Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Linos Lesinskienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

asmens, kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, M. B. gynėjai advokatei Eglei Šovienei,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, M. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinės teismo Jonavos rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2024 m. birželio 20 d. nutarties, kuria M. B. dėl įstatymo uždraustų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje padarymo, paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – (duomenys neskelbtini).

Stebėjimą vykdanti medicinos įstaiga įpareigota praėjus ne daugiau kaip 6 (šešiems) mėnesiams pateikti teismui pagal priemonės taikymo vietą, išvadą apie M. B. psichinės sveikatos būklę, kad būtų galima įstatymo nustatyta tvarka ir terminu spręsti klausimą dėl priverstinio pobūdžio medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo M. B..

Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 20 d. nutarties rezoliucinė dalis papildyta 2024 m. liepos 5 d. nutartimi, nurodant, kad daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – (duomenys neskelbtini) g kanapių (antžeminių dalių), ir pakuotes, saugomas (duomenys neskelbtini), teismo nutarčiai įsiteisėjus sunaikinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 20 d. nutartimi pripažinta, kad M. B., būdamas nepakaltinamas, padarė dvi įstatymo uždraustas veikas, o būtent:

1.1. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, bet ne vėliau kaip iki 2024 m. vasario 19 d. 11.00 val., neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, savo reikmėms įgijo tiksliai nenustatyta kiekį, bet ne mažiau kaip (duomenys neskelbtini) g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurias neteisėtai laikė savo gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), iki 2024 m. vasario 19 d. 11.00 val., kuomet įvykio vietos apžiūros metu minėto namo kambaryje šią narkotinę medžiagą surado ir paėmė policijos pareigūnai.

1.2. Be to, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, bet ne vėliau kaip iki 2024 m. vasario 19 d. 11.00 val., neturėdamas leidimo įgijo šaudmenis – vieną pramoninės gamybos, (duomenys neskelbtini) mm ((duomenys neskelbtini)) kalibro, centrinio įskėlimo, „(duomenys neskelbtini)“ tipo šovinį, skirtą šaudyti iš pramoninės gamybos (duomenys neskelbtini) mm (9mmM) kalibro ginklų – pistoletų ir pistoletų-kulkosvaidžių, B ir A kategorijų šaunamųjų ginklų ir vieną pramoninės gamybos, (duomenys neskelbtini) mm kalibro, centrinio įskėlimo, signalinį (garsinį) šovinį, skirtą šaudyti iš šio kalibro pistoletų, C kategorijos šaunamųjų ginklų, kuriuos neteisėtai laikė savo gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) iki 2024 m. 11.00 val., kuomet įvykio vietos apžiūros metu minėto namo kambaryje šiuos šaudmenis surado ir paėmė policijos pareigūnai.

2. Apeliaciniame skunde asmuo, kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, nurodo, kad savo kaltės nepripažįsta, o skundžiama Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 20 d. nutartis yra per griežta ir neteisinga bei prašo paskirti nepriklausomų tyrėjų psichiatrinę ekspertizę.

2.1. M. B. skunde nurodo, kad visus neteisėtus daiktus pats geranoriškai atidavė policijos pareigūnams ir jeigu jis pats nebūtų pareigūnų įsileidęs bei būtų jiems melavęs, bylos net nebūtų buvę. Nurodo, kad šovinius rado ir parsinešė namo, vėliau juos įdėjo į armijos šovinių dėžę, o po dviejų dienų į namus atvyko pareigūnai. Be to, pasak M. B., įvykio vietoje pareigūnai nurodė, kad už rastą kanapių kiekį, jei jos būtų pirktos ir rūkomosios, bauda siektų nuo 20 iki 50 eurų.

2.2. M. B. taip pat nurodo, kad girdėdavo balsus ir matydavo haliucinacijas tik ligos pradžioje, jau 3–4 metai to nebuvo ir nebėra. Be to, M. B. nesutinka ir su skundžiamos nutarties argumentu, kad jis veikos padarymo metu negalėjo ir negali suprasti savo veiksmų esmės. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teiginiai apie pasikartojančius grasinimus ir agresyvaus elgesio epizodus yra visiškas šmeižtas. Pasak M. B. vienintelė tiesa ta, kad jis neva tai yra grasinęs (duomenys neskelbtini), kas tebuvo draugiškas pajuokavimas, nes norėjo pagąsdinti ir sužinoti, kam ką blogo padarius ir kam prisidirbus, bet niekada nebuvo ir nėra agresyvus. Taip pat M. B. teigimu ekspertizė yra neadekvati, nes jis negali kenkti aplinkiniams.

2.3. M. B. teigimu, jam skirtas gynėjas jo atžvilgiu buvo vienareikšmiškai nešališkas, nes atsisakė susitikti prieš teismą, dėl kai kurių klausimų pasakė, kad tai ne jo reikalas, po nutarties priėmimo taip pat nebenorėjo bendrauti.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti. Asmens, kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, gynėja dėl apeliacinio skundo paliko spręsti teisėjų kolegijos nuožiūra.

Asmens, kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, M. B. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 404 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliaciniai skundai dėl teismo nutarties taikyti priverčiamąją medicinos priemonę paduodami ir nagrinėjami pagal BPK VI dalyje „Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme“ nustatytas taisykles. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio (nagrinėjamu atveju – nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad asmuo, kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, M. B., apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl jo kaltės, padarius baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, mano, kad Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 20 d. nutartis yra neteisinga.

6. BPK 20 straipsnio 5 dalies pagrindu teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Pažymėtina, kad teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348-699/2016).

7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą pagal M. B. apeliacinį skundą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, teisės aiškinimo bei taikymo klaidų nepadarė, laikėsi imperatyvių BPK 400 straipsnio 2 dalyje, 401 straipsnio 2 dalyje numatytų reikalavimų, ir pagrįstai bei teisėtai pripažino, kad M. B., būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, neturi pagrindo su tokiomis išvadomis nesutikti.

8. Skundžiamoje nutartyje pripažinta, kad M. B., būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, nes neturėdamas leidimo įgijo šaudmenis, bei baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, nes neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, savo reikmėms įgijo tiksliai nenustatyta kiekį, bet ne mažiau kaip (duomenys neskelbtini) g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių).

9. Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

10. Apeliaciniame skunde M. B. nurodo, kad savo kaltės nepripažįsta, nes visus neteisėtus daiktus pats geranoriškai atidavė policijos pareigūnams, o jeigu nebūtų pareigūnų įsileidęs ir būtų jiems melavęs, bylos net nebūtų buvę, nurodo, kad šovinius rado ir parsinešė namo, įdėjo į armijos šovinių dėžę, o po dviejų dienų į namus atvyko pareigūnai, be to, įvykio vietoje pareigūnai nurodė, kad už rastą kanapių kiekį, jei jos būtų pirktos ir rūkomosios, bauda siektų nuo 20 iki 50 eurų. Teisėjų kolegija tokius apeliacinio skundo argumentus vertina kaip deklaratyvius, nes akivaizdu kad jie niekaip nepagrindžia M. B. kaltės nepripažinimo. Priešingai, M. B. skunde nurodomais argumentais dėl baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, numatytų BK 253 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, patvirtina, kad pas jį tikrai buvo rasti du šoviniai ir narkotinė medžiaga. Pažymėtina, kad nors teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog M. B. dėl savo psichikos būklės negali suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui ar bylos nagrinėjimui teisme ir duoti parodymų (1 t., b. l. 124), tačiau M. B. nei ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 85-86), nei baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neneigė, nei apeliaciniame skunde neneigia, kad savo reikmėms namuose turėjo narkotinės medžiagos bei turėjo du šovinius (1 t., b. l. 85–86; 2 t., b. l. 12–14, 29–30).

11. Vis dėlto, įvertinus ekspertizės akte pateiktas išvadas dėl M. B. psichikos būklės, svarbią reikšmę įrodant, kad M. B. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 253 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, įgauna liudytojų parodymai bei rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga.

12. Pirmosios instancijos teismo išvadas, kad M. B. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, visų pirma patvirtinta liudytojo V. F. parodymai. Liudytojas pirmosios instancijos teismui nurodė, kad su kolega V. S. nuvykus į M. B. namus, pastebėjo, kad buvo prirūkyta, jautėsi specifinis kvapas, atsakydamas į pareigūnų klausimus, M. B. pats nurodė, kad rūkė žolę, ant spintelės buvo rastas maišelis su augalinės kilmės medžiaga, o metalinėje dėžėje buvo rasti keli šoviniai (2 t., b. l. 13). Liudytojo V. F. parodymus taip pat patvirtina ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) tyrėjo V. S. 2024 m. vasario 19 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog užėjus pas M. B. į kambarį, kambaryje jautėsi aitrus specifinis kvapas, M. B. nurodė, kad rūkė kanapes ir ant spintelės parodė plastikinį maišelį, kuriame buvo augalinės kilmės medžiaga, o apžiūrint įvykio vietą, kambaryje metalinėje dėžėje rasti du šoviniai (1 t., b. l. 7–8). Tai pat šias aplinkybes patvirtina ir 2024 m. vasario 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apžiūrint M. B. namus, antrame aukšte esančiame kambaryje metalinėje dėžėje rasti du šoviniai, ant spintelės rastas plastikinis užspaudžiamas maišelis, kuriame yra augalinės kilmės, galimai narkotinė medžiaga (1 t., b. l. 23–32).

13. Baudžiamojoje byloje pateikta 2024 m. kovo 8 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad iš M. B. paimti ir tirti pateikti du šoviniai yra šaudyti tinkami šaudmenys: vienas – pramoninės gamybos, (duomenys neskelbtini) mm ((duomenys neskelbtini)) kalibro, centrinio įskėlimo, „(duomenys neskelbtini)“ tipo šovinys, skirtas šaudyti iš pramoninės gamybos (duomenys neskelbtini) mm ((duomenys neskelbtini)) kalibro ginklų – pistoletų ir pistoletų – kulkosvaidžių, B ir A kategorijų šaunamųjų ginklų; antras – pramoninės gamybos, (duomenys neskelbtini) mm kalibro, centrinio įskėlimo, signalinis (garsinis) šovinys, skirtas šaudyti iš šio kalibro pistoletų, C kategorijos šaunamųjų ginklų (1 t., b. l. 38–45). Taigi, įvertinus specialisto pateiktą išvadą bei rastų šovinių kiekį, spręstina, kad baudžiamojo įstatymo uždrausta veika teisėtai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.

14. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 259 straipsnyje atsakomybė diferencijuojama priklausomai nuo nusikalstamos veikos dalyko – narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekio. Tokių medžiagų nedidelis kiekis atitinkamą veiką teisiškai daro ne nusikaltimu, bet baudžiamuoju nusižengimu, kvalifikuojamu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Sprendžiant klausimą, ar medžiaga yra narkotinė, ar psichotropinė, taip pat nustatant jos kiekį, turintį įtakos baudžiamajai atsakomybei diferencijuoti, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis (BK 269 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojoje byloje pateikta 2024 m. kovo 1 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, kad styginiame (užspaudžiamame) plastiko maišelyje tirti pateikta rusvai žalios spalvos augalinė medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys). Šiose kanapėse (antžeminėse dalyse), kurių masė – (duomenys neskelbtini) g, delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 4,2 % (1 t., b. l. 52–53). Taigi, įvertinus aptartą teisinį reglamentavimą ir specialisto pateiktą išvadą, spręstina, kad baudžiamojo įstatymo uždrausta veika teisėtai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

15. Aukštesnysis teismas apeliacinio skundo argumentą, kad pareigūnai M. B. nurodė, jog už pas jį rastą kanapių kiekį bauda siektų nuo 20 iki 50 eurų, atmeta kaip deklaratyvų. Visų pirma, jokie baudžiamosios bylos duomenys nepatvirtina, kad įvykio vietoje pareigūnai būtų kalbėję M. B. apie baudą ir jos dydį, šią aplinkybę M. B. pateikė tik apeliacinės instancijos teismui. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, numatyta BK 259 straipsnio 2 dalyje, yra baudžiamasis nusižengimas. BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte reglamentuota, kad už baudžiamojo nusižengimo padarymą skiriant baudą, jos dydis nustatomas nuo 15 iki 500 MGL. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“, nuo 2018 m. sausio 1 d. 1 MGL yra lygus 50 eurų. Taigi, už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą skiriant baudą, jos dydis nustatomas nuo 750 iki 25 000 eurų.

16. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad visi aptarti duomenys papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą įrodymų visumą, neabejotinai patvirtinančią tai, kad M. B. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 253 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, jokių objektyvių duomenų, paneigiančių šią išvadą, nepateikta ir apeliaciniame skunde, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo šioje dalyje tenkinti M. B. apeliacinį skundą ir panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 20 d. nutartį.

Dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo

17. Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo tikslas yra išgydyti asmenį, padariusį įstatymo uždraustą pavojingą veiką, jį prižiūrint ar izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės, taip siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo tokio asmens galimų pavojingų veikų, tiek patį uždraustą veiką padariusį asmenį nuo jam gresiančių pavojų. BK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. BPK 400 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisiamajame posėdyje dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo turi būti apklausti nukentėjusieji bei liudytojai, patikrinti kitokie įrodymai, kad tas asmuo yra padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, išklausyta eksperto išvada dėl nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo ir patikrintos kitos aplinkybės, turinčios esminės reikšmės sprendžiant dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo. Pagal BPK 401 straipsnio 2 dalies nuostatas, priimdamas nutartį, teismas turi išspręsti šiuos klausimus: 1) nustatyti, ar padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika; 2) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama; 3) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką tas asmuo padarė būdamas nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas; 4) ar po nusikalstamos veikos padarymo tam asmeniui sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti ir ar tai nėra laikinas psichikos sutrikimas, dėl kurio reikia tik atidėti bylos nagrinėjimą; 5) ar taikytina priverčiamoji medicinos priemonė ir būtent kokia.

18. Stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare (BK 98 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju tokia priverčiamoji medicinos poveikio priemonė ir buvo paskirta M. B.. Pažymėtina, kad pirmas kriterijus, parenkant priverčiamąją medicinos priemonę, yra psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo. Asmens psichikos sutrikimo laipsnio nustatymas yra specialiųjų žinių reikalaujantis klausimas, todėl šiuo atveju ypatingą reikšmę įgyja teismo ekspertų – psichiatrų išvados ir rekomendacijos.

19. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pateiktas M. B. 2024 m. (duomenys neskelbtini) dienomis atliktos teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 121–124). Ekspertizės akte nurodoma, kad M. B. fiksuojami mąstymo sutrikimai pagal formą ir turinį – mąstymas paralogiškas, kiek stokojantis kryptingumo, išsakomi kliedesiai, praeityje pasireiškusios haliucinacijos. Savo būsenai, išsakomiems teiginiams nekritiškas, turimo psichikos sutrikimo nepripažįsta. Su jam inkriminuojamais kaltinimais sutinka, tačiau dėl stebimos psichopatologijos, negeba adekvačiai įvertinti veikos aplinkybių. Elgesys, aprašomas baudžiamojoje byloje, nulemtas tiriamojo psichikos sutrikimo. Ekspertizės akte konstatuota, kad tiek tiriamos veikos metu, tiek šiuo metu M. B. konstatuojamas lėtinis progresuojamas psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), M. B. įstatymo uždraustos veikos padarymo metu negalėjo ir šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti. M. B. negeba objektyvai perteikti galimų nusikalstamų veikų prasmės ir turinio, jis dėl savo psichikos būklės negali suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui ar bylos nagrinėjimui teisme ir duoti parodymų. Ekspertizės akte M. B. rekomenduojama taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje ((duomenys neskelbtini)).

20. Pirmosios instancijos teisme apklausta ekspertė L. A. patvirtino ekspertizės aktą ir jame suformuluotą išvadą. Ekspertė nurodė, kad nuo 2016 m. M. B. yra gydomas psichiatrijos stacionare dėl (duomenys neskelbtini), o nuo 2018 m. stacionare jam diagnozuota (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. balandžio mėnesio jam buvo pradėtas taikyti priverstinis ambulatorinis gydymas. Ambulatorinio režimo M. B. nesilaikė, paskirtu laiku neatvykdavo, savavališkai reguliuodavo vaistų dozių vartojimą, nepasitaręs su gydytojais. Paskutinė ambulatorinė konsultacija fiksuota (duomenys neskelbtini), tuo metu atvyko po agresyvaus poelgio, lydimas pareigūnų, grasinantis, gydytojo buvo konstatuota, kad M. B. nevartoja vaistų, buvo išrašytas siuntimas stacionariam gydymui. Ekspertė pažymėjo, kad pagal medicininius duomenis nustatyta, kad M. B. (duomenys neskelbtini) mėnesių ambulatoriškai nesilanko. Dėl M. B. būklės baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu ekspertė nurodė, jog tuo metu jo galimybė kontroliuoti savo veiksmus ir juos suprasti buvo sutrikusi. Taip pat nurodė, kad visiškas M. B. pasveikimas nėra galimas, tačiau galima koreguoti agresyvaus elgesio epizodus. Vertindama M. B. pavojingumą sau ir aplinkiniams, ekspertė pažymėjo, kad rekomenduojamo priverstinio ambulatorinio gydymo asmuo nesilaikė, į stacionarą atvykdavo skubos tvarka, lydimas pareigūnų, grasinimai ir agresyvaus elgesio epizodai yra besikartojantys, konstatuotas M. B. agresyvus elgesys kitų atžvilgiu, fiksuoti grasinimai (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnams, be to, M. B. nepripažįsta, kad serga (2 t., b. l. 12–13).

21. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad M. B. teismo psichiatrinę, teismo psichologinę ekspertizę atliko Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos skyriaus 1-os kategorijos teismo psichiatrė ekspertė L. A., turinti (duomenys neskelbtini) metų ekspertinio darbo stažą, bei 3-ios kategorijos teismo psichologas ekspertas M. P., turintis (duomenys neskelbtini) metų ekspertinio darbo stažą, todėl abejoti šių specialistų pateiktomis išvadomis nėra jokio objektyvaus pagrindo. Nors apeliaciniame skunde prašoma atlikti naują ekspertizę, argumentuojant tuo, jog baudžiamojoje byloje 2024 m. (duomenys neskelbtini) dienomis atlikta ekspertizė yra neadekvati, tačiau teisėjų kolegija su tokiu apeliacinio skundo teiginiu neturi pagrindo sutikti, nes minėta teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizė buvo atlikta ikiteisminio tyrimo metu ir laikytina aktualia nagrinėjamai situacijai, byloje nėra duomenų, kurie leistų abejoti ekspertizę atlikusių ekspertų kvalifikacija bei suinteresuotumu bylos baigtimi ar pačios ekspertizės išvadų teisingumu ir vien tik asmens, kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, subjektyvus šių išvadų vertinimas jų nepaneigia. Be to, kaip minėta, išvadą pateikusi ekspertė L. A. buvo apklausta nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme ir ją patvirtino. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta konstatuotina, kad pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog M. B. yra nepakaltinamas ir jis negali atsakyti pagal BK 259 straipsnio 2 dalį bei 253 straipsnio 1 dalį, todėl jo atžvilgiu turi būti taikomos priverčiamosios medicinos poveikio priemonės.

22. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo ištirti ir įvertinti bei šioje nutartyje aptarti, su M. B. padarytų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų pobūdžiu, jo elgesiu visuomenėje susiję duomenys suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismo parinkta priverčiamoji medicinos priemonė atitinka tiek M. B. diagnozuotą psichikos sutrikimą, jo sunkumą, tiek jo socialinį pavojingumą. Sprendžiant priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo klausimą buvo nustatytos ir įvertintos visos BPK 395 straipsnyje nurodytos aplinkybės, parenkant priverčiamosios medicinos priemonės rūšį atsižvelgta į BK 98 straipsnio nuostatas, priverčiamoji medicinos priemonė M. B. paskirta, nepažeidžiant BPK 401 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Naujos esminės faktinės aplinkybės, kurios nebuvo žinomos pirmosios instancijos teismui ir kurios sudarytų pagrindą neskirti M. B. priverčiamąją medicinos priemonę ar skirti kitą, apeliacinėje instancijoje nenustatytos.

Dėl netinkamos gynybos

23. Apeliaciniu skundu asmuo, kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, taip pat kelia ir netinkamos gynybos klausimą. Savo teiginį M. B. grindžia tuo, kad gynėjas atsisakė susitikti prieš teismą, dėl kai kurių klausimų pasakė, kad tai ne jo reikalas ir po skundžiamos nutarties priėmimo nenorėjo bendrauti. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti, kadangi tai prieštarauja baudžiamosios bylos duomenims.

24. Baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu M. B. ginti buvo parinkta advokatė Eglė Šovienė (2 t., b. l. 7). Advokatė 2024 m. birželio 3 d. pateikė Kauno apylinkės teismui prašymą pasidaryti baudžiamosios bylos dokumentų kopijas (2 t., b. l. 9) bei dalyvavo teismo posėdyje, bylą nagrinėjant Kauno apylinkės teisme (2 t., b. l. 12). Kauno apylinkės teisme 2024 m. birželio 6 d. vykusio teismo posėdžio protokole užfiksuota, kad teismui informavus apie Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktą gynėją, M. B. nurodė, jog su advokate buvo susisiekęs, šią aplinkybę patvirtino ir gynėja bei nurodė, kad papildomas laikas pozicijos aptarimui nereikalingas (2 t., b. l. 12). Viso 2024 m. birželio 6 d. vykusio teismo posėdžio metu M. B. nei nušalinimo gynėjai, nei nusiskundimų netinkama gynyba nepareiškė (2 t., b. l. 12–14). Aptartų aplinkybių visumoje teisėjų kolegijos apeliacinio skundo argumentus, jog gynėjas atsisakė susitikti prieš teismą bei kad nepasisakė dėl kai kurių kausimų, vertina kaip deklaratyvius ir niekuo nepagrįstus, juo labiau kad ir apeliaciniame skunde nedetalizuojama, į kokius konkrečiai kausimus gynėjas nurodė, kad tai ne jo reikalas.

25. Apeliacinės instancijos teisme Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu M. B., nagrinėjant jo apeliacinį skundą, ginti parinkta buvo taip pat advokatė Eglė Šovienė (2 t., b. l. 40), kuri 2024 m. liepos 29 d. nutartimi buvo paskirta M. B. gynėja (2 t., b. l. 42). Pastaroji nutartis M. B. buvo išsiųsta 2024 m. liepos 30 d. elektroniniu paštu. Jokių pareiškimų, prašymų dėl gynėjo bei nušalinimo paskirtai gynėjai iki 2024 m. rugsėjo 11 d. vykusio teismo posėdžio M. B. nepareiškė, teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme jis taip pat nedalyvavo, o jo interesus atstovavo paskirta gynėja (2 t., b. l. 48–50). Aptartų aplinkybių kontekste apeliacinio skundo argumentas, kad gynėjas nenorėjo bendrauti po skundžiamo procesinio sprendimo priėmimo, vertintinas kaip deklaratyvus, kadangi tas pats advokatas teisinę pagalbą M. B. teikė tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme.

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes bei tai, kad nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme M. B. paskirtai gynėjai nušalinimo nereiškė bei nepasinaudojo BPK 52 straipsnyje įtvirtinta procesine teise, t. y. gynėjo neatsisakė, apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamos gynybos atmeta kaip nepagrįstus.

Dėl proceso išlaidų

27. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 4 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (2 t., b. l. 43). Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant asmenį, kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, M. B., sudaro 87,50 eurų, kurios turi būti priteistos iš M. B. valstybei.

28. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir bylą nagrinėjant apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020). Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš asmens, kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad apeliaciniame procese gynėjas buvo paskirtas ne asmens, kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, o valstybės iniciatyva, kuri jam garantuoja tokią teisę.

29. Nors šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal asmens, kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, skundą, kuris atmetamas, tačiau, spręsdama proceso išlaidų priteisimo iš M. B. klausimą, teisėjų kolegija taip pat įvertina ir tai, kad byloje turimais duomenimis M. B. nedirba, kad byloje nėra jokių duomenų apie jo turimą turtą, į kurį būtų galima nukreipti proceso išlaidų išieškojimą, taip pat ir tai, kad M. B. atžvilgiu po šios nutarties paskelbimo bus vykdoma skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, dėl ko M. B. galimybės įsidarbinti ir gauti lėšas bus apribotos. Atsižvelgusi į paminėtas aplinkybes bei tai, kad antrinė teisinė pagalba asmeniui, kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, šioje byloje buvo teikiama ne jo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už M. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.

Dėl kitų klausimų

30. BPK 308¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali savo iniciatyva ištaisyti neįsiteisėjusiame nuosprendyje be kita ko ir kitus netikslumus, kurių ištaisymas nekeičia nuosprendžio esmės.

31. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad M. B. 2024 m. kovo 20 d. nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 89–92). Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, pastebėta, kad skundžiamos Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 20 d. nutarties aprašomojoje dalyje (nutarties 4 lapas, 7 pastraipa) buvo aptartas M. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės tolimesnis taikymas, nurodant, kad kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina nutarčiai įsiteisėjus, tačiau skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje kardomosios priemonės klausimas neišspręstas, kas nagrinėjamu atveju laikytina skundžiamo procesinio sprendimo netikslumu.

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartas procesinio sprendimo netikslumas neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl jis ištaisytinas, Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 20 d. nutarties nekeičiant, tik patikslinant skundžiamo procesinio sprendimo rezoliucinę dalį dėl kardomosios priemonės.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 308¹ straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

asmens, kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, M. B. apeliacinį skundą atmesti.

Patikslinti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. birželio 20 d. nutarties rezoliucinę dalį: M. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Nepriteisti iš M. B. valstybės naudai 87,50 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 4 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.