- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-03-01
- Bylos Nr.
- 2-423-227/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-0068-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Dzelzienė
- Ieškovas
- B UAB „Sanaja“
- Atsakovas
- S. J.
Panevėžio apygardos teismo teisėja Margarita Dzelzienė, sekretoriaujant Lolitai Kudabienei,
dalyvaujant ieškovo B UAB „Sanaja“ atstovams J. D., G. D.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo B UAB „Sanaja“ ieškinį atsakovei S. J. dėl žalos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovo administratoriaus UAB „Jupoga“ įgaliotas asmuo J. D. pateikė teismui ieškinį, kuriuo CK 2.87 str. 7d. pagrindu prašo priteisti iš S. J. 190 685,91 Lt nuostolių atlyginimui bei 5 proc. metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Nurodo, kad 2011-02-09 Panevėžio apygardos teismo nutartimi BUAB „Sanaja“ iškelta bankroto byla. Analizuojant įmonės buhalterinės dokumentus buvo nustatyta, kad buvusi UAB „Sanaja“ vadovė ir vienintelė akcininkė S. J. nuolat imdavo iš bendrovės kasos ir banko sąskaitos pinigines lėšas, tačiau turėtų išlaidų tinkamai neapskaitydavo. Administratoriaus duomenimis bankroto bylos iškėlimo dienai grynųjų pinigų likutis įmonės kasoje turėjo būti 190 685,91 Lt, tačiau atsakovė šių lėšų administratoriui neperdavė ir iki šiol negrąžino, išlaidų dokumentais nepagrindė. Grynieji pinigai, išimami iš bankomatų, nebuvo pajamuojami įmonės kasoje, tačiau bendrovės vardu pildomos avanso apyskaitos, kuriose nurodomos įmonės ir fiziniai asmenys, gavę pinigines lėšas už prekes ir paslaugas iš UAB „Sanaja“ direktorės. Išimdama iš atsiskaitomosios sąskaitos bendrovės pinigines sumas 2010 m. sausio - spalio mėn. atsakovė nepagrindė bendrovės apskaitoje išlaidų už 110 517,79 Lt. Administratorius, nustatęs lėšų bankrutuojančioje įmonėje trūkumą 2011 m. kovo 4 d. raštu kreipėsi į atsakovę su prašymu pateikti trūkstamus dokumentus, atsakovė pateikė 2010 metų kasos knygą ir 2010 m. rugsėjo - spalio mėn. avanso apyskaitas. Tačiau pateiktuose finansiniuose dokumentuose įrašyti duomenys yra prieštaringi, neatitinka finansinių operacijų registre esančių duomenų ir nepagrįsti pirminiais apskaitos dokumentais. Nors finansinių operacijų žurnale yra įrašas, kad atskaitingas asmuo S. J. įnešė į įmonės kasą 110 517,79 Lt, tačiau tarp priimtų dokumentų kasos pajamų orderio nėra. Be to, atsakovės pateiktose avanso apyskaitose nurodyta, kad ši suma 2010 m. rugsėjo 29 d. ir 2010 m. spalio 29 d. buvo „apmokėta patentininkams“ už esą atliktus darbus. Tačiau pirminių dokumentų, įrodančių apmokėjimą, taip pat nėra. Administratorius nustatė, kad kasoje likutis 2010 m. gruodžio 31 d. buvo 80 168,12 Lt. Ši suma atitinka sumą užfiksuotą perduotuose UAB „Sanaja“ suvestiniuose registruose už 2010 metus. Nors kasos knygoje atsakovė įrašė, jog 2010 m. spalio 29 d. visas kasos likutis 80 168,12 sumokėtas patentininkams už esą atliktus darbus (N. A.), tačiau suvestiniuose registruose nėra įrašo, kad būtų mokėti pinigai šiam asmeniui, taip pat mokėjimo fakto nepagrindžia jokie pirminiai dokumentai. Bendra įmonėje trūkstama suma (190 685,91 Lt) atsakovės tiesiog nurodoma kaip nurašyta į „kitas bendrąsias sąnaudas“. Kartu su 2011 m. balandžio 29 d. raštu atsakovė siekdama pagrįsti įmonės sąnaudas taip pat pateikė mokėjimo kvitus, esą įrodančius grynųjų pinigų mokėjimą Baltarusijos įmonei „Lamantas“, tačiau tokie mokėjimai įmonės apskaitoje (registruose ir avanso apyskaitose) neatsispindi, nėra jokių sutarčių su šia Baltarusijos įmone, įrodymų apie esą iš šios įmonės įsigytą medieną. Ši įmonė 2010 m. kovo 25 d. buvo išregistruota iš įmonių registro dėl bankroto, todėl veiklos vykdyti negalėjo. Atsakovės pateikti kvitai neatitinka faktinių aplinkybių ir įmonės apskaitos duomenų ir neįrodo UAB „Sanaja“ turėtų išlaidų. Atsakovė didelę dalį bendrovės lėšų panaudojo ne UAB „Sanaja“ reikmėms ir vengė atsiskaityti su bendrovės kreditoriais. Toks atsakovės, kaip buvusios vadovės ir vienintelės akcininkės, elgesys vertintinas kaip neatitinkantis pareigos veikti ir rūpestingai bendrovės bei jos kreditorių atžvilgiu standartų. Įmonės lėšos buvo panaudotos be jokio teisinio pagrindo (pasisavintos arba iššvaistytos), tuo sumažinant įmonės turtą ir galimybes atsiskaityti su kreditoriais, todėl atsakovei tenka pareiga atlyginti tokiais veiksmais bendrovei padarytą žalą.
Atsakovė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, kai asmuo yra kaltas, šiuo atveju atsakovės kaltė dėl nurodomos žalos nėra nustatyta. Ji elgėsi rūpestingai ir apdairiai, veikė sąžiningai ir protingai juridinio asmens atžvilgiu, todėl nėra atsakinga už ieškovės nurodomą žalą ir neprivalo jos atlyginti. Trūkstama suma buvo sumokėta Baltarusijos įmonei „Lamantas“ už apdirbtą medieną ir pristatymą 2010 metų kovo 22-26 dienomis, viso 207 000 Lt, pagal Pinigų išmokėjimo kvitus serija SNJ Nr. 1001, 1002, 1003, 1004, 1005. Pateikti kvitai yra tinkami, visus įstatymų reikalavimus atitinkantys buhalteriniai dokumentai, pagrindžiantys ieškovo išlaidas. Todėl atmestinas ieškovo teiginys, jog 190685,91 Lt suma buvo panaudota ne įmonės veikloje, kad ji buvo pasisavinta ir taip padaryta žala bendrovei.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad 2011-02-09 Panevėžio apygardos teismo nutartimi BUAB „Sanaja“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas UAB “Jupoga” (b.l. 57,58). UAB “Sanaja” vadove nuo 2003-04-29 iki 2011-03-02 buvo S. J. (b.l. 125). 2011 m. kovo 4 d. administratorius, nustatęs lėšų bankrutuojančioje įmonėje trūkumą, raštu kreipėsi į atsakovę su prašymu pateikti trūkstamus dokumentus (b.l.8). 2011 m. kovo 19 d. atsakovė raštu paaiškino, kad visi dokumentai perduoti administratoriui (b.l.9). 2011 m. kovo 21 d. dalyvaujant UAB „Sanaja“ juristei R. P. administratorius dar kartą peržiūrėjo perduotus dokumentus ir apie jų dalies (2009-2010 metų kasos knygų ir 2010 m. rugsėjo-gruodžio mėn. avanso apyskaitų) trūkumą informavo atsakovę raštu (b.l.10). 2011 m. kovo 28 d. atsakovė paštu atsiuntė prašomus dokumentus, dėl kurių buvo surašytas 2011 m. kovo 24 d. priėmimo - perdavimo aktas Nr. 002 (b.l.11). 2011 m. balandžio 12 d. administratorius kreipėsi į atsakovę raštu Nr. 8-97, kuriuo paprašė atsakovės patvirtinti, kad visi buhalterinės apskaitos dokumentai yra perduoti administratoriui ir nurodyti, kas dirbo UAB “Sanaja” buhaltere (b.l. 12). Atsakovė 2011 m. balandžio 29 d. raštu informavo, kad buhalterio pareigybės įmonėje nebuvo, kas tvarkė buhalterinę apskaitą nenurodė, pateikė administratoriui Pinigų išmokėjimo kvitus serija SNJ Nr. 1001, 1002, 1003, 1004, 1005, kuriuose nurodoma, kad UAB “Sanaja” avansiniais apmokėjimais sumokėjo Baltarusijos įmonei „Lamantas“ už apdirbtą medieną ir pristatymą 2010 metų kovo 22-26 dienomis, viso 207 000 Lt (b.l. 152-156). Šie mokėjimai įmonės apskaitoje (registruose ir avanso apyskaitose) neatsispindi, jokių sutarčių su įmone ,,Lamantas“, išankstinio mokėjimo sąskaitų, išrašytų tos įmonės, priimančio pinigus asmens įgaliojimo, asmens kodo nėra. Baltarusijos Respublikos Aukščiausiojo ūkinio teismo duomenimis 2009-10-14 užsienio privačiai unitarinei gamybos įmonei ,,Lamantas“ iškelta bankroto byla. 2010-03-12 Minsko ūkinis teismas pripažino įmonę likviduojama, priimta nutartis dėl likvidavimo proceso užbaigimo, todėl pripažintina, kad ši Baltarusijos įmonė veiklos vykdyti negalėjo. Iš finansinių operacijų už 2010 metus žurnalo nustatyta, kad atsakovė pastoviai bankomatuose išimdavo iš bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos grynuosius pinigus, jie nebuvo pajamuojami kasoje (b.l. 20-56, 63-87). Bendrovės vardu buvo pildomos avanso apyskaitos, kuriose nurodomos įmonės ir fiziniai asmenys, gavę pinigines lėšas už prekes ir paslaugas iš UAB „Sanaja“ (b.l. 88-98). 2010 metų rugsėjo mėnesio apyskaitoje nurodyta, kad 2010-09-29 apmokėta patentininkams už atliktus darbus 60 000 Lt (b.l. 98). 2010 metų spalio mėnesio apyskaitoje nurodyta, kad 2010-10-29 apmokėta patentininkams už atliktus darbus 50 517,79 Lt. Šie pinigai (viso 110 517,79 Lt) nepateisinti pirminiais dokumentais. Iš Didžiosios knygos išrašų nustatyta, kad kasos likutis 2010 spalio mėn. buvo 80168,12 Lt, atskaitingas asmuo 2010 m. gruodžio mėnesį įnešė į kasą 110517,79 Lt (b. l. 113). Finansinių operacijų už 2010 metus žurnale įrašyta operacija, kad 2010-12-31 S. J. grąžino nepanaudotus atskaitingus pinigus į įmonės kasą 110517,79 Lt, dokumento Nr. 04 pagrindu (b.l. 56), tačiau kasos pajamų orderio Nr.4 pinigų įnešimui į kasą nėra. Bendrovės kasoje 2010-12-31 turėjo būti 190 685,91 Lt, tačiau ši suma - grynieji pinigai iš kasos iš karto buvo nurašyti į bendrąsias sąnaudas (b.l. 113). Iš kasos knygos už 2010 metų spalio mėn. išrašo nustatyta, kad 2010-10-29 patentininkams už padarytus darbus (N. A.) sumokėta 80168,12 Lt, tačiau šios išlaidos nepateisintos pirminiais dokumentais (b.l. 100). Pripažintina, kad bankroto bylos iškėlimo dienai grynųjų pinigų likutis įmonės kasoje turėjo būti 190 685,91 Lt, tačiau atsakovė šių lėšų administratoriui neperdavė ir iki šiol negrąžino, išlaidų dokumentais nepagrindė.
Akcinės (uždarosios akcinės) bendrovės administracijos vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas (Akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 1 d., 37 str. 1 d.), jis vadovauja administracijai, kuri organizuoja ir vykdo bendrovės ūkinę veiklą, atstovauja bendrovei esant santykiams su trečiaisiais asmenimis, vykdo kitus nustatytus įgaliojimus. Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai, taigi ir administracijos vadovas, privalo veikti tik bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Už buhalterinės apskaitos organizavimą bei tinkamą (teisėtą) vedimą, tiek už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako bendrovės vadovas (Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str.).
Juridinio asmens valdymo organų pareigos bei esminiai jų veiklos principai yra įtvirtinti CK 2.87 straipsnyje. Pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, juridinio asmens valdymo organo narys, kartu ir būdamas šios bendrovės darbuotojas, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą juridiniam asmeniui atlyginti visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Įmonė ir jos valdymo organai (kolegialūs ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, įmonės interesų nepriešpastatyti visuomenės interesams. Dėl šios priežasties įmonės vadovo (vienasmenio ar kolegialaus) civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek ir tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustačius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas. Pažymėtina ir tai, kad už civilinio teisinio pobūdžio pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą bendrovės vadovui, kaip bendrovės valdymo organui, kyla pareiga atlyginti jo kaltais veiksmais, nesilaikant įstatymuose įtvirtintų pareigų, padarytą žalą.
Kiekvienu atveju, taikant deliktinę atsakomybę, būtina nustatyti visus būtinus tam elementus: neteisėtą juridinio asmens vadovo veiką, žalos padarymo faktą, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos, ir juridinio asmens vadovo kaltę. Deliktinės civilinės atsakomybės bylose neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos įrodinėjimo našta tenka ieškovui. Kaltė yra preziumuojama, įmonės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, turi įrodyti, kad žala atsirado ne dėl jo kaltės.
Neteisėti veiksmai įstatyme apibrėžiami kaip įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos nevykdymas (neteisėtas neveikimas) arba veiksmų, kuriuos įstatymas ar sutartis draudžia atlikti, atlikimas (neteisėtas veikimas), arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CPK 6.246 str. 1 d., LR Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 1 p.). Bendrovės vadovo pareigą tinkamai organizuoti juridinio asmens apskaitą, kaip minėta, nustato Buhalterinės apskaitos įstatymas. Bendrovės kasos darbo organizavimą ir kasos operacijų taisykles reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintos Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės. Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis numato, kad ūkio subjektai buhalterinę apskaitą privalo tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, laiku pateikiama, išsami bei naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Ūkio subjekto vadovas atsako už apskaitos organizavimą pagal minėto įstatymo reikalavimus (BAĮ 9, 21 straipsniai). Įstatymų leidėjas, preciziškai bei imperatyviai reglamentuodamas finansinių operacijų įforminimą, siekė, kad jų apskaita būtų tvarkoma tokiu būdu, jog iškilus ginčams tarp ūkine komercine veikla besiverčiančių asmenų, šių asmenų ir valstybės, ar ginčams dėl bendrovės pinigų panaudojimo teisėtumo, būtų galima tiksliai nustatyti bei patikrinti atliktų operacijų apimtis, pagrindą. Griežtas įstatymų reikalavimų laikymasis yra reikšmingas ir viešajam interesui, nes tokiu būdu užtikrinamas veiklos skaidrumas, užkertamas kelias tarpusavio atsiskaitymams neteisėtai išvengiant privalomų mokėjimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-02-10 sprendimas civilinėje byloje pagal BUAB „Derivatus“ ieškinį atsakovei L.T., tretieji asmenys AB bankas „Snoras“, D.M., dėl nuostolių atlyginimo, bylos Nr. 2A-192/2009). Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, būtina įtraukti į apskaitą. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais (Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 dalys). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintomis Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3, 4p. pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų oderį, iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį. Taisyklių 30o. numato, kad už apskaitos organizavimą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo ir taisyklių reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.
Byloje nustatyta, kad bankomatuose išimtų bendrovės grynųjų pinigų atsakovė nepajamuodavo kasoje, bendrovės vardu pildydavo avanso apyskaitas, kuriose nurodydavo asmenis, gavusius pinigines lėšas už prekes ir paslaugas. Administratoriui patikrinus finansinius dokumentus nustatyta, kad iš bankomatų išimtų pinigų 2010-09-29, 2010-10-29 apmokėta patentininkams už atliktus darbus viso 110 517,79 Lt, tačiau šios išmokos nepateisintos pirminiais dokumentais. Iš kasos grynaisiais pinigais 2010-10-29 patentininkams už padarytus darbus (N. A.) buvo sumokėta 80168,12 Lt, tačiau šios išlaidos taip pat nepateisintos pirminiais dokumentais. Nors finansiniuose dokumentuose nurodyta, kad 2010-12-31 S. J. grąžino nepanaudotus atskaitingus pinigus į įmonės kasą 110517,79 Lt, dokumento Nr. 04 pagrindu (b.l. 56), tačiau kasos pajamų orderio Nr.4 pinigų įnešimui į kasą nėra.
Atsakovė teigia, kad ji elgėsi rūpestingai ir apdairiai, veikė sąžiningai ir protingai juridinio asmens atžvilgiu, Baltarusijos įmonei „Lamantas“ už apdirbtą medieną ir pristatymą 2010 metų kovo 22-26 dienomis sumokėjo viso 207 000 Lt, pagal pinigų išmokėjimo kvitus, pagrindžiančius ieškovo išlaidas, pinigai panaudoti įmonės veikloje. Pažymėtina tai, jog Lietuvos teismų praktikoje yra formuojama nuostata, kad įrodinėjimo pareiga dėl piniginių lėšų panaudojimo įmonės reikmėms, kai iš esamų dokumentų to neįmanoma nustatyti, tenka pinigais disponavusiam bendrovės vadovui, t.y. pinigų panaudojimo įmonės reikmėms faktą bei tikslą privalo įrodyti tas asmuo, kuris pinigais disponavo. Mokėjimai Baltarusijos įmonei „Lamantas“ bendrovės apskaitoje (Didžiojoje knygoje, finansinių operacijų žurnale) neatsispindi, jokių sutarčių su įmone ,,Lamantas“, išankstinio mokėjimo sąskaitų, išrašytų tos įmonės, priimančio pinigus asmens įgaliojimo, asmens kodo nėra. Be to, nustatyta, kad 2009-10-14 užsienio privačiai unitarinei gamybos įmonei ,,Lamantas“ iškelta bankroto byla, 2010-03-12 buvo priimta nutartis dėl likvidavimo proceso užbaigimo, todėl pripažintina, kad ši Baltarusijos įmonė veiklos vykdyti negalėjo. Atsakovė buvo atsakinga už apskaitos organizavimą ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą, o pinigų išmokėjimo kvitai į apskaitą nebuvo įtraukti. Akivaizdu, kad atsakovė galimai išmokėdama avansinius mokėjimus nežinomam asmeniui, neįsitikinusi, kokia yra įmonės ,,Lamantas“ finansinė padėtis, koks įmonės statusas, pažeidė objektyvius elgesio standartus - rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Svarbia aplinkybe pripažintina tai, kad pagal kasos knygą už 2010 metų kovo mėnesį 2010-03-08 dieną likutis kasoje sudarė tik 24400,34 Lt, pagal išrašą iš Didžiosios knygos 2010 m. kovą bendrovės atsiskaitomosiose sąskaitose buvo 18100 Lt (b.l.106, 111). Todėl neaišku, iš kokių lėšų atsakovė galėjo sumokėti 207000 Lt Baltarusijos įmonei „Lamantas“. Nors atsakovė teigė, kad avansinius mokėjimus dengė ir iš savo lėšų bei skolintų pinigų, tokių įrodymų teismui nepateikė (CPK 178 str.). Jokių apskaitos dokumentų ar kitų įrodymų, jog pinigai buvo panaudoti bendrovės reikmėms ir interesams tenkinti atsakovė nepateikė. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, remdamasis logikos dėsniais sprendžia apie gautų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti. Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad atsakovė neįrodė, jog pinigines lėšas panaudojo bendrovės interesais.
Pripažintina, kad atsakovė netinkamai vykdė savo pareigas, susijusias su buhalterinės apskaitos vedimo organizavimu bei dokumentų išsaugojimu. Atsakovė nesilaikė įstatyminių reikalavimų, 190 685,91 Lt sumos panaudojimą pagrindžiančių dokumentų bendrovės buhalterijai nepateikė, kitų įrodymų pagrindžiančių išgrynintų pinigų bei grynųjų pinigų iš kasos panaudojimą bendrovės labui bei interesais byloje nėra. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad tiek atsakovės neteisėtas veikimas ir neveikimas (paimtų pinigų neįnešimas į kasą, jų ir grynųjų pinigų iš kasos nepanaudojimas bendrovės labui, dokumentų neišsaugojimas), tiek priežastinis ryšys (pinigų nepanaudojimas bendrovės labui sąlygojo bendrovės nuostolius), tiek žalos dydis (bendrovės labui nepanaudotų pinigų suma, kuri galėjo būti panaudoti atsiskaitymui su kreditoriais), tiek ir atsakovės kaltė yra aiškūs ir įrodyti, todėl visos sąlygos atsakovės deliktinei atsakomybei egzistuoja ir ieškovo ieškinys tenkintinas. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2011-12-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
CPK 98 str. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies visas patirtas išlaidas. Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 78,53 Lt išlaidų, išmokėtų vertėjams, 223 Lt išlaidų, susijusių su teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymu (CPK 88 str. 1 d. 1, 4 p.). Žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo paduodant ieškinį bankrutavusi įmonė yra atleista ir bylinėjimosi išlaidos valstybei, priteistinos iš atsakovės (CPK 80 str.1 d.1 p., 83 str.1 d. 8 p., 88 str.1 d. 3 p., 96 str.1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais teismas
Nusprendė:
ieškovo B UAB „Sanaja“, į.k. 267388850, ieškinį atsakovei S. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dėl žalos priteisimo, tenkinti.
Priteisti iš S. J. 190 685,91 Lt nuostolių atlyginimo bei 5 proc. metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2011-12-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 78,53 Lt išlaidų, išmokėtų vertėjams, 223 Lt išlaidų, susijusių su teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymu, - B UAB „Sanaja“, į.k. 267388850, naudai.
Priteisti iš S. J. 4813,72 Lt žyminio mokesčio, 21,48 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, valstybės naudai, priteistas sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodu 5660 ir pateikiant įrodymą teismui.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka nuo jo paskelbimo, skundą paduodant Panevėžio apygardos teismui.