Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Olego Šibkovo ir Danguolės Šiugždinytės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal E. P. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. nuosprendžio, kuriuo E. P. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, ir už tai jam paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio, 2 dalimi, 5 dalimi, nuspręsta išieškoti iš E. P. konfiskuotino turto – automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 2500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų). E. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnyje ir uždrausta jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams.

Pradėjus vykdyti bausmę, nuspręsta panaikinti skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei asmens dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą bei E. P. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį byloje, perduoti Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

E. P. pirmos instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad jis 2017 m. kovo 30 d., apie 23 val. 35 min., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį BMW 330, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkoholio matavimo prietaisu jam buvo nustatytas 2,14 prom. girtumas, o pagal specialisto išvadą kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,77 prom. etilo alkoholio.Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad E. P. kaltė padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, įrodyta. Pirmos instancijos teismas taip pat sprendė, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis automobiliu BMW 330, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl šis kaip nusikaltimo padarymo priemonė, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, turėtų būti konfiskuotas. Tačiau automobilis priklauso T. M. ir vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis, iš kaltinamojo nuspręsta išieškoti automobilio vertę atitinkančią pinigų suma – 2500 Eurų. Apeliaciniame skunde E. P. prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. nuosprendį pakeisti; vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, išieškoti iš E. P. konfiskuotino turto - automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą- 1500 eurų; į E. P. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimą jam naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams, įskaityti laiką nuo 2017 m. kovo 30 d. dienos iki teismo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.Nuteistasis skunde nesutinka su tuo, kad teismas vadovaujantis į bylą pateikta VšĮ “(duomenys neskelbtini)” pažyma apie automobilio vidutinę kainą Lietuvoje, nutarė išieškoti būtent 2500 EUR dydžio ekvivalentą. E. P. neaišku, iš kokių duomenų įmonė “Emprekis” paskaičiavo, kad konkretaus automobilio BMW, valst Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra 2500 EUR, jei to automobilio niekas neapžiūrėjo. Nuteistasis skunde pažymi, kad policijos pareigūnai automobilio nesulaikė, priešingai, policijos pareigūnai patys nuvairavo automobilį į nuteistojo namus ir jį ten paliko. E. P. šį automobilį ketino pirkti iš savininko ir suderėta rinkos kaina buvo 1500 Eur. Apelianto nuomone, kiekvienam asmeniui akivaizdu, kad interneto puslapyje www.autoplius.lt tokio automobilio kaina yra kur kas mažesnė, negu nurodo aukščiau paminėta įmonė. Apeliantas nurodo, kad turi būti atsižvelgta ir į tai, kad automobilis buvo prastos prekinės išvaizdos, jame nebuvo sumontuota komforto įranga. Nurodo, kad ne jo kaltė, kad automobilis nebuvo paimtas ir nuvežtas į konkrečią aikštelę, ten apžiūrėtas, įvertintas ir pan.Taip pat E. P. skunde pabrėžia, kad šioje byloje, ikiteisminio tyrimo metu, dar 2017 m. kovo 30 d. iš nuteistojo policijos pareigūnai paėmė jo vairuotojo pažymėjimą, jokio laikino pažymėjimo nuteistajam išduota nebuvo. Be to, nuteistajam 2017 m. balandžio 7 d. buvo paskirta kardomoji priemonė - vairuotojo pažymėjimo paėmimas. Atsižvelgiant į tai, apeliantas daro išvadą, kad jis jau nuo 2017 m. kovo 30 d. negalėjo vairuoti transporto priemonės, tačiau nuosprendyje nenurodyta, kad šis laikotarpis įskaitomas į bendrą, nuteistajam paskirtą dvejų metų specialiosios teisės atėmimo terminą ir apelianto nuomone teismas, priimdamas nuosprendį turėjo šį laikotarpį įskaityti.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje E. P. gynėjas palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.Nuteistojo E. P. apeliacinis skundas atmetamas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliantas skunde iškėlė klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto, tai yra automobilio, kurį vairuojant padaryta nusikalstama, vertės išieškojimo sumos ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laiko įskaitymo, nuo teisės vairuoti transporto priemones paėmimo iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, į teisės naudotis specialia teise atėmimo terminą. Susipažinęs su byloje esančia medžiaga, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas priėmė įrodymais pagrįstą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas, bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonės nuteistojo E. P. atžvilgiu pritaikytos tinkamai.Pažymėtina, kad baudžiamajame įstatyme įtvirtintas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose. BK 72 straipsnio 2 dalis numatyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamojo kodekso normas turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, taigi akivaizdu, kad be kelių transporto priemonės šios nusikalstamos veikos padarymas būtų neįmanomas. BK 281 straipsnio 10 dalyje automobilis įvardijamas kaip viena iš kelių transporto priemonių rūšių, kurių vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Taigi automobilis, kurį vairavo nuteistasis E. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje rasta 2,14 promilių etilo alkoholio, atitinka nusikalstamos veikos priemonės sąvoką, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, yra konfiskuotinas turtas. Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, nagrinėjamu atveju T. M., teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Taigi ir šį klausimą pirmosios instancijos teismas išsprendė teisingai, vadovaudamasis baudžiamuoju įstatymu ir teismų praktika.E. P. apeliaciniame skunde nesutinka su išieškotina pinigų suma, nurodo, kad jis su automobilio savininku, T. M. buvo suderėjęs pirkti automobilį už 1500 eurų, todėl išieškotina 2500 eurų suma yra per didelė. Teisėjų kolegija patikrinusi bylą šiuo aspektu pažymi, kad byloje nėra jokių dokumentų ar kitų objektyvių duomenų apie tai, kad E. P. su automobilio pardavėju buvo suderėjęs pirkti automobilį už 1500 eurų sumą. Byloje yra pateikta VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ išduotas dokumentas apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje, kuriame nurodyta, kad lengvasis automobilis BMW 330, kategorija (duomenys neskelbtini), 1999-2000 metų gamybos vidutinė kaina su PVM yra 2500 eurų. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo sumažinti išieškomą sumą, todėl nuteistojo skundo reikalavimas dėl išieškomos sumos dydžio atmetamas.E. P. apeliaciniame skunde prašo į jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams, įskaityti laiką nuo 2017 m. kovo 30 d. dienos iki teismo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariato tyrėjos nutarimu nuteistajam paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas, kuriuo nutarta paimti iš E. P. vairuotojo pažymėjimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad kardomoji priemonė baigiama taikyti suėjus kardomosios priemonės skyrimo terminui, įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui ar pradėjus bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis). Apylinkės teismas nuosprendyje nurodė, kad pradėjus vykdyti bausmę, panaikintinos skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei asmens dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas. Nuteistajam buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas, o uždraudimas naudotis specialia teise, yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonių (BK 68 straipsnis). Įstatymas nenumato kardomosios priemonės – dokumentų paėmimo termino įskaitymo į baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo terminą. Atsižvelgiant į tai, kad vykdomas tik įsiteisėjęs nuosprendis, todėl baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo terminas, šiuo atveju, skaičiuojamas nuo bausmės vykdymo pradžios.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. P. apeliacinį skundą atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.