Kauno apygardos teismo nutarimas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. Z. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nutarimo K. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. Z. Alytaus rajono apylinkės teismo 2016-10-03 nutarimu nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 127 str. 2 d. – 40 eurų bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. - 900 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Ji nubausta už tai, kad 2016-05-01, apie 18.30 val., vairuodama automobilį „VW Lupo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Alytaus mieste, išsukdama iš šalutinės (duomenys neskelbtini) gatvės į pagrindinę (duomenys neskelbtini) gatvę, nedavė kelio pagrindine gatve važiuojančiam mopedui „Aprilia SR50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko mopedo vairuotojas A. M., siekdamas išvengti susidūrimo su K. Z. vairuojama transporto priemone, buvo priverstas staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, dėl ko nesuvaldė vairuojamo mopedo ir nukrito. Eismo įvykio metu apgadintas mopedas, vairuotojas nenukentėjo. K. Z. apie eismo įvykį policijai nepranešė bei pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tuo būdu ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 154, 219, 222 punktų reikalavimus.Alytaus rajono apylinkės teismas skundžiamame nutarime nurodė, kad byloje surinkti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog K. Z. negalėjo nesuvokti, jog yra siejama su įvykusiu eismo įvykiu, todėl privalėjo vykdyti KET reikalavimus ir aiškintis su nukentėjusiuoju dėl eismo įvykio aplinkybių, užpildant eismo įvykio deklaraciją, arba iškviesti policijos pareigūnus, tačiau šios pareigos nevykdė ir sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos.Apeliaciniame skunde K. Z. prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

3.1. Skunde ji teigia, kad antrą kartą nagrinėdamas šią bylą, apylinkės teismas neištaisė apeliacinės instancijos teismo 2016-07-11 nutartyje nurodytų procesinių pažeidimų, o apylinkės teismas nepagrįstai atmetė pažeidėjos atstovės prašymą apklausti visus eismo įvykio dalyvius (T. B., A. M.). Skunde nurodoma, kad buvo vertinamas tik K. Z. elgesys, bet nevertintas mopedo vairuotojo elgesys kelyje, nenustatyta kokiu tiksliai greičiu jis važiavo bei ar mopedo variklio galingumas atitinka įstatyme numatytam apribojimui. Taip pat teismas nesiaiškino kaip išsidėstę važiuojamąja eismo juosta važiavo mopedai. Nesiaiškinta ar tikrai motorolerio vairuotojas buvo priverstas staigiai stabdyti, nes nei nukentėjusysis, nei policijos pareigūnai įvykio vietoje nepastebėjo staigaus stabdymo žymių. Nevertintos tokios aplinkybės, kad būdamas apsirengęs plonais rūbais, nukentėjusysis, kaip teigia jis ir kiti motoroleriais važiavę asmenys, nukrito atsitrenkęs į bordiūrą, tačiau pats nesusižeidė. Todėl labiau tikėtina, kad nukentėjusysis, privažiavęs prie bordiūro, kažko supykęs mopedą pats pastūmė, jį apgadindamas, o bijodamas tėvų, pats sugalvojo nurodyti kitokias įvykio aplinkybes. Be to, įvykio vietoje, Upelio gatvėje yra susiaurėjimas, dėl kurio, važiuodamas 50 km/h greičiu, nukentėjusysis buvo priverstas staigiai stabdyti. Apeliantė teigia, kad byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ji tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Apeliantė nuo pat pradžių tvirtino, jog buvo įsitikinusi, kad mopedai yra toli ir tik tuomet suko iš šalutinės (duomenys neskelbtini) g. į pagrindinę (duomenys neskelbtini) g. ir šį manevrą saugiai atliko. Tai patvirtino su ja vykęs S. R. K.. Pažymėtina, kad tik prasilenkiant su priešinga kryptimi važiavusiais mopedais, ji išgirdo jų vairuotojų garsius šūkaliojimus, žvilgtelėjusi į veidrodėlį pamatė, kaip vidurinysis mopedo vairuotojas, pravažiavęs sankryžą ir privažiavęs prie bordiūro, nulipęs nuo mopedo, jį nuo savęs stumtelėjo į dešinę pusę. Apeliantė buvo įsitikinusi, kad nieko netinkamo nepadarė, kad tai chuliganiškas mopedų vairuotojų elgesys ir todėl nuvažiavo toliau. Be to, ji po 5 minučių į tą vietą grįžo, kas patvirtina, jog ji iš eismo įvykio vietos nebėgo. Apeliantė teigia, kad su ja važiavęs vyriškis S. R. K., kalbėjęsis su vaikais, jiems siūlė kviesti policijos pareigūnus, situacijai išsiaiškinti, tai patvirtino ir nukentėjusysis, tačiau jis negalėjo paaiškinti, kodėl tuo pat metu policiją kviesti atsisakė ir K. Z. praleido važiuoti. Nevertintas ir paties nukentėjusiojo elgesys, kai jis užstojo K. Z. kelią, taip pažeisdamas Kelių eismo taisykles ir iš jos reikalavo 100 eurų, bet policijos kviesti ir jų pagalba aiškintis situaciją atsisakė. Apeliantė teigia, kad jos veiksmuose nėra ne tik ATPK 130 str. 1 d. požymių, bet ir ATPK 127 str. 2 d. požymių, todėl byla turi būti nutraukta. Be to, teisė vairuoti jai būtina darbe ir užtikrinti mažamečio vaiko interesus, kurį augina viena, kaip ir viena prižiūri bei slaugo sunkiai sergančią motiną.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

K. Z. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamo nutarimo dalis, kuria K. Z. nubausta pagal ATPK 130 str. 1 d. naikinama ir toje dalyje administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama.

Dėl K. Z. kaltės pagal ATPK 127 str. 2 d.

Iš K. Z. apeliacinio skundo matyti, kad ji neigia, jog apskritai sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo apgadintas nukentėjusiojo A. M. vairuojamas motoroleris. Tačiau sutikti su šiais skundo teiginiais negalima. A. M. savo parodymuose teisme nurodė, kad jie keturi važiavo su motoroleriais. Vienas iš jų pravažiavo pirmas, o tada važiuodama mašina pristabdė ir pradėjo važiuoti į kairę pusę, jam buvo likęs labai mažas atstumas iki susidūrimo, todėl pradėjo stabdyti ir čiuožė, pasuko vairą, ištiesino motorolerį ir atsitrenkė į bordiūrą šonu ir nukrito. Savo 2016-05-01 paaiškinime A. M. parodė, kad važiuodamas mopedu (duomenys neskelbtini) gatve pagrindiniu keliu tiesiai, priartėjo prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, kur iš šalutinio kelio išvažiavo automobilis, kuris jo nepraleido, todėl jis, siekdamas išvengti susidūrimo, buvo priverstas pakeisti važiavimo kryptį ir griuvo, dėl ko buvo apgadintas tėčiui priklausantis motoroleris. Šias A. M. nurodytas aplinkybes patvirtino kartu su juo motoroleriais važiavę T. B. ir A. M., kurie savo paaiškinimuose nurodė, kad matė, kaip A. M. važiuodamas motoroleriu staigiai stabdė ir krito, nes į (duomenys neskelbtini) gatvę staiga iš (duomenys neskelbtini) gatvės išsukęs automobilis nedavė pagrindinio kelio jų draugui. Įvertinus A. M. teisme ir savo paaiškinime duotus parodymus bei T. B. ir A. M. paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, kurias jie patvirtino ir į įvykio vietą atvykusiai pareigūnei S. P., galima daryti išvadą, kad būtent dėl to, jog išsukdama iš šalutinės (duomenys neskelbtini) gatvės, K. Z. vairuojamu automobiliu nedavė kelio pagrindine (duomenys neskelbtini) gatve motoroleriu važiavusiam A. M., dėl ko jis buvo priverstas staiga stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, nesuvaldė vairuojamo motorolerio ir nukrito. Tokiu būdu K. Z. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkte numatytą bendrąją eismo dalyvių pareigą laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių ar jų turto saugumui bei 154 punkte numatytą vairuotojo, važiuojančio šalutiniu keliu, pareigą nelygiareikšmių kelių sankryžoje duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. Tokie K. Z. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, šiuo atveju nulėmė A. M. vairuojamo motorolerio apgadinimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamu nutarimu padaryta teisinga išvada, kad K. Z. yra kalta dėl eismo įvykio sukėlimo, t. y. padariusi teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., už ką jai ir paskirta administracinė nuobauda – bauda. Tuo pagrindu skundo motyvai šiuo aspektu yra atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl K. Z. kaltės pagal ATPK 130 str. 1 d.

7. Skundžiamu nutarimu K. Z. buvo nubausta ir už tai, kad padarė ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą padarius išvadą, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog K. Z. negalėjo nesuvokti, jog yra siejama su įvykusiu eismo įvykiu, todėl susidariusioje situacijoje ji privalėjo vykdyti KET reikalavimus ir aiškintis su nukentėjusiuoju dėl eismo įvykio aplinkybių, užpildant eismo įvykio deklaraciją, arba iškviesti policijos pareigūnus, tačiau šios pareigos nevykdė ir sąmoningai, t. y. tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tačiau tokia apylinkės teismo išvada yra neteisinga.

7.1. ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Patraukti asmenį atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d., būtina nustatyti, kad asmuo suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-19 nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-11-2012). Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą, vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014).

7.2. Apklausiama teisme K. Z. nurodė, kad prieš darydama posūkį, įsitikino, jog tai daryti saugu. Nors matė jai iš kairės pagrindiniu keliu atvažiuojančius tris mopedus, tačiau, įvertinusi atstumą, buvo tikra, kad spės pasukti. Įvažiuodama į pagrindinę gatvę, girdėjo, kaip vienas mopedo vairuotojas pradėjo rėkti, po to pažiūrėjusi pro galinio vaizdo veidrodėlį ji pamatė, kaip du mopedai sustojo, o trečiojo mopedo vairuotojas, tas kuris kažką šaukė, nulipo nuo mopedo ir nuvertė jį ant gatvės bordiūro. Kadangi kontakto su mopedu nebuvo, tai ji nesuprato, kad įvyko eismo įvykis, todėl nesustojo ir nuvažiavo. Tai, kad K. Z. galėjo nesuprasti kas įvyko, galima spręsti iš to, jog ji nuvažiavo toliau net nestabtelėjusi, ką patvirtino ir pats nukentėjusysis A. M.. Be to, kartu su K. Z. viename automobilyje važiavęs liudytojas S. R. K. nurodė, kad jis taip pat nesuvokė, jog Kristina padarė eismo įvykį, t. y. prie sankryžos ji prilėtino, sustojo, nes pravažiavo kitas motoroleris, tada atliko posūkį ir jam atrodo, kad automobilis nesudarė kliūties motoroleriams. Be to, svarbu įvertinti ir K. Z. elgesį pakartotinai grįžus į įvykio vieną, kuomet ji važiavo į namus pasiimti pamiršto telefono. Kaip ji pati nurodė, trys mopedų vairuotojai užtvėrė jai kelią, bet kodėl jie taip elgėsi – ji nesuprato. Jos draugas išlipo iš mašinos ir kalbėjosi su tais jaunuoliais, šie reikalavo 100 Eur, už ką – ji nesuprato. Pati su jaunuoliais nekalbėjo, iš automobilio išlipusi nebuvo. Kai jos draugas jaunuoliams pasakė, kad iškvies jiems policiją, tie jaunuoliai pasišalino ir ji nuvažiavo. L. S. R. taip pat nurodė, kad suprasdamas, jog motoroleris neatsitrenkė į automobilį, jis pagalvojo, kad jie tiesiog prašo pinigų, nes nesuprato, kad už motorolerio sugadinimą.

7.3. Aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad K. Z. nagrinėjamu atveju nesuvokė, jog padarė eismo įvykį, todėl nesuprato savo pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje. Todėl negalima teigti, kad ji ignoruodama tai, sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Minėtų aplinkybių apylinkės teismas skundžiamame nutarime tinkamai neįvertino, todėl padarė neteisingą išvadą, jog byloje įrodyta, jog K. Z. padarė ir administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. Tai yra pagrindas skundžiamą nutarimą šioje dalyje panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą dėl K. Z. nubaudimo pagal ATPK 130 str. 1 d. nutraukti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

K. Z. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nutarimo dalį, kuria K. Z. nubausta pagal ATPK 130 str. 1 d. – 900 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams ir šioje dalyje administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Taip pat panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nutarimo dalį, kuria vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., galutinai K. Z. skirta administracinė nuobauda – 900 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.