Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2017-12-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2472-966/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-12-13
Bylos Nr.
1-2472-966/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-47060-2017-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurga Vasiliauskienė
Kaltinamasis
R. A.
Baudžiamoji byla Nr. 1-2472-966/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47060-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.1.10.1; 2.3.6.4.6; 2.12.2.8
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 13 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Jurga Vasiliauskienė,sekretoriaujant A. Z.,dalyvaujant prokurorui Dariui Dziegoraičiui,kaltinamajam R. A., jo gynėjai advokato padėjėjai J. K.,

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis Danijos bendrovėje (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. A. 2017 m. rugsėjo 12 d. apie 19 val. 11 min. adresu ties (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustačius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę - automobilį „Ford Fiesta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 2,29 promilės alkoholio).

K. R. A. kaltu prisipažino ir parodė, kad įvykio dieną išgėrė keturias pintas alaus ir vairavo jam priklausantį automobilį „Ford Fiesta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Suprato, kad yra neblaivus ir negali vairuoti. Vairavo tik dėl to, kad jam reikėjo išgerti vaistus nuo diabeto, jis su savimi neturėjo vaistų, todėl nutarė važiuoti namo ir kitos galimybės tuo momentu nematė. D. R. J. tuo metu dirbo, jis nenorėjo jos trukdyti. Savo elgesį vertina blogai, nuoširdžiai gailisi. Priklausomybės alkoholiui neturi. Padarė išvadas dėl savo poelgio.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo R. A. parodymų, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais kitais įrodymais:

- liudytojo Š. B. parodymais, kad 2017 m. rugsėjo 13 d. dirbo r. š. „K1904“ kartu su mobilaus būrio vyr. patruliais A. V. ir R. A., pagal atskirą priemonių planą. Apie 19 val. 11 min. iš Kauno apskr. VPK budėtojo gavo pranešimą, kad automobilis „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) manevruoja įtartinai, pranešėjas mano, kad vairuotojas išgėręs, važiuoja nuo (duomenys neskelbtini). Tarnybiniu automobiliu važiuojant nurodyta kryptimi, budėtojas informavo, kad minėtas automobilis pravažiavo Savanorių pr. ir Taikos pr. sankirtą, važiuoja Taikos pr. Minėtą automobilį pastebėjo ir sustabdė ties Taikos pr. ir Baranausko g. sankryža. Jam priėjus prie automobilio ir vairuotojui pateikus dokumentus nustatyta, kad automobilį vairuoja R. A., gim. 1973 m. sausio 22 d. Paaiškino vairuotojui sustabdymo priežastį ir paklausė ar jis šiandieną gėrė alkoholinių gėrimų, asmuo atsakė, kad ne, tačiau kalbant su asmeniu nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, asmuo neaiškiai, nerišliai kalbėjo. Todėl 19.15 val. vairuotojui alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ buvo patikrintas blaivumas ir nustatytas 2.85 prom. girtumas. Vairuotojas nieko paaiškinti negalėjo. Buvo informuotas Kauno apskr. VPK budėtojas. Atvykus kolegoms r. š. „1711“, kurie liko įvykio vietoje, saugoti minėtą automobilį, jie su vairuotoju nuvažiavo į LSMUL, kraujo tyrimams atlikti. Paėmus kraujo mėginį vairuotojas R. A. buvo pristatytas į Kauno apskr. VPK OVS patalpas (b. l. 8);

- Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės II-osios kuopos mobilaus būrio vyriausiojo patrulio Š. B. tarnybiniu pranešimu dėl KET pažeidimo, kuriame nurodytos tos pačios įvykio aplinkybės, kurias pareigūnas Š. B. nurodė apklaustas liudytoju. (b. l. 9);

- alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 6810“ patikrinimo lapas Nr. 2358, kuriame nurodyta, kad R. A. 2017 m. rugsėjo 12 d. 19.15 val. įpūtė 2,85 prom. (b. l. 10);

- 2017 m. rugsėjo 26 d. iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos gauta specialisto išvada Nr. T-A 9482/2017(01), kurios išvadoje nurodyta, kad R. A. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,29 promilės etilo alkoholio (b. l. 13);

- 2017 m. rusėjo 12 d. sprendimu nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo R. A. nustačius, kad vairuotojas neblaivus (2,85 prom.) (b. l. 14);

- automobilio „Ford Fiesta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. WFOCXXGAJC7K54540, apžiūros protokolu, kuriuo automobilis apžiūrėtas, jame be kitų daiktų rasti automobilio tech. apžiūros rezultatų kortelė, draudimo polisas. Dokumentai paimti ir supakuoti baltame voke. Automobilis uždaromas į Kauno apskr. VPK automobilių saugojimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 15-17);

- 2017 m. rugsėjo 12 d. transporto priemonė aprašyta ir 2017 m. rugsėjo 12 d. Transporto priemonės perdavimo priėmimo aktu Nr. 326 automobilis „Ford Fiesta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas saugoti Kauno apskr. VPK kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus specialistui A. M. (b. l. 23, 24);

- 2017 m. rugsėjo 13 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu R. A. pateikė automobilio „Ford fiesta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą (b. l. 43).

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Byloje ištirtais įrodymais, kaltinamojo nuosekliais parodymais, liudytojo Š. B. parodymais, jo tarnybiniu pranešimu, objektyviais duomenimis – alkotesterio kvitu, specialisto išvada, neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis R. A. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatyta 2,29 promilių etilo alkoholio koncentracija, tai yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Kaltinamasis nurodė, kad prieš vairuodamas vartojo alkoholinius gėrimus, suprato, kad yra neblaivus ir negali vairuoti. Pripažintina, kad R. A. veikoje nustatyti ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji nurodytos nusikalstamos veikos požymiai – o būtent, tyčia, kadangi jis suvokė, kad neblaivus vairuoja transporto priemonę, ir to siekė, tai kvalifikuotina kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimų pažeidimas, tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui ir aplinkai, apgadino kitą stovėjusį automobilį. Todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

R. A. atsakomybę lengvina tai, kad jis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

Sprendžiant kaltinamojo R. A. baudžiamosios atsakomybės klausimą, nagrinėtinas baudžiamoje byloje pateiktas jo paties prašymas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir R. J. prašymas perduoti kaltinamąjį pagal laidavimą jos atsakomybei be užstato (b. l. 106-107, 108-110). R. J. prašyme bei apklausta teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ji yra kaltinamojo gyvenimo draugė, jis įsiklauso ir atsižvelgia į jos nuomonę, jie dažnai bendrauja, kalbasi, ji išsako vertybinį požiūrį visose situacijose ir mano, kad jos daroma įtaka užtikrins, kad tokie įvykiai daugiau nepasikartos. Ji pati nėra teista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba Lietuvos sporto universiteto Sveikatos, socialinio ir fizinio ugdymo katedroje profesorės pareigose, yra įsitikinusi, jog darys draugui teigiamą įtaką, kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų pažeidimų.

Prokuroras neprieštaravo kaltinamojo ir jo gynėjos prašymui atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės R. A. pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

Sprendžiant klausimą dėl R. A. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo, pažymėtina ir tai, kad be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 str. 3 d.). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas.

Kaltinamasis BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.) padarė būdamas neteistas (b. l. 55), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Taigi, dvi pirmosios sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, yra nustatytos.

Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog kaltinamasis administracine tvarka praeityje baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (greičio viršijimą ir naudojimąsi mobilaus ryšio priemone), nuobaudos negalioja (b. l. 38, 39), priklausomybės ligų centre neregistruotas, psichiatrijos klinikoje nesigydė (b. l. 35, 37). Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog R. A. dirba.

Įvertinus kaltinamojo R. A. asmenybę teigiamai apibūdinančias aplinkybes (praeityje neteistas, dirba, turi pastovią gyvenamąją vietą), jo požiūrį į padarytą nusikaltimą – prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi dėl jos įvykdymo, taip pat į tai, kad jam baustumas išnykęs, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ateityje R. A. laikysis įstatymų ir nenusikals (BK 40 str. 3 d. 4 p.). Taip pat pažymėtina, kad turtinių pretenzijų kaltinamajam bei civilinių ieškinių nėra pareikšta (BK 40 str. 3 d. 3 p.).

Bylos duomenys patvirtina, jog kaltinamojo gyvenimo draugė R. J. yra tinkama būti laiduotoja, ji atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: anksčiau neteista (b. l. 71), administracine tvarka bausta už greičio viršijimą vieną kartą, baudą sumokėjusi (b. l. 69, 70), dirbanti, darbovietės charakterizuojam teigiamai (b. l. 73, 74-78), su kaltinamuoju santykiai artimi, su juo bendrauja visais gyvenimo klausimais, kalbasi, prašyme dėl laidavimo ji savo draugą apibūdina teigiamai ir nurodo, kad ji patarimais gali daryti draugui teigiamą įtaką, juo pasitikinti, kad jis ateityje nusikaltimų daugiau nebedarys (b. l. 106-107). K. R. A. nurodė, kad draugė jam daro labai didelę įtaką, ji jam pavyzdys. Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad R. J. yra verta teismo pasitikėjimo, turi autoritetą savo draugui R. A. ir gali daryti jam teigiamą įtaką, todėl abejoti jos, kaip laiduotojos, tinkamumu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į pirmiau nustatytas aplinkybes, esant R. J. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį R. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamasis atiduotinas pagal laidavimą vieneriems metams šešiems mėnesiams R. J. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 str.). Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, kaltinamojo bei laiduotojos asmenybes, laiduotojos turtinę padėtį laidavimas skirtinas be užstato.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas (b. l. 57, 58, 59), paliktinos iki įsiteisės nuosprendis.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, jog kaltininkas sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padaro šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų.

K. R. A. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Taip pat bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad R. A. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas (vidutinis girtumas – 2,29 promilių (vidutinis nuo 1,51 iki 2,5 promilės)), dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas. Yra akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, neteisėtų R. A. veiksmų padarinių nebuvo ir, kaip jau nustatyta pirmiau, turtinių pretenzijų kaltinamajam bei civilinių ieškinių nėra pareikšta. Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas (BK 67 str. 2 d. 1 p., 68 str.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog asmeniui, kuriam nustatomas mažesnis, nei 1,51 promilių neblaivumas, kyla administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnį. Už šio administracinio nusižengimo padarymą be piniginės baudos asmeniui privalomai skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių (ANK 422 str. 9 d.). Šiuo atveju R. A. buvo nustatytas vidutinis, bet artimas sunkiam girtumo laipsnis, kuris net kelis kartus viršijo leistiną normą, todėl vidutinio dydžio šios baudžiamojo poveikio priemonės termino nustatyti, kaip siūlo prokuroras, nebūtų pagrindo. Tačiau, nustatant baudžiamojo poveikio priemonės terminą, teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamajam faktiškai atimta galimybė vairuoti transporto priemones nuo kardomosios priemonės – dokumento paėmimo momento 2017 m. rugsėjo 13 d., t. y. šiai dienai kaltinamasis nevairuoja jau tris mėnesius.

Kaltinamasis prašė vairavimo teisės atėmimą skirti trumpesniam laikotarpiui, įskaityti laiką nuo kardomosios priemonės – vairuotojo pažymėjimo paėmimo. Pažymėtina, kad kardomoji priemonė baigiama taikyti suėjus kardomosios priemonės skyrimo terminui, įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui ar pradėjus bausmės vykdymą ((duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalis). Šioje byloje kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, o uždraudimas naudotis specialia teise, yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonių (BK 68 straipsnis). Įstatymas nenumato kardomosios priemonės – dokumentų paėmimo termino įskaitymo į baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo terminą. Atsižvelgiant į tai, kad vykdomas tik įsiteisėjęs nuosprendis, todėl baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo terminas, šiuo atveju, skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Tokios praktikos laikosi ir apeliacinės instancijos teismas analogiško pobūdžio bylose (pvz. Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartis Nr. 1A-521-245/2017).

K. R. A. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad R. A. vairuotas automobilis „Ford Fiesta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, dėl ko automobilio konfiskavimas yra ne pasirinktinas, o privalomas (BK 72 str.). R. A. padarė tyčinį nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, todėl kaltinamajam nuosavybės teise priklausantis automobilis „Ford fiesta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris perduotas saugoti į policijos saugomą aikštelę (b. l. 25), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas.

Nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo ne tik išvengia teistumo, bet ir nepatiria kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Atsižvelgiant į tai, kad BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje švelniausia bausmės rūšis yra bauda, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju R. A. taikytina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant minimalų jos dydį (BK 71 str. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK redakcija).

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas (b. l. 57, 58, 59), paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo. R. A. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. rugsėjo 12 d. 19.30 val. iki 2017 m. rugsėjo 13 d. 16.30 val. (vieną dieną) (b l. 45, 46).

K. R. A. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos PK (b. l. 59), įsiteisėjus nuosprendžiui, perduotinas VĮ „Regitra“, taip pat šiai įstaigai pranešant apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones R. A. atėmimą.

Byloje esantys automobilio „Ford fiesta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas, techninės apžiūros rezultatų kortelė ir draudimo polisas (b. l. 17, 44), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotini automobilio konfiskavimą vykdysiančiam antstoliui.

Civilinio ieškinio byloje nėra. Bylinėjimosi išlaidų nėra. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, jį perduoti R. J. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be užstato, baudžiamąją bylą nutraukti.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68, 72 straipsnio 2, 5 dalimis, paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

– uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo bausmės vykdymo pradžios;

– konfiskuoti R. A. priklausantį automobilį „Ford Fiesta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris perduotas saugoti į policijos saugomą aikštelę;

– 5 MGL (188,30 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant įmoką sumokėti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (įmoką sumokėti į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos (įmonės kodas 188604955) Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant vardą, pavardę, asmens kodą (asmens, kuriam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė).

R. A. išaiškinti, kad laidavimo metu padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o laidavimo metu padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą (vairuotojo pažymėjimo) palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

R. A. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos PK (b. l. 59), įsiteisėjus nuosprendžiui, perduoti VĮ „Regitra“, taip pat šiai įstaigai pranešant apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones R. A. atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Byloje esančius automobilio „Ford fiesta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą, techninės apžiūros rezultatų kortelę ir draudimo polisą (b. l. 17, 44), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti automobilio konfiskavimą vykdysiančiam antstoliui.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Jurga Vasiliauskienė