Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Kretingos rajono savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Colemont draudimo brokeris“ ir V. K.) dėl akto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

2.1. Klubo veikla vyksta ir medžioklės organizuojamos (duomenys neskelbtini) rajono ribose, nes šiame rajone suformuotas Klubo pagrindinis medžioklės plotų vienetas. Klubas draudžia atsakomybę dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo. Kai kurie (duomenys neskelbtini) rajone ūkininkaujantys asmenys, neatsižvelgdami į savo vykdomos veiklos specifiką, neskiria reikiamo dėmesio apsaugai, neinvestuoja lėšų į laukų bei juose augančių kultūrų apsaugą nuo laukinių gyvūnų. Vienas iš tokių ūkininkų yra trečiasis suinteresuotas asmuo – V. K.

2.2. Klubas 2023 m. balandžio 17 d. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus, prašydamas panaikinti Komisijos 2023 m. kovo 17 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos įvertinimo aktą Nr. D8-647, kuriuo Klubui buvo pasiūlyta atlyginti trečiajam suinteresuotam asmeniui – ūkininkui V. K. 3 123,93 Eur laukinių gyvūnų padarytą žalą. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. liepos 26 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-5895-386/2023, kuriuo panaikino Komisijos 2023 m. kovo 17 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos įvertinimo aktą Nr. D8-647, motyvuodami tuo, kad 2022 m. gegužės 9 d. apžiūros aktas Nr. D8-976 ir Pasėlio pakenkimo intensyvumo lentelė buvo sudaryti neteisėtai ir jais remiantis negalėjo būti priimtas 2023 m. kovo 17 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos įvertinimo aktas Nr. D8-647.

2.3. Komisija, nepaisydama įsiteisėjusiame Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. liepos 26 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-5895-386/2023 pateiktų teismo išaiškinimų, pakartotinai priėmė neteisėtą šioje byloje skundžiamą aktą ir nepagrįstai padidino atlygintinos žalos dydį nuo 3 123,93 Eur iki 5 055,64 Eur. Skundžiamas aktas neteisėtas, kadangi priimtas vadovaujantis tais pačiais duomenimis ir dokumentais, kuriuos teismas įsiteisėjusiu sprendimu pripažino nepagrįstais ir neteisėtais. Apžiūros aktas, kuriuo remiantis buvo priimtas skundžiamas aktas, yra suklastotas, įrašant trečiojo suinteresuoto asmens, kaip apžiūroje dalyvavusio asmens, duomenis, kurie negalėjo būti įrašyti, nes ūkininkas V. K. nedalyvavo pasėlio apžiūroje. Komisija, priimdama Aktą, taip pat negalėjo vadovautis Pasėlio pakenkimo intensyvumo lentele, nes šis dokumentas apžiūrint pasėlį vietoje nebuvo sudarytas. Pareiškėjui nežinant, šią lentelę sudarė nenustatytas asmuo savivaldybės patalpose. Pasėlio apžiūra įvyko 2022 m. gegužės 9 d., skundžiamas aktas priimtas 2023 m. rugsėjo 28 d., t. y. po vienų metų ir keturių mėnesių nuo atliktos apžiūros, Komisija, priimdama Aktą, naujų įrodymų nesurinko, įsiteisėjusiame teismo sprendime nurodytų aplinkybių nepaisė, todėl priimtas Aktas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

2.4. Skundžiamame akte vadovaujamasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ patvirtinta Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodika (toliau – ir Metodika). Laukinių gyvūnų padaryta žala apskaičiuota pagal pasėlio plotą, nurodytą V. K. paraiškoje dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius, taip pat remiantis Pasėlio pakenkimo intensyvumo lentele. Šioje lentelėje apskaičiuotas 10 kv. m pasėlio ploto pažeidimas, tačiau pagal Metodikoje įtvirtintus reikalavimus reikalaujama išmatuoti visą pažeisto pasėlio plotą. Komisijos išvados, išmatavus tik 10 kv. m blogai sudygusio (arba kitaip pažeisto) rapsų pasėlio plotą bei konstatavus, kad dėl to yra pažeista 2,47 ha pasėlio dalis iš 7,6 ha viso pasėlio (32,5 proc.), yra nepagrįstos ir prieštarauja Metodikoje įtvirtintiems reikalavimams. Komisija nepaisė Klubo atstovo pastabų, kad 2021 m. ruduo ir 2022 m. pavasaris buvo lietingi, rapso laukai buvo išmirkę, silpnai sudygę, be to, ūkininkas V. K. netinkamai prižiūrėjo pasėlius, nesiėmė jokių apsaugos priemonių laukiniams gyvūnams atbaidyti. Komisija taip pat neatsižvelgė ir į Klubo atstovo nurodytus argumentus Komisijos vykusiame posėdyje.

2.5. Aktas priimtas 2023 m. rugsėjo 28 d., o Klubui išsiųstas 2023 m. spalio 4 d., todėl manytina, kad Aktas nebuvo priimtas jame nurodytą dieną. Nagrinėjamu atveju taip pat buvo pažeistas Metodikos 7.2 papunktis, nes Komisijos posėdyje nebuvo pateikti duomenys, koks derlingumas buvo konkrečiame pasėlyje, apie kurio tariamą pažeidimą nurodyta Akte. Objektyviai nustačius laukinių gyvūnų pasėlio pažeistą plotą, teisingas, protingas ir sąžiningas žalos skaičiavimo būdas būtų buvęs tik tada, jeigu ūkininkas V. K. būtų pateikęs duomenis apie nepažeistą rapsų plotą. Tokiu atveju nustačius atsakomybės pagrindus bei atsižvelgus į Metodikoje nurodytus žalos apskaičiavimo kriterijus bei tvarką, būtų galima svarstyti, kokia apimtimi Klubas turėtų prisidėti prie žalos atlyginimo dėl laukinių gyvūnų padarytos žalos.

2.6. Skundžiamas aktas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnyje įtvirtintiems reikalavimams, taip pat neatitinka Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo (toliau – ir Medžioklės įstatymas) 18 straipsnio ir Metodikos 2, 7, 9, 11 ir 12 punktų reikalavimų. Šis dokumentas priimtas praleidus VAĮ, Medžioklės įstatyme ir Metodikoje įtvirtintus terminus, yra nemotyvuotas ir nepagrįstas leistinais bei objektyviais įrodymais, nepaisant Klubo paaiškinimų. Net ir tuo atveju, jeigu būtų pagrįstai nustatyta žala ir jos dydis, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, žalos dydis turėtų būti mažinamas arba nepriteisiamas. Medžioklės įstatyme yra įtvirtinta būtina žalos atlyginimo sąlyga – neįvykdomi žvėrių, kurių sumedžiojimas yra limituotas, sumedžiojimo limitai. Klubas elnių, kurie galbūt ir galėjo padaryti žalą pasėliui, sumedžiojimo limitus buvo įvykdęs ir net viršijęs dar 2022 m. sausio mėnesį, todėl Komisija turėjo konstatuoti, jog nėra Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytų žalos atlyginimo sąlygų arba sumažinti nustatytą žalos dydį. Toks sprendimas būtų objektyvus.

II.

7. Teismas išaiškino, jog pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnį, laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų žemės ūkio pasėliams padarytą žalą privalo atlyginti medžioklės plotų naudotojas, nebent žemės ūkio pasėliams žalą padarė laukiniai gyvūnai, kuriuos uždrausta medžioti ištisus metus arba vilkai. Teismas nustatė, jog nagrinėjamu atveju Klubas yra teritorijos medžioklės ploto naudotojas, ir pagal teisinį reguliavimą, jis gali būti atleistas nuo pareigos atlyginti žemės ūkio pasėliams padarytą žalą, jeigu žalą padarė medžiojamieji gyvūnai, kurių medžiojimas yra limituojamas ir medžioklės ploto naudotojas jau yra pasiekęs sumedžiojimo limitus. Ginčo dėl to, jog pasėlį suniokojo elniai, byloje nėra. Teismas pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 „Dėl medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 15.2.2 papunktį, tauriųjų elnių patinus leidžiama medžioti nuo rugpjūčio 15 d. iki gruodžio 15 d., o pateles bei jauniklius nuo rugsėjo 15 d. iki sausio 15 d. Atsižvelgęs į tai, jog teisės aktai nedraudžia medžioti elnius ištisus metus, teismas pareiškėjo skundo argumentus dėl medžioklės limitų, pripažino kaip neturinčius esminės teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai.

8. Teismas, vadovaudamasis Metodikos 12 ir 13 punktų nuostatomis akcentavo, kad teisės aktai nenumato pareigos ūkininkui imtis papildomų priemonių apsaugoti žemės ūkio pasėlius nuo laukinių gyvūnų, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ūkininkas V. K. neturėjo teisės kreiptis į Administraciją su prašymu apskaičiuoti gyvūnų pasėliams padarytą žalą ir įpareigoti pareiškėją atlyginti patirtą žalą.

9. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad Komisija nepaisė Klubo atstovo pastabų, t. y. kad 2021 m. ruduo bei 2022 m. pavasaris buvo lietingi, rapso laukai buvo išmirkę, silpnai sudygę. Pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, Komisija, priimdama sprendimą dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo, sprendime privalo nurodyti Metodikos 7, 8 ir 10 punktuose nurodytus rodiklius bei aptarti 8, 9 ir 12 punktuose nurodytas aplinkybes. Teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju Komisija Akte nurodė šias aplinkybes: bendrą pasėlių plotą, pakenktą plotą, pakenkimo procentą, sunaikintą plotą, kultūrą, pasėlio būklę, derlingumą, taip pat konkrečiai įvardinti gyvūnai, padarę žalą (medžiojamieji žvėrys), nurodytas žemės ūkio pasėliams padarytos žalos dydis pinigine išraiška, apskundimo tvarka. Aktas pagrįstas 2022 m. gegužės 9 d. Komisijos posėdyje įvertintu apžiūros aktu ir jo priedu, todėl nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad skundžiamas aktas neatitinka VAĮ ir Metodikoje įtvirtintų reikalavimų.

11. Teismas nesutiko su pareiškėju, jog skundžiamame akte nurodytais argumentais grindžiamos Komisijos išvados, yra neteisingos ir nepagrįstos. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu dėl procedūrinių pažeidimų panaikinus 2023 m. kovo 17 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos įvertinimo aktą Nr. D8-647, Komisija pakartotinai atliko būtinas procedūras skundžiamam Aktui priimti. Komisija laikėsi Medžioklės įstatyme ir Metodikoje įtvirtintų procedūrų, kurios yra privalomos siekiant tinkamai nustatyti ir apskaičiuoti pasėliams gyvūnų padarytą žalą. Formalūs (nežymūs) pažeidimai, t. y. kurio nors nuolatinio Komisijos nario nedalyvavimas, asmens parašo nebuvimas Pasėlių pakenkimo intensyvumo lentelėje, ūkininko V. K. nedalyvavimas apžiūrint pasėlį, patys savaime nepaneigia procedūros teisėtumo, kol neįrodyta, kad tokie pažeidimai lėmė individualaus administracinio akto nepagrįstumą ir neteisėtumą.

12. Teismas akcentavo, jog iš skundžiamo akto turinio galima identifikuoti šio akto priėmimo teisines ir faktines aplinkybes. Akte išdėstytos faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas priimtas sprendimas, nurodytos teisės normos, kuriomis buvo remiamasi priimant Aktą, bei motyvai. Aktas iš esmės atitinka VAĮ 10 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, yra aiškus ir pagrįstas, todėl naikinti jį, kaip neatitinkantį VAĮ reikalavimų, nėra teisinio pagrindo.

13. Teismas likusius pareiškėjo ir atsakovo argumentus pripažino pertekliniais, neturinčiais lemiamos teisinės reikšmės kilusiam ginčui išspręsti, todėl jų nedėstė ir neanalizavo.

III.

15. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

14.1. Ūkininkas V. K. jau keletą metų Klubui reiškia nuolatines pretenzijas dėl laukinių gyvūnų padarytos žalos ūkininko pasėliams. Klubas bandė taikiai spręsti šią situaciją su ūkininku, tačiau nepavyko. V. K. nebendradarbiauja su Klubu, nuolat ieško nepagrįstų priekabių ir kaltina Klubą, kad laukiniai gyvūnai daro žalą jo pasėliams, nors tokios žalos kartais visiškai nėra arba ji yra minimali, lyginant su ta, kurią ūkininkas reikalauja atlyginti. Ūkininkas pats nesirūpina savo pasėlių apsauga nuo laukinių gyvūnų, tačiau pirmosios instancijos teismas ir Komisija, priimdami sprendimus, šių aplinkybių nevertino.

14.2. Po įsiteisėjusio teismo sprendimo priėmimo, Komisija pakartotinai neturėdama jokių naujų įrodymų, remdamasi teismo pripažintais neteisėtai sudarytais dokumentais (Apžiūros aktu ir Pasėlio pakenkimo intensyvumo lentele), priėmė skundžiamą aktą, o pirmosios instancijos teismas, patikrinęs šio Akto pagrįstumą ir teisėtumą, atmetė pareiškėjo kaip nepagrįstą, motyvuodamas savo sprendimą prieštaringais ir neaiškiais argumentais.

14.3. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas pareiškėjo skundą pažeidė įrodymų leistinumo, pakankumo bei įrodymų vertinimo taisykles, neteisingai aiškino ir taikė ginčui aktualių teisės aktų nuostatas. Teismas patvirtino skundžiamo akto pagrįstumą ir teisėtumą, nors šiuo atveju nebuvo nustatyta Klubo kaltė, priežastinis ryšys tarp Klubo veiksmų ir kilusios žalos, žalos apimtis ir dydis.

14.4. Skundžiamame akte nurodyti šio akto priėmimo pagrindai yra netinkami, nepriimtini ir neteisėti, nes nebuvo išmatuotas visas pasėlio plotas, nenustatytos galimos pažeidimo priežastys. Akte taip pat nenurodyta Komisijos pozicija dėl agrotechninių reikalavimų laikymosi.

14.5. Aktas yra nemotyvuotas, nepagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis ir šie trūkumai yra esminiai. Todėl šis aktas turėtų būti panaikinamas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

16. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo.

17.1. Administracijos direktorius 2021 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. A1-60 „Dėl komisijos sudarymo medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti“ sudarė komisiją Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiuoti, susidedančią iš Ž. S. – Žemės ūkio skyriaus vedėjos, Komisijos pirmininkės; A. J. – Žemės ūkio skyriaus vyr. specialistės, Komisijos pirmininko pavaduotojos ir narių: A. N. – Žemės ūkio skyriaus vyr. specialisto, L. R. – Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vyr. specialistės ir seniūnijos, kurios teritorijoje skaičiuojama medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala, seniūno (su 2021 m. birželio 29 d. ir 2022 m. kovo 14 d. pakeitimais dėl Komisijos sudėties).

17.2. Ūkininkas V. K. 2022 m. gegužės 2 d. (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnui pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad žieminio rapso pasėliui padaryta žala, todėl prašo sudaryti komisiją įvertinti, apskaičiuoti ir atlyginti gyvūnų padarytą žalą rapso pasėliui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bendras žemės ūkio naudmenų plotas – 7,60 ha), esančiam (duomenys neskelbtini). Prie prašymo pridėtos 2021 m. sausio 2 d. sudarytos panaudos sutartys su C. L. K. ir J. Š.

17.3. Komisija 2022 m. gegužės 9 d. nuvyko į Žemės sklypą bei surašė Apžiūros aktą. Žemės sklypo apžiūros metu dalyvavo 4 Komisijos nariai: Ž. S., A. J., E. M. Z., (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas A. P. Kiti dalyvavę asmenys ir sutikę su vietoje įvertinta medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala – M. K. (atstovaujantis V. K.) ir V. K. Medžioklės plotų naudotojo atstovas J. D. nesutiko su nustatyta žala bei jos skaičiavimo metodika, nurodė pastabas, kad apsaugos priemonės nebuvo taikomos, elnių limitas dviem elniais viršytas, nėra aišku, ar buvo taikomi agrotechniniai reikalavimai, rapsas silpnas dėl blogų oro sąlygų. Apžiūros akte nurodyta, jog buvo apžiūrėtas 7,6 ha žieminių rapsų laukas, pažeidimas nustatytas 7,6 ha plote, sunaikinta 32,5 proc. rapsų arba 2,47 ha. Pažeidimo procentas nustatytas pasirinktinai įstrižai lauko skaičiuojant 10 kv. m pažeidimą. Komisija nustatė, jog elniai sunaikino dalį pasėlio (jį apgraužė ir sutrypė). Apsaugos priemonių naudojimas nepastebėtas. Prie Apžiūros akto pridėta Pasėlio pakenkimo intensyvumo lentelė, kurioje nurodytais duomenimis remiantis buvo nustatytas vidutinis pasėlio pakenkimo intensyvumas.

17.4. Komisija, remdamasi 2022 m. gegužės 9 d. Apžiūros akte nurodytomis aplinkybėmis, priėmė 2023 m. kovo 17 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos įvertinimo aktą Nr. D8-647.

17.5. Klubas, nesutikdamas su 2023 m. kovo 17 d. žalos įvertinimo aktu, kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus su skundu, prašydamas panaikinti Komisijos 2023 m. kovo 17 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos įvertinimo aktą Nr. D8-647.

17.6. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. liepos 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-5895-386/2023 tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Komisijos 2023 m. kovo 17 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos įvertinimo aktą Nr. D8-647, motyvuodami tuo, kad: (i) Apžiūros aktą pasirašė ūkininkas V. K., kuris nedalyvavo pasėlio apžiūroje; (ii) Pasėlio pakenkimo intensyvumo lentelėje nenurodyta kada ir kur buvo surašyta lentelė, kas ją surašė, kokiame žemės plote atlikti skaičiavimai; (iii) byloje nėra Nekilnojamojo turto registrų išrašų ar kitų rašytinių įrodymų, patvirtinančių ūkininko V. K. naudojamo žemės ploto dydį; (iv) surašant Apžiūros aktą nedalyvavo vienas pastovus Komisijos narys; (v) kartu su Apžiūros aktu nėra pateiktos nuotraukos ar kiti įrodymai, leidžiantys pagrįstai teigti apie Komisijos nustatytas aplinkybes; (vi) nepranešta kompetentingoms institucijoms, kada ir kur bus apžiūrimi žemės sklypai dėl laukinių gyvūnų padarytos žalos.

18. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymas bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ patvirtinta Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodika.

19. Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais atlygina medžioklės plotų naudotojai arba valstybės vardu šio straipsnio 4 dalyje nurodytos institucijos, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ir kitų Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jog laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodiką apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija.

20. Vertinant medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos dydį vietoje, surašomas Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktas (1 priedas) (Metodikos 2 p.). Žemės ūkio pasėliams padarytos žalos dydžiui apskaičiuoti nustatomas plotas, kuriame pasėlis yra pakenktas medžiojamųjų gyvūnų, ir pasėlio pakenkimo intensyvumas: plotas, kuriame yra medžiojamųjų gyvūnų pakenktas pasėlis, nustatomas išmatavus visas pasėlio dalis, kuriose pastebimi medžiojamųjų gyvūnų padaryti pakenkimai (Metodikos 7.1 p.); pasėlio pakenkimo intensyvumas nustatomas, įvertinant, kokiu laipsniu (procentais) pakenktame plote lauktinas derlius sumažės, lyginant su nepakenktomis pasėlio vietomis, jeigu atskiri pakenkti pasėlio plotai yra pakenkti nevienodai intensyviai, vidutinis svertinis pasėlio pakenkimo intensyvumas suskaičiuojamas pagal Metodikoje įtvirtintą formulę (Metodikos 7.2 p.). Žalos piniginė išraiška apskaičiuojama derliaus netekimą padauginus iš Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinėje sistemoje (ŽŪMPRIS) skelbiamos einamųjų metų spalio antrosios savaitės Grūdų ir aliejinių augalų sėklų supirkimo kainų (iš augintojų ir kitų vidaus rinkos ūkio subjektų) suvestinėje ataskaitoje (pagal formą GS-1) nurodytos vidutinės kainos eurais už toną (kaina su nuoskaitomis po valymo ir džiovinimo ir su priemokomis). Tų kultūrų produktams, kurių supirkimo rinkos kainų nustatyti neįmanoma, žalos piniginė išraiška apskaičiuojama taikant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymais kasmet tvirtinamas Biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvines kainas (Metodikos 10 p.).

21. Taigi iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad teisės aktuose yra nustatyta pareiga žemės sklypų (pasėlių) savininkams atlyginti laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą. Pasėliams padarytos žalos pobūdį, intensyvumą bei dydį kiekvienu konkrečiu atveju nustato bei apskaičiuoja savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija. Komisija kiekvienu atveju privalo apžiūrėti pakenktus pasėlius, užpildyti Metodikos 1 priede įtvirtintos formos apžiūros aktą, išmatuoti visas pasėlio dalis, kuriose pastebimi medžiojamųjų gyvūnų padaryti pakenkimai, ir tik tuomet vertinti, kokiu laipsniu (procentais) pakenktame plote derlius sumažės, lyginant su nepakenktomis pasėlio vietomis, o tais atvejais, kai atskiri pasėlio plotai yra pakenkti nevienodai intensyviai, vidutinį svertinį pasėlio pakenkimo intensyvumą apskaičiuoti pagal Metodikos 7.2 punkte įtvirtintą formulę.

22. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) seniūnijoje gavus ūkininko V. K. 2022 m. gegužės 2 d. prašymą, Komisija 2022 m. gegužės 9 d. nuvyko apžiūrėti šio ūkininko pasėlio, kurio bendras plotas sudaro 7,6 ha, po apžiūros surašė 2022 m. gegužės 9 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktą Nr. D8-976, kuriame nustatė, kad pažeidimas nustatytas 7,6 ha plote, pasėlių pakenkimo intensyvumas – 32,5 proc. (2,47 ha), pažeidimo procentas nustatytas pasirinktinai įstrižai lauko skaičiuojant 10 kv. m pažeidimą. Prie Apžiūros akto pridėta Pasėlio pakenkimo intensyvumo lentelė.

23. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, jog Apžiūros aktas ir Pasėlio pakenkimo intensyvumo lentelė buvo sudaryti neteisėtai, yra niekiniai dokumentai, kuriais Komisija, priimdama skundžiamą aktą, negalėjo vadovautis. Tai, kad šie dokumentai yra nepagrįsti ir neteisėti pripažino ir Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai įsiteisėjusiame 2023 m. liepos 26 d. teismo sprendime.

24. Teisėjų kolegija, vertindama šiuos apelianto argumentus, pirmiausiai pažymi, jog pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 1 dalį, įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas turi res judicata (lot. teismo išspręsta byla) galią tiek administracinės bylos proceso šalims, tiek bylą nagrinėjančiam teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1065/2010). ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Įsiteisėjęs teismo sprendimas, kaip teisės taikymo aktas, pasižymi išskirtine teisine galia ir yra privalomas visiems asmenimis ir visoms valdžios institucijoms. Tokio sprendimo priėmimas ir atitinkamų faktų (aplinkybių) konstatavimas jame reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai, visiems laikams ir teismo nustatytos aplinkybės (faktai) nebegali būti revizuojamos kokių nors kitų institucijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-54/2012). Teismo sprendimas yra vientisas teisės aktas, kuriame nutariamoji dalis yra grindžiama motyvuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais (ABTĮ 87 str.), todėl viešojo administravimo subjektas, įgyvendindamas įsiteisėjusį teismo sprendimą, privalo atsižvelgti ne tik į teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstytas išvadas, tačiau ir į motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje nurodytus argumentus dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų ar neveikimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1065/2010).

25. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. liepos 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-5895-386/2023 yra įsiteisėjęs, ginčo šalys šio teismo sprendimo neskundė. Įsiteisėjusiame teismo sprendime buvo konstatuoti Apžiūros akto ir Pasėlio pakenkimo intensyvumo lentelės esminiai trūkumai, taip pat nustatyta, kad nebuvo pateikti įrodymai, pagrindžiantys Komisijos nustatytas aplinkybes. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. liepos 26 d. sprendime visi nurodyti Apžiūros akto, Pasėlio pakenkimo intensyvumo lentelės esminiai trūkumai bei kiti teismo sprendime aptarti trūkumai, priimant skundžiamą aktą, nebuvo pašalinti. Šiais dokumentais, nepaisant Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų įsiteisėjusiame 2023 m. liepos 26 d. sprendime pateiktų teismo išaiškinimų, buvo remiamasi priimant naują aktą, todėl šiame teismo sprendime nustatytas faktas dėl Apžiūros akto ir Pasėlio pakenkimo intensyvumo lentelės neteisėtumo, vadovaujantis ABTĮ 57 straipsnio 2 dalimi, pakartotinai šioje byloje neįrodinėtinas.

26. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog Komisijos pareiga yra atlikti gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo procedūrą ir jos rezultatus įforminti galutiniu savo sprendimu, kuriame turi būti nurodyta, kokios faktinės aplinkybės nustatytos, kokios teisės normos nulemia žalos apskaičiavimą, ar nėra išimčių, šalinančių žalos atlyginimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1126/2014 ir kt.).

27. Pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos normos, nustatančios, kad lėšos už laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą turi būti sumokėtos per vieną mėnesį nuo žalos dydžio apskaičiavimo dienos, šalis, nesutinkanti su apskaičiuotu žalos dydžiu, turi teisę ABTĮ nustatyta tvarka nuostolių skaičiavimo komisijos sprendimą apskųsti teismui, prasmę, sprendžiant dėl gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo, Komisija, kaip viešojo administravimo subjektas, privalo priimti individualų administracinį aktą – sprendimą, kurio turiniui taikytini Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimai, nustatantys, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Dėl to Komisijos sprendime turi būti nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu veikia šis viešojo administravimo subjektas, jo priėmimo priežastys, kokiomis teisės normomis grindžiamas atitinkamos žalos apskaičiavimas, ar nėra žalos atlyginimą šalinančių išimčių; nustatytos faktinės aplinkybės privalo būti aiškiai apibrėžtos, kadangi tiek žalą turintis mokėti asmuo, tiek į žalos atlyginimą pretenduojantis asmuo, tiek galbūt teismas, nagrinėsiantis ginčą dėl žalos atlyginimo, padaryto laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų, turi aiškiai suvokti žalos atsiradimo pagrindą bei jos aplinkybes, o taip pat teisinį pagrindą, kuriuo įpareigojama atlyginti patirtą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-106-629/2019 ir kt.).

28. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje byloje nustatytas aplinkybes, skundžiamą aktą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad skundžiamas aktas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus. Iš Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos įvertinimo akto matyti, jog jis yra grindžiamas Apžiūros akte ir Pasėlio pakenkimo intensyvumo lentelėje nustatytais duomenimis, t. y. dokumentų, kurie įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais, duomenimis. Tuo pačiu pažymėtina, jog prie skundžiamo akto nėra pridėti jokie dokumentai, kuriais remiantis būtų galimybė įvertinti bendrą ūkininko V. K. pasėlio pakenkimo laipsnį bei įsitikinti Akte nustatytų aplinkybių ir žalos apskaičiavimo teisingumu bei pagrįstumu. Be to, Aktas yra grindžiamas ūkininko V. K. Komisijai pateiktos Veiklos rezultatų analizės už 2022 m. duomenimis, t. y. kad V. K. savo ūkyje augino 25,41 ha žieminių rapsų, kad jų derlingumas 2022 m. ūkininko ūkyje sudarė 3,35 t/ha, ūkininkas prikūlė 85,04 t, kurie teismui taip pat nebuvo pateikti ir teismas neturi galimybės patikrinti šių duomenų teisingumo. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog skundžiamas aktas yra pagrįstas ir teisėtas, atitinka VAĮ reikalavimus keliamus individualiam administraciniam aktui.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl ūkininko V. K. nuolatinių pretenzijų apeliantui dėl laukinių gyvūnų galbūt daromos žalos pasėliams, nebendradarbiavimo su pareiškėju, ūkininko gyvenamosios vietos, ir kiti neaptarti argumentai, neturi esminės teisinės reikšmės nagrinėjamos bylos baigčiai, todėl jie nenagrinėti.

30. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai aiškino ginčui aktualių teisės aktų nuostatas ir nepagrįstai pripažino Komisijos skundžiamą aktą pagrįstu ir teisėtu dėl šiame teismo sprendime aptartų priežasčių, todėl Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 21 d. sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkinamas. Teisėjų kolegijai įvertinus skundžiamo akto teisėtumą jame nurodytais pagrindais ir jį panaikinus kaip neteisėtą, administracinio akto panaikinimas grąžina šalis į status quo ante (lot. padėtis buvusi anksčiau) ir sukuria atsakovui pareigą atlikti veiksmus, susijusius su ankstesnės padėties atkūrimu, t. y. pareigą iš naujo išnagrinėti ūkininko V. K. 2022 m. gegužės 2 d. prašymą.

31. Apeliantas apeliaciniame skunde prašo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

32. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šio įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

33. Prie apelianto skundo pirmosios instancijos teismui pridėtas Swedbank 2023 m. spalio 30 d. mokėjimo nurodymas Nr. 45, patvirtinantis, kad apeliantas sumokėjo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 22,50 Eur žyminį mokestį už teismui paduotą skundą. Kartu su apeliaciniu skundu teismui pateiktas ir Swedbank 2024 m. kovo 22 d. mokėjimo nurodymas Nr. 50, pagrindžiantis, jog apeliantas už teismui paduotą apeliacinį skundą sumokėjo 11,25 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, jog teismo sprendimas priimamas pareiškėjo naudai, jis įgijo teisę į prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėjui iš atsakovo iš viso priteistina 33,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti.

Kretingos rajono savivaldybės administracijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti komisijos 2023 m. rugsėjo 28 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos įvertinimo aktą Nr. D8-2280 panaikinti.

Priteisti pareiškėjui medžiotojų klubui (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Kretingos rajono savivaldybės administracijos 33,75 Eur (trisdešimt tris eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos, teismuose.

Sprendimas neskundžiamas.