Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Raimondas Dilys, sekretoriaujant Daliai Steponavičiūtei, dalyvaujant vertėjai Danutei Kontarienei, ieškovo atstovams Yun Tang ir Antanui Sirtautui, atsakovo atstovams advokatui Nedui Šilaikai, Linui Žiemiui, trečiojo asmens Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atstovei Jurgitai Šoblinskienei, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Makanada“ ieškinį atsakovui VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai, AB „Lietuvos geležinkeliai“, dėl sutarties sąlygų panaikinimo ir pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas A.Sirtautas paaiškino, kad ginčo sutartis šiai dienai yra galiojanti, ši tipinė sutartis neatitinka protingumo kriterijų. Sutartį pasirašė jau 7 metus Lietuvoje gyvenantis įmonės vadovas Y.Tang, nemokantis lietuvių kalbos, jam sutarties tekstas nebuvo išverstas į suprantamą kalbą arba jis ko nors nesuprato, jis nežinojo jog į nuomojamos uosto žemės plotą įeina ir privažiuojamieji geležinkelio keliai, kurie priklauso atsakovui ir AB „Lietuvos geležinkeliai“. Prieš pasirašant ginčo sutartį įmonės vadovas derėjosi su atsakovais, ieškovui buvo pateikti žemės bei kiti planai, sutarties bei visi priedai, jis apžiūrėjo nuomojamą žemės sklypą, tačiau ginčijamos aplinkybės išaiškėjo tik po 4 metų po sutarties pasirašymo, kai pasikeitė ekonominė padėtis ir mokėti už šį nenaudojamą plotą ieškovui pasidarė ekonomiškai nebenaudinga. Pasirašant sutartį jokios apgaulės ar spaudimo nebuvo. Nurodytais geležinkelio keliais bei po jais esančiu žemės plotu ieškovas nesinaudoja. Prašoma priteisti iš atsakovo 7317,00 Lt yra ieškovo sumokėta uosto žemės nuomos mokesčio permoka už tai, kad atsakovas nesinaudoja uosto žemės plotu po privažiuojamais geležinkelio keliais už 2008 m., 2009 m., 2010 m., šią sumą teismai jau yra priteisę iš ieškovo atsakovui, tačiau ta permoka turi būti grąžinta ieškovui. Mažina savo reikalavimą dalyje dėl 845,52 Lt permokos priteisimo, šioje dalyje atsisako savo reikalavimo ir prašo šioje dalyje civilinę bylą nutraukti. Prašo ieškinį tenkinti (T.1, b.l. 166-168, T.2, b.l. 49-50, 93-95, 135-137). Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas Y.Tang paaiškino, kad jis yra verslininkas, verslu užsiima daugiau kaip 10 metų, Lietuvoje dirba apie 7 metus. Ginčo sutartis bei jos priedai ir nuomojamo uosto žemės sklypo planai prieš pasirašant jam buvo pateikti susipažinimui, tačiau jis jų neskaitė, jis visas savo verslo sutartis pasirašo neskaitydamas, nes pasitiki, ginčo sutartyje yra jo parašas, į advokatą ar teisininką jis taip pat nesikreipė. Prieš pasirašant ginčo sutartį jis apžiūrėjo uosto teritoriją kurią norėjo išsinuomoti. Pripažįsta, kad suklydo pasirašydamas ginčo sutartį, tačiau nenori mokėti žemės nuomos mokesčio už žemės sklypo plotą, esantį po geležinkelio privažiuojamaisiais keliais, nes tuo plotu jis nesinaudoja. Ginčo sutarties teksto bei jų priedų iki šios dienos nėra išsivertęs į jam suprantamą kalbą (T.2, b.l. 137-138, 141).

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovai advokatas N.Šileika, L.Žiemys paaiškino, kad uosto žemė yra valstybės nuosavybė, jos nuomos sąlygas bei įkainius nustato imperatyvios teisės normos, sutarties šalys neturi teisės jų keisti, sutartis yra tipinė ir tvirtinta LR susisiekimo ministro įsakymu. Byloje nepateikta duomenų, kad ieškovas būtų kreipęsis į LR susisiekimo ministeriją dėl LR susisiekimo ministro patvirtintų tipinės uosto žemės nuomos sąlygų, formos, nuomos mokesčio tvarkos koregavimo, pakeitimo, panaikinimo ar patikslinimo, nėra duomenų jog atsakovas įstatymų nustatyta tvarka būtų ginčijęs administracine tvarka LR susisiekimo ministro veiksmus ar jo priimtus sprendimus ginčo klausimu, tačiau nepagrįstai reiškia reikalavimą atsakovui, kuris yra įpareigotas vykdyti teisės normų reikalavimus išnuomojant valstybinę žemės uosto žemę bei apskaičiuojant nustatyta administracine tvarka patvirtintą valstybinės žemės nuomos mokestį. Atsakovas sutiko sudaryti ginčo sutartį su sąlyga, kad ieškovas pasirašys tipinę sutartį, ieškovą šios sąlygos tenkino. Sudarant sutartį ieškovas žinojo visas sutarties sąlygas, faktinę situaciją, jam buvo pateikta sutartis ir jo priedai susipažinimui, pateiktas įstatymų nustatyta tvarka suformuoto nuomojamo žemės sklypo planas, kuris gali būti keičiamas tik įstatymų nustatyta tvarka ir procedūromis bei keičiant detalųjį planą – šio klausimo teismo sprendimo negalima išspręsti. Geležinkelio keliai negali būti išskiriami iš nuomojamo valstybinio uosto žemės ploto, tai yra viso uosto infrastruktūra, atsižvelgiant į tai gali tik keistis nuomos mokestis. Ginčo sutartis šiai dienai yra nebeaktuali, nes įstatymų nustatyta tvarka yra patvirtinta nauja sutarties forma, naujos sąlygos, pagal prisiimtus įsipareigojimus ieškovas privalo pasirašyti naują sutarties formą, o jam atsisakant tai daryti šalių yra susitarta bei įstatymu reglamentuota, kad yra taikomos naujos sąlygos ir įsipareigojimai. Yra parengta nuomojamo ploto sumažinimo tvarka, tačiau ieškovas naują sutartį pasirašyti atsisako ir nepagrįstai ginčija susitarimo sąlygas, įsipareigojimus buvusias ir galiojusias ginčo sutarties pasirašymo dienai. Sutinka, kad būtų priimtas ieškovo atsisakymas nuo dalies reikalavimo ir byla dalyje dėl 845,52 Lt permokos priteisimo būtų nutraukta. Prašo ieškinį atmesti (T.1, b.l. 168-171, T.2, 49-50, 95-97, 139-140).

Ieškinys netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad ieškovas trišalės 2007-12-11 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo pastatus valstybinės jūrų uosto žemės sklype iš tuometinio valstybinio jūrų uosto žemės nuomininko Laivų krovos AB „Klaipėdos Smeltė“, įsipareigojant sudaryti su atsakovu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartį tomis pačiomis sąlygomis, kaip buvo išnuomota pardavėjui, t.y. Laivų krovos AB „Klaipėdos Smeltė“ (T.1, b.l. 17-23, 104-107). Šalys sudarė 2008-03-19 Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis)(T.1, b.l. 10-16), pagal kurią atsakovas išnuomojo ieškovui 10053m² ploto uosto žemės sklypą, kurio ribos nurodytos šios sutarties priede Nr.1, o ieškovas įsipareigojo naudoti uosto žemę pagal sutartį ir laiku mokėti uosto žemės nuomos mokestį (Sutarties 1.p.). Sutartyje patvirtinta, kad ieškovas yra susipažinęs su išnuomojamu žemės sklypu ir sutinka jį išsinuomoti tokį, koks jis yra šios sutarties pasirašymo momentu pagal priedą Nr.1 (Sutarties 2.p.). Šalys susitarė, kad atsakovas leidžia ieškovui naudotis nuomojamame sklype esančiais ir atsakovo valdomais turto patikėjimo teise privažiuojamaisiais geležinkelio keliais (Sutarties 4.p.). Šalys susitarė dėl uosto žemės nuomos mokesčio dydžio bei jos mokėjimo tvarkos ir sankcijos pažeidus šią tvarką (Sutarties 34.p., 36.p., 37.p.). Ieškovas įsipareigojo laikytis visų uosto žemės nuomos sutartyje nustatytų sąlygų, tipinės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutarties formos, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2001-01-24 įsakymu Nr.16 (Sutarties 42.p.). Ieškovas taip pat įsipareigojo pasikeitus tipinei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutarties formai, atlikti visus būtinus veiksmus, kad Sutartis būtų pakeista taip, kaip to reikalauja pasikeitusi tipinė uosto žemės nuomos sutartis ar pakeitimus būtina atlikti dėl kitų aplinkybių; šalys taip pat susitarė, kad jeigu atsitiktų taip, kad sutarties pakeitimai nebūtų atlikti laiku, iki būtinų sutarties pakeitimų atlikimo, viršenybė uosto žemės nuomos teisinių santykių reguliavimui bus taikoma teisės aktui, dėl kurio įsigaliojimo turėjo būti atlikti uosto žemės nuomos sutarties pakeitimai (Sutarties 42.8.p.). Taip pat šalys susitarė, kad uosto žemės nuomos mokesčio dydis ir nuomos sąlygos keičiami, jeigu keičiamos tipinėje Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutarties formoje nustatytos sąlygos ar keičiama uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka, keičiant į dydį apskaičiuotą pagal pakeistąją uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką; ir jeigu nuomininkas nesutiks pakeisti uosto žemės nuomos sutartyje uosto žemės nuomos mokesčio dydį dėl nustatyta tvarka pakeistos uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos, galios uosto žemės nuomos mokesčio dydis, apskaičiuotas pagal teisės aktais nustatytą tvarką (Sutarties 42.9.p.). Prie Sutarties pateikti 10053m² ploto žemės sklypo planas (T.1, b.l. 14-15), nuomos mokesčio apskaičiavimas (T.1, b.l. 16). Sutartis bei jo priedai pasirašyti šalių. 1.0053 ha žemės sklypas (sklypo Nr. 178) nuo 2008-04-07 Sutarties pagrindu išnuomota ieškovui iki 2049-03-19, sutartis registruota VĮ Registrų centre (T.1, b.l. 76-103, 144-149, T.2, b.l. 4-29).

Valstybei nuosavybės teise priklausančią uosto žemę, akvatoriją ir uosto infrastruktūrą patikėjimo teise valdo, jomis disponuoja ir naudoja VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija savo įstatų, jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo (toliau – KVJUĮ) 10 str.). Valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo santykiai yra tiesiogiai susiję su viešojo intereso apsauga ir tenkinimu, todėl valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarka bei sąlygos, taip pat valstybės turtą valdančių subjektų įgaliojimai yra imperatyviai reglamentuoti įstatymų. Įstatyme įtvirtinti valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principai reiškia, kad valstybės turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą, valstybės turtas turi būti racionaliai tvarkomas, sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės turtu, nustatytais atvejais ir būdais (Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 10 str.). Šiais principais turi būti grindžiama valstybės turtą patikėjimo teise valdančių subjektų veikla (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-06-22 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-265/2007). KVJUĮ 11 str. 4 p., 5 p., atsižvelgiant į nurodytų principų įgyvendinimą, įtvirtintos Uosto direkcijos funkcijos – efektyviai naudoti ir valdyti patikėjimo teise perduotą valstybės turtą bei nuomoti uosto žemę. Įstatymai gali nustatyti žemės sklypų, esančių jūrų uosto teritorijoje, nuomos ypatumus (CK 6.545 str. 2 d.). KVJUĮ reglamentuoja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto veiklą bei valdymą (KVJUĮ 1 str. 1 d.), uosto žemė yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų ribų žemės plotas su jame esančia uosto infrastruktūra (KVJUĮ 2 str. 2 d.), Klaipėdos valstybinis jūrų uostas yra Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybė (KVJUĮ 3 str. 1 d.), uosto žemė, akvatorija ir uosto infrastruktūra yra Lietuvos Respublikos nuosavybė (KVJUĮ 5 str. 1 d.), uosto akvatoriją, žemę ir uosto infrastruktūrą uosto direkcija valdo, naudoja bei juo disponuoja turto patikėjimo teisėmis (KVJUĮ 10 str.)(LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-11-23 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-605/2005).

Privažiuojamieji geležinkelio keliai yra uosto infrastruktūros dalis (KVJUĮ 2 str. 3 p.). Uosto infrastruktūra yra Lietuvos Respublikos nuosavybė (KVJUĮ 5 str. 1 d.). Valstybė, būdama savininkė, savarankiškai sprendžia, kas įgyvendina jos, kaip savininkės, teises. Viena iš savininko teisių yra nuosavybės valdymas. Savininkas gali pavesti valdyti turtą patikėjimo teisę vienam ar keliems asmenims. Uosto infrastruktūrą patikėjimo teise valdo Uosto direkcija teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis (KVJUĮ 10 str.). Viena pagrindinių Uosto direkcijos funkcijų – nuomoti uosto žemę (KVJUĮ 11 str.). Uosto direkcijos teikimu susisiekimo ministras tvirtina uosto žemės nuomos konkurso sąlygas, sutarties formą, nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką ir dydžius, t. y. uosto žemės nuomos mokesčio dydis nustatomas ne šalių susitarimu, o teisės aktų nustatyta tvarka (KVJUĮ 23 str. 2 d.)(CK 6.552 str. 2 d.). Šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo (CK 6.157 str. 1 d.)(LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-02-23 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-81/2009). Vertinant ieškovo mokėtino nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką, mokesčio dydį, reikia vadovautis taip pat ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1997-07-24 įsakymu Nr. 286 patvirtinta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos užmokesčio tvarka (toliau – Tvarka)(2000-12-05 įsakymo Nr. 370 redakcija, galiojusi Sutarties sudarymo metu), kurios 5.1 p. nurodyta, kad uosto žemės nuomos koeficientas nustatomas pagal uosto žemės kategoriją. Uosto žemės kategorija nustatoma pagal dvi pagrindines uosto žemės charakteristikas: A klasė – su privažiuojamaisiais geležinkelio keliais; B klasė – be privažiuojamųjų geležinkelio kelių (Tvarkos 5.2 p., 5.2.1 p.), t. y. šiame teisės akte yra nurodyti tik du pagrindiniai požymiai, pagal kuriuos skirstoma uosto žemė ir nustatomas uosto žemės nuomos mokestis. Ieškovui išnuomotas uosto žemės sklypas, kuriame yra privažiuojamieji geležinkelio keliai - šalys šias aplinkybes pripažįsta, jų neginčija, todėl teismas laiko jas nustatytomis (CPK 178 str., 182 str. 5 p., 187 str., 185 str.). Uosto direkcija neturi teisės pati nustatyti uosto žemės nuomos tvarkos, nuomos mokesčių dydžio ir kt. sąlygų. Pagal Sutartį ieškovui išnuomotas uosto žemės sklypas buvo priskirtas B klasei, atitinkamai taikant nuomos koeficientą – 12,25 ir nustatant nuomos mokesčio dydį – 1,50 Lt per metus už vieną kvadratinį metrą (Sutarties 34 p., Sutarties priedas Nr. 2)(T.1, b.l. 124) – šalys šias faktines bylos aplinkybes pripažino, jų neginčijo, todėl teismas laiko jas nustatytomis (CPK 178 str., 182 str. 5 p., 187 str., 185 str.). Nurodytos Sutarties sąlygos ieškovo nebuvo ir nėra ginčijamos (CPK 178 str., 185 str.).

Pagal Sutartį ieškovui neuždrausta ar kitu būdu neleista naudotis privažiuojamaisiais geležinkelio keliais (Sutarties 4 p.), tačiau ieškovas nuo Sutarties sudarymo nesinaudojo privažiuojamaisiais geležinkelio keliais, nors turėjo galimybę naudotis jais ir ta galimybė jam nebuvo apribota, taip pat nėra pateikta įrodymų, kad dėl atsakovo, kaip uosto žemės nuomotojo, kaltės ieškovas, neturėjo galimybės naudotis šiais keliais (CK 6.552 str. 2 d., KVJUĮ 23 str. 2 d., CK 6.157 str. 1 d.)(CPK 178 str., 185 str.). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas reikalavimus keisti Sutarties sąlygas atsakovui pradėjo reikšti tik po to, kai atsakovas 2008-07-23 raštu Nr. UD-7.2.11-60.2582 pateikė ieškovui naują uosto žemės nuomos sutartį pasirašymui LR susisiekimo ministrui 2007-12-29 įsakymu Nr. 3-426 patvirtinus naujas uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo ir uosto žemės nuomos mokesčio dydžių taisykles, 2008-05-13 įsakymu Nr. 3-167 patvirtinus naują uosto žemės nuomos sutarties tipinę formą, kuriose keitėsi žemės nuomos sąlygos (T.1, b.l. 26-56, 122-124, T.2, 39-40, 63-66). Šalių paaiškinimais nustatyta, kad Sutartis nepakeista, šalys ja vadovaujasi, nes ieškovas atsisako pasirašyti naują uosto žemės nuomos sutartį (CPK 185 str.). Teismas pareikšto reikalavimo apimtyje įvertina tai, kad ieškovas įsipareigojo, pasikeitus tipinei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutarties formai, atlikti visus būtinus veiksmus, kad uosto žemės nuomos sutartis dėl žemės sklypo nuomos būtų pakeista taip, kaip to reikalauja pasikeitusi tipinė uosto žemės nuomos sutartis ar pakeitimus būtina atlikti dėl kitų aplinkybių; jeigu atsitiktų taip, kad sutarties pakeitimai nebūtų atlikti laiku, iki būtinų sutarties pakeitimų atlikimo, viršenybė uosto žemės nuomos teisinių santykių reguliavimui bus taikoma teisės aktui, dėl kurio įsigaliojimo turėjo būti atlikti uosto žemės nuomos sutarties pakeitimai (Sutarties 42.8.p.), kad šalys susitarė, jog uosto žemės nuomos mokesčio dydis ir nuomos sąlygos keičiami, jeigu keičiamos tipinėje Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutarties formoje nustatytos sąlygos ar keičiama uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka, keičiant į dydį apskaičiuotą pagal pakeistąją uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką; jeigu nuomininkas nesutiks pakeisti uosto žemės nuomos sutartyje uosto žemės nuomos mokesčio dydį dėl nustatyta tvarka pakeistos uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos, galios uosto žemės nuomos mokesčio dydis, apskaičiuotas pagal teisės aktais nustatytą tvarką (Sutarties 42.9.p.).

Ieškovas yra verslininkas, yra Lietuvos ūkio subjektas, UAB „Makanada“ registruota VĮ Registrų centro Klaipėdos filiale 2003-03-21 (T.1, b.l. 8), ieškovo atstovo Y.Tang paaiškinimais nustatyta, jog jis Lietuvoje kaip verslininkas dirba nuo įmonės įregistravimo, pasirašinėja daug sutarčių lietuvių kalba ir dėl to jokių problemų neturi, įmonė turėjo ir turi samdomų darbuotojų (CK 2.4 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad prieš pasirašant Sutartį ieškovui buvo pateikta pilnai tam reikalinga ir būtina informacija bei duomenys – Sutarties bei jos priedų tekstai, uosto žemės sklypo planai, dėl Sutarties pasirašymo ieškovo derėjosi iš SEB banke, ir su atsakovu, ir lankėsi pas notarą, pats asmeniškai apžiūrėjo ir susipažino su ruošiamu išsinuomoti uosto žemės sklypu – taigi buvo sudarytos visos sąlygos ieškovui suprantama kalba susipažinti su Sutarties sudarymo sąlygomis - gauta informacija bei duomenys ieškovą tenkino, Sutartį pasirašė (CK 6.185 str.). Ieškovas reikalavimus keisti Sutarties sąlygas atsakovui pradėjo reikšti tik po to, kai atsakovas 2008-07-23 raštu Nr. UD-7.2.11-60.2582 pateikė ieškovui naują uosto žemės nuomos sutartį pasirašymui LR susisiekimo ministrui 2007-12-29 įsakymu Nr. 3-426 patvirtinus naujas uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo ir uosto žemės nuomos mokesčio dydžių taisykles, 2008-05-13 įsakymu Nr. 3-167 patvirtinus naują uosto žemės nuomos sutarties tipinę formą, kuriose keitėsi žemės nuomos sąlygos (T.1, b.l. 26-56, 122-124, T.2, 39-40, 63-66). Teismas įvertina ir tai, kad ieškovo atstovai teismo posėdžio metu nurodė visai kitas Sutarties ginčijimo priežastis – kad ieškovui pasidarė ekonomiškai nebenaudinga mokėti tokį didelį nuomos mokestį, nors tai patvirtinančių įrodymų bylos nagrinėjimo metu neteikė ir šių aplinkybių neįrodinėjo (CPK 178 str., 185 str.). Todėl teismas ieškovo nurodomas aplinkybes, kad Sutartis prieš pasirašant jam nebuvo išversta į suprantama kalbą ir todėl jis nesuprato Sutarties sąlygos dėl privažiuojamųjų geležinkelio kelių, vertina kritiškai ir daro išvadą, jog dėl to tenkinti reikalavimą taip pat nėra pagrindo (CPK 185 str.).

Byloje taip pat nustatyta, kad nurodytomis Sutarties sąlygomis ieškovo nesumokėtas uosto žemės nuomos mokestis pagal Sutartį už 2008-2009 metus įstatymu nustatyta tvarka priteista iš ieškovo (T.1, b.l. 138, T.2, b.l. 30-38, 61-62). Šalys pripažįsta, kad ieškovo reikalaujama priteisti nurodoma permokėta 7317,00 Lt uosto žemės nuomos mokesčio suma yra priteista iš ieškovo atsakovui dalis Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-06-16, 2010-10-25 sprendimais, todėl teismas jas laiko nustatytomis (CPK 178 str., 182 str. 5 p., 187 str., 185 str.). Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas (CPK 18 str.), todėl teismo jau priteista iš ieškovo atsakovui pagal Sutartį žemės nuomos mokesčio skola negali būti vertinama kaip žemės nuomos mokesčio permoka nagrinėjamoje byloje, todėl reikalavimas šioje dalyje negali būti tenkinamas (CPK 185 str.).

Remiantis išdėstytu teismas daro išvadą, jog ieškovo nurodytais motyvais ir pagrindais tenkinti ieškinį nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, todėl jis atmestinas(CPK 178 str., 185 str.).

Atsakovas pateikė įrodymus apie išlaidas advokato pagalbai byloje apmokėti (T.2, b.l. 44-47, 87-91), įvertinus bylos apimtį ir nagrinėjimo laiką, sudėtingumą, teismo posėdžių bei bylos nagrinėjimo laiką, prašomos priteisti atstovavimo išlaidos vertinamos kaip pagrįstos nagrinėjamoje byloje, todėl atsakovui iš ieškovo priteistina 2778,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Valstybei iš ieškovo priteistina 48,75 Lt pašto išlaidų (CPK 80 str.1 d. 1 p., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priimti ieškovo UAB „Makanada“ atsisakymą nuo ieškinio dalyje dėl 845,52 Lt uosto žemės nuomos mokesčio permokos priteisimo ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.

Priteisti atsakovui VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai iš ieškovo UAB „Makanada“ 2778,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovo UAB „Makanada“ 48,75 Lt pašto išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.