Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-12-16 · Civilinė byla Nr. 2A-1251-567/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-16
Bylos Nr.
2A-1251-567/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aldona Tilindienė, Neringa Švedienė, Alma Urbanavičienė
Atsakovas
R. R.
Ieškovas
UAB „SUZA“
Kategorijos
  • 43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Procesinio sprendimo kategorija: 43.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Švedienės,kolegijos teisėjų Almos Urbanavičienės ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-12133-863/2010 pagal ieškovo UAB „SUZA“ ieškinį atsakovui R. R. dėl nepagrįstai įgyto turto priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „SUZA“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti 6400 Lt, kaip nepagrįstai įgytą turtą, ir 1369,42 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2001-05-10 visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu iš bendrovės lėšų buvo padidintas UAB „SUZA“ įstatinis kapitalas iki 108000 Lt. Atsakovui R. R., kaip bendrovės akcininkui, buvo nemokamai perduotos 360 paprastosios vardinės 100 Lt nominalo vertės akcijos 36000 Lt sumai. 2001-08-17 visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu buvo sumažintas UAB „SUZA“ įstatinis kapitalas 108000 Lt, laisvas bendrovės lėšas išmokant akcininkams, proporcingai nuosavybės teise jiems priklausančių akcijų nominaliai vertei, t.y. anuliuojant akcijas. 2001-08-17 sprendimu nutarta atsakovui išmokėti 36000 Lt. Pinigų išmokėjimą patvirtina UAB „SUZA“ 2001-08-22 kasos išlaidų orderis Nr. 246. Išmokant laisvas bendrovės lėšas, nebuvo išskaičiuojamas ir sumokėtas fizinių asmenų pajamų mokestis valstybei. Atsakovo akcininko įnašas sudarė 4000 Lt, UAB „SUZA“, išmokėdama atsakovui laisvas bendrovės lėšas, turėjo išskaičiuoti 6400 Lt fizinių asmenų pajamų mokestį. Atsakovui išmokėdama 36000 Lt, UAB „SUZA“ 2006-01-18 sumokėjo 6400 Lt fizinių asmenų pajamų mokestį. Kadangi atsakovas nepagrįstai UAB „SUZA“ sąskaita įsigijo 6400 Lt, jis privalo grąžinti šią sumą ieškovui. UAB „SUZA“ 2006-02-03, 2006-03-15 bei 2010-05-04 raštais kreipėsi į atsakovą, prašydamas geranoriškai grąžinti nepagrįstai įgytas lėšas, tačiau pastarasis atsisako sumokėti pinigus, todėl 6400 Lt turi būti išieškoti teismine tvarka. Apie nepagrįstai įgytą turtą ieškovas atsakovą informavo 2006-02-03 prašymu Nr. 09 ir paprašė grąžinti nepagrįstai jam išmokėtą sumą per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos, palūkanos turi būti skaičiuojamos nuo 2006-03-08 (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.237 str. 1 d., 6.240 str. 1 d.).

Atsiliepimas

Atsakovas R. R. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti, priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas neteikia teismui jokių leistinų ir neginčytinų įrodymų, kad jis apskritai sumokėjo už atsakovą 6400 Lt sumą Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Teismui ieškovo yra teikimas 2006-01-19 sąskaitos išrašas, kuris patvirtina, kad ieškovas 2006-01-18 Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėjo 19200 Lt sumą, tačiau ši mokėjimo suma neatitinka aplinkybių, kuriomis jis grindžia savo reikalavimus atsakovui ir teismo prašo iš atsakovo priteisti 6400 Lt sumą. Už kokius asmenis ieškovas mokėjo šiuo pavedimu ir dėl ko, iš šio išrašo nėra aišku, taip pat nėra aišku, ar šis mokėjimas kaip nors susijęs su ginčo 6400 Lt suma. Ieškovas nepagrindžia ieškinio teisiškai. Ieškovas nurodo, kad pagrindas reikalauti iš atsakovo 6400 Lt sumą yra LR CK 6.237 str. įtvirtintas nepagrįsto praturtėjimo draudimas. Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas - tai savarankiškas civilinės teisės institutas, kurio teisiniai santykiai gali būti kvalifikuojami, kaip prievoliniai nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo santykiai, tik esant atitinkamoms įstatyme nustatytoms prielaidoms. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo atveju skolininkas negali gintis nuo kreditoriaus reikalavimų, remdamasis savo teisių į turtą įgijimo teisiniu pagrindu, nes tokio teisinio pagrindo nėra. Ieškovo teismui pateiktų įrodymų ir esančių faktinių aplinkybių teisinis pagrindas iš ieškovo atsakovui gauti pinigines lėšas buvo UAB „SUZA“ 2001-08-17 įvykusio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas, kuriuo buvo nuspręsta sumažinti bendrovės įstatinį kapitalą, laisvas lėšas išmokant akcininkams proporcingai nuosavybes teise jiems priklausančių akcijų nominaliai vertei. Šis akcininkų sprendimas yra teisėtas, nepanaikintas ir galiojantis. Ieškovas, išmokėdamas atsakovui 3600 Lt, neveikė išskirtinai savo interesais bei neatliko jokių teisėtų veiksmų nemokant už atsakovą 6400 Lt mokesčių nuo 36000 Lt sumos, nors tokią pareigą jam įsakmiai nustatė tuo metu galiojęs LR fizinių asmenų pajamų mokesčių laikinasis įstatymas. Ieškovas, neišskaičiavęs iš atsakovo išmokamos sumos, pažeidė šio teisės akto reikalavimus, todėl jo veiksmai laikytini neteisėti, ką nustatė Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2010-06-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2010) nurodė, jog įstatymo tam tikrais atvejais pripažįstamas pateisinamu turto gavimas be teisinio pagrindo arba gauto turto išreikalavimas laikomas iš esmės prieštaraujančiu sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principams. Ieškovas nevykdė ir nesilaikė savo įstatyminės pareigos būti atidžiu, protingu ir rūpestingu, bandydamas perkelti savo pareigos nevykdymo pasekmes atsakovui. Atsakovas pažymi, jog ši suma buvo išmokėta prieš 9 metus, šiuos pinigus jis seniai išleido ir jų neturi, šiuo metu atsakovas yra pensininkas, gaunantis fiksuotą socialinio draudimo senatvės pensijos išmoką, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 6400 Lt sumą, praėjus daugiau nei 10 metų prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams. Ieškovas teisę į ieškinį įgijo 2006-03-08, todėl vadovaujantis LR CK 1.125 str. 8 d. bei 1.127 str. 1 d. trijų metų sutrumpintas senaties terminas dėl žalos atlyginimo baigėsi 2009-03-08 (LR CK 1.125 str. 8 d., 1.126 str. 2 d., 1.127 str. 1 d., 1.131 str. 1 d., 6.237 str. -6.242 str.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010-11-15 priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė ieškinį patenkinti: priteisti iš atsakovo R. R. 6400 Lt be pagrindo įgyto turto, 1369,42 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2010-07-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1142,50 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „SUZA“ naudai; priteisti iš atsakovo R. R. 22,54 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į biudžetą. Teismas nustatė, kad atsakovas buvo vienas iš trijų ieškovo bendrovės – UAB „SUZA“ steigėjų. Bendrovės akcininku atsakovas buvo nuo 1997-01-30 iki 2002-09-25 (Akcininkų registras, b. l. 106-108). Per visą šį laikotarpį bendrovėje buvo trys akcininkai, turintys vienodą akcijų ir balsų skaičių. 2001-08-17 visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu akcininkai vienbalsiai nutarė sumažinti bendrovės įstatinį kapitalą 108000 Lt, laisvas bendrovės lėšas išmokant akcininkams proporcingai nuosavybės teise jiems priklausančių akcijų nominaliai vertei (visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas, b.l. 14). Priimto sprendimo pagrindu atsakovui 2001-08-22 buvo išmokėti 36000 Lt (kasos išlaidų orderis Nr. 246, b.l. 23). Fizinių asmenų pajamų mokestis nuo išmokėtų lėšų valstybei nebuvo sumokėtas. 2006-01-18 VMI atliko ieškovo bendrovės mokestinį tyrimą ir nustatė, kad vadovaujantis 1990-10-05 Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo Nr. I-641 33-34 straipsniais ieškovas, išmokėdamas laisvas bendrovės lėšas, privalėjo apmokestinti jas 20 procentų pajamų mokesčio tarifu ir sumokėti į valstybės biudžetą 19200 Lt, jų tarpe 6400 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio už R. R. išmokėtas išmokas (VMI raštas b.l. 104). Nesumokėtą 19200 Lt mokestį ieškovas į valstybės biudžetą pervedė 2006-01-18 pavedimu (mokėjimo nurodymas Nr. 638, b.l. 29) ir kreipėsi į ieškovą dėl už jį sumokėto mokesčio gražinimo (ieškovo raštai atsakovui, b.l. 34-40). Atsakovas atsisakė padengti ieškovui sumokėtą mokestį, todėl ieškovas kreipėsi į teismą. Ieškovas ieškinyje ir teismo posėdžio metu ieškovo atstovė nurodė, jog neprašo iš atsakovo žalos atlyginimo, kilusiam ginčui išspręsti prašo taikyti be pagrindo įgyto turto instituto nuostatas. Teismas atmetė atsakovo prašymą taikyti ieškovo reikalavimams senaties terminą, nes įstatymas nenumato sutrumpinto senaties termino reikalavimams dėl nepagrįsto turto gavimo reikšti. Bendras – 10 metų ieškinio senaties terminas, skaičiuotinas nuo ieškovo už atsakovą sumokėto fizinių asmenų pajamų mokesčio sumokėjimo dienos – 2006-01-18, nėra suėjęs, todėl teismas vertino, ar yra įstatymo nustatytos sąlygos nepagrįstai įgyto turto institutui taikyti ir be pagrindo įgytų lėšų išreikalavimui iš atsakovo. LR CK 6.237 str. 1 d. nustato, jog asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus išimtis, nustatytas CK 6.241 straipsnyje. Kasacinio teismo praktikoje CK 6.237 straipsnio nuostatos aiškinamos taip, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tada, kai asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo (neturėjo) gauti, prievolė grąžinti turtą, gautą be teisinio pagrindo (nesant nei teisės akto, nei sandorio prievolei atsirasti) gali atsirasti ir tada, kai iš pradžių buvo teisinis pagrindas šį turtą gauti, o vėliau jis išnyko. Nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) konkretaus įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė, nebuvimas; 2) kreditorių veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą ar jį pagerino, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2006). Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju laisvos bendrovės lėšos buvo išmokėtos akcininkų sprendimo pagrindu, tokią teisę jiems suteikia įstatymas. Tačiau pagal pinigų išmokėjimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo redakcijos 34 straipsnį, išmokant lėšas fiziniams asmenims, iš jų turėjo būti išskaitytas ir sumokėtas į biudžetą pajamų mokestis. Tokią pareigą įstatymas numatė juridiniam asmeniui, išmokančiam lėšas. Lėšos atsakovui buvo išmokėtos neišskaičiavus įstatymo nustatyto dydžio pajamų mokesčio t. y. ne pagal įstatymo reikalavimus, todėl teismas padarė išvadą, jog yra pirmoji nepagrįstai įgyto turto instituto taikymo sąlyga. Vertinant, ar ieškovo veiksmai, kuriais atsakovas gavo lėšas, yra teisėti, būtina atsižvelgti į aplinkybes, kuriomis minėtos lėšos buvo išmokėtos. Lėšos atsakovui buvo pervestos nesilaikant įstatymo reikalavimų išskaičiuoti iš išmokamų lėšų fizinių asmenų pajamų mokestį. Teismų praktikoje yra suformuotos nuostatos apie tai, kad juridiniam asmeniui yra keliami didesni atidumo ir rūpestingumo jo veikloje reikalavimai, todėl juridiniam asmeniui pažeidus teisės aktų reikalavimus ir neišskaičiavus gyventojų pajamų mokesčio, negalima juridinio asmens padaryto pažeidimo neigiamų padarinių perkelti kitai šaliai, fiziniam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2010). Tokia teisės praktika kasacinio teismo suformuota byloje, kurioje ginčas kilo tarp juridinio asmens ir su juo nesusijusių fizinių asmenų. Nagrinėjamu atveju atsakovas su ieškovu, kaip juridiniu asmeniu, buvo tiesiogiai susijęs, nes atsakovas buvo vienas iš pagrindinio juridinio asmens valdymo organo narių. Pats atsakovas, kartu su kitais dviem akcininkais, iš kurių vienas – A. O. buvo ir juridinio asmens vadovas, nusprendė sau išmokėti laisvas juridinio asmens lėšas. Nagrinėjamu atveju atsakovas veikė kaip verslininkas, kuriam taip pat yra keliami didesni rūpestingumo ir apdairumo standartai, todėl paminėta kasacinio teismo praktika šioje byloje netaikytina. Liudytoju apklaustas ieškovo finansininkas V. N. paaiškino, kad akcininkams nusprendus išsimokėti sau laisvas lėšas, nebuvo aišku, ar jas reikia apmokestinti ir kokiu tarifu. Tuo metu niekas negalėjo pakonsultuoti šiuo klausimu, todėl atsižvelgus į tai, kad tos lėšos vieną kartą jau buvo apmokestintos įmonei sumokėjus pelno mokestį, buvo nutarta, kad kitokio mokesčio mokėti nereikia ir akcininkams buvo išmokėtos neapmokestintos lėšos. Kai mokesčių inspekcijai pareikalavus mokestis buvo sumokėtas, bendrovė kreipėsi į asmenis, kuriems, buvo išmokėtos laisvos lėšos, kad tą mokestį sugražintų. Du iš trijų buvusių akcininkų mokestį sugrąžino, atsakovas atsisakė. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir liudytojo paaiškinimus, teismas padarė išvadą, kad laisvų lėšų išmokėjimo metu ieškovo akcininkai nežinojo apie tai, jog jų sprendimu išmokėtinos laisvos lėšos turėjo būti apmokestintos fizinių asmenų pajamų mokesčiu. Ieškovas teisėtai išmokėjo atsakovui laisvas lėšas ir dėl nežinojimo įstatymo reikalavimų atsakovas, būdamas ieškovo valdymo organo nariu, be pagrindo ieškovo sąskaita įgijo 6400 Lt daugiau lėšų nei jam priklausė. Ieškovui nėra kito būdu išsireikalauti iš atsakovo už jį sumokėto fizinių asmenų pajamų mokesčio, todėl yra visos CK 6.237 straipsnyje numatytos nepagrįstai įgyto turto instituto taikymo sąlygos. CK 6.210 str. 1 dalyje nustatyta, jog terminą įvykdyti prievolę praleidęs fizinis asmuo privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Remdamasis minėtomis įstatymo nuostatomis, ieškovas atsakovui paskaičiavo ir prašė priteisti 1369,42 Lt dydžio palūkanas už prievolės įvykdymo termino praleidimą, paskaičiuotas iki bylos teismui pateikimo (palūkanų paskaičiavimas, b.l. 4) ir remdamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi iš atsakovo prašė priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas konstatavo, jog ieškovo reikalavimai dėl palūkanų priteisimo pagrįsti įstatymo nuostatomis, todėl tenkintini visiškai. Teismas atmetė atsakovo argumentus apie tai, kad šiuo metu lėšų priteisimas iš jo būtų nesąžiningas, nes jis yra pensininkas. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad dėl sumokėto fizinių asmenų pajamų mokesčio grąžinimo ieškovas į atsakovą kreipėsi dar 2006 metais (b.l. 34-40). Atsakovas teismo posėdžio metu teismui patvirtino, jog ieškovo raštiškus reikalavimus gavo, tačiau rimtai jų nevertino. Įvertinęs atsakovo elgesį, teismas padarė išvadą, jog jis delsė atsiskaityti su ieškovu, todėl privalo prisiimti iš to atsiradusius padarinius t. y. privalo sumokėti ieškovui ne tik be pagrindo gautas lėšas, bet ir palūkanas (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str., 6.237 str., 6.241 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas R. R. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-11-15 sprendimą, kuriuo teismas nusprendė ieškovo UAB „SUZA“ ieškinį tenkinti pilnai ir byloje priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo visas atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas nepagrįstai nurodo, jog byla yra nagrinėtina pagal be pagrindo įgyto turto instituto nuostatas, nes ieškovas nereiškė atsakovui ieškinio dėl žalos atlyginimo, o prašė priteisti iš atsakovo nepagrįstai įgytą turtą. Vien ta aplinkybė, kad ieškovas nereiškia ieškinio dėl žalos atlyginimo, automatiškai nesuponuoja, jog žalos atlyginimo teisės instituto normos šioje byloje nėra taikytinos. Tam, kad iš atsakovo galima būtų reikalauti pinigų, remiantis LR CK 6.237 str. 1 d., yra būtinos šios sąlygos: turtą atsakovas turėjo gauti be teisinio pagrindo, turtą atsakovas turėjo įgyti savo veiksmais ar kitokiu būdu, turtą atsakovas turėjo įgyti tyčia ar dėl neatsargumo, įgyto turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais, t.y. taikant nuostolių atlyginimo institutą. Atsakovas neatliko jokių veiksmų, kad iš jam priskaičiuotos ir išmokėtos 36000 Lt sumos nebūtų išskaičiuojamas pajamų mokestis. Atsakovas 2002 m. deklaravo, kad gavo 36000 Lt, iš kurių mokesčiai ieškovo išskaičiuoti nebuvo. Ne atsakovas, o ieškovas neatliko būtinų veiksmų ir pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Jokio turto atsakovas neįgijo tyčia ar dėl neatsargumo. Pinigų atsakovas gavo tiek, kiek buvo įrašyta kasos išlaidų orderyje. Kasos išlaidų orderį pasirašė ieškovo darbuotojai, įmonės vadovas ir finansininkas. Apeliantas teigia, jog ieškovas patyrė žalą ne dėl atsakovo veiksmų, o dėl darbuotojų kaltės. Be pagrindo įgyto turto grąžinimo teisinis institutas taikytinas tik tuo atveju kai galimai pažeistų teisų apginti negalima jokiais kitais pagrindais, t.y. taikant nuostolių atlyginimo institutą. Jeigu asmuo praturtėja ar turtą gauną pagal įstatymą ar sandorį, toks asmuo negali būti laikomas nepagrįstai praturtėjusiu ar gavusiu turtą be pagrindo. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo atveju skolininkas negali gintis nuo kreditoriaus reikalavimų, remdamasis savo teisių į turtą įgijimo teisiniu pagrindu, nes tokio teisinio pagrindo nėra. Teisinis pagrindas atsakovui iš ieškovo gauti pinigines lėšas buvo UAB „SUZA“ 2001-08-17 įvykusio visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas, kuriuo buvo nuspręsta sumažinti bendrovės įstatinį kapitalą, laisvas lėšas išmokant akcininkams proporcingai nuosavybės teise jiems priklausančių akcijų nominaliai vertei. Šis akcininkų nutarimas yra teisėtas, nepanaikintas ir galiojantis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2006-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2006) pažymėjo, jog nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) konkretaus įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė, nebuvimas; 2) kreditorių veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą ar jį pagerino, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Teisinis pagrindas išmokėti 36000 Lt piniginių lėšų atsakovui buvo ne teismo minimas įstatymas ar teisės akto nebuvimas, o minėtas akcininkų nutarimas, kuris yra teisėtas ir galiojantis. Teismas nepagrįstai sutapatina atsakovą, kuris tuo metu buvo tik dalies ieškovo akcijų savininkas, ir ieškovą, juridinį asmenį, nurodydamas, kad tikėtina, jog atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, nežinant apie privalomai mokėtinus mokesčius, ieškovo, kaip juridinio asmens, veiksmai, išmokant lėšas dėl to yra teisėti. Pareiga apskaičiuoti, išmokant pinigus fiziniams asmeniui, ir sumokėti už jį mokesčius valstybei, yra nustatyta imperatyviai tesės aktuose tik ieškovui kaip juridiniam asmeniui. Teismas daro viena kitai prieštaraujančias išvadas, t.y. iš pradžių teismas sprendime nurodo, kad ieškovas, išmokėdamas atsakovui visą 36000 Lt, pažeidė LR fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 34 str., vėliau jau teismas daro priešingą išvadą, kad ieškovas, išmokėdamas visą sumą atsakovui, elgėsi tesėtai. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, iš atsakovo priteisė 1369,42 Lt palūkanų, tačiau nepasisakė dėl atsakovo atsiliepime nurodytų aplinkybių, kad ieškovas po savo 2006 m. pretenzijos atsakovui, pats nesiėmė jokių veiksmų realizuoti savo menamą teisę į permokos grąžinimą. Apeliantas teigia, jog pats faktas, kad ieškovas nevykdė savo pareigos įrodyti pagrindines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, buvo pagrindas ieškinyje pateiktų reikalavimų netenkinti, o patį ieškinį atmesti. Įstatymo leidėjas ir teismai pripažįsta, jog tam tikrais atvejais net ir turto gavimą be teisinio pagrindo galima pripažinti pateisinamu, o taip pat gauto turto išreikalavimą laiko prieštaraujančiu sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams (LR CK 1.137 str. 3 d., 6.241 str., 6.242 str. 3 d.).

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „SUZA“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pats akcininkų sprendimas sumažinti įstatinį kapitalą yra teisėtas ir neprieštaraujantis įstatymams, tačiau atsakovas nepagrįstai gavo 6400 Lt, kurie turėjo būti sumokėti kaip gyventojų pajamų mokestis, atimant iš bendrosios atsakovui išmokėtos 36000 Lt sumos, t.y. atsakovas be pagrindo gavo 6400 Lt daugiau nei turėjo. Ieškovas teigia, jog nepagrįstai įgyti turtą galima ir dėl kitų asmenų tyčios ar neatsargumo. Valstybinė mokesčių inspekcija, atlikusi mokestinį patikrinimą, nenustatė jokių mokesčių įstatymams prieštaraujančių sprendimų, neskyrė administracinių nuobaudų, tik įpareigojo sumokėti gyventojų pajamų mokestį, ką ieškovas nedelsiant padarė. Nepagrįstai įgytų lėšų išreikalavimas iš atsakovo atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams (LR CK 1.125 str. 9 d., 1.137 str. 2 d., 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tada, kai asmuo, be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti (CK 6.237 straipsnio 1 dalis).

Šiuo atveju byloje atsakovas nepagrįstai praturtėjo ieškovo turto sąskaita, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkinti ieškinį. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas įrodė, kad 6400 Lt sumai galimas nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymas. Ieškovas įrodė priežastinį ryšį tarp ieškovo įvardijamo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo buvimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nepagrįstas praturtėjimas egzistavo, pareiškiant ieškinį, ir ieškovas įrodė, kad atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų.

Ta aplinkybė, kad akcininkų sprendimas sumažinti įstatinį kapitalą yra teisėtas ir nepanaikintas nustatyta tvarka, sudaro teisinį pagrindą` konstatuoti, kad atsakovas nepagrįstai gavo 6400 Lt sumą, kuri turėjo būti sumokėta, kaip gyventojų pajamų mokestis, atimant iš bendrosios atsakovui priklausančios 36000 Lt sumos, t.y. atsakovas be pagrindo gavo 6400 Lt sumą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad yra visos LR CK 6.237 str. 1 d. numatytos būtinos nepagrįsto praturtėjimo sąlygos:

1) 6400 Lt atsakovas gavo be teisinio pagrindo, nes ši suma turėjo būti pervesta kaip fizinio asmens pajamų mokestis;

2) gaudamas perteklinę 6400 Lt sumą, atsakovas jos negrąžino ieškovui, nors pagal pinigų gavimo metu galiojusį Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 34 straipsnį, išmokant lėšas fiziniams asmenims, iš jų turėjo būti išskaitytas ir sumokėtas į biudžetą pajamų mokestis. Ta aplinkybė, kad atsakovą, kaip kitas pajamas (pinigais) gaunantį asmenį, turėjo apmokestinti ieškovas, kaip įmonė, išmokanti pinigus, ir to laiku nepadarė, savaime nesudaro teisinio pagrindo atmesti ieškinį, nes iš ne teisės negali atsirasti atsakovo teisė į ginčo 6400 Lt sumą;

3) atsakovas 6400 Lt sumą gavo dėl neatsargumo, nes būdamas apdairus, rūpestingas ir sąžiningas asmuo, turėjo pasidomėti dėl to, kas turi sumokėti fizinių asmenų pajamų mokestį ir išaiškėjus, kad 6400 Lt suma yra perteklinė, grąžinti ją ieškovui. Tai, kad atsakovas 2002 m. deklaravo, kad gavo 36000 Lt, iš kurių mokesčiai ieškovo išskaičiuoti nebuvo, neužkerta kelio patikslinti atsakovui deklaraciją ir operatyviai grąžinti nepagrįstai gautą 6400 Lt sumą ieškovui;

4) šios 6400 Lt sumos negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais. Tai, kad atsakovo veiksmuose nenustatyta tyčia dėl 6400 Lt sumos gavimo, nereiškia, kad atsakovas įgijo nuosavybės teisę į 6400 Lt sumą, kurią ieškovas per klaidą jam išmokėjo. Ne tik ieškovas, bet ir atsakovas turi bendro pobūdžio pareigą elgtis sąžiningai, atidžiai ir rūpestingai. Ta aplinkybė, kad atsakovas gavo tiek pinigų (36000 Lt), kiek buvo įrašyta ieškovo kasos išlaidų orderyje, pasirašytame ieškovo darbuotojų, nereiškia, kad paaiškėjus klaidai po atlikto mokesčio administratoriaus patikrinimo pas ieškovą, atsakovas įgijo nuosavybės teisę į 6400 Lt sumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo kasos išlaidų orderis tik patvirtina ieškovo atliktą ūkinę operaciją, bet neįrodo atsakovo teisėtos nuosavybės teisės į 6400 Lt sumą.

Ta aplinkybė, kad UAB „SUZA“ 2001-08-17 visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė nutarimą sumažinti bendrovės įstatinį kapitalą, laisvas lėšas išmokant akcininkams proporcingai nuosavybės teise jiems priklausančių akcijų nominaliai vertei, nesuteikia atsakovui jokių teisinių privilegijų, nes iš 36000 Lt sumos turėjo būti išskaičiuota 6400 Lt suma, pervedant ją už atsakovą, kaip fizinio asmens pajamų mokestį. Ta aplinkybė, kad ieškovas pavėluotai pervedė už atsakovą fizinio asmens pajamų mokesčio 6400 Lt sumą, savaime nesukuria atsakovui teisėtos nuosavybės teisės į 6400 Lt permoką.

Teisinis pagrindas išmokėti 36000 Lt piniginių lėšų sumą pagal minėtą akcininkų nutarimą reiškė, kad ieškovas, kaip juridinis asmuo, turėjo už atsakovą, kaip fizinį asmenį, pagal tuo metu galiojusį Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 34 straipsnį įgyvendinti atsakovo mokestinę prievolę, o atsakovas, kaip rūpestingas ir atidus fizinis asmuo, sužinojęs apie 6400 Lt sumos permoką, ją nedelsiant grąžinti ieškovui. Ta aplinkybė, kad įstatymas numatė ieškovui pareigą apskaičiuoti, išmokant pinigus fiziniam asmeniui, ir sumokėti už jį mokesčius valstybei, nesukūrė atsakovui nuosavybės teisių į 6400 Lt permoką, nes teisinių santykių dalyviai turi sąžiningai realizuoti savo teises ir pareigas.

Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, iš atsakovo priteisė 1369,42 Lt palūkanų, nes atsakovas, gavęs 2006-02-03 ieškovo prašymą grąžinti per 30 dienų 6400 Lt permoką, to nepadarė, įgydamas prievolę nuo 2006-03-08 mokėti 5 % dydžio palūkanas už naudojimąsi ieškovo pinigais. Ieškovas pagal LR CK 6.37 str. 2 d. ir CK 6.210 str. 1 d. pareiškė reikalavimus priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, t.y. procesines palūkanas. Šie ieškovo reikalavimai yra pagrįsti, nes pagrindas priteisti šias palūkanas yra asmeninė atsakovo atsakomybė už tai, kad jis negrąžino 6400 Lt permokos geruoju, dėl to ieškovas turėjo kreiptis į teismą. Per bylinėjimosi laiką atsakovas naudojosi ieškovo lėšomis, gavo iš to naudos, tuo pažeisdamas ieškovo interesus ir pagal CK 6.37 str. 2 d. turi mokėti palūkanas, kurios vertinamos kaip minimalūs ieškovo nuostoliai. Nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, kad atsakovo prievolė grąžinti 6400 Lt permoką atsirado nepagrįsto praturtėjimo pagrindu, nes procesinių palūkanų mokėjimas, kaip civilinė atsakomybė, kyla iš atsakovo neteisėtų veiksmų – 6400 Lt permokos negrąžinimo geruoju.

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas tarp šalių susiklosčiusius civilinius teisinius santykius, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šios kategorijos bylose. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius civilinius teisinius santykius, nes pagal šalių veiksmus yra akivaizdu, kad yra visos būtinos sąlygos konstatuoti nepagrįstą praturtėjimą, kadangi yra priežastinis ryšis (neatsargumo forma) tarp atsakovo veiksmų, gaunant 6400 Lt sumą, ir ieškovo prašomos priteisti iš atsakovo 6400 Lt, įvardijamų kaip be pagrindo įgytas turtas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, visapusiškai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą skirti bylos nagrinėjimą apeliacine žodinio proceso tvarka (CPK 322 str.). Šalys pasinaudojo teise būti išklausytomis pirmosios instancijos teisme, o apeliacinės instancijos teisme pateikė procesinius dokumentus (tiek apeliacinį skundą, tiek atsiliepimą į apeliacinį skundą), tinkamai realizuodamos savo procesines teises ir pareigas dėl galimybės išdėstyti argumentus raštu, tuo užsitikrinant savo interesų gynybą. Apeliacinės instancijos teismas nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui, nes jie yra bendro pobūdžio samprotavimai.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 1.5 str., CPK 3 str. 1 d., 7 str., 8 str., 177 str., 178 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.).

Netenkinant apeliacinio skundo, apeliantui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos ir ieškovui iš atsakovo nėra priteisiamos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, nes nepateikti įrodymai dėl jų dydžio (CPK 79 str., 80 str., 88 str., 93 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Neringa ŠvedienėTeisėjos Alma UrbanavičienėAldona Tilindienė