- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-01-27
- Bylos Nr.
- A15.-51-297/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00013-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danguolė Urbanavičienė
- Pažeidėjas
- T. B.
- Nukentėjusysis
- K. K.
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje T. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) turintis 8 klasių išsilavinimą, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku, gyvenantis duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytų nusižengimų padarymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. B. 2017 m. sausio 8 d. 14.29 val. Alytaus rajone, Simne, Šviesos gatvėje, vairuodamas automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl ko nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į gyvenamojo namo Šviesos g. Nr. 1 tvorą bei ją apgadino, be to, po eismo įvykio iki jo aplinkybių išaiškinimo vartojo alkoholį (jam buvo nustatytas 1,63 prom. girtumas). Tokiais veiksmais T. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127 ir 221 punktų reikalavimus ir tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalyje.
T. B. pripažino, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino gyvenamojo namo, esančio duomenys neskelbtini), tvorą. Paaiškino, kad 2017 m. sausio 8 d. po pietų važiavo į darbą. Jo darbo vieta yra duomenys neskelbtini). Vairavo jam priklausantį automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Buvo blaivus. Tą dieną buvo labai slidus kelias. Važiuojant Šviesos gatve Simno miestelyje, posūkyje automobilis pradėjo slysti, jo nesuvaldė ir nuvažiavęs nuo kelio atsitrenkė į tvorą. Išlipęs iš automobilio, pamatė, kad išlaužė tvoros vieną lentą. Iš namo išėjo savininkas, pradėjo bartis, kad jis sugadino tvorą, pareikalavo sumokėti 20 Eur už padarytą žalą ir nurodė atvežti pinigus per 20 minučių. T. B. neginčijo savo kaltės, bet jis su savimi neturėjo pinigų, apie tai pasakė nukentėjusiajam, taip pat aiškino, kad per tokį trumpą laiką nesugebės gauti 20 Eur, žadėjo atvežti pinigus po kelių dienų, siūlė palikti automobilio dokumentus kaip užstatą, bet nukentėjusysis jo neklausė ir nuėjo į namus, prieš tai perspėjęs, kad nesulaukęs pinigų jis skambins į policiją. T. B. nuvažiavo į darbą, prašė pas bendradarbius paskolinti jam pinigų, bet niekas nepaskolino. Dėl to susinervino ir emocijoms nuraminti išgėrė degtinės, o po to nuėjo dirbti. Po kurio laiko atvažiavo policija ir suformino jam dokumentus dėl eismo įvykio ir pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, nors jo manymu jis iš eismo įvykio vietos nuvažiavo tikslu gauti pinigų žalai atlyginti, o ne dėl to, kad išvengti atsakomybės, ir visa ši situacija nutiko dėl nesusikalbėjimo. Dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, savo noru pašalino padarytą žalą, sumokėjo namo savininkui 20 Eur. Prašė atsižvelgti į tai, skiriant nuobaudą. Taip pat prašė atsižvelgti į tai, kad jis vienas šeimoje dirba, išlaiko mažametį vaiką, į darbą duomenys neskelbtini) ir atgal namo vyksta nuosavu automobiliu, susidaro apie 30 km atstumas, ir jeigu jis neteks teisės vairuoti transporto priemones, bus priverstas išeiti iš darbo, nes jis neturės galimybės pasiekti darbovietę, todėl prašė neskirti specialiosios teisės atėmimo.
Motyvuojamoji dalis
Be T. B. paaiškinimų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai – administracinio nusižengimo protokolas, policijos pareigūnės A. A. tarnybinis pranešimas, eismo įvykio vietos schema ir nuotraukos, kuriose užfiksuoti gyvenamojo namo tvoros ir automobilio „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai, transporto priemonės techninės apžiūros aktas, pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, rašytinis E. K. paaiškinimas. Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis K. K. patvirtino T. B. nurodytas aplinkybes apie eismo įvykį. Nukentėjusiojo teigimu T. B. neginčijo savo kaltės dėl sukelto eismo įvykio, jis sutiko sumokėti 20 Eur žalai atlyginti ir iš eismo įvykio vietos išvažiavo tikslu atvežti pinigus, bet kai po valandos jis nepasirodė ir nieko nepranešė, nukentėjusysis paskambino į policiją ir informavo apie padarytą eismo įvykį.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad byloje nustatyta, jog T. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus ir tai nulėmė svetimo turto – K. K. priklausančio gyvenamojo namo tvoros apgadinimą. KET 9 p. įtvirtinta bendra eismo dalyvių pareiga laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui; pagal KET 127 p. reikalavimus vairuotojas, pasirinkdamas važiavimo greitį, turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties; jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. T. B., vairuodamas transporto priemonę, nevykdė pareigos imtis visų būtinų atsargumo priemonių, vairuodamas nebuvo pakankamai atsargus, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, atsitrenkė į tvorą ir ją apgadino, tuo būdu nukentėjusiajam K. K. buvo padaryta turtinė žala. Be to, byloje įrodyta, kad T. B. po eismo įvykio vartojo alkoholį iki jo aplinkybių nustatymo. T. B. suvokė, kad nukentėjusiojo nurodytomis sąlygomis jis neatlygino svetimam turtui padarytos žalos. Jis buvo nukentėjusiojo įspėtas, kad apie eismo įvykį bus pranešta policijai, jei sutartu laiku jis neatveš pinigų. Tačiau visa tai suvokdamas T. B. negrįžo pas nukentėjusįjį tartis dėl kito žalos atlyginimo termino, nepranešė policijai apie jo sukeltą eismo įvykį. Pagal KET 221 p. įtvirtintą su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių pareigą T. B. privalėjo nevartoti alkoholio, kol bus patikrintas jo blaivumas ar apsvaigimas arba bus atsisakyta tai atlikti, tačiau šios pareigos jis sąmoningai nevykdė ir iki visiško eismo įvykio aplinkybių išaiškinimo vartojo alkoholį. Apibendrinant išdėstytą, teismas daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog T. B. pažeidė KET reikalavimus, dėl ko sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas, ir po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, tokie jo veiksmai atitinka ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo požymius.
Administracinio nusižengimo protokolas T. B. buvo surašytas dar ir pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, kaltinant jį pasitraukimu iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos.
KET 219.1 p. nustatyta, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka; pagal KET 222 p. nuostatas, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Administracinę atsakomybę pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET. ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, kad patraukti asmenį atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad asmuo suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-19 nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-11-2012). Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą, vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014).
Nagrinėjamoje byloje nesurinkta duomenų, kad T. B. tyčia, tikslu išvengti atsakomybės ir akivaizdžiai pažeisdamas KET reikalavimus pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tiek duodamas paaiškinimus tyrimą atlikusiam pareigūnui, tiek ir teismo posėdžio metu T. B. aiškino neturėjęs tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Jis nurodė, kad sukėlęs eismo įvykį, t. y. atsitrenkęs į svetimą tvorą, jis sustojo, išlipo iš savo automobilio ir tarėsi su tvoros savininku dėl žalos atlyginimo, tačiau atsiskaityti su nukentėjusiuoju iš karto negalėjo, nes neturėjo su savimi pinigų. Iš eismo įvykio vietos nuvažiavo tikslu pasiskolinti pinigų, apie tai buvo žinoma ir nukentėjusiajam. Taigi, T. B. nebandė slėptis, naikinti įvykio pėdsakus ar kitaip apsunkinti eismo įvykio aplinkybių atskleidimą. Jis neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, nevengė pareigos atlyginti padarytą turtinę žalą ir ją atlygino. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad T. B. neignoravo pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje ir sąmoningai iš jos nepasišalino, o dėl savo veiksmų teisėtumo galėjo sąžiningai klysti, todėl nenustačius jo veiksmuose ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties būtino požymio – tiesioginės tyčios, byla dalyje dėl šio nusižengimo nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas) (Kauno apygardos teismo 2016-12-12 nutartis byloje Nr. ATP-945-593/2016).
Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad T. B. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, jis savo noru atlygino padarytą žalą (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. T. B. neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Dirba, išlaiko šeimą. Darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Įvertinus visas bylos aplinkybes, skirtina minimali sankcijoje numatyta bauda, taip pat vadovaujantis ANK 423 straipsnio 4 dalies nuostatomis skirtina privalomai numatyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Nors T. B. prašė neatimti jam teisės vairuoti, nurodydamas, kad netekęs šios teisės jis praras darbą, tačiau teismas pažymi, kad tokio pobūdžio aplinkybė pagal teismų praktiką nepripažįstama ypatinga, galinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-719/2011, Nr. N261-3042/2011). Asmuo, žinodamas, jog tam tikros administracinės nuobaudos taikymas gali pakenkti jo darbinės veiklos interesams, turi būti ypač suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti tokios administracinės nuobaudos taikymą. Tai, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, netekęs teisės vairuoti transporto priemones, patiria darbinių ir buitinių nepatogumų, nėra išskirtinės aplinkybės bei nesudaro pagrindo pripažinti, kad administracinė nuobauda yra per griežta. Vartodamas alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, T. B. prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, todėl būsimi nepatogumai ir suvaržymai yra adekvatus jo padarytų nusižengimų rezultatas, už kuriuos atsakingas jis pats.
Pagal ANK 423 straipsnio 5 dalies nuostatas T. B. gali būti skiriama ir dar viena administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas. Taikyti ją ar ne, yra teismo diskrecijos klausimas, įvertinus visas padaryto nusižengimo aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, įvertinus tai, kad byloje nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, T. B. už KET pažeidimus anksčiau baustas tik du kartus, pažeidimai nešiurkštūs, nuobaudos negaliojančios, taigi, jis nėra piktybiškas KET pažeidėjas, administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas – neskirtina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 2 dalimi, 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,
nutaria:
T. B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) dydžio baudą bei administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trejiems) metams be transporto priemonės „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo.
Nutraukti bylą dalyje dėl administracinio nusižengimo, numatyto Administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutarimą priėmusį Alytaus rajono apylinkės teismą.