Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko, Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. K. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. vasario 26 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 20 MGL (1 000 Eur) dydžio bauda, nustatant paskirtą baudą savanoriškai sumokėti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteista ir K. M., tačiau ji nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Ž. K. nuteistas už tai, kad 2022-08-18, apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini) neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš K. M. įgijo nedidelį kiekį, t. y. ne mažiau kaip 1,664 g, narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurias neteisėtai laikė su savimi polietileno maišelyje rūbų kišenėje, kol 2022-08-18, 15.19 val., (duomenys neskelbtini), namo laiptinėje asmens kratos metu Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai rado ir paėmė.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis Ž. K. prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2024-02-26 nuosprendį – pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte; paskirtą jam 18 MGL (900 Eur) dydžio baudą pakeisti į viešuosius darbus arba paskirti 10 MGL (500 Eur) dydžio baudą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, neįsigilino į aplinkybes ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir už padarytą nusikalstamą veiką skirtinos bausmės skyrimo pagrindus. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį, neatsižvelgė į jo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Apelianto nuomone, šiuo atveju bausmės tikslus, įvertinus tai, jog jis yra nedirbantis, neturintis pastovių pajamų, galima pasiekti paskyrus jam viešųjų darbų bausmę, nustatant minimalų šios bausmės rūšies terminą.

2.2. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe to, kad jis iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi.

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroras su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti. Prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismo nuteistajam Ž. K. paskirta bausmė atitinka jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir jo asmenybę. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju paskirti nuteistajam viešųjų darbų bausmę nėra pagrindo. Ž. K. anksčiau ne kartą teistas, taip pat ir už narkotinių medžiagų platinimą, realiai atlikęs laisvės atėmimo bausmę, teistumas neišnykęs. Taip pat paskirti nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką 10 MGL dydžio baudą nėra pagrindo, nes minimali bauda už baudžiamąjį nusižengimą yra numatyta 15 MGL.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata apibrėžiamos apeliacinės bylos nagrinėjimo ribos ir teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nebent būtų nustatyti esminiai BPK pažeidimai. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų veikos faktinių aplinkybių ir jų teisinio kvalifikavimo, tačiau nesutinka su apylinkės teismo jam paskirta bausme, mano, kad jam paskirta bausmė yra per griežta, ir prašo ją sušvelninti, paskiriant mažesnę baudą nei BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies minimumas, arba paskirti švelnesnę bausmės rūšį – viešuosius darbus. Be to, nuteistasis prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegija, neįžvelgusi esminių BPK pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Teismų praktikoje vien deklaratyvus kaltės pripažinimas nėra laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, įvertinama, ar kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį, atsižvelgiama į visų bylos aplinkybių visumą. Iš bylos duomenų matyti, kad Ž. K. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino, po to, teisminio bylos nagrinėjimo metu, tik dėl surinktų įrodymų, supratęs atsakomybės neišvengiamumą, savo kaltę pripažino iš dalies, neigdamas tą kaltinimo aplinkybę, jog nedidelį kiekį narkotinės medžiagos įgijo iš kaltinime nurodyto asmens. Taigi akivaizdu, jog apeliantas savo parodymus stengėsi derinti prie esamų jo kaltės įrodymų, siekdamas kiek įmanoma sumažinti savo nusikalstamos veikos apimtį ir atsakomybę, todėl apylinkės teismas Ž. K. pagrįstai nepripažino BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

7. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-156-487/2020, Nr. 1A-129-626/2023).

8. Už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą baudžiama viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, bauda ar areštu. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas Ž. K. už šio baudžiamojo nusižengimo padarymą paskyrė vieną švelnesnių savo rūšimi bausmę – baudą, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas baudžiamasis nusižengimas), į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir apelianto Ž. K. asmenybę, t. y. kad jis nusikalto būdamas praeityje teistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, turėdamas neišnykusį teistumą, be to, turi galiojančią administracinę nuobaudą. Įvertinęs šias nuteistąjį Ž. K. apibūdinančias ir kitas anksčiau minėtas aplinkybes, apylinkės teismas padarė išvadą, jog visų šių aplinkybių visuma suponuoja, kad nuteistajam už padarytą baudžiamąjį nusižengimą turi būti paskirta bauda, jos dydį nustatant artimą BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytam šios bausmės rūšies minimumui.

9. Taigi iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas nuteistajam Ž. K. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai pritaikė BK 41 ir 54 straipsnių nuostatas. Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, turinčių reikšmės Ž. K. bausmei individualizuoti, vertinimo, tiek parenkant bausmės rūšį – baudą, tiek nustatant konkretų šios bausmės dydį nuteistajam.

10. Pažymėtina, kad nuteistasis Ž. K. nusikalstamą veiką padarė būdamas anksčiau teistas už panašaus pobūdžio nusikalstamą veiką, naują nusikalstamą veiką, už kurią buvo nuteistas šioje byloje, padarė teistumui neišnykus, be to, turi galiojančią administracinę nuobaudą, duomenų apie paskirtos baudos sumokėjimą nėra. BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, o būtent į praeityje įvykdytas nusikalstamas veikas ir asmens požiūrį į įstatymo saugomus teisinius gėrius, jo daromų nusikalstamų veikų sistemingumą ir dinamiką. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pagrindo pripažinti, kad nuteistajam buvo paskirta neproporcinga padarytam baudžiamajam nusižengimui ir jo asmenybei bausmė, nėra. Teisėjų kolegijos nuomone, paskyrus Ž. K. inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmę – viešuosius darbus, nuteistasis nepajus baudžiamosios atsakomybės neišvengiamumo ir griežtumo, tai neskatins jo laikytis įstatymuose įtvirtintų reikalavimų ir paisyti nustatytų draudimų, taip pat suformuos požiūrį, jog ateityje, padarius nusikalstamas veikas, jam ir toliau gali būti sušvelninta baudžiamoji atsakomybė, nes, kaip matyti, jis iš ankstesnio teistumo išvadų nedaro, tokiu savo elgesiu demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymuose numatytų draudimų ir įpareigojimų. Ir nors, kaip teigiama apeliaciniame skunde, nuteistasis nedirba, tačiau duomenų apie jo sunkią materialinę padėtį bylos medžiagoje nėra. Ž. K. yra jauno, darbingo amžiaus, neturintis rimtų sveikatos problemų, todėl integruotis į darbo rinką jam niekas netrukdo.

11. Apeliaciniu skundu nuteistasis Ž. K. pateikė alternatyvų prašymą taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir paskirti mažesnę bausmę, negu nustatyta šio kodekso 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte.

12. Pažymėtina, kad BK 62 straipsnyje yra įtvirtinti švelnesnės, negu įstatymo nustatyta, bausmės skyrimo pagrindai. BK 62 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo nustatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Taigi, taikydamas BK 62 straipsnio 1 dalį teismas turi nustatyti tris sąlygas: 1) nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką; 2) prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie tai, kad Ž. K. būtų pats savo noru atvykęs ar pranešęs apie savo padarytą nusikalstamą veiką, be to, Ž. K. pareiškus įtarimą, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, kaltės nepripažino, o teisminio bylos nagrinėjimo metu savo poziciją pakeitė ir, nors teigė, jog gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo, kaltę pripažino iš dalies. Taigi, nagrinėjamu atveju nei teisinio, nei faktinio pagrindo taikyti nuteistajam BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatas nėra.

13. Be to, BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo kontekste pažymėtina, jog remiantis šia baudžiamojo įstatymo nuostata, švelnesnė, negu įstatymo nustatyta, bausmė gali būti skiriama tik tada, kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir yra bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu tokia buvo padaryta, taip pat nustatyta bent viena iš būtinų alternatyvių savarankiškų aplinkybių, nurodytų šio straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose. Tik konstatavęs šių sąlygų visumą, teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį ir paskirti švelnesnę, negu įstatymo nurodyta, bausmę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-511/2010, 2K-289/2011 ir kt.). Nagrinėjamu atveju byloje nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat nėra nustatyta nė viena iš būtinų alternatyvių savarankiškų aplinkybių, nurodytų komentuojamojo straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad Ž. K. galėtų būti taikomos BK 62 straipsnio nuostatos ir jų pagrindu skirta švelnesnė, nei įstatymo numatyta, bausmė.

14. Atsižvelgdama į tai, kas aptarta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, tenkinti apelianto prašymą pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra teisinio pagrindo. Todėl Ž. K. apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo Ž. K. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. vasario 26 d. nuosprendžio atmesti.