimybę pradėti ir atitinkamą savanorišką gydymą nuo aptariamų priklausomybės ligų. Kaip matyti iš aiškinamojo rašto turinio, tokio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemone siekiama paskatinti kaltininkus įvertinti priklausomybės ligų daromą neigiamą įtaką jų elgesiui, kas ilgojoje perspektyvoje padėtų sumažinti nusikalstamų veikų, padarytų dėl atitinkamų medžiagų vartojimo įtakos, skaičių. Taigi, įvertinus aiškinamojo rašto turinį, matyti, kad baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72⁵ iš esmės yra edukacinio pobūdžio, kuria siekiama padėti asmenims įvertinti galimybę savanoriškai pradėti gydytis nuo priklausomybės ligų, kaip antai alkoholio vartojimo. Paprastai aptariama baudžiamojo poveikio priemonė skiriama tada, kai yra pagrindas manyti, jog kaltininko nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos priklausomybė alkoholiui ar narkotikams, socialinių įgūdžių stoka, elgesio problemos ar kitos panašios aplinkybės arba tokios priemonės taikymas gali padėti pataisyti kaltininko elgesį, užkirsti kelią pakartotiniam nusikaltimui ir padėti resocializacijai.
10.2. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas dėl savo sprendimo netaikyti BK 72⁵ straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės apskritai nepasisakė, nors ją skirti prašė prokuroras, o gynėjas ir M. J. su tokiu prokuroro siūlymu sutiko. Pažymėtina, kad apeliacinio proceso metu jau kitas M. J. gynėjas (kaip galima suprasti, išsakydamas M. J. poziciją) taip pat sutiko, jog M. J. būtų skiriama ši baudžiamojo poveikio priemonė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia M. J. nuosekli pozicija reiškia, kad jam tokie kursai būtų naudingi tiek kaip asmenybei, tiek padėtų spręsti jo netinkamo elgesio problemas. Sprendžiant dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo vertinama ir tai, kad alkoholio vartojimo faktas buvo nustatytas ir neilgai trukus iki įvykio (2025 m. spalio 9 d.) ir, nors ši aplinkybė nereiškia, kad buvo padarytas koks nors teisės pažeidimas, tačiau leidžia spręsti, jog M. J. turi alkoholio vartojimo problemų, kurias tinkamai spręsti gali padėti dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose. Manytina, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas šiuo atveju darytų teigiamą įtaką atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės elgesiui, o tuo pačiu turėtų ir prevencinį bei auklėjamąjį poveikį. Todėl baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvavimo alkoholizmo prevencijos programoje skyrimas atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės būtų tikslingas ir padėtų pasiekti šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslų.
11. Apibendrinant konstatuotina, kad baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose M. J. nepaskirta nepagrįstai, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 19 d. nuosprendis keistinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-asis skyriaus prokuroro Dariaus Burbulio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 19 d. nuosprendį.
Vadovaujantis BK 72⁵ straipsniu, M. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, įpareigojant jį per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausyti visą programos užsiėmimų kursą.
Likusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.