- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-10-02
- Bylos Nr.
- 1-930-445/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18317-2018-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalis Žilionis
- Ieškovas
- R. K.
- Kaltinamasis
- A. S.
- Advokatai
- Ligita Račkauskienė
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :
A. S., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2018-06-25 Alytaus apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 140 str.2 d. laisvės apribojimu keturiems mėnesiams, įpareigojant dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoej, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neatlygintinai išdirbti 70 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, teistumas neišnykęs,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. S. padarė viešosios tvarkos pažeidimą, o būtent: 2018 m. balandžio 6 d. apie 22.57 val., picerijoje „Palermo“, esančioje Alytuje, Rotušės a. 2A, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu, be jokios priežasties, tyčia, sudavė nukentėjusiajam R. K. vieną kartą rankos kumščiu į veidą, dėl apatinio žandikaulio kairės pusės sąnario sumušimo padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. S. savo kaltę pripažino visiškai, jis kaltinamas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, sutiko tuoj pat duoti parodymus, neprašė pilnai skelbti byloje surinktus įrodymus, sutiko, kad tik būtų paskelbti juos išvardijant. Su tokia pozicija sutiko prokurorė, gynėja ir nukentėjusysis, todėl įrodymai buvo ištirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 273 straipsnyje numatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.
Kaltinamasis A. S. paaiškino, kad 2018-04-06 vakare buvo kavinėje „Palermo“, esančioje Rotušės aikštėje, Alytaus m., stebėjo transliuojamas krepšinio varžybas. Po to pamatė draugą, kuris sėdėjo kartu su nukentėjusiuoju. Atėjo prie draugo, o nukentėjusysis pasakė žodžius, kurie įžeidė. Anksčiau nukentėjusiojo nepažinojo, jį matė pirmą kartą. Kavinėje buvo kitų žmonių, stebėjo krepšinio varžybas. Pažinojo E. K., nes anksčiau su juo sportavo, santykiai normalūs. Pakalbėjęs grįžo ir sėdėjo prie savo staliuko. Kai po kiek laiko nukentėjusysis išeidinėjo į lauką, jis irgi ėjo jam iš paskos. Sudavė smūgį, nes nukentėjusysis jį įžeidė, prieš kokias 10 minučių. Kai sudavė smūgį, šalimais asmenų nebuvo, tačiau toje pačioje patalpoje - buvo. Sudavė vieną smūgį į veido sritį, dešinės rankos kumščiu. Buvo blaivus, alkoholio visiškai nevartoja. Nukentėjusysis nuo smūgio nukrito.Smūgį sudavė nukentėjusiajam tuo momentu, kai nukentėjusysis ėjo į lauką, praeidamas įžūliai, ironiškai nusišypsojo, todėl viskas ir įvyko. Su nukentėjusiuoju iki suduodant smūgį nekalbėjo. Savo veiksmus įvertino, labai dėl to gailisi, nukentėjusiajam po įvykio parašė atsiprašymo žinutę.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.
Nukentėjusysis R. K. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), o 2018-04-06 atvyko į Alytų, kur su draugais Ž. R. ir jo kaimynu E. "Čarli pica" picerijoje stebėjo krepšinio rungtynes. Apie 21 val. nuvyko į naktinį klubą "Palermo". Klube su minėtais draugais sėdėjo prie staliuko. Šalimais jų sėdėjo ir kita grupelė jaunuolių, iš kurių vienas buvo A. S.. Jie triukšmavo, šūkavo. Po kurio laiko atsistojęs į tualetą nuėjo Ž.. Į jo vietą atėjęs atsisėdo prie gretimo stalo buvęs A.. Jis A. ištiesė ranką norėdamas pasisveikinti. A. jam pasakė necenzūriniais žodžiais, todėl nieko nesakydamas patraukė ranką ir sėdėjo tylėdamas, kol A. bendravo su E.. Grįžus Ž., A. atsistojo ir nuėjęs prie savo staliuko atsisėdo. Tikslaus laiko nepamena, bet apie 22.30 val., jis atsistojęs nuo staliuko ėjo parūkyti ir atsisukęs pamatė atbėgantį A. S.. Pribėgęs A. nieko nesakydamas rankos kumščiu smogė į veidą. Po smūgio pajuto didelį skausmą ir prarado sąmonę. Smulkesnių aplinkybių po jam suduoto smūgio į veidą nelabai atsimena. Atsimena tik tiek, kad draugas jį išsivedė į lauką, o A. S. išėjęs į lauko terasą, konfliktavo su kitais ten buvusiais asmenimis. 2018-04-08, skausmui neatslūgstant, kreipėsi pas medikus, į Vilniaus universitetinės ligoninės Žalgirio klinikas (b.l. 18-19; 20-23).
Liudytojas V. S. parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) savininkas. Šiai bendrovei priklauso picerija "Palermo", esanti Rotušės a. 2A, Alytuje. 2018-04-06 vakare buvo minėtoje picerijoje. Apie 22 val. į piceriją atėjo jo pažįstamas R. K., kuris buvo su dviem jam nepažįstamais draugais, su juo dar pakalbėjo. Po kelių minučių išgirdo salėje kažkokį triukšmą. Išėjęs iš tarnybinių patalpų pamatė prie laiptų į antrą aukštą sukniubusį R.. Pas darbuotojus paklausė kas įvyko, darbuotoja pasakė, kad R. sudavė į veidą vyriškis. Tuo metu darbuotoja jam parodė į vyriškį, kuris grįžo iš lauko, ir pasakė, kad šis vyras sudavė smūgį R.. Nurodytas vyras buvo rusvų plaukų, su barzda, maždaug 175-180 cm. ūgio, stambaus kūno sudėjimo, apie 30 metų amžiaus, jam nepažįstamas asmuo. Paklausė dėl ko jis sumušė R., bet atsakymas buvo tik - "nepykit". Matė, kad R. tuo metu išėjo į lauką. Po pokalbio išėjo į lauką, matė ten stovintį R., kuris buvo ranka susiėmęs už smakro, dejavo, matėsi, kad jis jaučia skausmą (b.l. 58-61).
Liudytojas Ž. R. parodė, kad 2018-04-06 su savo draugais E. K. ir R. K. apie 22 val. atėjo į piceriją "Palermo", esančią Alytuje. Užėję į picerijos vidų atsisėdo prie staliuko, užsisakė alkoholio. Pamena, kad vienu metu buvo nuėjęs į picerijos viduje esantį tualetą. Kai iš jo grįžo, prie staliuko toje vietoje, kur jis prieš tai sėdėjo, rado sėdintį vyriškį. Šį vyriškį matė pirmą kartą, jo nepažįsta. Vyriškis buvo rusvais trumpais plaukais, su barzda. Šis vyras sėdėdamas prie staliuko kalbėjosi su E.. Suprato, kad tai yra E. pažįstamas. Šio vyro paprašė užleisti jo vietą. Vyras pasikėlė ir nuėjo prie kito staliuko, esančio už pertvaros. Apie 23 val. jis su R. nusprendė eiti į lauką parūkyti. Link išėjimo ėjo pirmas, paskui ėjo R.. Būdamas ties laiptais, vedančiais į antrą picerijos aukštą, išgirdo garsą, lyg kažkas nukristų. Atsisukęs pamatė, kad R. guli ant grindų netoli laiptų. Taip pat matė nuo jo nueinantį vyrą. Tai buvo vyras su barzda, kuris prieš tai sėdėjo prie jų staliuko. R. atsikėlus, abu išėjo iš picerijos į lauką. Tuo metu prie jų priėjo tas pats vyras su barzda ir bandė R. atsiprašyti (b.l. 76-78).
Liudytojas E. K., kad 2018-04-06 vakare kartu su Ž. R. ir R. K. nuėjo į piceriją "Palermo". Užėję į picerijos vidų atsisėdo prie vieno iš staliukų. Picerijoje tą vakarą gėrė alkoholinius gėrimus ir valgė. Vienu metu, Ž. kažkur nuėjo nuo staliuko. Netrukus prie staliuko priėjo pažįstamas A. S.. Priėjęs prie staliuko A. atsisėdo į Ž. vietą ir su juo kalbėjosi. Kiek pamena tarp R. ir A. nebuvo jokio žodinio konflikto. Netrukus prie staliuko grįžo Ž., todėl A. atsistojo ir nuėjo pas savo draugus. Po kurio laiko Ž. su R. atsistojo nuo staliuko ir ėjo į lauką parūkyti. Ž. ėjo pirmas, R. ėjo jam iš paskos, truputį nuo jo atsilikdamas. Netrukus atsisuko link tos pusės, kur nuėjo Ž. su R., ir pamatė, kad R. nukritęs ant žemės, o nuo jo nueidinėja A.. Priėjęs prie A. paklausė kas atsitiko, tačiau A. nieko nepaaiškino. Vėliau kažkuris draugas pasakė, kad A. sudavė R. vieną smūgį į veidą, nuo kurio R. nukrito ant žemės. A. sudavė R. be jokios priežasties, nes nebuvo jokio konflikto (b.l. 82-83).
Liudytoja D. G. parodė, kad 2018-04-06 dirbo picerijoje "Palermo", esančioje Alytuje, Rotušės a. 2A. Tą vakarą picerijoje įvykusio konflikto, kurio metu vienas picerijos lankytojas, kaip suprato, ją tą vakarą įžeidinėjusio vyriškio draugas, sudavė vieną smūgį kitam picerijos lankytojui į veidą ir šis nuo suduoto smūgio krito ant žemės, ji taip pat jautėsi nejaukiai, dėl tokio elgesio pasijautė nesaugiai. Mano, kad yra nenormalu viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, smurtauti prieš kitą asmenį, suduoti jam smūgius, be jokios priežasties. Kai ji pamatė, kad nuo suduoto smūgio picerijos lankytojas nukrito ant žemės, jai buvo nemalonu, pamačiusi tą vaizdą jai pasidarė neramu dėl to žmogaus sveikatos (b.l. 87-88).
2018-04-13 R. K. pareiškimu, kad 2018-04-06 apie 22.30 val. naktinio klubo viduje jam be jokios priežasties sudavė vieną smūgį į veido sritį A. S., po suduoto smūgio jis pajuto skausmą ir prarado sąmonę. (b.l. 1)
Parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir fotolentelių duomenimis, nukentėjusysis R. K. parodė įvykio vietą, kur jam buvo suduotas smūgis – patalpos vidus išėjus iš bendros picerijos salės (b.l. 52-56)
Apžiūros protokolo duomenimis, kur aprašyti peržiūrėti video įrašai iš picerijos „Palermo“ vidaus 2018-04-06 22.39 – 22.58 val., nurodant, kad prie R. K. prieina vyriškis, kaire ranka paima nukentėjusiajam ties dešine jo alkūne, o dešine ranka užsimoja ir suduoda vieną smūgį nukentėjusiajam į veidą. R. K. nuo suduoto smūgio krenta ant grindų. Sudavęs smūgį vyras apsisuka ir nueina į vietą, iš kur atėjo. Prie staliuko sėdėjęs vyras stebėjo, kaip suduodamas smūgis nukentėjusiajam, tačiau į tai neregavo, toliau sėdėjo.Nukentėjusiajam nugriuvus prieina vyra ir padeda nukentėjusiajam atsikelti ( b.l. 68-71).
2018-04-24 – 2018-05-10 Specialisto išvadoje Nr.G 378/2018 (06) nurodyta, kad R. K. padarytas apatinio žandikaulio kairės pusės sąnario sumušimas. Sumušimas galėjo būti padarytas kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padaryto sužalojimo pasėkoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (b.l. 33-34).
BK 2 str. 3 d. numato, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai Baudžiamajame kodekso numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, t. y. tik suvoktas, sąmoningas (t. y. tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties požymių.
BK 284 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltinamojo veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ir pan. Papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. BK 284 straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą.
Byloje nustatyta nusikaltimo padarymo vieta – picerijos „Palermo“ Alytaus mieste patalpos. Taigi į piceriją gali patekti asmenys, siekiantys pasinaudoti jos teikiamomis paslaugomis, ir tam nebuvo reikalingas kaltinamojo leidimas ar sutikimas, kad čia galėtų patekti kiti asmenys, o būnant šioje patalpoje, asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Taigi vieta yra vieša. Nusikaltimo padarymo metu patalpoje buvo pašalinių asmenų, o ir bet kuriuo momentu galėjo atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltinamojo veiksmų galėjo patirti nepatogumų. Patį įvykį tiesiogiai matė liudytojai E. K., D. G..
Nusikalstamo elgesio padariniai, nagrinėjamu atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Kaltinamasis A. S. nurodo, kad nukentėjusysis jį įžeidė žodžiais, kai jis buvo priėjęs pakalbėti su jam pažįstamu asmeniu ir prie to staliuko sėdėjo ir nukentėjusysis. Faktinės aplinkybės tokios, kad pats kaltinamasis negali pasakyti kokiu žodžiu ar žodžiais buvo įžeistas. Logiškai vertinant aplinkybes, jeigu nežinoma koks žodis (žodžiai) buvo pasakytas(i), tai nėra galimybės ir nustatyti, kad tai įžeidė žmogaus garbę ar orumą. Kaltinamojo nurodomos aplinkybės vertinamos, kaip menkavertė priežastis arba iš vis jos nebuvimas, tuo labiau, kai tokių aplinkybių nepatvirtino pokalbyje su kaltinamuoju dalyvavęs ir byloje liudytoju apklaustas E. K. ir kiti asmenys, tuo laiku buvę picerijoje. Kaltinamasis nurodė, kad smūgį sudavė nukentėjusiajam praėjus apie 10 min. po jo įžeidimo žodžiu, o be to eidamas nukentėjusysis, kaltinamojo nuomone, ironiškai šypsojosi.
Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis A. S., veikdamas viešoje vietoje, ignoruodamas visuomenėje priimtinas normas, panaudojo fizinį smurtą, tyčia suduodamas smūgį rankos kumščiu į nukentėjusiajam veidą ir tokiais veiksmais nukentėjusiajam sukeldamas fizinį skausmą bei padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.
Asmeniui, esančiam viešoje vietoje, keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Fizinio smurto naudojimas viešoje vietoje šiuos reikalavimus pažeidžia, ir toks pažeidimas negali būti pateisinamas susidariusia situacija, jei konkrečioje situacijoje objektyviai nebuvo būtina atitinkamai elgtis. Neteisėtais kaltinamojo veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.
Byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. S. viešoje vietoje sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą dėl apatinio žandikaulio kairės pusės sąnario sumušimo. Nukentėjusiam R. K. padaryto sveikatos sutrikdymo mąstą patvirtina specialisto išvada.
Iš visumos įrodymų teismas daro išvadą, kad kaltinamasis suvokė, jog suduodamas smūgį gali sužaloti nukentėjusįjį, numatė nusikalstamos veikos pasekmes ir tokių pasekmių norėjo, t.y. veikė tiesiogine tyčia. Pagal byloje surinktus įrodymus nustatyta, kad kaltinamasis pasivijo picerijos patalpa einantį nukentėjusįjį, viena ranka jį suėmė už kairės rankos, o kita ranka užsimojo ir smogė rankos kumščiu į veidą. Tarp kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nustatyta, kad nukentėjusiajam R. K. kaltinamojo A. S. veiksmais buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nusikalstama veika yra baigta, kadangi nukentėjusiajam buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamojo A. S. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visumą.
Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kaltinamojo A. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis A. S. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau teistas vieną kartą už smurtą prieš savo šeimos narį pagal BK 140 str.2 d.
Kaltinamasis A. S. administracine tvarka baustas 2013 m., tačiau neturi galiojančių nuobaudų. Jis nurodo, kad dirba (duomenys neskelbtini) turi legalias pajamas, turi šeimą ir mažametį vaiką, kurį išlaiko.
Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę. Skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį.
Bausmės paskirtimi siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti asmenį už padarytas nusikalstamas veikas, apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir paveikti asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.) .
A. S. nuteistas 2018-06-25 teismo baudžiamuoju įsakymu dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2018-05-04, t.y. jau padaręs nagrinėjamą nusikalstamą veiką, bet dar nepriėmus nuosprendžio šioje byloje.
Kaltinamojo gynėja prašo parinkti ir skirti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką bausmės rūšį – baudą.
BK 47 str. 3d. 2 p. numato, kad nustatoma bauda už nesunkų nusikaltimą – nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio. Kaltinamasis nurodė, kad jo gaunamos pajamos yra Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga, neturi nuosavo būsto, kito turto, nuomuoja gyvenamąsias patalpas, išlaiko mažametį vaiką. Taigi ši bausmės rūšis būtų aiškiai per griežta, jos kaltinamasis negalėtų tinkamai vykdyti, atsižvelgiant į sankcijos griežtumą. Taip pat nėra pagrindo parinkti ir skirti terminuotą laisvės atėmimą ar arešto bausmę, nes tai būtų per griežtos bausmės. Kaltinamajam parinktina ir bausmės paskirtimi skirtina laisvės atėmimo bausmė. Tokios bausmės paskyrimas neprieštarauja teisingumo principui, kadangi kaltinamasis turi būti sulaikytas daryti nusikaltimus ir nubaustas už padarytą nusikalstamą veiką.
Teismas taip pat nustato skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog BK 61 straipsnio 2 dalyje yra išvardyti kriterijai, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį. Atsižvelgiant į nurodytą, nustatytinas bausmės dydis, mažesnis už vidurkį.
Asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas nustato įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones, teismo nuomone, kad tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Teismas tokias nuostatas ir taiko bausmės paskirtimi.
Kadangi kaltinamasis A. S. nėra pilnai atlikęs jam paskirtos bausmės pagal BK 140 str.2 d. pagal 2018-06-25 teismo baudžiamąjį įsakymą, tai paskirta ir neatlikta bausmė subendrintina, BK 63 str.1,4, 9 d. pagrindais.
Pagal 2018-06-25 teismo baudžiamąjį įsakymą A. S. laisvės apribojimo bausmę atlieka nuo 2018-07-19 (atlikęs 2 mėn. 13 d.), neatliktoji laisvės apribojimo dalis 1 mėn. 17 d.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusysis-civilinis ieškovas R. K. buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl 200 Eur turtinės žalos ir 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusysis-civilinis ieškovas R. K. teisiamajame posėdyje iki įrodymų tyrimo pradžios pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo 239.75 Eur turtinės žalos atlyginimo ir šešis tūkstančius neturtinės žalos atlyginimo.
Civilinis ieškovas nurodė, kad patyrė 200 Eur nuostolių dėl gydymo ir konsultacijų. Nedarbingumo laikotarpiu nuo 2018-04-11 iki 2018-04-13 patirtų finansinių nuostolių suma 39.75 Eur ( vienos darbo dienos uždarbio ir gautos nedarbingumo išmokos skirtumas padaugintas iš trijų dienų).
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.
Nukentėjusiojo reikalavimas atlyginti turtinę žalą yra pagrįstas ir teisėtas. Su nurodytu žalos dydžiu kaltinamasis sutiko visiškai. Tai, kad nukentėjusysis patyrė turtines išlaidas patvirtina VšĮ Vilniaus universiteto Žalgirio klinikos pateikti medicinos duomenys apie nustatytą diagnozę, gydymą, apmokėtas procedūras (b.l. 37-44, 183-184). Dalis nukentėjusiojo turėtų išlaidų yra pagrįstos objektyviais į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais. Ginčo dėl turtinės žalos atlyginimo nėra, todėl nukentėjusiojo reikalavimas šioje dalyje tenkintinas, 239.75 Eur Eur turtinę žalą priteisiant iš kaltinamojo (BPK 115 str. 1 d., CK 6.263 str. 1 d., 2 d.).
Neteisėtais veiksmais gali būti pakenkiami neturtiniai asmens interesai, kuriuos taip pat saugo ir gina teisė (CK 1 str. 1 d.).
CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Tačiau neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai, numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Dėl kaltinamojo padarytos tyčinės nesunkios nusikalstamos veikos nukentėjusiajam R. K. padarytas sužalojimas, atitinkantis nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Tai neabejotinai sukėlė jam neigiamas pasekmes – fizinį skausmą ir nepatogumus, dėl to nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
Kaltinamasis savo turtinę padėtį nurodo esant sunkią, tačiau šiuo atveju teismas vertina tai, kad kaltinamasis yra darbingas asmuo, jauno amžiaus, turi galimybių siekti dirbti labiau kvalifikuotą ar geriau apmokamą darbą. Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė vien dėl savo tyčinių veiksmų, tiesioginės tyčios. Be to nenustatytos aplinkybės, kad nusikalstamos veikos padarymui turėjo netinkamas ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys. Taigi visus kylančius nepatogumus, neigiamas pasekmes, turi prisiimti kaltinamasis dėl savo atliktų nusikalstamų veiksmų ir kilusių pasekmių.
Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad jeigu neturtinę žalą padariusio asmens kaltė pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, tokia kaltės forma sudaro prielaidas neturtinės žalos atlyginimo dydį nustatyti didesnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje P. D. v. R. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-394/2006, 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje A. J. J. v. UAB „Termesta“ ir V. S., bylos Nr. 3K-3-167/2010).
Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas, įtvirtintas CK 6.283 str. 1 d., objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismams sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms aplinkybėms, būtina vadovautis konkrečioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje suformuotu precedentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Šis reikalavimas kildinamas iš teismo precedento esmės – stare decisis principo, grindžiamo teismo sprendimo autoritetu: visas tapačias vėlesnes bylas būtina spręsti taip, kaip išspręsta byla, kurioje suformuotas teismo precedentas (lot. auctoritas rerum similiter judicatum) (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Tuo pačiu Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ir dėl sveikatos sužalojimo, viešosios tvarkos pažeidimo atvejais, priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis (kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011).
Dėl patirto sužalojimo nukentėjusiajam teko patirti skausmą, kreiptis į gydymo įstaigą, negalėjo gyventi įprasto ir normalaus gyvenimo, jautė diskomfortą, stresą dėl įprastos savijautos, vidinės būsenos. Nukentėjusysis nurodo, kad jo darbas – (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojas komercijai susijęs su bendravimu tiek su pavaldiniais, tiek su klientais, ir dėl patirto sveikatos sutrikdymo, apsunkino darbo funkcijų atlikimą, negalėjo būti kaip anksčiau būti nuotaikingai bendraujantis su aplinkiniais.
Nežiūrint į tai, kad smurto pasekmės nėra sunkios, padarytas nukentėjusiajam nežymus sveikatos sutrikdymas, nustatant kompensacijos už neturtinę žalą dydį, būtina įvertinti neteisėtais veiksmais pažeistos vertybės pobūdį bei vadovautis principu, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Asmens sveikata, fizinis bei dvasinis neliečiamumas yra absoliučios prigimtinės neturtinės vertybės, kurių pažeidimu sukeliami dvasiniai ir fiziniai išgyvenimai paprastai būna ypač stiprūs bei skausmingi, tai sudaro pagrindą priteisti nukentėjusiajam didesnę piniginę kompensaciją negu kitų – santykinių – vertybių pažeidimo atvejais.
Nukentėjusysis leido laisvalaikį viešojo maitinimo įmonėje, jo elgesys buvo priimtinas viešąjį aptarnavimą atliekantiems darbuotojams, kitiems ten buvusiems lankytojams. Taigi nukentėjusysis turėjo pagrindą būti saugus viešoje vietoje, o nusikalstamais veiksmais buvo sutrikdyta emocinė būsena, patirtas neteisybės ir bejėgiškumo jausmas.
Įvertinus aptartų kriterijų visumą, atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką dėl žalos atlyginimo, pažeidžiant viešąją tvarką ir padarant nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, bei taikant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, darytina išvada, kad nukentėjusiojo prašomos priteisti neturtinės žalos dydis yra per didelis, todėl mažintinas (CK 1.5 str., CK 6.250 str. 2 d.) ir nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteistina 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Kitoje dalyje nukentėjusiojo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.
Nukentėjusiojo nurodomos aplinkybės, kad ateityje bus reikalingas gydymas, reabilitacija, nėra pagrįsta leistinais įrodymais, kaip ir aplinkybės dėl užslėptų ar nenuspėjamų gydymo pasekmių atsiradimo. Tiek gydymo procesas, tiek reabilitacijos taikymas, reikalauja specialių žinių iš medicinos srities, todėl nepagrindžiant tokių aplinkybių dėl neturtinės žalos priteisimo, teismas neturi pagrindo tenkinti ieškinį didesne apimtimi.
2018-05-22 nutarimu kaltinamajam A. S. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, taikina iki įsiteisės nuosprendis.
Kaltinamojo nuosavybės teisės laikinai nebuvo apribotos. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297 – 299 , 301 – 305, 307- 308 str., teismas
nusprendžia:
A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir skirti jam laisvės apribojimą vieneriems (1) metams. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 2 punktu, 7 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę:
įpareigojant būti namuose nuo 21.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu, gydymusi gydymo įstaigos stacionare;
atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą 239.75 Eur nukentėjusiajam R. K.;
paskirti aštuonių (8) MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Taikyti Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį, 2 dalį ir A. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, nustatant, kad paskirta laisvės apribojimo bausmė aštuoniems (8) mėnesiams, paskyrus šiuos įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę:
būti namuose nuo 21.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu, gydymuisi gydymo įstaigos stacionare. Šį įpareigojimą vykdyti per visą paskirtos bausmės laiką aštuonis (8) mėnesius;
atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą 239.75 Eur nukentėjusiajam R. K. per du (2) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo;
paskirti aštuonių (8) MGL (400 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoka turi būti sumokėta per šešis (6) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su 2018-06-25 Alytaus apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridėti švelnesnę bausmę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės apribojimą devyniems (9) mėnesiams, paskiriant įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę:
būti namuose nuo 21.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu, gydymuisi gydymo įstaigos stacionare. Šį įpareigojimą vykdyti per visą paskirtos bausmės laiką – devynis (9) mėnesius;
dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Šį įpareigojimą vykdyti per visą paskirtos bausmės laiką- devynis (9) mėnesius;
atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą 239.75 Eur nukentėjusiajam R. K. per du (2) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo;
paskirti aštuonių (8) MGL (400 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoka turi būti sumokėta per šešis (6) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki įsiteisės nuosprendis.
Priteisti iš A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam -civiliniam ieškovui R. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., du šimtus trisdešimt devynis eurus septyniasdešimt penkis eurocentus (239.75 Eur) turtinės žalos atlyginimo ir šešis šimtus (600 Eur) neturtinės žalos atlyginimo.
Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.