- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-12-31
- Bylos Nr.
- e1-1679-604/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47740-2024-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marjan Gerasimovič
- Kaltinamasis
- R. P.
- Kategorijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Marjan Gerasimovič išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Rasos Dabužinskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje ir susipažino su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje
R. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, Sodros duomenimis, nedirbantis, pensininkas, anksčiau neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas Nustatė:
Kaltinamasis R. P. vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas, o būtent 2024-12-06 apie 15.42 val. Vilniaus g., Dieveniškių mstl., Dieveniškių sen., Šalčininkų r. vairavo jam priklausantį automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jam policijos pareigūnų patikrinimo metu buvo nustatytas 1,68 promilės neblaivumas, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Kaltinamasis R. P., apklaustas įtariamuoju, savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, parodė, kad automobilis „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam. 2024-12-06 apie 15.30 val. iš namų automobilių nuvažiavo į Dieveniškių parduotuvę nusipirkti cigarečių. Tuo metu buvo neblaivus, nes žmonai buvo atlikta širdies operacija ir ji po operacijos liko komoje. Savo kaltę pripažįsta visiškai ir dėl padaryto nuoširdžiai gailisi.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo R. P. kaltė yra visiškai įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais: policijos pareigūnų Gabrielės Jaškinaitės ir Jaroslavo Milevskij tarnybiniais pranešimais, įvykio vietos ir transporto priemonės apžiūros protokolu, neblaivumo nustatymo aktu, alkotesterio parodymais, priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu, VĮ „Regitra“ duomenimis.
Surinkti įrodymai yra neprieštaringi, visiškai įrodo kaltinamojo R. P. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, dėl kurios padarymo aplinkybių teismui neaiškumų nekyla, o būtent, kad kaltinamasis R. P. 2024-12-06 apie 15.42 val. Vilniaus g., Dieveniškių mstl., Dieveniškių sen., Šalčininkų r. vairavo automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 1,68 promilės neblaivumas.
Kaltinamojo R. P. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (motorinės transporto priemonės vairavimas būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas).
Dėl bausmės
Kaltinamojo R. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos ir gailisi.
Kaltinamojo R. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant kaltinamajam R. P. bausmę, atsižvelgiama ir į tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria prie nesunkių nusikaltimų, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, Sodros duomenimis, nedirbantis, pensininkas. Prokurorė siūlo skirti kaltinamajam už nusikalstamos veikos padarymą arešto bausmę ir šios bausmės vykdymą atidėti, teismas mano, kad siūloma bausmė visiškai atitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir sunkumą, kaltinamojo asmenybę, yra proporcinga priemonė bausmės tikslams pasiekti, todėl yra pagrindas skirti prokurorės siūlomą bausmę, su kuria sutiko ir kaltinamasis. Taip pat atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl jos padarymo, anksčiau neteistas ir už analogiškus Kelių eismo taisyklių pažeidimus nebuvo baustas, teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pakankamas pagrindas manyti, jog arešto bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl arešto bausmės vykdymą atideda 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros (BK 75 straipsnio 1 ir 4 dalys), įpareigodamas kaltinamąjį R. P. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir neįgyti, neturėti ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 8, 10 punktai).
Taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas – paliekamos galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinamos. R. P. vairuotojo pažymėjimas, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduodamas jį išdavusiai įstaigai - VĮ „Regitra“.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Remiantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme.
Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai ar šiurkščiai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju R. P. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemonėmis. Teismo vertinimu, jo padaryta veika yra ypač pavojinga, šiurkščiai pažeidžianti kelių transporto eismo saugumo taisykles, kadangi transporto priemonę jis vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, jam nustatytas neblaivumas (1,68 promilės) pakankamai ženkliai viršijo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią neblaivumo ribą. Byloje iš kaltinamojo parodymų nustatyta, kad R. P. išgėręs prie vairo sėdo be jokios būtinos priežasties. Šios aplinkybės rodo, kad R. P. buvo visiškai abejingas daromam Kelių eismo taisyklių pažeidimui. Remiantis tuo, R. P. taikoma baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams (BK 68 straipsnis), šį terminą pradedant skaičiuoti nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo momento 2024-12-09. Neskyrus minėtos baudžiamojo poveikio priemonės, nebus įgyvendinta auklėjamoji jos paskirtis (BK 41 straipsnis).
Teismas taip pat sprendžia klausimą dėl pagrindo taikyti R. P. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Turto konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, gali būti skiriamas kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą.
Teismų praktikoje akcentuojama, kad turto konfiskavimas yra būtina priemonė, siekiant užtikrinti vairavimo apsvaigus kriminalizavimo tikslus – šių tikslų įgyvendinimas, netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant buvo padaryta nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju kiltų situacija, kai asmuo turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti, taip nebūtų užtikrintas prevencinis pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-1073/2018, Nr. 2K-119-976/2018 ir Nr. 2K-134-1073/2018); taip pat galėtų susidaryti situacija, kad kaltininko asmeniniai interesai vertinami aukščiau nei valstybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims.
Nagrinėjamu atveju R. P. nusikalstamą veiką padarė panaudodamas automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl byloje nekyla abejonių, jog šiuo atveju automobilis buvo priemonė, sąlygojusi nusikaltimo padarymą. Kaip minėta anksčiau, R. P. padaryta veika yra ypač pavojinga, šiurkščiai pažeidžianti kelių transporto eismo saugumo taisykles, kadangi transporto priemonę jis vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, jam nustatytas neblaivumas pakankamai ženkliai viršijo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią neblaivumo ribą, buvo visiškai abejingas daromai nusikalstamai veikai. Todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas taikyti kaltinamojo atžvilgiu ir dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, nes priešingu atveju nebus atimta galimybė dar kartą transporto priemonę panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat nebus daromas atitinkamas prevencinis poveikis.
Bylos duomenimis, automobilis „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise faktiškai priklauso pačiam R. P., todėl kliūčių taikyti aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę teismas neįžvelgia.
2024-12-09 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Rasos Dabužinskaitės nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės į automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apribojimas paliekamas galioti iki baudžiamojo įsakymo dalyje dėl transporto priemonės konfiskavimo įvykdymo ir po įvykdymo panaikinamas.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
Nusprendžia:
Pripažinti R. P. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 30 (trisdešimt) parų arešto.
Taikant BK 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu bei skirti R. P. sumažintą bausmę – 20 (dvidešimt) parų arešto.
Taikant BK 75 straipsnio 1, 4, 5 dalis, R. P. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant R. P. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir neįgyti, neturėti ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Arešto bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Taikant BK 68 straipsnį, skirti R. P. baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti R. P. 2 (dvejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą pradedant skaičiuoti nuo kardomosios priemonės - specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo momento 2024-12-09.
R. P. vairuotojo pažymėjimą, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti jį išdavusiai įstaigai - VĮ „Regitra“.
Taikant BK 72 straipsnį, skirti R. P. baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), konfiskavimą valstybės naudai.
2024-12-09 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Rasos Dabužinskaitės nutarimu skirtą laikiną R. P. nuosavybės teisės į automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), apribojimą palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo dalyje dėl transporto priemonės konfiskavimo įvykdymo ir po įvykdymo panaikinti.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
2) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
3) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.