Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio ir sutrumpinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), nesusituokęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

1. 2020-08-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas –– 8 MGL (400 Eur) dydžio bauda (bauda sumokėta);

2. 2021-10-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį, pritaikius BK 64¹ straipsnį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme su įpareigojimai (bausmė atlikta);

3. 2024-03-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas –– 12 MGL (600 Eur) dydžio bauda (liko neišieškoti 300 Eur);

4. 2025-09-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas –– 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 72⁵ straipsniu, V. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose ir kursuose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 6 mėnesių bausmės vykdymo terminą, skaičiuojant jį nuo bausmės vykdymo pradžios.

Kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. D. 2025-01-20 apie 12.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su B. M. metu, sudavė B. M. ne mažiau kaip vieną smūgį kumščiu į kairį skruostą, numetė nukentėjusiąją ant grindų, dėl ko ji nugriuvo ir pakaušio dešine puse trenkėsi į keramikinių plytelių grindis. Taip savo veiksmais padarė B. M. šiuos sužalojimus: kairio viršutinio žandikaulio ančio sienelių lūžius, poodinę kraujosruvą dešiniojo momens srityje, dešinio momenkaulio lūžį, nusitęsiantį į pamatą, kvalifikuojamus sunkiu sveikatos sutrikdymu. Tokiais savo veiksmais sunkiai sutrikdė nukentėjusiosios B. M. sveikatą ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis V. D. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl pripažino visiškai bei parodė, kad tą dieną brolis gėrė su B. Mama brolį varė iš namų. Brolis išėjo tam, kad parodytų, jog išėjo, o po to sugrįžo atgal, atsinešė alkoholio. Tada jie visi gėrė. Jau prieš tai buvo išgėrę. Išgėrė gal 8 l alaus ir litrą degtinės. Labai greitai prisigėrė. Jis su broliu paprašė B. išeiti, bet ji nėjo ir apdraskė jam (kaltinamajam) veidą. Jis B. vieną kartą metė. B. nukrito ant parketo, atsikėlė ir vėl puolė. Jam atrodo, kad jis (kaltinamasis) paėmė B. už gerklės ir metė ją ant žemės. B. galva atsitrenkė į plyteles. Jis (kaltinamasis) buvo labai piktas, todėl dar kartą iš visų jėgų trenkė vieną smūgį delnu. Jis buvo labai girtas. Viskas įvyko labai greitai, gali būti, jog sudavė du smūgius. Po vieno smūgio pamatė, kad visur yra kraujas. Jis (kaltinamasis) suprato, kad labai stipriai sužalojo B. Padavė broliui telefoną, kad šis iškviestų greitąją medicinos pagalbą, o pats išsigandęs išėjo iš namų.

Jeigu būtų blaivus, to nedarytų. Gal būtų buvusios kokios 4 promilės girtumo. Buvo labai girtas ir tai turėjo įtakos jo elgesiui. Buvo piktas, nes B. vaikščiojo nuoga, „pasiuntė“ mamą. Po to gėrė, pradėjo siuntinėti brolį, su visais nesiskaitė. Jie bandė B. išvaryti iš namų, o ji nėjo ir jį užpuolė. Tuo metu buvo piktas, nes B. įžeidinėjo mamą, gėrė brolio alkoholį, o jam dėl pykčio neatlaikė nervai, todėl persistengė. Reikėjo su broliu kažkaip gražiai ją išstumti, bet ji priešinosi, apdraskė jam veidą. Labai neadekvačiai pasielgė, nesukontroliavo pykčio ir padarė didžiausią gyvenimo klaidą. Važiavo pas B. į ligoninę, pirko vaistus. Su B. palaiko ryšį. Jis skambino jai, klausė kaip sveikata. Dabar viskas gerai. Džiaugiasi, kad jai neliko pasekmių visam gyvenimui, kad ji atsigavo, kad viskas gerai, nes buvo blogiau.

Turi problemų dėl alkoholio vartojimo, bet daugiau jokių psichiką veikiančių medžiagų nevartoja. Turi teistumą. Gydėsi Priklausomybės ligų centre. Jam reikėjo gydytis, kai buvo paskirta probacija. Laikėsi probacijos sąlygų. Viena psichiatrė nelabai jam patiko, o kita šiek tiek įkvėpė jį, pasakė tokių dalykų dėl gėrimo, paaiškino, ko nedaryti, jog nebūtų dar didesnės pasekmės, nes alkoholis žaloja psichiką. Dabar kartais pavartoja, kai su draugais išeina į miestą.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, proceso dalyviams sutinkant, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir prokurorei pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Nukentėjusioji B. M. apklausiama 2025-03-13 papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad neprisimena kada ji 2025-01-19 atėjo pas M. D.. Prisimena tik, kad ji su M. visą naktį vartojo alų, neprisimena kokį alų gėrė, bet išgėrė labai daug alaus, tikrai nežino kiek, jokio maisto nevalgė. Ji žinojo, kad M. brolis V. buvo savo kambaryje, bet jis su jais alaus negėrė. Kiek prisimena, V. gal porą kartų buvo atėjęs į M. kambarį ir lyg pasiėmė alaus sau. Tarp jos ir M., o tuo labiau su V. jokių konfliktų tikrai nebuvo. Ji prisimena, kad buvo visiškai girta, prisimena momentą, kad M. D. išėjo iš kambario, ji tuo metu pasiliko jo kambaryje. Kiek prisimena, ji lyg sėdėjo, o po to atsistojo ir stovėjo prie balkono, nusisukusi į balkoną, kai į M. kambarį atėjo V. D. ir tarp jos su V. dėl kažko kilo konfliktas, bet nepamena dėl ko. Konfliktas truko labai trumpai ir pajuto smūgį į dešinę pakaušio pusę iš priekio. Ji nežino, kuria ranka V. jai trenkė. Taip pat nežino ar jai buvo suduotas tik vienas smūgis, po kurio ji nukrito ant grindų, kambario viduryje. Mano, kad nugriuvusi ji prarado sąmonę nuo jai suduoto V. smūgio. Ji nežino, kokiu metu atgavo sąmonę, neprisimena nei medikų, nei policijos pareigūnų tame bute. Pamena įvykius tik iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės. Tuo metu ji atsigavo ligoninės palatoje. Jai buvo diagnozuotas kaukolės skliauto ir pamato lūžis, o šiuo metu ji neprigirdi dešine ausimi. Šiuo metu niekur nedirba, yra registruota užimtumo tarnyboje. Ji neprisimena nieko, ką kalbėjo su policijos pareigūnais ar medikais bute tuoj po įvykio. Kai ji buvo apklausiama 2025-01-23 ir 2025-02-25, tada ji nenorėjo įskųsti V. D., todėl sakė, kad nieko neprisimena. Jai V. D. negrasino ir neprašė jos, kad jo neįskųstų. Po to įvykio ji vieną kartą, būdama pas M. bute, buvo susitikusi su V. D., tada jis žadėjo, kad sumokės jai už vaistus. Taip pat V. su savo mama pirmą dieną lankė ją ligoninėje ir jo mama atnešė jai maisto bei jos mobilųjį telefoną, kurį buvo palikusi jų bute. Ji tada ir A. D. sakė, kad prarado sąmonę ir tiek, ir jai nepasakė, jog atsimena, kad jai sudavė V. Ji tada labai blogai jautėsi ir su jais beveik nebendravo. Jai yra išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį dėl jai padarytos neturtinės ir fizinės žalos, tačiau ji civilinio ieškinio nereikš. V. D. ji jokių pretenzijų neturi (t. 1, b. l. 110-111).

Liudytojas M. D. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025-01-20 apie 12.40 val. jis su savo drauge B. M. kartu vartojo alkoholį savo namuose, (duomenys neskelbtini). Neatsimena, ar tuo metu jo brolis V. D. buvo namuose. Vartojant alkoholį, jis kažkuriuo metu užmigo, o atsikėlęs nuėjo į tualetą, bet jis nepamena, ar tuo metu V. buvo bute. Nuėjęs į tualetą išgirdo garsą, panašų į smūgį. Išėjęs iš tualeto pamatė B. gulinčią ant grindų kraujo klane. Kai išėjo iš tualeto, V. bute nebuvo. Jis labai išsigando ir iškvietė greitąją pagalbą. B. visiškai nereagavo į aplinką. Atvažiavus pagalbai, B. grįžo į sąmonę ir buvo išvežta į ligoninę. Po įvykio bendravo su B., kuri nurodė, kad turi mažakraujystę ir pati nukrito. Su V. šiuo metu bendrauja, apie minėtą įvykį taip pat kalbėjo. Brolis nurodė, kad jo namuose dvi dienas nebuvo. Tą dieną, kai vartojo alkoholį, buvo stipriai neblaivus, todėl labai daug ko neatsimena (t. 1, b. l. 125-126).

Liudytojas M. D. apklausiamas 2025-03-13 papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad B. M. pažįsta daugiau nei metus, jie susipažino gatvėje. Ją laiko savo drauge, ji nėra jo sugyventinė, nelaiko jos ir savo mergina. 2025-01-18, o gal net 2025-01-17 pas jį, tai yra į jo motinai priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), atėjo B. M., nes jie ketino pas jį gerti alų. Gerai prisimena, kad tuo metu, kai ji atėjo, jis jau buvo girtas. Jo mama A. D. vakare jau buvo išvažiavusi į kaimą ir jis žinojo, kad jos nebus visą savaitgalį. Jo brolis V. D. greičiausiai buvo namuose, bet jis jau to neprisimena, nes šis kartu su jais negėrė. Jie visą savaitgalį buvo su B. M. pas jį, ji ir nakvojo pas jį. Kai baigdavosi alus, jis vienas eidavo nusipirkti dar alaus „Dyzel“ 5,3 arba 4,6 laipsnio stiprumo. Savaitgalis praėjo įprastai jiems su B. geriant alų. Neprisimena, kada tiksliai grįžo mama, bet mano, kad 2025-01-19 vakare, o tuo metu B. jau miegojo. 2025-01-20 ryte jį pažadino mama ir liepė palydėti B. į jos namus, jis pažadėjo mamai ir prisimena, kad jie kartu su B. M. nuėjo į miškelį, esantį (duomenys neskelbtini), priešais „Rimi“ parduotuvę ir palaukė, kol jo mama išėjo į darbą. Prisimena, kad su savimi jis dar pasiėmė porą 1 l talpos alaus butelių, kurie buvo likę nuo sekmadienio. Konflikto ar barnio ryte tarp B. M. ir savo mamos jis negirdėjo. Miškelyje jie išgėrė alų ir sulaukę, kol jo mama išeis į darbą, vėl grįžo pas jį į namus. Jo brolis tą rytą greičiausiai miegojo savo kambaryje, bent jau jis jo nematė. Kai sulaukė 10 val., jis, palikęs B. savo kambaryje, nuėjo į parduotuvę, kur nupirko dar 4 butelius alaus po 1 l talpos ir 0,7 l talpos degtinės. Pirko kažką užsigėrimui, ką, neprisimena. Degtinės pirko todėl, kad turėjo atvažiuoti į svečius draugas, kurį vadina „M.“, jo vardas T., pavardės nežino. „M.“ atvažiavo jau po 10 val., nes jis jau buvo grįžęs namo su alkoholiu. Jis pasikvietė kartu išgerti ir savo brolį, bet neprisimena, kokiu metu tiksliai pakvietė brolį. Jo brolis V. niekur nedirba, jį išlaiko jis su mama. „M.“ pas juos pabuvo kurį laiką, tiksliai kiek, jis nežino, mano, jog kol baigėsi degtinė. B. M. gėrė alų, o degtinę gėrė jis, jo brolis V. ir „M.“. Jie su B. jau gėrė ketvirtą dieną iš eilės. Kol buvo „M.“, tikrai jokių konfliktų nebuvo, nors jis kažkuriuo metu užmigo, nes neprisimena kaip išvažiavo „M.“. Atsibudęs ėjo į tualetą ir būdamas tualete išgirdo, kaip jo brolis šaukia: „Ką tu „suka“ ant mano brolio..“. Taip pat girdėjo, kad kažką rėkia B. M.. Jos žodžių jis tiksliai neprisimena, bet tai buvo jos įprasti įžeidinėjimai. B. M., kai būna girta, keikiasi retai, bet tada ji pradeda įžeidinėti tokiais žodžiais kaip „tu niekas“, „šlykštynė“ ir panašiai. Jei ji būna labai girta, gali ir necenzūriniais žodžiais iškeikti. Būdamas tualete taip pat išgirdo ir duslų garsą. Tai buvo apie pietus, tačiau neprisimena, kokiu tiksliai laiku. Tas garsas buvo lyg griūvančio žmogaus ar metalinių durų trenksmo. Jis skubiai išėjo iš tualeto ir pamatė, kad B. M. guli ant nugaros koridoriuje ant plytelių, visur aplink ją buvo labai daug kraujo. Jam tuo metu atrodė, kad B. M. net nekvėpuoja, manė, kad ji negyva. Jo brolis V. vaikščiojo po butą ir vis kartojo: „ką aš padariau, ką aš padariau“. Tada jis pagriebė jo mobilųjį telefoną, kuris gulėjo ant grindų ir iš jo skambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir kvietė greitosios pagalbos medikus. Prisimena, kad po to atvyko ir policijos pareigūnai. Kažkokiu momentu jis savo broliui V. D. lyg sakė: „tu nesveikas, tau negerai su galva“. Pamena, kad jo brolis V. dar neatvykus medikams iššoko per jo kambario balkoną ir pabėgo. Kiek pamena, B. M. pradėjo atsigauti, kai atvykę greitosios pagalbos medikai jai davė pauostyti amoniako. Jam atrodo, kad B. kraujas bėgo iš dešinės ausies. Jis, būdamas tualete, girdėjo stiprų garsą, bet buvo girtas ir nežino, kiek buvo smūgių. Jis nežino, ką B. M. darė jų buto koridoriuje, įprastai ji būna tik jo kambaryje. Kol jis miegojo, negirdėjo jokio konflikto tarp savo brolio V. ir B. Jis yra tikras, kad B. M. sveikatą galėjo sutrikdyti tik jo brolis V. D., nes daugiau žmonių jų bute nebuvo (t. I t., b. l. 132-133).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, M. D. 2025-01-20 12.41 val. pranešė, kad brolis D. ką tik sumušė jo draugę B. (duomenys neskelbtini) m., moteris nesąmoninga, kraujuoja (t. 1, b. l. 13).

Iš 2025-01-20 įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad apžiūrėtas trijų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atidarius buto įėjimo duris, ant koridoriaus grindų matomos raudonos spalvos dėmės (nuotraukos Nr. 4-6, 8), nuo kurių paimta nuoplova. Dešiniau, ties įėjimu į virtuvę, ant baltos sienos matosi raudonos spalvos dėmės (nuotraukos Nr. 7-12). Buto aplinka netvarkinga, matomi girtuokliavimo požymiai (t. 1, b. l. 30-40).

Parodymų patikrinimo vietoje 2025-03-13 protokoluose su fotolentelėmis užfiksuota, kad:

1. kaltinamasis V. D. parodė, kad reikia vykti į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame jis gyvena su mama ir broliu M. D.. Atvykus nurodytu adresu, kaltinamasis paaiškino, rodydamas į buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris, kad šiame bute įvyko konfliktas tarp jo ir jo brolio draugės B. M.. Užėjus į buto vidų kaltinamasis nuvedė į buto kairėje esantį paskutinį kambarį ir paaiškino, kad tai jo brolio M. D. kambarys, kuriame 2025-01-20 nuo ryto jis su broliu M. ir jo drauge B. M. ir „M.“ gėrė alkoholį. V. D. paaiškino, kad išgertuvių metu B. M. vartojo necenzūrinius žodžius bei kitokius įžeidžiančius žodžius, o dar 2025-01-20 ryte jis girdėjo, kaip B. M. iškeikė jo mamą A. D., nes pastaroji liepė B. išeiti iš jų buto. Kaltinamasis paaiškino, kad B. M. sakė jam su broliu: „Jūs abu lochai, debilai“. Jis prisiminė, kad pats pasakė B.: „užknisai, išeik iš mūsų buto“, o pastaroji jam atsakė necenzūrine fraze, kas jį dar labiau supykdė. Paaiškino, kad tiek B. M., tiek jo brolis M. D. buvo labai girti. V. D. ant manekeno parodė, kaip jie su B. M. pradėjo stumdytis M. kambaryje, Kai M. D. išėjo į tualetą. Jis stūmė B., nes pastaroji bandė apdraskyti jam veidą, tada jis apsuko ją sugriebdamas už pečių ir stipriai pastūmė, nuo ko B. M. griuvo ant parketinių grindų, po ko ji atsikėlė ir vėl bandė jam suduoti. Jis vėl pastūmė B., bet ji nenugriuvo, o išsilaikiusi ant kojų vėl jį iškoneveikė. Tada kaltinamasis parodė ant manekeno, kokiu būdu sugriebė B. M. už kaklo ir smarkiai ją apsukdamas metė ant grindų. Tada B. M. nugriuvo ant plytelių bei gulėjo ant nugaros. Kaltinamasis paaiškino, kad tada jis dar labiau supyko ant B. ir gulinčiai B. M. vieną kartą delnu sudavė į veidą. V. D. paaiškino, kad būtent po savo smūgių į B. M. veidą jis pamatė, kad B. guli kraujo klane ir ji lyg buvo be sąmonės. Tuo metu iš tualeto išėjo M. D., kuris ėmė rėkti ant jo: „ką tu padarei?“, o jis liepė savo broliui kviesti greitąją pagalbą, nes tada ir pats suprato, kad padarė baisų veiksmą. Jis pats padavė M. savo mobiliojo ryšio telefoną, iš kurio pastarasis ir skambino greitajai. Iš streso jis nuėjo į savo brolio kambarį ir iš jo per balkono langą iššoko iš buto bei pabėgo iš namų. Fotolentelėje užfiksuota kaip ir kur kaltinamasis demonstravo savo veiksmus (t. 2, b. l. 24-34);

2. B. M. parodė, kad ji buvo sužalota bute, esančiame (duomenys neskelbtini), į kurį vykti ir nurodė. Nuvykus prie minėto namo, B. M. nuvedė prie pirmosios namo laiptinės ir iki buto, esančio laiptinės dešinėje pusėje - Nr. 4 ir paaiškino, kad būtent į šį butą jį atėjo 2025-01-19 vakare pas savo draugą M. D., su kuriuo minėtame bute visą naktį vartojo alų ir buvo labai girta. Nukentėjusioji B. M. nuvedė į buto kairėje (nuo įėjimo durų) esantį galinį kambarį ir paaiškino, kad 2025-01-20 M. D. išėjo iš savo kambario, jai stovint kambario viduryje, atėjo M. brolis V. D., su kuriuo jie kažko susibarė, dėl ko kilo konfliktas ji neprisimena, nes buvo labai girta. Prisimena tik tai, kad V. D. trenkė jai kumščiu į pakaušio dešinę pusę, po ko ji nugriuvo kambario viduryje. Gerai žino, kad griuvo į nieką neatsitrenkdama, tačiau neprisimena kiek kartų jai sudavė V. D.. Nuo to momento ji nieko neprisimena, neprisimena ir to, kad buvo atvykę policijos pareigūnai, bei ką ji kalbėjo su atvykusiais greitosios pagalbos medikais, ji atsigavo tik VšĮ Vilniaus Respublikinėje universitetinėje ligoninėje, neurochirurgijos skyriaus palatoje, kur iš medikų sužinojo, kad jai nustatytas kaukolės skliauto ir kaukolės pamato lūžis (t. 1, t., b. l. 117-123);

3. M. D. parodė, kad jis gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kur ir buvo sutrikdyta B. M. sveikata. Paaiškino, kad jo motinai priklausančiame bute jis turi vieną kambarį, kuriame jis būna, kai pas jį atvyksta svečių, su kuriais jie vartoja alkoholinius gėrimus. B. M. jis taip pat kviečiasi į savo kambarį ir dažniausiai tada, kai jo mamos nebūna namuose. B. pas jį buvo visą savaitgalį ar nuo 2025-01-18, ar net nuo 2025-01-17 iki pat to momento, kai buvo išvežta į ligoninę po sužalojimo. 2025-01-20 jis su B. M. po keturių dienų alkoholio vartojimo, išėjus jo mamai į darbą, vėl grįžo į minėtą butą, kur B. buvo jo kambaryje, o jis prieš 10 val. ėjo į parduotuvę, kur nupirko 4 butelius po 1 l talpos alaus ir butelį 0,7 l talpos degtinės. Jis gėrė alų ir degtinę, o B. tik alų. Taip pat gėrė degtinę ir jo brolis V. D., ir jų draugas pravarde „M.“. Kai draugas išvažiavo, jis užmigo. Negirdėjo jokio konflikto tarp savo brolio V. ir B. M.. Neprisimena, nuo ko ir kelintą valandą jis atsibudo, bet žino, kad vos atsibudęs, jau apie pietus, ėjo į tualetą, kuriame būdamas išgirdo krintančio daikto duslų garsą. Dar prieš tai būdamas tualete, jis girdėjo kaip V. rėkė: „Ką tu, suka, ant mano brolio...“. B. taip pat kažką šaukė. Išgirdęs kritimo garsą, jis skubiai išėjo iš tualeto ir pamatė koridoriuje ant plytelėmis dengtų grindų gulinčią B. M., kuriai iš dešinės ausies bėgo kraujas ir ji gulėjo kraujo klane. Jo manymu, ji buvo be sąmonės, o jo brolis V. vis kartojo: „Ką aš padariau“. Jis iškvietė greitosios pagalbos medikus, o jo brolis V. iššoko per balkoną ir pabėgo (t. 1, b. l. 135-140).

2025-02-18 kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis, apžiūrėtas garso įrašas „2025_01_20_12-36-24_37060437842“, kuriame fiksuojamas telefono pokalbis tarp bendrojo pagalbos centro operatorės, vyro bei greitosios medicinos pagalbos centro operatorės. Iš pokalbio matyti, kad skambina kaltinamojo brolis M. D., kuris praneša, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) metų moteris B. sužalota. Paaiškina, jog jo brolis peržengė ribas, jis (pranešėjas) nuėjo į tualetą, o brolis ją sumušė. Moteris atrodo be sąmonės, visur kraujas, jos ausis kruvina. Pranešėjas buvo sujungtas su greitosios medicinos pagalbos darbuotojais. Fone girdimas: „(Keiksmažodis), tu, D., nesveikas esi“. Tuomet kažkur fone girdimas garsas, panašus į užsitrenkiančių durų garsą. Tada pranešėjas pasako „Nesveikas esi iš tikrųjų“ ir „Ką tu padarei“. Sujungus su greitosios medicinos pagalba, pranešėjas prašo greičiau atvažiuoti, nurodo, kad moteris sąmoninga, kad brolis ją sumušė. Pranešėjas pasako, kad jie visi neblaivūs. Paaiškina, kad moteris nekalba, kaip ir reaguoja į aplinką, bet nekalba. Nurodo, kad moters ausis visa kruvina, kraujuoja iš ausies (t. 1, b. l. 52-56).

2025-02-18 apžiūros protokole nurodyta, kad teismo medicinos ekspertė J. B. apžiūrėjusi B. M. medicininius dokumentus nurodė, jog B. M. nustatyta poodinė kraujosruva dešinio momens srityje, dešinio momenkaulio lūžis, nusitęsiantis į kaukolės pamatą (į dešinį smilkinkaulį ir pleištakaulį), kairio viršutinio žandikaulio ančio sienelių lūžiai, poodinė kraujosruva pakaušio dešinėje pusėje. Sužalojimai galėjo būti padaryti veikiant smūgio jėga, kontaktuojant su kietais-bukais daiktais, traumuojant kairio skruosto, dešinio momens ir pakaušio dešinės pusės sritis. Poodinė kraujosruva dešinio momens srityje ir dešinio momenkaulio lūžis, nusitęsiantis į kaukolės pamatą atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Kairio viršutinio žandikaulio ančio sienelių lūžiai atitinka nesunkų, o poodinė kraujosruva pakaušio dešinėje pusėje – nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (t. 1, b. l. 64-65).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2025-03-25 specialisto išvadoje Nr. pG1076/2025(01) nurodyta, kad:

1.1. poodinė kraujosruva pakaušio dešinėje pusėje, dešinio momenkaulio lūžis, nusitęsiantis į kaukolės pamatą (į deš. smilkinkaulį ir pleištakaulį). Sužalojimai galėjo būti padaryti veikiant smūgio jėga, kietu-buku daiktu, mažiausiai 1 trauminiu poveikiu dešinio momens sritį. Sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą;

1.2. kairio viršutinio žandikaulio ančio sienelių lūžiai (priekinės, viršutinės ir lateralinės sienelės). Sužalojimai galėjo būti padaryti veikiant smūgio jėga, kietu-buku daiktu, mažiausiai 1 trauminiu poveikiu į kairio skruosto sritį. Sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą . Medicinos dokumentų duomenys neprieštarauja nurodyto įvykio laikui, t. y. sužalojimai galėjo būti padaryti nurodyto įvykio metu;

2. bet kokie sužalojimai įprastai sukelia fizinį skausmą, tačiau skausmo jutimą nurodyti gali tik pats nukentėjusysis. Medicinos dokumentuose nurodyta, jog nukentėjusioji skundėsi galvos ir dešinės ausies skausmu;

3. sužalojimų kiekis neatitinka užduotyje nurodytų įvykio aplinkybių. Užduotyje nurodoma kad nukentėjusiajai buvo suduotas vienas smūgis kumščiu į galvos sritį (lokalizacija detaliau nepatikslinta). Tačiau nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai veide ir pakaušyje, nurodo, kad buvo ne mažiau kaip 2 trauminiai poveikiai. Sužalojimai nurodyti išvados 1.2 punkte pagal pobūdį galėjo būti padaryti suduodant smūgį kumščiu. Sužalojimai nurodyti išvados 1.1. punkte nebūdingi smūgių sudavimui kumščiu, labiau būdingi didesnės energijos trauminiam poveikiui, pvz., griuvimui, kritimui. Atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, sužalojimų lokalizaciją ir pobūdį, tikslinga tirti smūgio sudavimo kumščiu į kairio skruosto sritį ir po to sekančio griuvimo ant pakaušio dešinės pusės versiją;

4. nustatyti konkrečių sužalojimų padarymo aplinkybių nėra galimybės, nepakanka identifikacinių požymių;

5. sužalojimai nenurodo nukentėjusiosios kūno padėties (t. 1, b. l. 75-76).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai iš išvados

BK 135 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už sunkų sveikatos sutrikdymą. Pagal šio straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.

Nusikalstama veika gali būti kvalifikuojama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį tada, kai, be kitų faktinių bylos aplinkybių, nustatomas sunkų sveikatos sutrikdymo mastą atitinkantis sužalojimas arba susargdinimas. Sunkaus, nesunkaus ir nežymaus sveikatos sutrikdymų požymius apibūdina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003-05-23 įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintos Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės (toliau – Taisyklės), kurių 2 punkte, be kita ko, nurodyta, kad sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą nustato teismo medicinos ekspertai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020-10-22 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-212-489/2020).???

Byloje neginčytinai nustatyta, kad 2025-01-20, apie 12.30 val. kaltinamasis V. D. prieš nukentėjusiąją B. M. panaudojo fizinį smurtą, o būtent, kad kaltinamasis V. D. konflikto metu sugriebęs nukentėjusiąja už gerklės ją stipriai pastūmė, dėl ko ji krito ant grindų (keramikinių plytelių) ir susitrenkė galvą, o po to jai sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį kumščiu į veidą. B. M.. Po ko ji kraujuojanti netrukus (2025-01-20, 12.41 val.) nuvežta į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2025-03-25 specialisto išvada, remiantis B. M. medicinos dokumentų duomenimis, neginčytinai nustatyti B. M. šie sužalojimai: kairio viršutinio žandikaulio ančio sienelių lūžiai, kurie atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą bei poodinė kraujosruva pakaušio dešinėje pusėje; dešinio momenkaulio lūžis, nusitęsiantis į pamatą, kurie atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimai galėjo būti padaryti kaltinime nurodytu laiku. Padaryti ne mažiau kaip 2 trauminiais poveikiais. Kairio viršutinio žandikaulio ančio sienelių lūžiai galėjo būti padaryti suduodant smūgį kumščiu, o poodinė kraujosruva pakaušio dešinėje pusėje ir dešinio momenkaulio lūžis, nusitęsiantis į kaukolės pamatą nebūdingi smūgių sudavimui kumščiu, labiau būdingi didesnės energijos trauminiam poveikiui, pvz.: griuvimui, kritimui.

Taip pat nustatyta, jog šie sužalojimai susiję priežastiniu ryšiu su V. D. neteisėtais veiksmais: stipriu stūmimu, dėl ko B. M. griuvo ant grindų (keramikinių plytelių), susidrengdama galvą ir po to sekusiu kaltinamojo stipriu smūgiu B. M. į galvą.

V. D. viso proceso metu savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo pripažino visiškai. Kaltinamasis apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė esmines įvykio aplinkybes, t. y. kad įvykio dieną visi gėrė alkoholį (kaltinamasis, kaltinamojo brolis ir nukentėjusioji). Tarp jo ir nukentėjusiosios kilo konfliktas, nes jis norėjo, jog B. M. išeitų iš jų namų, o ji nėjo. Pasak kaltinamojo, nukentėjusioji jam apdraskė veidą, nepagarbiai elgėsi (necenzūrine leksika kalbėjo, pravardžiavo, įžeidinėjo mamą ir brolį), tad jis susinervino ir jis tada metė nukentėjusiąją ant žemės, ji nukrito ant parketo, bet po to atsistojo. Tada, jam atrodo, kad jis paėmė nukentėjusiajai už gerklės ir metė ant žemės, dėl ko nukentėjusioji galva trenkėsi į grindų plyteles. Jis vis dar buvo piktas, todėl dar kartą iš visų savo jėgų trenkė nukentėjusiajai vieną smūgį. Tačiau gali būti, kad sudavė du smūgius. Nukentėjusioji B. M. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu taip pat patvirtino, kad vartojo alkoholį bei parodė, kad tarp jos ir kaltinamojo kažko prasidėjo konfliktas, po to pajuto smūgį į dešinę pakaušio pusę iš priekio, po ko ji nukrito ant grindų. Mano, kad nugriuvusi prarado sąmonę. Daugiau nelabai prisimena. Nors kaltinamojo brolis M. D. pačio smurto atvejo nematė, tačiau apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog visi vartojo alkoholį, buvo neblaivūs. Jis nuėjo į tualetą ir išgirdo ginčą tarp brolio ir draugės (įžeidinėjo vienas kitą necenzūriniais žodžiais ir pan.). Po to, būdamas tualete, išgirdo duslų garsą, lyg griūvančio žmogaus ar metalinių durų trenksmą, tad skubiai išėjo iš tualeto. O išėjęs pamatė, kad nukentėjusioji guli ant nugaros koridoriuje ant plytelių, visur aplink ją buvo daug kraujo. Jam net atrodė, kad B. M. nekvėpuoja, manė, kad ji negyva, o tuo metu jo brolis (kaltinamasis) vaikščiojo po butą ir vis kartojo: „ką aš padariau, ką aš padariau“. Šie kaltinamojo, nukentėjusiosios ir liudytojo M. D. nurodytos aplinkybės užfiksuotos taip pat ir 2025-03-13 parodymų patikrinimo vietoje protokoluose su fotolentelėmis. Atliekant parodymų patikrinimą vietoje kaltinamasis ne tik papasakojo kaip viskas įvyko, tačiau taip pat ir pademonstravo smūgių sudavimo seką ant manekeno (t. 2, b. l. 27-32). Liudytojas M. D. taip pat pasinaudodamas manekenu parodė, kokioje padėtyje ir kurioje buto vietoje pamatė nukentėjusiąją bei nurodė, iš kur jai bėgo kraujas (t. 1, b. l. 138-139). Taip pat ir nukentėjusioji naudodama manekeną parodė, kaip kaltinamasis kumščiu sudavė jai į galvą ir kurioje kambario vietoje ji nugriuvo (t. 1, b. l. 121-122). Šios asmenų parodytos aplinkybės užfiksuotos fotolentelėse esančiose nuotraukose.

Taip pat aplinkybę, kad kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją be aptartų įrodymų patvirtina ir BPC skambučio garso įrašo 2025-02-18 apžiūros protokole užfiksuotas liudytojo M. D. pokalbis su BPC ir greitosios medicinos pagalbos darbuotoju, kurių metu liudytojas nurodė, kad būtent jo brolis sumušė nukentėjusiąją, kad aplink daug kraujo. O iš 2025-01-20 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus įvykio vietą, ant koridoriaus grindų ir virtuvėje ant baltos sienos pastebėtos raudonos spalvos dėmės (nuotraukos Nr. 4-6, 8, 7-12).

Apibendrinant tai, kas nustatyta matyti, kad kaltinamasis, nukentėjusioji ir liudytojas M. D. vartojo alkoholį pas kaltinamąjį ir liudytoją namuose, kad konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios įvyko, kai šalia nieko nebuvo bei, kad kaltinamasis smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiąją panaudojo taip pat, kai nieko šalia nebuvo. Liudytojas M. D. tik girdėjo ginčą tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios, girdėjo garsą, panašų kaip nukritusio žmogaus, ir išėjęs iš tualeto pamatė jau ant grindų gulinčią nukentėjusiąją, aplink kurią buvo kraujo. Kraujas buvo ant grindų, kur gulėjo nukentėjusioji ir ant sienų virtuvėje. Kaltinamasis buvo bute ir vis kartojo: „ką aš padariau, ką aš padariau“. Tai, kad stūmė nukentėjusiąją ir jai sudavė kaltinamasis, patvirtina jo paties ir nukentėjusiosios parodymai. Taigi aptarti įrodymai, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, patvirtina kaltinimo aplinkybes, kad nukentėjusiąją sumušė būtent kaltinamasis.

Nors kaltinamajam po įvykio nebuvo nustatytas neblaivumas, nes kaltinamasis išsigandęs buvo pasišalinęs iš įvykio vietos, tačiau, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir, kad neblaivumas turėjo įtakos jo neteisėtiems veiksmams, patvirtino tiek jis pats (apibūdino save, kaip itin stipriai apsvaigusį nuo alkoholio bei patvirtino, kad blaivus taip niekad nepasielgtų, savo smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiąją įvardino kaip didžiausią gyvenimo klaidą), tiek nukentėjusioji ir liudytojas M. D..

Pagal formuojamą teismų praktiką, laikoma, kad galva yra gyvybei svarbi ir labiausiai pažeidžiama žmogaus kūno dalis, todėl normalaus protinio išsivystymo žmogus negali nesuvokti, jog suduodamas smūgį kitam žmogui į galvą, daro veiką, keliančią pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokio smūgio nukentėjusiajam gali būti padaryti sveikatos sužalojimai, tarp jų ir tokie, dėl kurių jis gali mirti. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamojo duotus parodymus, akivaizdu, kad kaltinamasis stipriai stumdamas stipriai apsvaigusią nuo alkoholio nukentėjusiąją ir po to dar suduodamas stiprų smūgį nukentėjusiajai į galvą, turėjo suvokti, kad dėl tokių jo veiksmų gali nukentėjusiojo nugriūti, susitrenkti ir, kad tokie jo smurtiniai veiksmai yra pavojingi nukentėjusiosios sveikatai ir net gyvybei. Nors kaltininkas ir nesiekė, kad nukentėjusiajai būtų sunkiai sutrikdyta sveikata, tačiau buvo abejingas galimų padarinių kilimui – nieko nedarė, kad neigiami padariniai nekiltų ir pasirinko tokį veikimo būdą, kuris padidina tikimybę neigiamų padarinių atsiradimui, t. y. stūmė nukentėjusiąją, kuri nukritusi trenkė galvą į keramines plyteles, o po to dar smūgiavo į nukentėjusiosios gyvybiškai svarbią kūno vietą – galvą. O tai rodo, kad kaltinamasis veikė netiesiogine, neapibrėžta tyčia.

Sužalojimų mastas nustatytas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2025-03-25 specialisto išvadoje Nr. pG1076/2025(01), iš kurios matyti, kad B. M. poodinė kraujosruva pakaušio dešinėje pusėje, dešinio momenkaulio lūžis, nusitęsiantis į kaukolės pamatą (į dešinį smilkinkaulį ir pleištakaulį), atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo mastą, o kairio viršutinio žandikaulio ančio sienelių lūžiai (priekinės, viršutinės ir lateralinės sienelės), atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastą (t. 1, b. l. 75-76). Kadangi visi nukentėjusiosios sužalojimai priežastiniu ryšiu susiję su neteisėtas kaltinamojo smurtiniais veiksmais, kaltinamasis veikė netiesiogine, neapibrėžta tyčia, jo padaryta nusikalstama veika kvalifikuojama pagal sunkiausius padarinius – sunkų sveikatos sutrikdymą. Todėl kaltinamasis pripažįstamas padaręs nusikaltimą, nustatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.

Dėl skirtinos bausmės

Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).??? Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad bausmė yra teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Skiriant bausmę negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos ir dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-315/2013, 2K-213/2014, 2K-184-746/2016, 2K-55-699/2017, 2K-137-693/2017).

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54, 61, 63 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes.

BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki dešimties metų.

Teismas, spręsdamas dėl kaltinamojo V. D. pripažinimo recidyvistu, įvertina, kad jis nagrinėjamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui už ankstesnio tyčinio nusikaltimo padarymą, patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO (toliau – LITEKO) nustatyta, kad V. D. praeityje (2021-10-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu) buvo nuteistas pagal BK 284 straipsnį, už viešosios tvarkos pažeidimą, kai viešojoje vietoje rankoje laikydamas peilį konfliktavo su A. B., nes šis atsisakė su juo kartu vartoti alkoholį, elgėsi agresyviai, triukšmavo. A. B. nutraukus su V. D. bendravimą ir uždarius savo buto duris, V. D., išėjęs į daugiabučio namo kiemą ir žiūrėdamas į daugiabučių namų langus, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, rankoje laikydamas peilį juo mosikavo, numetęs peilį po krūmu, mėtė į namo sieną prie konteinerio rastas lentas, šūkavo bei žodžiais kabinėjosi prie praeivių, kas rodo, kad kaltinamasis nebe pirmą kartą padaro smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Taigi šios aplinkybės rodo didesnį kaltinamojo asmenybės pavojingumą bei pagrindą pripažinti jį recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis).

V. D. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis V. D. padarė vieną tyčinį sunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą, kėlusį realią grėsmę nukentėjusiosios gyvybei, veika baigta, nukentėjusiajai B. M. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus. Iš kaltinamojo ir nukentėjusiosios duotų parodymų matyti, kad kaltinamasis nukentėjusiosios atsiprašė, nukentėjusioji pretenzijų kaltinamajam neturi.

Kartu teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, t. y. tai, kad jis jauno ir darbingo amžiaus, tačiau nedirba. Iš baudžiamojoje byloje pateiktų medicininių dokumentų matyti, jog kaltinamajam V. D. nustatyti (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 70), tačiau valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2025-06-03 specialisto išvados Nr. 89TPK-215/2025 duomenimis, kaltinamajam nėra tikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę, nes nėra duomenų, kad V. D. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprostyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje (t. 2, b. l. 92). Taip pat iš byloje esančių duomenų bei iš kaltinamojo teisme nurodytų aplinkybių matyti, jog V. D. susiduria su sunkumais dėl alkoholio vartojimo. Kaltinamasis buvo gydytas (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 74). Teisme kaltinamasis taip pat nurodė, jog gydėsi bei pripažino, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo. Tačiau taip pat iš jo teisme duotų parodymų matyti, kad kaltinamasis ir iki šiol vartoja alkoholį, nes kaip pats nurodė, kad kartais pavartoja alkoholį, kai su draugais išeina į miestą. Kaltinamasis iki nagrinėjamos veikos padarymo teistas tris kartus, iš kurių du kartus už baudžiamųjų nusižengimų padarymą ir vieną kartą už smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą (pagal BK 284 straipsnį). Nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui. 2025-04-30 duomenimis, V. D. per paskutinius trejus metus administracinėn atsakomybėn buvo trauktas 11 kartų, iš kurių daugiausia už tai, kad važiavo viešuoju transporto be bilieto. Tačiau minėto išrašo duomenimis, kaltinamasis taip pat buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis būdamas neblaivus parduotuvėje svaidė parduotuvės prekes į parduotuvės darbuotoją, įžeidinėjo jį necenzūriniais žodžiais. Taip pat buvo trauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad būdamas viešoje vietoje vartojo alkoholinius gėrimus, kad buvo įvykdęs smulkią vagystę. Duomenų apie jam paskirtų baudų apmokėjimą nėra (t. 2, b. l. 47-56). Nors iš pirmiau aptarto matyti, kad kaltinamasis praeityje nebuvo teistas už tapataus nusikaltimo padarymą, tačiau pirmiau aptarti duomenys rodo, kad kaltinamasis linkęs smurtauti ir elgtis agresyviai.

Prokurorė prašė kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskirti 5 metų laisvės atėmimo bausmę. Byloje yra nemažai kaltinamąjį neigiamai apibūdinančių duomenų. Kaltinamasis žinodamas, jog alkoholio vartojimas iš esmės lemia jo teisei priešingą elgėsi ir, kad jis iš esmės nesiimarealių ir ilgalaikių priemonių taisyti savo elgesį (kaltinamasis teisme nurodė, jog jis gydėsi nuo alkoholizmo, nes jam buvo kaip būtina probacijos sąlyga, tačiau iki dabar vis tiek kartais vartoja alkoholį, gydymo pasibaigus probacijos terminui, nebetęsė).

Įvertinęs aukščiau aptartas bausmės individualizavimui svarbias aplinkybes, teismas neturi pagrindo teigti, kad sankcijoje numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas nagrinėjamu atveju neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimų. Tačiau įvertinęs ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės stigmatizuojantį poveikį, sunkią integraciją po jos, įvertinęs veikos padarymo aplinkybes (smurtas nebuvo intensyvus, suduotas vienas smūgis ir stumta, kad kaltinamasis nevengė atsakomybės, susitaikė su nukentėjusiąja, domėjosi jos sveikata, lankė ligoninėje), iš ties kaltinamojo kritišką požiūrį į savo neteisėtus veiksmus, teismas konstatuoja, kad 5 metų laisvės atėmimo bausmė būtų per griežta ir neteisinga šiuo atveju. Šiuo atveju, siekiant pozityvaus nuteistojo sugrįžimo į visuomeninį gyvenimą, be laisvės atėmimo bausmės būtina skirti baudžiamojo poveikio priemones, kurios gali padėti pasiekti bausmei keliamus tikslus bei paskirtį, tarp jų – paveikti bausmę atlikusį kaltinamąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikaltų. Teismo vertinimu, BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus trumpesnį, nei prašė prokurorė, laisvės atėmimo bausmės terminą, t. y. 1 metus 5 mėnesius. Be to, atsižvelgus į tai, kad ši nusikalstama veika padaryta dėl nesaikingo alkoholio vartojimo, kad kaltinamasis yra priklausimas nuo alkoholio, kad nusikalstama veika susijusi su smurto panaudojimu, kad kaltinamasis praeityje yra padaręs teisės pažeidimų, kai taip pat buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai įtakojo jo netinkamą, agresyvų elgesį, teismas, vadovaudamasis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 ir 10 punktais, 72¹ straipsniu ir 72⁵ straipsniu, metams paskiria dvi baudžiamojo poveikio priemones: dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose ir dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.

Byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis pripažino savo kaltę, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam V. D. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, iki 11 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo.

Patikrinus LITEKO nustatyta, kad V. D. nuteistas 2025-09-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas –– 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 72⁵ straipsniu, V. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose ir kursuose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 6 mėnesių bausmės vykdymo terminą, skaičiuojant jį nuo bausmės vykdymo pradžios.

2025-09-10 nuosprendis yra įsiteisėjęs, todėl juo paskirta bausmė turi būti subendrinta su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme. Nagrinėjama nusikalstama veika padaryta iki 2025-09-10 nuosprendžio priėmimo, todėl nuosprendžiais paskirtos bausmės turi būti bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis.

Pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Vadovaudamiesi BK 63 straipsnio 5 dalimi, teismai bausmių apėmimą, be kita ko, taiko, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnį. Padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs ir tai, jog sprendžiant, ar konkrečios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, būtina vadovautis ne tik formaliuoju kriterijumi – kad nusikaltimai priskiriami ne toms pačioms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnį, bet įvertinti ir konkrečių nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį. Vertindamas konkrečios nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, teismas atsižvelgia į įstatymo ginamas vertybes, žalingų pasekmių turinį, kaltės formą, vertindamas konkretaus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – į kėsinimosi dalyko vertingumą, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą, panaudotus įrankius ar priemones, padarytos žalos dydį ir mastą, bendrininkavimo formą, nusikaltimo tikslus ir motyvus. Konkretaus nusikaltimo pavojingumo pobūdis ir laipsnis gali lemti, kad nusikaltimai priskiriami skirtingoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, tačiau labai nesiskiria pagal pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025-05-13 nutartis).

Kaip pirmiau minėta, V. D. 2025-09-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, kuris priskiriamas nesunkiems nusikaltimams, o šiuo nuosprendžiu – už nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, kuris priskiriamas sunkiems nusikaltimams. Taigi nagrinėjamu atveju V. D. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų kategorijoms ir labai skiriasi veikų pavojingumas. Todėl procesiniais sprendimais paskirtos bausmės bendrinamos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, t. y. 11 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausme apimant 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę (BK 63 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 2 punktas), paskiriant galutinę subendrintą 11 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmę. Jei viešųjų darbų bausmė iki nuosprendžio įsiteisėjimo bus atlikta iš dalies ar visa, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, būtina ją įskaityti į paskirtą galutinę subendrintą bausmę, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu – vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant 9 viešųjų darbų valandoms.

Kaltinamasis pripažintas kaltu padaręs sunkų nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, kuris nustatytas BK XVIII skyriuje, todėl pagal BK 75 straipsnio 3 dalį, bausmės vykdymo atidėjimo taikymas nėra galimas. Taip pat teismas nenustatė pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes paskirta bausmė yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai ir asmens pavojingumui.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti – panaikinti; dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), išduotos 2023-08-04) paėmimą – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę grąžinti V. D..

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje įtvirtinta asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, teisė baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis V. D. atsakingas už nukentėjusiosios B. M. sunkų sveikatos sutrikdymą, todėl pagal pirmiau nurodytas BPK ir CK nuostatas kaltinamasis turi atlyginti nukentėjusiojo ir civilinės ieškovės patirtą žalą.

Civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 2025-06-19 civilinį ieškinį Nr. 40546, kuriame prašo už nukentėjusiajai B. M. dėl patirtų sužalojimų suteiktas gydymo paslaugas iš kalto asmens priteisti 544,03 Eur, taip pat 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 86-90).

Civilinės ieškovės teisių perėmėja yra Valstybinė teritorinė ligonių kasa.

Pagal CK 6.283 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Nukentėjusiosios gydymo išlaidas padengė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, todėl ji turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis).

Teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019).

Pateiktas ieškovės civilinis ieškinys yra pagrįstas įrodymais, byloje nustatyta, kad B. M. sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas kaltinamojo V. D. veiksmais, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji gydyta Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, žala iki šiol nėra atlyginta, todėl civilinis ieškinys tenkinamas visiškai, iš V. D. priteistina Valstybinei ligonių kasai (Vilniaus teritorinės ligonių kasas teisių perėmėjai) 544,03 Eur žalai atlyginti ir 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Pinigai turi būti pervesti į sąskaitą (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 303-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, V. D. pripažinti recidyvistu ir paskirti jam 1 (vienų) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 11 (vienuolikos) mėnesių 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-09-10 nuosprendžiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausme apimant švelnesnę bausmę, paskirtą 2025-09-10 nuosprendžiu, ir V. D. paskirti subendrintą 11 (vienuolikos) mėnesių 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu, į laisvės atėmimo bausmę įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-09-10 nuosprendžiu iš dalies (jei atlikta bent dalis bausmės) arba visiškai atliktą viešųjų darbų bausmę (jai atlikta visa bausmė), vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant 9 viešųjų darbų valandoms.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio V. D. sulaikymo dienos.

Vadovaudamasis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 ir 10 punktais, 72¹ straipsniu ir 72⁵ straipsniu, V. D. paskirti dvi baudžiamojo poveikio priemones:

· įpareigoti V. D. 1 (vienus) metus dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;

· įpareigoti V. D. 1 (vienus) metus dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.

Civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos (Vilniaus teritorinės ligonių kasos teisių perėmėjos), į. k. (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai iš V. D. 544,03 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt keturis eurus ir tris euro centus) žalai atlyginti bei 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, pinigus pervedant į sąskaitą (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant: „Žala PSDF už B. M. gydymą“.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti – panaikinti, dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), išduotos 2023-08-04) paėmimą – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę asmens tapatybės kortelę grąžinti V. D., išsiunčiant ją į laisvės atėmimo vietą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.