Utenos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų teisėjas Vaidas Vasiliauskas, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Olgai Juršėnaitei, dalyvaujant vertėjai Nadeždai Gruzdevai, ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Visagino būstas“ atstovui, teisininkui Jurijui Tarasenko, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Visagino būstas“, įmonės kodas 155498117, atstovaujamo teisininko Jurijaus Tarasenko, ieškinį atsakovei J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), dėl įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas UAB „Visagino būstas“, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės J. T. 631,19 Eur skolą už suteiktas komunalines ir eksploatacines paslaugas, 17,94 Eur delspinigių, 5 proc., metines palūkanas už priteistą 649,13 Eur sumą, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 16,71 Eur bylinėjimosi išlaidų (0,84 Eur už Gyventojų registro išrašą; 0,87 Eur už Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą; 15,00 Eur žyminio mokesčio).

Ieškovo atstovas tiek ieškinyje teismui, tiek ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad UAB „Visagino būstas“ yra daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės Visagino mieste administratorius, paskirtas 2004-09-14 Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ĮV-506 „Dėl daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriaus skyrimo“ ir 2017-06-23 Visagino savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. ĮV-E-605 “Dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo“.

2019-06-14, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei J. T., 2014-10-21, pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu.

Tarp ieškovo ir atsakovės 2014-11-06, buvo sudaryta daugiabučio gyvenamojo namo priežiūros ir paslaugų apmokėjimo sutartis Nr. 24-847, bei 2014-11-06, daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutartis Nr. 24-848. Be to, UAB „Visagino būstas“ atlieka įstatyminiu pagrindu jai pavestas funkcijas - teikia daugiabučių gyvenamųjų namų administravimo ir eksploatavimo paslaugas, inžinerinių sistemų (šildymo ir karšto vandens) priežiūrą, bendro naudojimo vietų valymo, buitinių atliekų surinkimo ir utilizavimo paslaugas. Ieškovas kiekvieną mėnesį pateikia atsakovei sąskaitas apmokėjimui už atliktas priežiūros ir administravimo paslaugas. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 4.82 straipsnio 3 dalies nuostatomis, butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

Atsakovė J. T. nemokėjo UAB „Visagino būstas“ mokesčio už atliktas komunalines ir eksploatacines paslaugas. Remiantis 2019-07-29 buhalterine pažyma apie įsiskolinimą už suteiktas paslaugas Nr. 66-1-125, už suteiktas komunalines ir eksploatacines paslaugas, atliktus remonto ir priežiūros darbus nuo 2017-06-01 iki 2019-06-30 butui, esančiam (duomenys neskelbtini), įsiskolinimo suma sudaro 649,13 Eur, iš jų: 631,19 Eur už komunalines ir eksploatacines paslaugas ir 17,94 Eur delspinigiai, kurie paskaičiuoti po 0,02 proc., už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną už 180 dienų pagal Lietuvos Respublikos 1995-02-26 įstatymą Nr. 1-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2019-06-30.

Pagal CK 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais.

Atsakovė laiku ir tinkamai nemokėjo už jam suteiktas paslaugas ir tuo pažeidė CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punkto, bei 6.205 straipsnio nuostatas, bei bendrąsias ir individualių sutarčių sąlygas, nes sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą.

Mano, jog remiantis išdėstytu iš atsakovės J. T. ieškovo naudai turėtų būti priteista 631,19 Eur skolos ir 17,94 Eur delspinigių.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, taip pat nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatas, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Esant išdėstytam teisiniam reglamentavimui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo 649,13 Eur (631,19 Eur skola + 17,94 Eur delspinigiai) sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovo ieškinio reikalavimų pagrįstumą įrodo teismui pateikti įsiskolinimo apskaičiavimai, pažymos, sąskaitos ir kiti dokumentai.

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, kurias ieškovas patyrė. Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra išsamiai išvardytos 2019-07-29 buhalterinėje pažymoje apie įsiskolinimą Nr. 66-1-125 už suteiktas paslaugas, o žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantys dokumentai taip pat yra pateikti. Žyminio mokesčio, paskaičiuoto pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 80 straipsnio 7 dalies nuostatas, suma yra 15,00 Eur.

Ieškovo atstovas dar papildomai paaiškino, kad ieškovas teikia paslaugas administruojamo namo gyventojams, ir šie už teikiamas paslaugas turi sumokėti mokesčius. Toks yra susitarimas. Atsakovė J. T. nemokėjo ieškovui už jo suteiktas minimas paslaugas. Kodėl atsakovė nemoka už suteiktas ieškovo paslaugas, nėra žinoma. Atsakovė nebuvo atvykusi į ieškovo būstinę ir neaiškino, kodėl ji nemoka, kodėl ji nesutinka mokėti ir pan., ir ji nereiškė jokių pretenzijų dėl ieškovo paslaugų teikimo. Kadangi ieškovas yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorius, tai jis rūpinasi namo priežiūra. Priežiūros metu yra atliekami einamieji eksploataciniai darbai. Šie darbai yra atliekami kas pusę metų. Yra atliekami šildymo sistemos, laiptinės būklės pagerinimo ir kiti darbai. Apie tokių darbų atlikimą ir būtinumą yra informuojami namo gyventojai. Dėl darbų atlikimo yra renkami namo gyventojų parašai. Parašų surinkimo metu gyventojai gali išsakyti savo nuomonę dėl darbų atlikimo ir jų būtinumo. Į gyventojų nuomonę yra visada atsižvelgiama. Gyventojų lėšos yra kaupiamos. Jos naudojamos namo remonto priežiūrai. Jeigu tų lėšų nepakanka, jos renkamos papildomai. Visiems namo priežiūros darbams atlikti sudaromos sąmatos (ataskaitos dėl darbų atlikimo). Su jomis yra supažindinami namo gyventojai. Apie numatomus atlikti namo priežiūros darbus, gyventojai informuojami namo laiptinėje esančioje skelbimų lentoje. Planuojami namo priežiūros darbai atliekami tada, kada tokį sutikimą, būtinai atsižvelgiant į namo gyventojų daugumos nuomonę išreikštą parašais, išreiškia namo gyventojai. Žino, kad atsakovė nebuvo aktyvi sprendžiant klausimus susijusius su namo remontu. Patikslino, jog buvo atliekami ir namo sienų sandūrų remonto darbai, ir balkono stogelių remonto darbai, ir buvo keičiamos namo dviejų laiptinių durys. Namo laiptinėje buvo pakabinta ir skelbimų lenta, kuri yra privaloma. Yra kaupiamos lėšos ir avarinei tarnybai, nes dauguma namo gyventojų pageidavo, kad avarinė tarnyba veiktų, tam, kad esant būtinybei skubiai galėtų likviduoti avariją. Paminėjo, jog namo darbams atlikti yra sudaromi ilgalaikiai planai (penkių metų terminui). Namo gyventojai yra supažindinami su ilgalaikiais planais, juos išsiunčiant į gyventojų pašto dėžutes. Jeigu gyventojai neteikia dėl ilgalaikių planų jokių priekaištų, vertinama, jog visi namo gyventojai sutinka planuojamais ir numatomais darbais. Visi namo gyventojai moka fiksuotą mokestį už avarinę tarnybą, ir yra visai nesvarbu ar buvo įvykusi avarija ar ne. Atsakovė nebuvo ieškovui patekusi jokių prašymų ar pan., kuriuose būtų išdėsčiusi savo poziciją, kodėl jai yra neprivalu mokėti už balkono stogelių remontą ar pan.. Atsakovė nemoka už ieškovo suteiktas namo priežiūros paslaugas nuo 2017-06-01. Jos nemokėjimo priežastys nėra žinomos. Patikslino, kad namo laiptinės durys buvo keičiamos atsižvelgiant į gyventojų nuomonę. Buvo atlikti viešųjų darbų pirkimai. Durų keitimo darbų kaina buvo proporcingai paskirstyta visiems namo gyventojams. Atsakovei už durų keitimą tenka mokėti 65,61 Eur. Atsakovė ieškovui dėl durų keitimo nėra pareiškusi jokių pretenzijų. Durys pakeistos 2019 metų gegužės mėnesį. Patikslino, jog kaupiamosios lėšos apskaitomos nuo namo bendrojo naudingo ploto. Yra numatyti papildomi namo remonto darbai ir jie yra apmokami iš kaupiamųjų lėšų. Kaupiamosios lėšos yra laikomos namo sąskaitoje ir jos naudojamos namo pagerinimo darbams apmokėti. Kaupiamosios lėšos renkamos apmokant gyventojams sąskaitas (mokamuosius pranešimus). Atsakovė nemokėjo ir įnašo į kaupiamąją sąskaitą, nes neapmokėjo ieškovo jai teikiamų mokamųjų pranešimų už suteiktas komunalines ir eksploatacines paslaugas. Kaip jau minėjo, darbai yra numatyti ir darbų ilgalaikiuose planuose, o taip pat yra atliekami ir neplanuoti darbai. Ieškinio reikalavimus palaiko ir prašo juos tenkinti.

Atsakovė J. T. yra pateikusi atsiliepimą į ieškovo ieškinį, kuriame nurodė, jog ieškinio reikalavimais sutinka iš dalies ir mano, kad ieškovas UAB „Visagino bustas“ visiškai nepagrindė ieškinio reikalavimo. Prašomos priteisti sumos dydį ieškovas grindžia tik 2019-07-29 buhalterine pažyma Nr. 66-1-125. Paminėtos pažymos stulpelyje pavadinimų „Priskaičiuota už remontą (Eur)“ ieškovė pateikia neva už remontą priskaičiuotas sumas už atitinkamus laikotarpius, tačiau jokių dokumentų, patvirtinančių šių darbų (remonto) atlikimą, jų kainą, t. y. įrodančių šio ieškinio reikalavimo pagrįstumą, ieškovė prie ieškinio neprideda. Taip pat ieškovė niekaip neįvardija atliktų remontų pobūdžio/paskirties, t. y. neaišku, kas ir dėl kokių priežasčių buvo remontuojama. Ieškovė veikia pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ patvirtintus nuostatus (toliau – Nuostatai), kurių 11 punkte nustatyta, kad už bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbus, atliktus pagal ilgalaikį planą, apmokama iš kaupiamųjų lėšų sąskaitos pagal šių darbų pirkimo sutartyje nustatytą darbų kainą ir darbų priėmimo ir perdavimo aktus. Pagal Nuostatų 12 punktą – už ilgalaikiame plane nenumatytus darbus, kurie būtini pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (bendrųjų konstrukcijų nenumatytiems defektams ir deformacijoms, inžinerinių sistemų sutrikimams ir gedimams šalinti, įskaitant šių sistemų avarijoms lokalizuoti ir likviduoti reikalingus darbus, medžiagas ir įrenginius, kurie neįskaičiuoti į namo ir jo inžinerinių sistemų priežiūros (eksploatavimo) tarifus), apmokama iš kaupiamųjų lėšų sąskaitos pagal šių darbų faktines išlaidas ir atitinkamus mokestinius dokumentus, o Nuostatų 13 punktas reglamentuoja, kad jeigu kaupiamųjų lėšų sąskaitoje lėšų nėra ar jų nepakanka Nuostatų 11 ir 12 punktuose nurodytoms išlaidoms apmokėti, trūkstamas lėšas sumoka patalpų savininkai proporcingai bendrosios dalinės nuosavybės daliai pagal administratoriaus jiems pateiktas sąskaitas faktūras ar mėnesinius mokėjimų pranešimus. Tačiau ieškovas nepagrindė ir neįrodė: kad jo atlikti remonto darbai nėra numatyti ilgalaikiame plane ir jie buvo būtini (Nuostatų 12 p.) bei kaupiamųjų lėšų nebuvimo ar trūkumo (Nuostatų 13 p.), vadinasi neįrodė ir reikalavimo priteisti lėšas už remonto darbų atlikimą. Todėl nesant šių įrodymų ieškinys šioje dalyje turi būti atmestas. Pabrėžė, kad ieškovas, būdamas daugiabučių gyvenamųjų namų administratoriumi, taikant atitinkamus tarifus, kas mėnesį priskaito butų ir kitų patalpų savininkams pinigines sumas: 1) už administravimą, 2) už techninę priežiūrą (ankstesnis paslaugos pavadinimas – „eksploatavimas“), 3) už bendrojo naudojimo objektų valymą, 4) už šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą ir 5) už avarijų likvidavimą ir lokalizavimą (http://visaginobustas.lt/tarifai/). Tačiau buhalterinėje pažymoje ieškovas detaliai neišdėsto, kokias konkrečiai sumas ir už kokias suteiktas paslaugas reikalauja priteisti.

Visagino savivaldybės taryba 2005-04-21 sprendimu Nr. TS-423 patvirtino avarijų likvidavimo ir lokalizavimo darbų daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės inžinierinėse sistemose sąrašą (toliau – Sąrašas) bei tarifą (http://visaginobustas.lt/wp-content/uploads/2016/02/TS-423.pdf), o dėl euro įvedimo – patvirtino tarifų didį eurais (http://visaginobustas.lt/wp-content/uploads/2016/02/TS-132.pdf. Sąrašo 8–16 punktuose nurodyti konkretūs avarijų likvidavimo ir lokalizavimo darbai, o Sąrašo 17–24 punktuose nurodytas išlaidų, susijusių su šiais darbais, įvertinimas (apskaičiavimas). Ieškovas kas mėnesį atsakovei, kaip ir kitiems butų ir kitų patalpų savininkams priskaito mokestį pavadinimu „avarijų likvidavimas“ , tačiau prie ieškinio nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad Jaunystės g. 1, name kas mėnesį įvykdavo avarijos, kurias reikėjo likviduoti ir dėl to teko priskaityti mokestį, t. y., neįrodė, kad avarijų likvidavimo ir lokalizavimo (avarinė tarnyba) paslaugos apskritai buvo suteiktos. Tačiau buhalterinėje pažymoje ieškovas detaliai neišdėsto, kokias konkrečiai sumas už avarijų likvidavimo ir lokalizavimo paslaugas reikalauja priteisti. Jei šis mokestis laikomas kaip tam tikro „kaupiamojo“ pobūdžio įmokos (ne kaupiamosios lėšos), t. y. mokamas į ateitį, tai ieškovė nepateikė jokių duomenų apie minėtų įmokų likučius ataskaitinių laikotarpių pabaigoje. Tuo atsakovei atimta galimybė nustatyti realiai suteiktų paslaugų mąstą. Be to, kaip matyti iš ieškovo sąskaitos už 2019-06 mėn., teikiamos informacijos ir ieškovo 2019-07-29 buhalterinėje pažymoje Nr. 66-1-125 pateiktos informacijos, ženkliai skiriasi atsakovės mokėtinos sumos, o būtent: sąskaitoje apmokėjimui pateikiama didesnė suma, vadinasi, ieškovas sąskaitose klaidina atsakovę, teikiant apmokėjimui netikslią informaciją.

Teismo posėdyje nedalyvavo atsakovė J. T.. Ji apie teismo posėdį informuota tinkamai. Teismui 2019-12-11, pateikė prašymą, kuriuo prašė civilinę bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Atsižvelgiant į proceso dalyvių nuomonę, byla išnagrinėta nedalyvaujant atsakovei teismo posėdyje.

Liudytoja teismo posėdžio metu apklausta L. M. paaiškino, kad ji dirba UAB „Visagino būstas“, vyr. buhaltere, sąskaitininke. Ji apskaičiuoja ir išrašo gyventojams mokamuosius pranešimus už UAB „Visagino būstas“ jiems suteiktas komunalines ir eksploatacines paslaugas, taip pat ji kontroliuoja gyventojų mokėjimus už jiems apmokėjimui pateiktus mokamuosius pranešimus ir taip pat teikia UAB „Visagino būstas“ teisininkui pažymas apie gyventojų įsiskolinimus. Jeigu skola nesumokama, ji visada įtraukiama į naują mokamąjį pranešimą. Mokamuosiuose pranešimuose nurodomos mokėtinos sumos apskaičiuojamos pagal nustatytus tarifus (įkainius) taip pat ir atsižvelgiant į namo gyventojų individualų gyvenamąjį plotą ir į bendrąjį naudingą namo plotą. Mokestiniame pranešime nėra grafos kaupiamosios lėšos, nes jos yra nurodytos grafoje „atlikti darbai“. Yra tikrinama ar atliekami mokėjimai, ir jeigu atsakovas nemoka kaupiamųjų lėšų, jos įskaitomos į atliktus darbus. Tai daroma, kad būtų galima kontroliuoti įsiskolinimą ir jis „nedingtų“. Namo gyventojai turi mokėti pinigus už kaupiamąsias lėšas, ir jeigu nėra mokama, jos nurodomos grafoje „atlikti darbai“, ir ta nesumokėta suma – skola, apskaitoma ir nurodoma naujoje sąskaitoje, kuri teikiama apmokėjimui. Sumos sąskaitose (mokamuosiuose pranešimuose) paskaičiuojamos remiantis buhalterinės apskaitos dokumentais.

Civilinės bylos medžiagos duomenimis nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise, 2014-10-21, pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu, priklauso atsakovei J. T. (2019-06-14, nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas).

Ieškovas UAB „Visagino būstas“, yra daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės Visagino mieste administratorius, paskirtas Visagino savivaldybės administracijos 2004 m. rugsėjo 14 d. direktoriaus įsakymu Nr. ĮV-506 „Dėl daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriaus skyrimo“. Remiantis šiuo įsakymu, ieškovas administruoja namą (duomenys neskelbtini). Šiame name esantis butas Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso atsakovei.

2019-07-29, buhalterinėje pažymoje apie įsiskolinimą už suteiktas paslaugas Nr. 66-1-125, nurodyta, jog J. T., gyvenančios (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2017-06-01 iki 2019-06-30, įsiskolinimas už komunalines paslaugas ir remontą yra 649,13 Eur. Iš jų 631,19 Eur už komunalines ir eksploatacines paslaugas ir 17,94 Eur delspinigiai. Priskaičiuotos papildomos išlaidos: 0,84 Eur už išrašą apie asmenį į VĮ „Registrų centras“, ir 0,87 Eur už išrašą iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko. Pateiktos šias ieškovo papildomas išlaidas pagrindžiantys dokumentai (2019-06-30, PVM sąskaita faktūrą Serija RC Nr. 8090728; 2019-06-30, PVM sąskaita faktūrą Serija RC Nr. 8090727; 2019-07-25, mokėjimo nurodymas Nr. 16191).

Teismo vertinimu, 2019-07-29, buhalterinėje pažymoje apie įsiskolinimą už suteiktas paslaugas Nr. 66-1-125, yra aiškiai ir detaliai pateikta informacija apie susidariusį įsiskolinimą ir paskaičiuotus delspinigius.

Pažymėtina tai, jog atsakovė J. T. šios pažymos teisėtumo savarankiškais reikalavimais neginčija ir teismui nepateikė jokių įrodymų, kad joje esantys duomenys yra neteisingi (CPK 178 straipsnis).

Už namą ir šiame name esantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir jo priežiūrą yra atsakingas UAB „Visagino būstas“, nes 2014-11-06, daugiabučio gyvenamojo namo priežiūros ir paslaugų apmokėjimo sutarties Nr. 24-847 (toliau Sutartis), sudarytos tarp UAB „Visagino būstas“ atstovo ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkės J. T., 1 punktas numato, kad UAB „Visagino būstas“ bendrovės darbo grafiku administruoja daugiabučio namo bendro naudojimo vietas, eksploatuoja ir prižiūri namo inžinierinę bei mechaninę įrangą, elektros tinklus, valo bendro naudojimo vietas (laiptinę bei rūsį, išskyrus nuosavybės teise priklausančias patalpas savininkams), ir iš namui priskirtos teritorijos išveža šiukšles, parengia namą sezonui.

Sutartį yra pasirašiusi minimo buto savininkė J. T..

Sutartyje nėra įrašų (prierašų), jog J. T., pasirašydamas minimą Sutartį, nesutiko, su kokiomis nors šios Sutarties sąlygomis (punktais), ar UAB „Visagino būstas“ vykdoma veikla. Atsakovė J. T. teismui nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis), kurie patvirtintų šios sutarties negaliojimą, ar joje esančių įtvirtintų sąlygų neteisėtumą ar nepagrįstumą. Atsakovė savarankiškais reikalavimais neginčija šios Sutarties teisėtumo.

Todėl teismas sprendžia, kad šioje Sutartyje įtvirtintos jos sąlygos yra privalomos atsakovei.

Sutarties 2 punktas numato, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendrasis (naudingas) plotas 76,17 m², savininkas naudoja namo bendro naudojimo vietas pagal paskirtį ir moka už namo administravimo, eksploatavimo ir priežiūros išlaidas.

Sutarties 3 punktas numato, kad administravimo, eksploatavimo, priežiūros, patalpų valymo ir komunalinių atliekų surinkimo įkainius apskaičiuoja bendrovė pagal Visagino savivaldybės patvirtintas metodikas (taisykles) arba tarifus, kurių dydis apskaičiuojamas pagal darbų nomenklatūrą. Už kitus darbus, neįrašytus į vietos savivaldos vykdomųjų institucijų patvirtintą eksploatavimo išlaidų nomenklatūrą, mokama papildomai pagal galiojančius tarifus.

Sutarties 4 punktas numato, kad buto (namo) savininkas atsiskaito už teikiamas paslaugas: namo administravimą komunalinių atliekų išvežimą BNV priežiūrą valymą eksploatavimą naudojimąsi liftu, avarinės tarnybos paslaugas. PASTABA. Mokesčiai už paslaugas ir jų dydis nurodomi sąskaitoje (toliau mokesčiai). Apmokėjimas vykdomas pagal mokamąjį pranešimą bendrovės kasoje arba bankuose („Swedbank“, Šiaulių bankas, internetu).

Sutarties 7 punktas numato, kad pastato ir jo konstrukcijų bei inžinierinės įrangos kapitaliniam remontui buto savininkas moka kiekvieną mėnesį pagal Lietuvos Respublikos nutarimą ir savivaldybės arba butų ir kitų patalpų savininkų sprendimą.

Sutarties 8 punktas numato, kad mokesčius gyvenamųjų patalpų savininkai turi mokėti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytu laiku iki 20 kalendorinės dienos įskaitytinai, pasibaigus ataskaitiniam mėnesiui.

Sutarties 9 punktas numato, jog laiku nesumokėjus mokesčių už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną (įskaitant ir mokesčių sumokėjimo dieną) skaičiuojami įstatymuose numatyto dydžio delspinigiai.

Ieškovas teismui pateikė atliktų darbų aktus Nr. 58-31A/2, už 2017 metų birželio mėnesį, 2019-05-01 – 2019-05-25 laikotarpiu, 2019-04-01 – 2019-04-25 laikotarpiu, 2019-06-01 – 2019-06-25 laikotarpiu, atliktų darbų aktą už 2017 metų spalio mėnesį, 2017-11-06, atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą Nr. 2.9-(7BD)-55, 2017-11-06, atliktų darbų aktą Nr. 1 ataskaitinis laikotarpis nuo 2017-08-09 iki 2017-11-06, objektas; daugiabučių gyvenamųjų namų balkonų stogelių remontas, 2017-06-05, gyvenamojo namo apžiūros aktą Nr. 43-145, 2018-01-02, daugiabučio namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą Nr. 2/10, kuriuose, teismo vertinimu, yra detaliai išdėstyta informacija apie atliktus darbus, planuojamus atlikti darbus, kaupiamųjų lėšų panaudojimą, darbų įkainius.

Taip pat ieškovas teismui pateikė 2018-12-17, namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojų prašymą, kuriuo buvo prašoma pakeisti minimo namo įėjimo į laiptines duris, nes nuo ilgos eksploatacijos jos susidėvėjo. Pateikti duomenys apie durų pakeitimą ir darbų kainą (2019-05-22, darbų priėmimo – perdavimo aktas Nr. 7-18-22-1).

Taip pat ieškovas teismui pateikė 2016-03-02, namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojų sprendimą, kuriuo jie sutiko atlikti viso namo sienų sandūrų remontą. Taip pat pateikė 2017-01-14, namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojo prašymą, kuriuo jis UAB „Visagino būstas“ prašė apžiūrėti balkono stogelius, nes jie praleidžia vandenį, užliejami balkonai. Prašė atlikti remonto darbus. Taip pat pateikė 2017-08-29, namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojo prašymą, kuriuo jis UAB „Visagino būstas“ prašė apžiūrėti stogą virš jo buto ir sienų sandūras, esant būtinumui atlikti remontą, nes lyjant vanduo prateka ir užlieja prieškambarį. Pateiktas 2017-01-27, balkono stogelio apžiūros aktas, iš kurio matyti, jog buvo apžiūrėtas buto, esančio (duomenys neskelbtini), balkono stogelis. Nustatyta, kad per jį prateka vanduo.

2017-09-27, skelbimu UAB „Visagino būstas“, veikianti, kaip namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorė, informavo minimo namo gyventojus, kad pagal 30 buto savininkų prašymą bus atliktas balkono stogelio dangos remontas. Remontą atliks UAB „Evikonas“. Šie darbai neįeis į patvirtintą darbų nomenklatūrą ir bus pateikti papildomam apmokėjimui.

Šie ieškovo pateikti įrodymai įrodo, jog buvo atliekami namo, esančio (duomenys neskelbtini), kanalizacijos remonto darbai, bendrųjų erdvių priežiūros darbai, taip pat darbai susiję su laiptinės durų remontu, balkono stogelių remontu, sienų sandūrų remontu.

Atsakovė nepateikė teismui įrodymų, jog ji su šiais ieškovo planuojamais atlikti ir atliktais darbais nesutiko ir dėl jų ieškovui buvo pareiškusi pretenzijas.

Atsakovė taip pat teismui nepateikė įrodymų, jog ji yra teikusi ieškovui pretenzijas dėl jo vykdomos veiklos, susijusios su namo, esančio (duomenys neskelbtini), priežiūra.

Ieškovas renka mokesčius ir už avarinės tarnybos darbą. 2014-09-25, Visagino savivaldybės tarybos sprendimu dėl Visagino savivaldybės tarybos 2005 m. balandžio 21 d., sprendimo Nr. TS-423 „Dėl daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės inžinerinių sistemų avarijų likvidavimo ir lokalizavimo darbų sąrašo tarifui apskaičiuoti bei daugiabučių namų bendro naudojimo objektų avarijų likvidavimo ir lokalizavimo tarifo patvirtinimo“ pakeitimo Nr. TS-132, buvo patvirtinti daugiabučių namų bendro naudojimo objektų avarijų likvidavimo ir lokalizavimo tarifai – 0,023 Eur už 1 m² bendro naudingo ploto.

Kaip paaiškino ieškovo atstovas, Avarinė tarnyba veikia nuolatos, nes to pageidavo namo gyventojai, todėl iš jų yra renkami mokesčiai ir už Avarinės tarnybos darbą, nepriklausomai nuo to ar Avarinės tarnybos darbuotojai vyko į iškvietimą, ar ne.

Kad tokiu atveju ieškovo veikla turi būti vykdoma kitaip, atsakovė neįrodė (CPK 178 straipsnis).

Į bylą yra pateikti ieškovo UAB „Visagino būstas“ 2017-06-30, 2019-02-28, 2018-03-31, 2019-01-31, 2018-12-31, 2018-04-30, 2018-02-28, 2019-05-31, 2018-09-30, 2019-06-30, 2017-08-31, 2019-04-30, 2019-03-31, 2017-12-31, 2017-09-30, 2018-11-30, 2018-10-31, 2018-08-31, 2018-07-31, 2018-06-30, 2018-05-31, 2017-07-31, 2017-11-30, 2017-10-31, mokamieji pranešimai adresuoti atsakovei J. T., kuriuose, teismo vertinimu, yra aiškiai ir detaliai pateikta informacija apie privalomas mokėti sumas už suteiktas komunalines paslaugas, papildomus remonto ir kitus darbus, lėšų kaupimą ir kitus mokesčius.

2019-10-23, atsakovė J. T. teismui pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad ieškovė pateikė 2017-06-05 apžiūros aktą Nr. 43-145, kuriame nustatyta, jog reikalingas apie 2,5 m. vamzdžio (su fasoninėmis dalimis) keitimas. Kartu su minėtu dokumentu ieškovė pateikė atliktų darbų aktą Nr. 58-31A/2 už 2017 m. 06 mėn., kuriame įrašyta atliktų darbų 99,22 Eur vertė. Tačiau prie ieškinio pridėtoje buhalterinėje pažymoje už 2017 m. 06 mėn., jai buvo priskaičiuota už remontą 14,48 Eur. Ieškovė pateikė 2019-06-14 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, iš kurio matyti, kad man priklausančio buto naudingas plotas yra 76,17 kv. m., tačiau jokių duomenų apie viso namo (kuriame yra mano butas) naudingojo ploto nepateikė. Todėl ieškovė, paskirstydama 99,22 Eur sumą, neįrodė minėto veiksmo pagrįstumo. Nors žinoma, kad šiame name yra 30 butų, toks skaičius nėra mokėtinos sumos nustatymo, proporcingai turimo turto naudingojo ploto dalies, kriterijus. Taigi iš šių ieškovės pateiktų duomenų matyti, kad už 2017 m. 06 mėn. laikotarpį jai priskaičiuota suma praktiškai dešimt kartų viršija ieškovės realiai turėtas išlaidas (pvz., 99,22 Eur / 30 butų = 3,31 Eur iš kiekvieno buto, o paskirstant 99,22 Eur sumą proporcingai pagal plotą rezultatas būtų ženkliai mažesnis).

Ieškovė vienu suformuotu priedu pateikė duomenis dėl 2017 m. 10 mėn. ir 2017 m. 11 mėn. atliktų statybos remonto darbų. Dokumentu, pavadintu „(duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu“ buvo išreikštas sutikimas dėl viso namo sienų sandūrų remonto. Tačiau šiame sprendime nei darbų apimtys, nei jų suma nėra nurodyti. Nors 2016-03-02 išvardintą sprendimą ieškovė įregistravo kaip asmenų prašymą Nr. 5-85, nėra aišku kieno iniciatyva ir kokia tvarka buvo sušauktas susirinkimas, kuriame minėtas sprendimas buvo priimtas. Sušaukti būtų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą arba paskelbti balsavimą raštu, kuriame būtų sprendžiamas paminėtas klausimas dėl bendro naudojimo objektų remonto darbų privalėjo ieškove kaip namo administratorė, tačiau jokių duomenų į bylą apie tai nepateikė. Svarbiausia, kad namo sienų sandūrų remonto darbai priskirti prie būtinųjų darbų, todėl ieškovė, vykdant jai priskirtas pareigas, kasmet privalėjo tikrinti šių sandūrų būklę ir atvaizduoti tai Jaunystės g. 1 namo techninės priežiūros žurnale. Kadangi jokių duomenų apie namo sandūrų būklę, reikalingų remonto darbų apimtį ir pan., į bylą ieškovės nepateikta, tai suteikia pagrindo manyti, kad ieškovė vengė vykdyti savo, kaip namo administratoriaus, funkcijas. Ieškovė taip pat nepateikė duomenų apie šių darbų kainodarą ir dėl būtent šio rangovo parinkimo priežasčių. Iš pateikto atliktų darbų akto už 2017 m. 10 mėn., matyti, kad jame įrašytų darbų suma siekė 3357,02 Eur. Kadangi ieškovė nepateikė jokių duomenų apie tai, kokia yra darbų apimtis ir kokiu gi būdu ši suma buvo paskirstyta tarp namo butų savininkų, mano, jog ieškovės reikalaujama priteisti 130,16 Eur suma nėra pagrįsta.

Analogiška padėtis yra dėl 30 buto balkono stogelio remonto. Į bylą pateikta daug tarpinių paskaičiavimų, tačiau tinkamai įforminto 2017-11-06 atliktų darbų iššifravimo nėra. Todėl mano, kad ir 2017 m. 11 mėn., reikalaujama sumokėti 11,64 Eur suma nėra pagrįsta. Be to, ieškovė nepateikė į bylą vieno svarbiausio patvirtinančio įrodymo – Jaunystės g. 1 namo bendrojo naudojimo objektų aprašo, iš kurio būtų galima nustatyti 30 buto balkono stogelio priklausimą namo laiptinėms (pvz., ar pagal bendrojo naudojimo objektų aprašą ši stogo dalis priskirta visiems Jaunystės g. 1 namo butų ir kitų patalpų savininkams, ar tik namo 2-os laiptinės butų ir kitų patalpų savininkams). Pažymėtina, kad suformuota teismų praktika bendrojo naudojimo objektų aprašui skiria gana svarbų dėmesį paskirstant įmokas/mokesčius tarp namo butų ir kitų patalpų savininkų.

Ieškovė pateikė atliktų darbų per 2019 m. 01 mėn. (pirkimo dalies Nr. 16) už 97,52 Eur ir kitų dokumentų kopijas, iš kurių nėra matyti, jog: 1) šie darbai buvo įtraukti į namo darbų planą; 2) išvardinta suma susijusi su reikalaujama 13,53 Eur suma. Todėl ir paminėta reikalavimo dalis atmestina kaip nepagrįsta.

Ieškovė 2018-12-17 įregistravo (reg. Nr. 5-601) namo gyventojų prašymą dėl laiptinių durų pakeitimo ir šių darbų kainos padengimo iš namo sukauptų lėšų. Kartu su paminėtu prašymu ieškovė pateikė 2019-05-22 darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 7-18-22-1 už 1400,00 Eur suma (eil. Nr. 3). Vadovaudamasi minėtu aktu ieškovė priskaičiavo man sumokėti per 2019 m. 05 mėn. laikotarpį 70,31 Eur. Mano, kad toks ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas, neekonomiškas ir nesąžiningas dėl sekančio: 1) į bylą nepateikta jokių duomenų, kokiu būdu ieškovė perskirstė 1400,00 Eur sumą tarp namo butų savininkų, kad man atiteko 70,31 Eurų mokėtina suma; 2) ieškovė, būdama daugiabučio namo administratorė, parinko brangiausių gaminių tiekėja, nors rinkoje egzistuoja žymiai palankesnių pasiūlymų (pvz. https://www.vilniausdurys.lt/laiptines-durys/metalines-laiptines-durys https://www.digitalas.lt/parduotuve/montavimas/metalines-laiptiniu-durys/ ir kt.); 3) iš ieškovės buvo prašoma durų pakeitimo darbų kainas padengti iš namo sukauptų lėšų. Ieškovė gi reikalauja minėtą sumą kaip priskaičiuotą už remontą. Kadangi ieškovė nepranešė nei atsakovei, nei kitiems butų savininkams apie tai, kad neketina padengti šią sumą iš sukauptų lėšų (ką iš jos buvo prašoma), o savo rizika atliko durų pakeitimą, tai reikalauti iš atsakovės apmokėti šią sumą, kaip už remontą, ieškovė neturi pagrindo. Nes, sutinkamai su CK nuostatomis, atsakovė neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių nedavė susitikimo ir kurios nesusijusios su privalomaisiais priežiūros reikalavimais.

Ieškovė pranešė, kad verčiasi daugiabučių namų administravimo veikla. Iš Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad ieškovė yra privatus juridinis asmuo (uždaroji akcinė bendrovė) ir nuo 1994-05-01 įregistruota pridėtinės vertės mokesčio mokėtoja (https://www.vmi.lt/cms/informacija-apie-mokesciu moketojus?p_auth=3zX3N4LN&p_p_id=taxespayersportlet_WAR_eskisliferayportlet&p_p_lifecycle=1&p_p_state=normal&p_p_mode=view&p_p_col_id=column-1&p_p_col_pos=1&p_p_col_count=5&_taxespayersportlet_WAR_eskisliferayportlet_javax.portlet.action=search), todėl pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 3 dalį privalo teikti atsakovei atitinkamus apskaitos dokumentus už suteiktas paslaugas už praėjusį laikotarpį, kuris negali būti ilgesnis negu vienas mėnuo ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 dienos. Tokią ieškovės pareiga nustato ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 24 d. nutarimas Nr. 716, kurio 5 punktas įpareigoja ieškovę nurodyti apskaitos dokumentuose tarp kitų būtinų rekvizitų ir suteiktų paslaugų vertę pinigais už atitinkamą mokėjimo laikotarpį (t. y. už kiekvieną mėnesį). Tačiau ieškovė, mokamuosiuose pranešimose, kurių kompiuterines kopijas už laikotarpius nuo 2017-06 iki 2019-06 pridėjo prie savo 2019-10-15 prašymo šioje byloje, juose kaip pagrindines mokėtinas sumas nurodė ne per atitinkamais mėnesiais apskaičiuotas sumas (būtent kaip to reikalauja teisės aktai), o įvairių laikotarpių sumų suvestines, kurias įtraukė ir į pranešimose esančius brūkšninius kodus. Kadangi ieškovė pateikė į bylą finansinius dokumentus, kurių būtinieji rekvizitai neatitinka įstatymo reikalavimų, jie negali būti vertinami kaip mokėjimo pagrindas ar/ir dokumentai.

Iš ieškovės pateikto 2019-10-15 prašymo turinio matyti, kad jai yra suprantama pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus. Ieškovė išvardijo duomenų/dokumentų pavadinimus, nurodytus 2019-09-30 teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-5666-844/2019, tarp jų: išklotinę su suteiktų paslaugų detalizavimu; dokumentus patvirtinančius lėšų, kas mėnesį priskaitomų už avarijų likvidavimą ir lokalizavimą pagrįstumą, tačiau jų nepateikė.

Minėjo, kad ieškovė vietoje detalios išklotinės į bylą pateikė mokamųjų pranešimų kopijas už laikotarpius (mėnesius) nuo 2017 m. 06 mėn. iki 2019 m. 06 mėn. Ieškovė, būdama daugiabučių namų administratorė, privalo apskaitos dokumentus sudaryti taip, kad kiekvienu momentu galima būtų atskleisti bet kurios operacijos turinį, vertę bei vertę sudarančias sudėtines dalis. Ieškovė pagal Lietuvos Respublikos buhalterijos apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį į apskaitą privalo įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius. Tačiau, pažeisdama ir šį imperatyvų įstatymo reikalavimą, atsakovė įrašo į pranešimus paslaugas ir sumas, kurių jokiais dokumentais nepagrindžia. O būtent: atsiliepime į ieškinį minėjo, kad Visagino savivaldybės taryba 2005-04-21 sprendimu Nr. TS-423 patvirtino avarijų likvidavimo ir lokalizavimo darbų daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės inžinierinėse sistemose sąrašą (toliau – Sąrašas) bei tarifą (http://visaginobustas.lt/wp-content/uploads/2016/02/TS-423.pdf), o dėl euro įvedimo – patvirtino tarifų didį eurais (http://visaginobustas.lt/wp-content/uploads/2016/02/TS-132.pdf). Sąrašo 8–16 punktuose nurodyti konkretūs avarijų likvidavimo ir lokalizavimo darbai, o Sąrašo 17–24 punktuose nurodytas išlaidų, susijusių su šiais darbais, įvertinimas (apskaičiavimas).

Ieškovė kas mėnesį atsakovei, kaip ir kitiems butų ir kitų patalpų savininkams priskaito mokestį pavadinimu „avarijų likvidavimas“, tačiau nei prie ieškinio, nei prie 2019-10-15 prašymo nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad (duomenys neskelbtini), name kas mėnesį įvykdavo avarijos, kurias reikėjo likviduoti ir dėl to teko priskaityti mokestį, t. y., neįrodė, kad avarijų likvidavimo ir lokalizavimo (avarinė tarnyba) paslaugos apskritai buvo suteiktos butui Nr. (duomenys neskelbtini). Jei šis mokestis laikomas kaip tam tikro „kaupiamojo“ pobūdžio įmokos (ne kaupiamosios lėšos), t. y. mokamas į ateitį, tai ieškovė nepateikė jokių duomenų apie minėtų įmokų likučius ataskaitinių laikotarpių pabaigoje. Tuo atsakovei atimta galimybė nustatyti realiai suteiktų paslaugų mąstą. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų mokamųjų pranešimų už ginčo laikotarpį, už avarijų likvidavimą yra priskaityta 53,00 Eur suma. Manau, kad ieškinys šioje dalyje turi būti atmestas, kadangi ieškovė visiškai neįrodė sumų už avarijų likvidavimą ir lokalizavimą priskaitymo pagrįstumo. Visagino savivaldybės sprendimu patvirtintas ir taikomas tarifas už avarijų likvidavimą ir lokalizavimą savaime nėra įrodymas, kadangi neatspindi ieškovės išlaidų, patirtų avarijų likvidavimui ir lokalizavimui, jų (išlaidų) realumą bei pačių avarijų buvimą, jų lokalizavimo buvimą. Faktiškai, ieškovė dokumentais niekaip nepagrindė avarijų buvimą ir jų lokalizavimo būtinumą, t. y. nenurodė bei neįrodė šios teikiamos paslaugos turinio, jos dedamųjų.

Kadangi ieškovei minėtą teismo nutartimi buvo pasiūlyta pateikti į bylą konkrečius papildomus įrodymus, o ieškovė to neatliko, yra akivaizdu, kad ieškovė netinkamai pasinaudojo savo procesinėmis teisėmis bei neįvykdė savo įrodinėjimo pareigos. Manytina, jog nėra esminio skirtumo, jog ieškovė atsisakė įrodyti reikalaujamas sumas dėl to, kad darbai nebuvo atlikti, ar dėl to, kad nesugebėjo pateikti tvarkingos apskaitos dokumentacijos. Vis vien laikytina, kad ieškovė nepagrindė savo ieškinio reikalavimo 186,62 Eur (53,00 Eur už avarijų likvidavimą ir lokalizavimą bei 133,62 Eur už remonto darbus) sumai, taip pat 149,00 Eur mažintina priskaičiuota už komunalines paslaugas prie ieškinio pridėtoje buhalterinėje pažymoje nurodyta suma, nes ji niekaip nepagrįsta į bylą pateiktais įrodymais. Todėl ieškinio reikalavimas mažintinas 335,62 Eur.

2019-11-08, ieškovo atstovo (teismui pateikti 2019-11-11) paaiškinimuose nurodyta, jog atsakovė, teigdama, kad ieškovas nepateikė jokių duomenų apie viso namo, kuriame yra jos butas, naudingą plotą, arba siekia klaidinti teismą, arba nėra susipažinusi su pateiktais į bylą dokumentais. UAB „Visagino būstas“ 2019-10-15, prašymu dėl papildomų įrodymų pateikimo pateikė į bylą 2018-01-02 daugiabučio namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą Nr. 2/10, kurio įžanginėje dalyje, be kitų namo techninių rodiklių, nurodytas ir naudingas namo plotas - 1966.74 m². Siekiant išvengti papildomų nereikalingų ginčų šiuo klausimu, ieškovė teikia teismui VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kuriame įregistruotas administruojamo turto plotas 1966,74 m².

Atsakovė savo paaiškinimuose nurodo, kad jai 2017 m. birželio mėn., nepagrįstai priskaičiuota 14,48 Eur suma už remontą. Šios sumos pagrindimui UAB „Visagino būstas“ teikia papildomus dokumentus, o būtent - atliktų darbų aktą Nr. CP035688/PPA ir PVM sąskaitą faktūrą Serija VTS Nr. 02718 su remonto darbų sąrašu. Atliktų darbų bendra suma 6270,33 Eur. Vienam namui tenkanti apmokėti suma - 270,97 Eur (paskaičiavimas: 6270,33 / 28 namų = 223,94 Eur be PVM; 223,94 x 21% = 270,97 Eur; žr. 2018-02-07 ataskaitą Nr. 79-2-59, priedas Nr. 3). Už šiuos būtinus darbus atsakovei mokėtina suma 10,49 Eur (paskaičiavimas: 270.97 / 1966,74m² x 76,17m² = 10,49). Už buitinės kanalizacijos remontą bendra suma 99,22 Eur. Atsakovės mokėtina suma 3,84 Eur (paskaičiavimas: 99,22 / 1966,74m² x 76,17m² = 3.84). Taip pat į sąskaitą įtraukta mokėjimui deratizacijos ir dezinsekcijos darbai 0,15 Eur sumai. Taigi, viso atsakovės mokėtina už papildomus remonto darbus ir deratizacija bei dezinsekcijos darbus suma už 2017 m. 6 mėn. sudaro 14,48 Eur (paskaičiavimas: 10,49 + 3,84 + 0,15 = 14,48). Ieškovė į bylą pateikė daugiabučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų sprendimą atlikti viso namo sienų sandūrų remontą, kuris gautas bendrovėje 2016-03-02 (reg. Nr. 5-85). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 4.85 straipsnis nustato, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Sprendimų priėmimo tvarka detalizuojama Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau - Įstatymas) 12 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, kad nei CK normos, nei įstatymas nenurodo, kad formalus balsavimo procedūrų nesilaikymas automatiškai daro savininkų priimtą sprendimą niekiniu ir negaliojančiu. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 4.85 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą; bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-421/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K- 3-208-916/2017 ir kt.). Atsakovė neįrodinėja savo subjektinių teisių pažeidimo dėl savininkų priimtų sprendimų. Ji ginčija savo pareigą mokėti pagal kitų savininkų priimtus sprendimus, įrodinėdama jų priėmimo tvarkos pažeidimu (CK 6.246 straipsnis), kaip žalingus padarinius (CK 6.249 straipsnio 1 dalis) nurodydama neigiamų pasekmių atsiradimą jai pačiai. Tačiau šiuo atveju atsakovė turėtų įrodyti, kad bendrasavininkų išreikštas sprendimas neatitinka butų savininkų daugumos tikrosios valios. Taigi, nors atsakovė ir nedalyvavo priimant sprendimus dėl darbų atlikimo, tačiau daugiabučio namo savininkų balsų dauguma priimti sprendimai jai yra privalomi, nes toks yra bendraturčių bendrosios nuosavybės valdymo principas (CK 4.85 straipsnio 6 dalis). Be to, atsakovė neskundė priimto sprendimo CK 4.85 straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka.

Teikdama teismui savo paaiškinimus atsakovė teigia, kad ieškovė netinkamai vykdė savo, kaip namo administratoriaus funkcijas. Tokie atsakovės samprotavimai niekuo nepagrįsti ir neobjektyvūs. Nors administratoriaus funkcijų atlikimo vertinimas nėra šios bylos dalykas, ieškovė, objektyvumo tikslu, teikia statinio sezoninių apžiūrų aktus ir metines administratoriaus ataskaitas (priedas Nr. 3). Šie dokumentai atspindi administratoriaus veiklos apimtis, jie yra vieši ir su jais gali susipažinti visi administruojamo daugiabučio namo savininkai.

Taip pat ieškovė teikia į bylą UAB „Visagino būstas“ 2016-04-05 įsakymą Nr. 2-56 (priedas Nr. 4), kuriuo nurodoma nuo 2016-04-01 iki 2016-09-30 (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), sienų sandūrų remontui daryti atskaitymus, nustatant kaupimo dydį 0,277 Eur/l m² buto ar kitos patalpos naudingo ploto. Atsakovė šių kaupiamųjų lėšų nemokėjo, todėl su rangovu, atlikusiu darbus, buvo atsiskaityta iš sukauptų lėšų kitų savininkų sąskaita.

2013 m. gegužės 1 d. UAB „Visagino būstas“ įregistruota CVP IS kaip perkančioji organizacija, CTM id:36644. Savo veikloje UAB „Visagino būstas“, be kitų teisės aktų, vadovaujasi Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-08-05 nutarimu Nr. 831 (toliau - Nuostatai). Nuostatų 4.6. punktas nustato, kad administratorius organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus. Nuostatų 4.6.2. punktas reglamentuoja, kad jeigu administratorius yra perkančioji organizacija, pirkimus vykdo vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu.

Vykdant imperatyvias įstatymines normas ieškovė priėmė sprendimą darbų pirkimą vykdyti per CVP IS, kur buvo įkeltas skelbimas. Konkursą CVP IS priemonėmis mažiausios kainos kriterijumi laimėjo UAB „Telšių Alpina“, su kuria ir buvo pasirašyta 2017-08-02 Rangos sutartis Nr. 18-104 (priedas Nr. 5). Ieškovė su papildomais dokumentais teikė UAB „Telšių Alpina“ 2017 m. spalio mėn. atliktų darbų aktą, kuriame labai detaliai nurodyti darbų kodai, aprašymai, kiekiai, kaina, taip pat nurodytos kitos darbų sąnaudos, todėl teikimas papildomų dokumentų 3357,02 Eur sumos pagrindimui, yra perteklinis, nes tikėtina, kad atsakovė teikdama paaiškinimus nebuvo susipažinusi su papildomai teiktais dokumentais. Už atliktus darbus atsakovė už 2017 m. spalio mėn. privalo apmokėti 130,16 Eur (paskaičiavimas: 3357,02 / 1966,74 m² x 76,17m² + 0,15 Eur deratizacija ir dezinsekcija = 130,16). Savo paaiškinimuose atsakovė nurodo į bendrojo naudojimo objektų aprašo svarbą kaip įrodinėjimo šaltinio. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagrindinis šaltinis, nustatantis pastato bendrojo naudojimo objektus, yra Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas, kurio 2 str. 15 punkto 1) papunktis nustato, kad bendrosios pastato konstrukcijos - pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos). Taigi, daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų aprašo svarba pasireiškia tik tuo atveju, kai reikia nustatyti, ar konkrečiame objekte yra vienas ar kitas bendrojo naudojimo objektas. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad pastatas turi balkono stogelius kaip bendrojo naudojimo objektus, tačiau siekiant išvengti bereikalingų ginčų, ieškovė teikia į bylą daugiabučio namo Jaunystės g. 1, Visagine, bendrojo naudojimo objektų aprašą (priedas Nr. 6). Kaip jau buvo minėta, UAB „Visagino būstas“ yra perkančioji organizacija. Atsižvelgiant į tai, balkonų stogelių remonto darbams buvo skelbiamas pirkimas CPO priemonėmis. Pirkimo CPO priemonėmis specifika yra ta, kad užsakovas, šiuo atveju UAB „Visagino būstas“, pasiūlymų nevertina ir pats negali įtakoti tiekėjo atrankos. Į CPO sistemą įkeliamas tik darbų kainos riba. kuri paskaičiuojama lokaliniu užsakovo dokumentu, nagrinėjamu atveju tai buvo lokalinė sąmata Nr. 58- 89/2. Pasiūlymo kaina negali būti didesnė, nei nustatyta riba. Laimi tiekėjas, pasiūlęs mažiausią kainą, po ko užsakovas CPO priemonėmis gauna pasirašymui CPO standartinių sąlygų sutartį. Nagrinėjamu atveju kainos riba namui (duomenys neskelbtini), buvo 312,18 Eur, o pirkimą laimėjo UAB „Evikonas“, pasiūlęs darbų kainą 296,67 Eur, kuri yra mažesnė, nei paskaičiuota užsakovo. Iš ko susidaro ši suma, tiekėjas neprivalo atsiskaityti, jis tik įsipareigoja atlikti visus techninės užduoties darbus už pasiūlytą kainą bei privalo pateikti CPO nustatytos formos atliktų darbų aktą, kuris ieškovo pateiktas su papildomais dokumentais. Nurodytas šioje pastraipoje aplinkybes patvirtina dokumentai, teikiami šiuo atsiliepimu priedu Nr. 7. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsakovė privalo apmokėti už 2017 m. 11 mėn. papildomus remonto darbus ir deratizaciją ir dezinsekciją 11,64 Eur (paskaičiavimas: 296,67 / 1966,74m² x 76,17m² + 0,15 Eur deratizacija ir dezinsekcija = 11,64). Atsakovė, formuluodama savo reikalavimą pagal ieškovės pateikto 2019-01-21 darbų priėmimo - perdavimo akto Nr. 2101 priedo 16 punktą arba nėra įsigilinusi į dokumento turinį, arba sąmoningai bando klaidinti teismą. Minėto dokumento 16 punkto darbų atlikimo kaina yra ne 97,52 Eur, o 195,04 Eur be PVM. t. y. visa darbų kaina 236 Eur (paskaičiavimas: 195,04 x 21% = 236). Atsakovės mokėtina suma už šiuos darbus 9,14 Eur (paskaičiavimas: 236 / 1966,74m² x 76,17m² = 9,14). Taip pat mokamajame pranešime nurodyti skelbimų lentos pagaminimo ir sumontavimo darbai, už kuriuos atsakovė privalo sumokėti 4,22 Eur (paskaičiavimas: 108,90 / 1966,74m² x 76,17m² = 4,22). Skelbimo lentų pagaminimo ir sumontavimo sąnaudų išklotinę ieškovė teikia su šio atsiliepimo priedu Nr. 8. Taigi viso už 2019 m. sausio mėn. darbus ir deratizaciją ir dezinsekciją atsakovė turi sumokėti 13,53 Eur (paskaičiavimas: 9,14 + 4,22 + 0,17 Eur deratizacija ir dezinsekcija = 13,53). Dėl daugiabučio namo savininkų balsų dauguma priimtų sprendimai privalomumo visiems savininkams, taip pat dėl ieškovės kaip perkančiosios organizacijos darbų ir paslaugų pirkimo tvarkos papildomai nepasisakome, nes šie klausimai jau buvo aptarti aukščiau. Papildomai teikia laiptinių durų keitimo darbų pirkimo dokumentus (priedas Nr. 9).

Dėl mokėtinos sumos paaiškina, kad bendra mokėjimo suma už durų montavimą yra ne 1400 Eur, kaip nurodo atsakovė, o 1694 Eur, nes mokėtina suma darbų priėmimo - perdavimo akte Nr. 7-18-22-1 nurodyta be PVM (paskaičiavimas: 1400 x 21% = 1694). Atsakovės mokėtina suma už durų sumontavimą 65,61 Eur (paskaičiavimas: 1694 / 1966,74m² x 76,17m² = 65,61). Taip pat į mokėjimą už 2019 m. 05 mėn. įtraukti eksploataciniai darbai, bendrai sumai 116,96 Eur, iš kurių 4,53 privalo apmokėti atsakovė (paskaičiavimas: 116,96 /1966,74m² x 76,17m² = 4,53. Taigi, kartu su deratizacijos ir dezinsekcijos darbais atsakovė už atliktus 2019 m. 5 mėn. darbus privalo sumokėti 70,31 Eur (paskaičiavimas: 65,61 + 4,53 + 0,17 = 70,31). Atsakovė kvestionuoja mokamųjų pranešimų tinkamumą kaip finansinių dokumentų, teigdama, kad jie negali sukurti jai jokių pareigų. Atsakovė vadovaujasi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta pareiga pateikti atitinkamus apskaitos dokumentus už suteiktas paslaugas už praėjusį laikotarpį, kuris negali būti ilgesnis negu vienas mėnuo ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 dienos, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. 716, kurio 5 punktas įpareigoja ieškovę nurodyti apskaitos dokumentuose tarp kitų būtinų rekvizitų ir suteiktų paslaugų vertę pinigais už atitinkamą mokėjimo laikotarpį (t. y. už kiekvieną mėnesį). Tokia atsakovės pozicija nelabai suprantama ir prasilenkia su sveika logika. Pateiktuose mokamuosiuose pranešimuose labai aiškiai ir suprantamai lentelėse išdėstytos mokėtinos už kiekvieną mėnesi sumos, detalizuojant jas pagal suteiktų paslaugų ir darbų rūšį, apskaitos vienetą ir išvedant bendrą mėnesio mokėtiną sumą. Atskirai mokamajame pranešime pateikta išnaša, nurodant įsiskolinimą už ankstesnį laikotarpį. Atsakovė nenurodo, koks teisės aktas draudžia finansiniuose dokumentuose atskirai nurodyti įsiskolinimo sumą. Tokia praktika yra įprasta verslo santykiuose ir plačiai naudojama verslo subjektų. Todėl atsakovės pozicija, kad mokamieji pranešimai neatitinka finansiniams dokumentams keliamų reikalavimų ir todėl nesukelia jai jokių pareigų, yra nepagrįsta, nesąžininga ir neteisėta.

Dėl avarijų likvidavimo ieškovė su papildomais dokumentais pateikė teisės aktus, labai aiškiai reglamentuojančius santykius šioje srityje, todėl šiame atsiliepime papildomai šiuo klausimu nepasisako.

Su šiais paaiškinimais ieškovo atstovas pateikė ir įrodymus, pagrindžiančius jo ieškinio reikalavimus.

2019-12-11, atsakovė J. T. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad ieškovė pateikė į bylą 2006-05-25 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyti šio namo duomenys. Kadangi ieškovė nėra tas asmuo, kuriam suteikta teise nustatyti statinių plotų duomenis, minėtų duomenų patvirtinančius dokumentus ieškovė privalėjo pridėti prie ieškinio, nes ieškovės pateikti skirtingų dokumentų naudingo ploto duomenys skiriasi: 1966,74 m², ir 1970,15 m².

2019-11-08, ieškovės pateikto dokumento 1 dalyje aiškinama, kad ji turi teisę reikalauti iš atsakovės 14,48 Eur sumą už remontą. Ieškovė pridėjo 2017-06-08 atliktų darbų aktą Nr. CPO35688/PPA ir PVM sąskaitą faktūrą serija VTS Nr. 02718 su remonto darbų sąrašu. Iš šių duomenų ir ieškovės paaiškinimų seka, kad (duomenys neskelbtini) esančiam namui teko apmokėti 270,97 Eur. Tačiau ieškovė pridėjo prie minėto procesinio dokumento veiklos ataskaitą už 2017 metus, iš kurios matyti, kad tai buvo planinių darbų vykdymas. Planiniams darbams apmokėti numatytos kaupiamosios lėšos. Būtent iš šių lėšų ieškovė sumokėjo už minėtus darbus, ką patvirtina pačios ieškovės pateikta veiklos ataskaita. Pati ieškovė savo ieškinyje nurodo, kad iki 2017-06-01 atsakovė nebuvo skolinga ieškovei, ir pateikė į bylą tai patvirtinančią pažymą. Kadangi ieškovė sumokėjo už paminėtus darbus 2017-06-16, t. y. iki tų metų birželio mėn., pabaigos iš sukauptų (kaupiamųjų) lėšų, papildomai reikalauti iš atsakovės už tą patį ieškovė neturi jokio teisinio pagrindo, todėl šis ieškinio reikalavimas atmestinas.

Mano, kad ieškovė, versdama visus mokėjimus į 14,48 Eur sumą už remontą, elgiasi neprotingai. Pati ieškovė pripažįsta, jog išvardintoje 14,48 Eur sumoje užfiksavo prieš tai minėtą mokėjimą už remonto darbus, apmokėtus iš sukauptų lėšų; 0,15 Eur už deratizaciją ir dezinsekciją ir buitinės kanalizacijos remontą 99,22 Eur atsakovei tenkančią 3,84 Eur mokėtiną dalį. Ieškovė pateikė į bylą buitinės kanalizacijos atliktų darbų aktą Nr. 58-31A/2 už 2017 m. 06 mėn., kuriame įrašyta atliktų darbų 99,22 Eur vertė. Kadangi ieškovė aiškina, jog 99,22 Eur suma buvo paskirstyta tarp būtų savininkų proporcingai būtų plotui, ieškovė privalėjo nurodyti, ar šie darbai yra avarijos likvidavimas, ar einamasis kanalizacijos remontas, ar remonto darbai pagal 13 buto savininko užsakymą. Taip pat nėra aišku, kokiu pagrindu ieškovė, būdama minimo namo administratore, sudarė atliktų darbų aktą kaip statybos darbų rangovas ir į šį aktą be kitų sąnaudų įrašė darbo užmokestį, papildomą darbo užmokestį, VSDFV įmokas ir pelną.

2019-11-08, ieškovės pateikto dokumento II dalyje nurodyta, kad pagal 2016-04-05 UAB „Visagino būstas“ įsakymą Nr. 2-56, per laikotarpį nuo 2016-04-01 iki 2016-09-30 namo, esančio (duomenys neskelbtini) sienų sandūrų remontui buvo daromi nustatyto dydžio atskaitymai. Teigia, jog „<...> atsakovė šių kaupiamųjų lėšų nesumokėjo“. Tačiau, kaip minėta, pati ieškovė savo ieškinyje nurodo, kad iki 2017-06-01 atsakovė nebuvo skolinga ieškovei ir pateikė į bylą tai patvirtinančią pažymą. Todėl ieškovės samprotavimai dėl kaupiamųjų lėšų skolos yra akivaizdus melas ir teismo klaidinimas.

Savo ankstesniuose paaiškinimuose atsakovė minėjo, kad 130,16 Eur prašoma priteisti suma yra siejama su namo sienų sandūrų remonto darbais (už 3357,02 Eur) ir tai, kad šie darbai yra priskirti prie būtinųjų darbų, kurių apmokėjimas vykdomas iš kaupiamųjų lėšų (pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ patvirtintus nuostatų 12 punktas). Tai patvirtino ieškovė, kuri prie minėto 2019-11-08 dokumento pateikė veiklos ataskaitą už 2017 metus. Į šios ataskaitos duomenis įtraukta 3357,02 Eur suma būtent už „sienų plokščių sandūrų“ remontą (320 m.). Minėtoje ataskaitoje taip pat nurodyta, kad išvardinti darbai (3357,02 Eur) buvo apmokėti tik iš sukauptų lėšų, ir jokių kitų lėšų šiam tikslui panaudota nebuvo.

Taigi, iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad: 1) už šiame punkte nurodytus darbus ieškovė sumokėjo iš kaupiamųjų lėšų; 2) už tą laikotarpį atsakovė nebuvo skolinga ieškovei, todėl ieškovė neturi pagrindo reikalauti iš jos sumokėti 130,16 Eur už namo sienų sandūrų remonto darbus ir šis ieškinio reikalavimas atmestinas. Antra vertus, toks didelis ieškovės pateiktų dokumentų skaičius, kurių duomenys prieštarauja vieni kitiems, turėtų būti vertintinas kritiškai. Pateikti dokumentai gali rodyti tik siekį įrašyti tas pačias sąnaudas į skirtingas paskirtis ir tuo pridengti nepagrįstai didelių mokesčių reikalavimą.

Dokumento V dalyje teigiama apie atsakovės prievolę mokėti už durų sumontavimą. Pabrėžtina, kad iš ieškovės buvo prašoma durų pakeitimo darbų kainą padengti iš namo sukauptų lėšų. Tačiau po darbų pabaigos ieškovė reikalauja minėtą sumą kaip priskaičiuotą už remontą. Kadangi ieškovė nepranešė nei atsakovei, nei kitiems butų savininkams apie tai, kad neketina padengti šią sumą iš sukauptų lėšų (ką iš jos buvo prašoma), o savo rizika atliko durų pakeitimą, tai reikalauti iš atsakovės apmokėti šią sumą kaip už remontą ieškovė neturi jokio teisinio pagrindo. Nes, sutinkamai su CK nuostatomis (4.83 straipsnio 4 dalis), ji neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių nedavė susitikimo ir kurios nesusijusios su privalomaisiais priežiūros reikalavimais. Informacija apie tai, ar yra ieškovė įregistruota CVP IS kaip perkančioji organizacija ar nėra, nagrinėjamu atveju neturi jokios reikšmės, nes vien ši aplinkybė negali reikšti ieškovės sąžiningumą, profesionalumą ar įstatymų laikymąsi. Įvertinus visas aplinkybes ieškovės elgęsis šiuo atveju vertintinas kaip apgaulė. Todėl ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės už (duomenys neskelbtini) namo II laiptinės durų remontą atmestinas.

Visiškai nepagrįstas ir neteisėtas, todėl atmestinas, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės dar ir už skelbimo lentos pakabinimą. Juolab, kad ieškovė šiuos darbus atliko ieškovės etatiniai darbuotojai. Pabrėžtina, kad šie darbai nepriskiriami nei prie būtinųjų remonto darbų, nei prie avarinių darbų, nei prie bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų.

Atmestinu ir nepagrįstu laiko reikalavimą priteisti iš atsakovės 53,00 Eur už avarijų likvidavimą ir lokalizavimą už visą ginčo laikotarpį, šio jos teiginio pagrindimas pateiktas byloje esančiuose dokumentuose.

Papildomai pasisakė, kad ieškovė, kaip jau buvo minėta, veikia pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ patvirtintus nuostatus (toliau – Nuostatai), todėl ieškovės atlikto lėšų paskirstymo patalpų savininkams proporcingai jų bendrosios dalinės nuosavybės daliai pagrįstumą ir teisėtumą būtina vertinti būtent šių Nuostatų kontekste. Ieškovė pateikė į šią bylą dokumentų gausą, kurie, jos nuomone, įrodo ieškovės atliktų/organizuotų darbų pirkimą ir ieškovės atliktą lėšų paskirstymą. Tačiau, kaip jau minėjo savo atsiliepime į ieškinį, Nuostatai pateikia tam tikrą eiliškumą skirstant darbų kainą tarp butų savininkų – trūkstamas lėšas sumoka patalpų savininkai proporcingai bendrosios dalinės nuosavybės daliai pagal administratoriaus jiems pateiktas sąskaitas faktūras ar mėnesinius mokėjimų pranešimus tik tuomet, kai yra abi šios sąlygos: 1) atlikti remonto darbai nėra numatyti ilgalaikiame plane ir jie buvo būtini bei 2) kaupiamųjų lėšų sąskaitoje lėšų nėra ar jų nepakanka.

Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo (toliau - Aprašas), patvirtinto LRV 2015-04-15 nutarimu Nr. 390, 13 punkte nustatyta, kad visos patalpų savininkų lėšos, esančios kaupiamųjų lėšų sąskaitoje, į apskaitą įtraukiamos ir tvarkomos kiekvienam daugiabučiam namui ir kiekvienam patalpų savininkui atskirai, o kiekvieno patalpų savininko lėšų dalis nustatoma pagal bendrojo naudojimo objektų valdytojo vykdomos apskaitos duomenis.

Sistemiškai taikant ir aiškinant Nuostatų 11, 12 ir 13 punktus bei Aprašo 13 punktą matyti, kad ieškovė šioje byloje jokiais įrodymais nepagrindė ir neįrodė kaupiamųjų lėšų nebuvimą atitinkamu laikotarpiu, todėl nepagrindė jos išrašomose mokamosiose pranešimuose įmokų už atliktus remonto ir kitus darbus teisėtumo ir šie ieškinio reikalavimai atmestini.

CPK 12 straipsnis numato, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi, kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti.

CPK 178 straipsnis numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

CK 1.5 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus.

Atsakovė pateikė paaiškinimus, kuriais pateikė savo poziciją dėl ieškovo ieškinio reikalavimų, nurodydama, kodėl su jais nesutinka, tačiau, kaip jau teismas minėjo, nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie paneigtų ieškovo reikalavimų pagrįstumą (CPK 178 straipsnis).

Priešingai nei teigia atsakovė, teismo vertinimu, ieškovas savo reikalavimus pagrindė į bylą pateikdamas objektyvius įrodymus, kuriuos įvertinęs, teismas daro išvadą, jog ieškovo reikalavimai atsakovei yra pagrįsti.

Ieškovas atsakovei reguliariai siuntė mokamuosius pranešimus, jais siūlydamas sumokėti už jo teikiamas paslaugas. Atsakovės įsiskolinimą ieškovas skaičiuoja nuo 2017 metų birželio 1 dienos.

Ieškovo atstovas, teismo posėdyje patvirtino, jog atsakovė nemoka ieškovui už jo teikiamas komunalines ir eksploatacines paslaugas būtent nuo 2017 metų birželio mėnesio.

Atsakovė, nepateikė teismui įrodymų, jog ji reiškė pretenzijas ieškovui dėl jo atliekamų ar planuojamų atlikti darbų, nesutiko su jų atlikimu.

Teismo vertinimu, ieškovas vykdydamas veiklą susijusią su namo, esančio (duomenys neskelbtini), administravimu, yra sudaręs minimo namo gyventojams, taip pat ir atsakovei, sąlygas ginčyti visus jo atliekamus, planuojamus atlikti ar jau atliktus darbus, teikti pastabas, pretenzijas.

Taip pat pabrėžtina ir tai, kad namo priežiūros veikloje aktyviai dalyvauja ir patys namo gyventojai. Ieškovas vertina namo gyventojų nuomonę dėl atliekamų namo priežiūros darbų.

Kad yra priešingai, atsakovė neįrodė.

Atsakovė galimo ieškovo reikalavimo neteisėtumo neginčija savarankiškais reikalavimais, ir nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovo mokamuosiuose pranešimuose, kurie yra adresuoti jai, taip pat buhalterinėje pažymoje užfiksuoti duomenys yra neteisingi (CPK 178 straipsnis).

Atsakovė, gindamasi nuo ieškovo pareikšto reikalavimo, nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovo ieškinyje nurodytas aplinkybes.

Atsakovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, jog ieškovas rinkdamas iš namo gyventojų kaupiamąsias lėšas ir jas naudodamas namo, esančio (duomenys neskelbtini), tinkamai eksploatacijai yra pažeidęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d., nutarimo Nr. 831 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo buvo nutarta pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimą Nr. 603 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ ir jį išdėstyti nauja redakcija, nuostatų reikalavimus. Tokių aplinkybių nenustatė ir teismas.

Ieškovo atstovas patvirtino, jog kada namo tinkamai eksploatacijai nepakanka kaupiamųjų lėšų, jos papildomai yra renkamos iš gyventojų jiems siunčiant mokamuosius pranešimus.

Minėtų nuostatų 13 straipsnis numato, kad jeigu kaupiamųjų lėšų sąskaitoje lėšų nėra ar jų nepakanka Nuostatų 11 ir 12 punktuose nurodytoms išlaidoms apmokėti, trūkstamas lėšas sumoka patalpų savininkai proporcingai bendrosios dalinės nuosavybės daliai pagal administratoriaus jiems pateiktas sąskaitas faktūras ar mėnesinius mokėjimų pranešimus.

Kiti atsakovės rašytiniuose paaiškinimuose nurodyti jos nesutikimo su ieškiniu argumentai, neturi teisinės svarbos, kuri nulemtų ieškovo ieškinio reikalavimų atmetimą, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Pažymėtina tai, kad ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės įsiskolinimą už komunalines ir eksploatacines paslaugas ir delspinigius. Už komunalines ir eksploatacines paslaugas ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 631,19 Eur ir taip pat prašo priteisti 17,94 Eur delspinigių.

Prašomą priteisti 631,19 Eur sumą už komunalines ir eksploatacines paslaugas sudaro 497,57 Eur (mėnesio pabaigoje likutis už komunalines paslaugas) ir 133,62 Eur (mėnesio pabaigoje likutis už remontą) (2019-07-29, buhalterinė pažyma apie įsiskolinimą už suteiktas paslaugas Nr. 66-1-125).

Šią prašomą priteisti sumą, ieškovas yra nurodęs ir atsakovei siųstame 2019-06-30, mokamajame pranešime.

Todėl teismas vertina, jog atsakovė neįrodė, jog ieškovas nepagrįstai iš jo reikalauja priteisti 631,19 Eur įsiskolinimą už komunalines ir eksploatacines paslaugas, ir kad jo teikiamuose apmokėjimui dokumentuose yra neteisingai nurodytos prašomos apmokėti sumos.

Esantis atsakovės įsiskolinimas patvirtintas atliktų paskaičiavimų dokumentais ir kitais rašytiniais įrodymais, kuriuos teismas yra išanalizavęs ir su jais sutinka.

Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį, butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius rinkliavas ir kitas įmokas.

CK 4.84 straipsnyje, kurio pagrindu ieškovas buvo paskirtas administratoriumi, yra nurodyta, kad Bendrojo naudojimo objektų administratorius turtą administruoja šio kodekso 4.240 straipsnio pagrindu. Administratoriaus veiklai mutatis mutandis taikomos šios knygos XIV skyriaus normos (CK 4.84 straipsnio 5, 11 dalys). Remiantis CK XIV skyriaus 4.239 straipsniu, turto paprastojo administravimo atveju administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti. CK 4.242 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administratorius, vykdydamas savo prievoles, turi laikytis įstatymų ir administravimą nustatančio akto nustatytų taisyklių. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais.

Atsakovė yra buto (duomenys neskelbtini), savininkė, todėl ji remiantis minėta CPK 4.82 straipsnio 3 dalies nuostata privalo sumokėti ieškovui už jo teikiamas komunalines ir eksploatacines paslaugas. Ieškovas kiekvieną mėnesį pateikia atsakovei sąskaitas apmokėti už suteiktas paslaugas. Atsakovė nustatytu laiku nesumokėjo ieškovui už suteiktas paslaugas. Remiantis ieškinyje nurodytais duomenimis ir ieškovo pateikta 2019 m. liepos 29 d. buhalterine pažyma Nr. 66-1-125 „Apie įsiskolinimą už suteiktas paslaugas bei priskaičiuotus delspinigius“, atsakovės įsiskolinimas yra 649,13 Eur, iš jų 631,19 Eur už komunalines ir eksploatacines paslaugas (už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d.) ir 17,94 Eur delspinigių (paskaičiuotų už 180 dienų nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d.).

Pagal CK 6.38, 6.59, 6.200 straipsnius, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais, vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio l dalies 2 punktas). Todėl remiantis CK 4.82 straipsnio 3 dalimi, 6.38, 6.59, 6.200 straipsniais, tenkinant ieškinį, iš atsakovės ieškovo naudai priteistinas 631,19 Eur įsiskolinimas už komunalines ir eksploatacines paslaugas.

Lietuvos Respublikos 1995 m. sausio 26 d. įstatymo Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ (galiojanti suvestinė redakcija) 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius.

Remdamasis šiuo įstatymu, ieškovas paskaičiavo 17,94 Eur delspinigių už 180 dienų laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. Remiantis CK 6.71 straipsniu, 6.258 straipsnio 1 dalimi, minėto įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, tenkinant ieškinį, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 17,94 Eur delspinigių.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti kreditoriui 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą 649,13 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. rugpjūčio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas yra sumokėjęs 15,00 Eur žyminio mokesčio (2019-07-31, mokėjimo nurodymas Nr. 16205).

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias turėjo ieškovas: 0,84 Eur už Gyventojų registro išrašą, 0,87 Eur už Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, 15,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteisiamos, nes jų suma yra mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“) (nauja redakcija 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 263 – 265, 270 straipsniais

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Visagino būstas“, įmonės kodas 155498117, naudai 631,19 Eur įsiskolinimo už suteiktas komunalines ir eksploatacines paslaugas, 17,94 Eur delspinigių, iš viso 649,13 Eur sumą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 649,13 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. rugpjūčio 2 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas – 15,00 Eur žyminio mokesčio, 0,84 Eur už Gyventojų registro išrašą, 0,87 Eur už Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus.