Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. K. ir E. M. apeliacinius skundus dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2014-09-04 nuosprendžio, kuriuo:

E. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir paskirta jam 3 (trijų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

E. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. ir paskirta 30 parų arešto bausmė;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p. bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė 3 (treji) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 66 str. į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2013-12-03, 9 val. 00 min. iki 2013-12-04 13 val. 00 min., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str. vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

E. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir paskirta jam 3 (trijų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

E. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. ir paskirta 35 parų arešto bausmė;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p. bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė 3 (treji) metai 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 66 str. į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2013-12-02 11 val. 30 min. iki 2013-12-04 11 val. 25 min., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str. vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Civilinio ieškovo V. I. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies. Priteista solidariai iš E. K. ir E. M. 20 000,00 Lt (dvidešimt tūkstančių litų) civiliniam ieškovui V. I..

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintas. Priteista solidariai iš E. K. ir E. M. 2100,83 Lt (du tūkstančiai vienas šimtas Lt 83 ct) turtinės žalos atlyginimo valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini) „SWEDBANK“, AB, banko kodas 73000.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. ir E. M. nuteisti už tai, kad jie 2013-09-27, apie 14.30 val. (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), E. K. priklausančiame gyvenamajame name, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrininkų grupėje, konflikto su nukentėjusiuoju V. I. metu, tyčia sudavė rankomis nukentėjusiajam V. I. mažiausiai 5 smūgius į galvos sritį ir kitas kūno vietas, taip padarydami jam poodines kraujosruvas blauzdose, krūtinės kairėje pusėje, abiejų akių vokuose, nosies kaulų lūžimą, galvos smegenų dešinio pusrutulio kaktinės skilties sumušimą, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinio pusrutulio kaktinės ir momeninės, kairio pusrutulio kaktinės ir smilkininės skilčių projekcijose, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais dešinio pusrutulio kaktinėje srityje, kas sukėlė kairio pusrutulio kaktinės-smilkininės skilčių higromą, smegenų skilvelių išsiplėtimą, bendrinę dezorientaciją, t.y. sunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiais savo veiksmais E. K. ir E. M. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalyje.

Be to E. K. ir E. M. nuteisti už tai, kad jie 2013-09-27, apie 14.30 val. (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), E. K. priklausančiame gyvenamajame name, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrininkų grupėje, pagrobė V. I. priklausantį mobilų telefoną Samsung SGH-M 310, 150 litų vertės. Tokiais veiksmais E. K. ir E. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 4 dalyje.

Nuteistojo E. K. teigimu, jis dabar sužinojo, kad V. I. iki sužalojimo turėjo trečią neįgalumo grupę, turėjo sveikatos problemų. Todėl teismas iš jo (apelianto) ir E. M. solidariai priteisė per didelę sumą neturtinei žalai alyginti. Apelianto nuomone, priteista suma neturtinei žalai atlyginti neatitinka teisingumo, protingumo nuostatų, teismų praktikos priteisiant neturtinę žalą.

Be to, nuteistojo E. K. teigimu, teismas jam paskyrė per griežtą bausmę. Nurodo, kad jis yra teistas tik 2013-10-10 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nuteistojo E. K. nuomone, teismas turėjo pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir turėjo taikyti jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 75 str. ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

Teismo posėdyje nuteistųjų E. K. ir E. M. gynėjos advokatės prašė nuteistųjų apeliacinius skundus patenkinti, prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų E. K. ir E. M. apeliaciniai skundai atmetami.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo nuosprendį apeliacinio skundo ribose (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.), išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai E. K. ir E. M. pripažino kaltais sunkiai sutrikdžius V. I. sveikatą ir pagrobus V. I. priklausantį mobilų telefoną ir nuteisė juos pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir 178 sr. 4 d., todėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2014-09-04 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.

Nuteistasis E. K. savo apeliaciniame skunde neigia, kad jis savo veiksmais sunkiai sutrikdė V. I. sveikatą. Ginčydamas savo kaltę dėl jam inkriminuojamos veikos, nuteistasis iš esmės ginčija teismo konstatuotas faktines aplinkybes ir atliktą bylos įrodymų vertinimą, teigia, kad jis su V. I. tik pasiritino, todėl jis negalėjo padaryti tų sužalojimų, kurie nustatyti teismo medicinos eksperto. Tačiau šiuos apelianto skunde nurodytus deklaratyvius teiginius, kuriais jis neigia savo kaltę padarius Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija laiko nepagrįstais ir konstatuoja, kad byloje esantieji ir teismo ištirti įrodymai paneigia nuteistojo E. K. apeliacinio skundo argumentus.

Byloje esantys iš esmės nuoseklūs ir tapatūs nuteistojo E. M. ir liudytojos A. B. parodymai kartu su kita byloje esančia rašytine medžiaga sudaro vieningą nuteistojo E. K. kaltę įrodančią medžiagą. Nuteistasis E. M. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2013-09-27 girtaujant E. K. namuose, atėjo V. I.. Po kiek laiko E. K. ir V. I. pradėjo pyktis ir muštis. Jis matė, kaip E. K. sudavė V. I. ir spyrė jam. E. K. buvo piktas, išvijo V. I. iš savo namų ir užrakino duris (2 t. 7, 8 b. l.). Liudytoja A. B., apklausiama pirmosios instancijos teisme, parodė, kad 2013-09-27 pas E. K. namuose begeriant kilo konfliktas tarp E. K. ir V. I.. V. I. ir E. K. mušėsi. Ji matė, kaip V. I. buvo nuvirtęs prie spintelės, matė, kaip E. K. sudavė V. I. į veidą atbula ranka (2 t. 9, 10 b. l.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra jokio pagrindo netikėti nuteistojo E. M. ir liudytojos A. B. duotais parodymais, kadangi jie siejasi tarpusavyje, esminėse detalėse sutampa, nuteistasis E. M. ir liudytoja A. B. iš esmės vienodai aiškina faktines bylos aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Pažymėtina, kad nuteistojo E. M. ir liudytojos A. B. duoti parodymai laikomi patikimu įrodymų šaltiniu, nes jų nurodytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes patvirtino kiti byloje surinkti faktiniai duomenys (parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, specialisto išvadose esantys duomenys ir kt.). Taip pat byloje nėra jokių objektyvių duomenų dėl nuteistojo E. M. ir liudytojos A. B. suinteresuotumo nepagrįstai apkaltinti nuteistąjį E. K., todėl netikėti jų parodymais nėra pagrindo.

Be jau išdėstytų nuteistojo E. M. ir liudytojos A. B. parodymų nuteistojo E. K. kaltę patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga – 2014-02-04 liudytojos A. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame nurodyta, kad liudytoja A. B. nurodė namą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kur 2013-09-27 jai matant E. K. ir E. M. negyvenamame kambaryje mušė V. I., taip pat parodė, kur ir kaip E. K. sudavė vieną smūgį V. I. į veidą (1 t. 22-26 b. l.); 2013-12-04 įtariamojo E. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame nurodyta, kad įtariamasis E. K. nurodė vietą, kur 2013-09-27 kilo konfliktas su V. I., kur V. I. sėdėjo, kur po suduotų smūgių buvo nugriuvęs (1 t. 82-85 b. l.); 2014-02-06 įtariamojo E. K. papildomų parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame nurodyta, kad įtariamasis E. K. nurodė, kur krito V. I. po jo suduotų smūgių ir atsitrenkė galva į spintelę bei kaip paršliaužė iš negyvenamojo kambario (1 t. 87-90 b. l.); 2013-12-04 įtariamojo E. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame nurodyta, kad įtariamasis E. M. nurodė, kur 2013-09-27 muštynių su E. K. metu, stovėjo V. I. (1 t. 122-124 b. l.); 2013-11-29 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pateikta išvada, kad V. I. padaryti sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. (1 t. 61-62 b. l.); 2014-01-10 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad esant tokio pobūdžio sužalojimams galvos smegenyse asmuo kurį laiką gali atlikti įvairius savarankiškus veiksmus, kaip antai pats atsikelti nuo žemės, atsisėsti išgerti ir pan. Pagal medicininiuose dokumentuose esamą informaciją sužalojimai yra išsidėstę priekiniuose veido paviršiuose, krūtinės kairėje pusėje, blauzdose, jie nėra būdingi griuviminei traumai. Sužalojimus, kurie atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą buvo galima padaryti tiek įtariamojo E. K., tiek įtariamojo E. M. nurodytais veiksmais (1 t. 64-65 b. l.).

Anksčiau minėti nuteistojo E. M. ir liudytojos A. B. parodymai ir rašytinė bylos medžiaga papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą medžiagą, neabejotinai patvirtinančią E. K. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, todėl teismas neturi jokio pagrindo jais nesiremti ir tikėti deklaratyviais, bylos duomenims prieštaraujančiais nuteistojo E. K. teiginiais. Esant aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija nuteistojo E. K. apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kad jis nepadarė V. I. tokio sužalojimo, už kurį yra nuteistas, kad jis su V. I. tik pasiritino, todėl jis negalėjo padaryti tų sužalojimų, kurie nustatyti teismo medicinos eksperto, vertina kaip nuteistojo E. K. gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ar ją sušvelninti, todėl juos atmeta kaip nepagrįstus.

Įvertinusi prieš tai išdėstytus įrodymus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl nuteistojo E. K. kaltės 2013-09-27, apie 14.30 val. (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini), E. K. priklausančiame gyvenamajame name, veikiant bendrininkų grupėje su nuteistuoju E. M., konflikto su nukentėjusiuoju V. I. metu, tyčia V. I. padarius sunkų sveikatos sutrikdymą. Aptartų įrodymų visetas sudaro pagrindą daryti išvadą, kad E. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir kad tokia veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., todėl nėra teisinio pagrindo priimti išteisinamąjį nuosprendį, kaip prašoma apeliaciniu skundu.

Dėl nuteistiesiems E. K. ir E. M. paskirtų bausmių

Apeliaciniuose skunduose nuteistieji E. K. ir E. M. nurodo, kad teismas jiems paskyrė per griežtas bausmes. E. K. taip pat nurodo, kad teismas turėjo pagrindą taikyti jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 75 str. ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistiesiems E. K. ir E. M. bausmes už jų padarytus nusikaltimus, pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalavimų.

Paskirdamas nuteistiesiems E. K. ir E. M. bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, stadiją (padarytos dvi nusikalstamos veikos, iš kurių viena priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., 11 str. 5 d.), o kita – baudžiamasis nusižengimas (Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d., 12 str.)), kaltės formą – nusikalstamos veikos yra tyčinės, į nuteistųjų E. K. ir E. M. atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad jie nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 1 p.) ir būdami apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.), į nuteistojo E. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.), į nuteistųjų asmenybes ir pagrįstai padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus E. K. ir E. M. už padarytas nusikalstamas veikas bausmes, susijusias su laisvės atėmimu. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistiesiems E. K. ir E. M. už nusikalstamas veikas tinkamai parinko bausmės rūšis.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad E. K. ir E. M. už Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką paskirtos bausmės – atitinkamai laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams ir laisvės atėmimas 3 metams 4 mėnesiams – yra artimos Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui. E. K. ir E. M. už Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. numatytą nusikalstamą veiką paskirtos bausmės – atitinkamai 30 parų areštas ir 35 parų areštas – yra artimos Lietuvos Respublikos BK 49 str. 3 d. už baudžiamąjį nusižengimą numatytos arešto bausmės vidurkiui. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistiesiems E. K. ir E. M. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės ir galutinės subendrintos bausmės nėra per griežtos, mažinti jas nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistiesiems paskirtos bausmės yra tinkamai individualizuotos, atitinkančios Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį.

Nuteistasis E. K. skunde nurodo, kad, jo nuomone, jam paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl teismas turėjo taikyti jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 75 str. ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatos leidžia teismui atidėti bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams, tačiau bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kadangi nuteistasis E. K. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu yra nuteistas už nusikalstamą veiką priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai, nėra teisinio pagrindo taikyti pastarajam Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas.

Dėl nukentėjusiojo V. I. civilinio ieškinio

Apeliaciniuose skunduose nuteistieji E. K. ir E. M. nurodo, kad teismas iš jų priteisė per didelę sumą nukentėjusiajam V. I. neturtinei žalai atlyginti.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos BPK 44 str. 10 d.). Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju įvertinant neturtinę žalą pinigais, privalu siekti maksimaliai teisingiausios kompensacijos nukentėjusiam asmeniui už patirtus negatyvius išgyvenimus, skausmą, prarastą gyvenimo kokybę ir pan. Neturtinės žalos dydį nustato teismas pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką.

Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nukentėjusysis V. I. dėl tyčinių nusikalstamų nuteistųjų E. K. ir E. M. veiksmų patyrė fizinį skausmą dėl patirtų sužalojimų, dvasinį sukrėtimą ir emocinius išgyvenimus, kitas neigiamas emocijas ir stresą, nepatogumus. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam V. I. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (l t. 61, 62 b. l.). Nukentėjusysis V. I. teisiamajame posėdyje tvirtino, kad dėl jo sumušimo jis gydėsi du mėnesius, vartojo daug vaistų, po šio įvykio jį kankina nerimas, baimė, buvo praradęs atmintį (1 t. 8, 9 b. l.). Civiliniame ieškinyje nukentėjusysis V. I. nurodė, kad gulėdamas ligoninėse jis patyrė didelę moralinę traumą, nes buvo sutrikusios jo fiziologinės funkcijos, jis pats negalėjo savęs apsitarnauti, jautė didelį diskomfortą, juo rūpinosi mama. Dėl sumušimo jam sutriko atmintis, ji ir dabar dar yra neatsistačiusi. Taip pat jam yra sutrikusi koordinacija (1 t. 13 b. l.). Atsiliepime į nuteistųjų E. K. ir E. M. apeliacinius skundus nukentėjusysis V. I. nurodo, kad jam po sumušimo nuolat svaigsta ir skauda galvą, jis jaučia nerimo ir baimės priepuolius, nesukaupia dėmesio, blogai orientuojasi. Jis tapo visiškai išlaikomu ir neįgaliu. Nukentėjusiojo įvardinti patirti negatyvūs reiškiniai ir pojūčiai teisėjų kolegijai nekelia abejonių ir atitinka Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. reglamentuotą neturtinės žalos turinį. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos nuosprendžio, teismas, spręsdamas apie priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į nukentėjusiajam sukeltas pasekmes, sužalojimų mąstą, žalą padariusių asmenų kaltę, sąžiningumo ir protingumo kriterijus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, įsigilino į faktines bylos aplinkybes, įvertino neturtinės žalos atlyginimo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir nustatė teisingą neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam, pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis nukentėjusiajam V. I. nagrinėjamu atveju atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir nėra per didelis, sumažinti nukentėjusiojo naudai priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, išsamiai ir visapusiškai įvertino byloje nustatytas aplinkybes laikantis įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, teisingai kvalifikavo nuteistųjų E. K. ir E. M. padarytas veikas, paskyrė teisingas savo rūšimi ir dydžiu bausmes, neturtinė žala nukentėjusiajam V. I. priteista pagrįstai, žalos dydis pagrįstas ir nėra aiškiai per didelis, todėl keisti ar naikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2014-09-04 nuosprendį nuteistųjų apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų E. K. ir E. M. apeliacinius skundus atmesti.